Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-01 · Civilinė byla Nr. 2A-309-467/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
2A-309-467/2014
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05308-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
A. N., D. N.
Trečiasis asmuo
UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Naujininkų ūkis“
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-309-467/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05308-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2., 50.11.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. N., A. N. ir D. N. dėl žalos atlyginimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys - UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Naujininkų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011 m. spalio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovus A. N., A. N., D. N. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti iš atsakovų 4850,12 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsakovui A. N. ir jo šeimai 1989 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus garantiniu raštu Nr.28-253 suteikė manevrinio fondo butą, esantį (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto laikotarpiui. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 762V buvo nuspręsta išnuomoti butus šeimoms suremontuotame name (duomenys neskelbtini), sudaryti sutartis atlaisvinus manevrinio fondo butus. Pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenis atsakovai gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2012 m. lapkričio 16 d. atlikus buto patikrinimą, nustatyta, kad patalpoje laikomi daiktai, patalpos remontuojamos. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai savo nuožiūra faktiškai naudojasi butu, neturėdami nuomos sutarties. Ieškovas, tinkamai išnuomojęs butą, nuomos teisę į socialinį būstą turinčiam asmeniui, per trejų metų terminą būtų gavęs 4850,12 Lt pajamų. Todėl atsakovai, neteisėtai gyvendami bute (duomenys neskelbtini) bei nemokėdami nuomos mokesčio už jį, padarė žalą ieškovui, dėl ko atsakovams kyla civilinė atsakomybė šią žalą atlyginti.

Atsakovai A. N., A. N. ir D. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovų gyvenamųjų patalpų santykiai atsirado dar kai atsakovams buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Tuo metu galioję teisės aktai ir jų pagrindu nuomos sutartys nenumatė savivaldybės valdomų gyvenamųjų patalpų nuomos sąlygų, taikomų šiuo metu socialinio būsto nuomai, susijusių su nuomininko turtine padėtimi, gaunamomis pajamomis. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nenutrūko ir neišnyko, atsakovams išsikėlus iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), dėl namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto. Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 straipsnio l dalies nuostatas, dėl kapitalinio remonto iškeldinant nuomininką iš remontuojamos patalpos laikinai į kitą gyvenamąją patalpą, nuomos sutartis nenutraukiama. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nenumatė po kapitalinio remonto išsaugoti atsakovams buto (duomenys neskelbtini), ieškovas garantiniu raštu įsipareigojo suteikti atsakovams kitą butą (duomenys neskelbtini). Garantinis raštas ir įsipareigojimas suteikti atsakovams po kapitalinio remonto butą (duomenys neskelbtini), nenutraukė šalių sutartinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, tik pakeitė atsakovams gyvenamąsias patalpas. Atsakovai gyvena laikinai išnuomotose patalpose, o ne savavališkai užimtose gyvenamosiose patalpose. Atsakovai už butą (duomenys neskelbtini) visada mokėjo nuomos mokestį pagal pateikiamas sąskaitas. Nuomos mokestį mokėjo iki tol, kol ieškovas 2011 m. lapkričio 17 d. raštu informavo UAB „Naujininkų ūkis“, kad butas (duomenys neskelbtini) yra ieškovo nuosavybė ir nuomos mokestis buvo skaičiuojamas neteisėtai. Atsakovai iš ieškovo nė karto negavo mokėjimo pranešimų dėl nuomos mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovai bute (duomenys neskelbtini) gyvena garantinio rašto pagrindu. Šalių santykiams dėl šios gyvenamosios patalpos yra taikomos teisės normos, galiojusios tuo metu, kai atsakovams buvo įteiktas garantinis raštas. Atsakovai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo iškeldinti dėl buto kapitalinio remonto ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini)iki tol, kol jiems bus suteiktas butas (duomenys neskelbtini). Atsakovams iki šiol butas (duomenys neskelbtini) nėra suteiktas. Atsakovai sumokėjo visus pareikalautus mokesčius už ginčo butą iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai ginčo bute gyvena teisėtai. Garantinis raštas nepripažintas negaliojančiu, iki šios dienos su atsakovais nėra sudaryta nuomos sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė nei atsakovų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), nei tikslios ir pagrįstos žalos, nei atsakovų kaltės, todėl atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovų žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai gyvena teisėtai 1989 m. rugsėjo 7 d. išduoto garantinio rašto Nr. 28/253 pagrindu. Šiuo garantiniu raštu atsakovui bei jo šeimos nariams buvo tik suteiktas manevrinio fondo butas iš 2 kambarių (duomenys neskelbtini), tačiau garantinis raštas pats savaime nėra gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuomos sutartis su atsakovais nebuvo sudaryta, nors to imperatyviai reikalavo įstatymas (Butų kodekso 52 str.). Nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovų nekonstatuotini, nes nuomos sutartis įstatymo reikalaujama forma ir tvarka nebuvo sudaryta, atsakovai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi ne tik neturėdami teisinio pagrindo, bet ir nemokėdami mokesčių. Šiuo atveju atsakovai savo neteisėtais veiksmais trukdo ieškovui įgyvendinti nuosavybės teisę bei panaudoti socialinį būstą pagal paskirtį. Ieškovas neišreiškė sutikimo, jog atsakovas naudotųsi jam patikėjimo teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Tokie atsakovų veiksmai, kai naudojamasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, neturint tam teisinio pagrindo, nepagrįstai suvaržo kitų asmenų, turinčių teisę gauti socialinį būstą teises ir teisėtus interesus ir pažeidžia viešąjį interesą. Teismas netinkamai aiškino CK 6.612 straipsnio nuostatas, kur nurodomas savavališkas patalpų užėmimas siejamas būtent su nuomos sutarties nebuvimu. Nuomos sutarties nebuvimas pažeidžia ieškovo teisę įregistruoti nuomos sutartį bei ją panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai užėmė gyvenamąsias patalpas, neturėdami tam teisinio pagrindo, atsakovams kyla pareiga mokėti tiek nuomos mokestį, tiek kitus mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio teisėtam patalpų nuomotojui, todėl nepagrįstai sutaupė 4850,12 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. N., A. N. ir D. N. prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovai iki 1989 metų teisėtai nuomojo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Vadinasi, gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai tarp šalių susiklostė dar iki 1989 metų. Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo atsakovams nuolatiniam gyvenimui suteikti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) po jų kapitalinio remonto. Kadangi nuomos teisniai santykiai tarp šalių susiklostė dar iki 2002 m. gruodžio 31 d., todėl negali būti taikomos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos. Sudaryta rašytinė nuomos sutarties forma nereikštų buto nuomos santykių tarp ginčo šalių atsiradimo, bet tik įtvirtintų (įformintų) tarp šalių esančius faktinius buto nuomos santykius. Apeliantas nepateikia jokių motyvų ir argumentų dėl žalos paskaičiavimo, jos atlyginimo, atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovai visada mokėjo nuomos mokestį pagal pateikiamas sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 6-7, t.1). Šio buto dviejuose kambariuose 1989 m. rugsėjo 7 d. garantinio rašto pagrindu gyvena atsakovai A. N., A. N. ir D. N. (b.l. 17, t.1). Iš garantinio rašto matyti, kad atsakovams suteikiamas garantinio fondo butas (duomenys neskelbtini), o pasibaigus kapitaliniam remontui jiems bus suteiktas butas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovams iki šiol butas (duomenys neskelbtini) nesuteiktas, ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini) atmetė. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovai ginčo patalpoje (duomenys neskelbtini) gyvena be nuomos sutarties, nes garantinis raštas pats savaime nėra gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Apelianto teigimu, nuomos sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) su atsakovais nebuvo sudaryta, nors to imperatyviai reikalavo įstatymas, todėl atsakovai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi neturėdami tam teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip tvirtina bylos duomenys, nagrinėjamu atveju tarp šalių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai atsirado dar tada, kai atsakovams buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), t.y. byloje nėra ginčo, jog atsakovai dar iki 1989 metų teisėtai nuomojo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taigi gyvenamųjų patalpų savininko (Vilniaus miesto savivaldybės) iniciatyva iškeldinus atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl namo kapitalinio remonto, susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai tarp šalių nenutrūko ir neišnyko, kadangi garantiniu raštu atsakovams buvo laikinai suteiktas manevrinio fondo 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nagrinėjamiems šalių teisiniams santykiams dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) taikė teisės normas, galiojusias tuo metu, kai atsakovams buvo įteiktas garantinis raštas, o būtent: Butų kodekso 82 straipsnis nustatė, kad tuo atveju, kai valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamasis namas kapitališkai remontuojamas, jeigu remontuoti negalima neiškeliant nuomininko, nuomotojas privalo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitą gyvenamąją patalpą, nenutraukdamas remontuojamos patalpos nuomos sutarties. Taigi nagrinėjamu atveju, iškeldinus atsakovus ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta ir todėl pagal garantinį raštą nebuvo būtinybės sudaryti naują nuomos sutartį bei pripažinti, kad atsakovai ginčo patalpoje gyvena neteisėtai.

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, atsakovams neteisėtai gyvenant ginčo gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), yra suvaržomos kitų asmenų, turinčių teisę gauti socialinį būstą, teisės ir teisėti interesai, nes, pasak apelianto, atsakovai neturi teisės naudotis socialiniu būstu (ginčo gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini)), neįvykdę Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo numatytų pareigų. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4, 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012).

Konstatavus, jog atsakovai teisėtai naudojasi jiems laikinai išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.612 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovams būtų suteiktas butas (duomenys neskelbtini), kaip yra nurodyta 1989 m. rugsėjo 7 d. garantiniame rašte, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), CK 6.612 straipsnio pagrindu, laikytinas nepagrįstu, nes šios patalpos nebuvo atsakovų savavališkai užimtos, jie jose gyvena ir jomis naudojasi teisėtai ir pagrįstai tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., t.y. už tris metus atsakovai yra nesumokėję nuomos mokesčio, kuris sudaro 4850,12 Lt. Tačiau į bylą pateiktas UAB „Senamiesčio ūkio“ 2013 m. vasario 21 d. raštas Nr. R2-162 tvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) skolų neturi (b.l. 207, t.1). Apyvartos žiniaraštis rodo, kad ginčo butui buvo skaičiuojami komunaliniai mokesčiai bei buto nuompinigiai: laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. už buto nuomą priskaičiuota po 10,10 Lt/mėn., o nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 30 d. po 85,88 Lt/mėn. (b.l. 208, t.1). UAB „Naujininkų ūkio“ 2012 m. gegužės 29 d. rašte Nr.S2-654 nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo neprivatizuotų butų sąraše, todėl UAB „Naujininkų ūkis“ kiekvieną mėnesį skaičiavo 10,10 Lt nuomos mokestį. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011 m. lapkričio 17 d. laišku informavo UAB „Naujininkų ūkį“, kad nurodytas butas nuo 2006 m. gruodžio 29 d. yra jų žinioje (b.l. 124, t.1). Taigi, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, paminėti UAB „Senamiesčio ūkio“ ir UAB „Naujininkų ūkio“ raštai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovai mokėjo nuomos mokesčius pagal trečiųjų asmenų UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pateikiamus pranešimus. Be to byloje yra UAB Senamiesčio ūkio“ 2012 m. gegužės 23 d. pažyma Nr. 104 su apyvartos žiniaraščiu, kurioje patvirtinama, kad atsakovas A. N. nuomoja 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) ir įsiskolinimo už kitas paslaugas ir už buto nuomą nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. nėra (b.l. 126, t.1). Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų siuntęs atsakovams pranešimus dėl nesumokėto nuomos mokesčio ir raginęs jį sumokėti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra nustatyta nei atsakovų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), nei tikslios ir pagrįstos žalos, nei atsakovų kaltės, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovų prašomos žalos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas A. N. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 1 000 Lt išlaidų (b.l. 198-199, t.2), todėl ši suma priteistina iš apelianto, nes ji nėra pernelyg didelė, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakovo A. N. naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Andrius IgnotasAldona TilindienėAlma Urbanavičienė