- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2-841-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00285-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- Heckler
- Atsakovas
- Turto valdymo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Heckler & Koch GmbH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ribotos civilinės atsakomybės bendrovės „Heckler & Koch GmbH“ ieškinį atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ribotos civilinės atsakomybės bendrovė „NDh defense industries Ltd“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ribotos civilinės atsakomybės bendrovė „Heckler & Koch GmbH“ (toliau – „Heckler & Koch GmbH“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. vasario 7 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) viešojo pirkimo „Automatinių šautuvų pirkimas Nr. SD24-361“ Nr. 629361 (toliau – Pirkimas) laimėtoju pripažinti ribotos civilinės atsakomybės bendrovės „NDh defense industries Ltd“ (toliau – „NDh defense industries Ltd“) pasiūlymą; 2) įpareigoti atsakovą Departamentą atmesti „NDh defense industries Ltd“ pasiūlymą.
2. Ieškovė „Heckler & Koch GmbH“ ir atsakovas Departamentas 2023 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patvirtinti 2023 m. kovo 29 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis 1). Taikos sutartimi perkančioji organizacija, be kita ko: 1) nurodė, kad sutinka, jog Sprendimas laimėtoju pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taikos sutarties patvirtinimo dienos panaikinti Sprendimą, sugrįžti į tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadiją, tęsti Pirkimo procedūras (Taikos sutarties 2 punktas); 2) pripažinusi, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 21 punkte nustatytų reikalavimų ir nėra galimybės trečiojo asmens pasiūlymo patikslinti ir (arba) paaiškinti, įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Taikos sutarties patvirtinimo dienos atmesti trečiojo asmens pasiūlymą (Taikos sutarties 3 punktas); 3) įsipareigojo tęsti Pirkimo procedūras, atlikti ieškovės pasiūlymo vertinimą ir sudaryti naują laimėjusiųjų pasiūlymų eilę arba kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo patikslinimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, civilinę bylą pagal „Heckler & Koch GmbH“ ieškinį nutraukė, grąžino ieškovei „Heckler & Koch GmbH“ 1 652 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-485-790/2023 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės. Atsisakė patvirtinti ieškovės ir atsakovo pirmosios instancijos teismui 2023 m. kovo 29 d. pateiktą taikos sutartį.
4. 2023 m. gegužės 25 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą patvirtinti šalių 2023 m. gegužės 23 d. sudarytą taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino prašymo patvirtinti taikos sutartį.
5. 2023 m. birželio 23 d. gautas atsakovo prašymas patvirtini ieškovės „Heckler & Koch GmbH“ ir atsakovo Departamento 2023 m. birželio 21 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis 2). Taikos sutartimi 2 ieškovė ir atsakovas, atsižvelgdami į taikos sutarties preambulėje nurodytas aplinkybes, be kitų sąlygų susitarė, kad: 1) atsakovas pripažįsta, kad galimai netinkamai įvertino Trečiojo asmens pasiūlymą, todėl atsirado poreikis Trečiojo asmens pasiūlymą įvertinti papildomai; atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taikos sutarties 2 patvirtinimo dienos Sprendimą dėl Trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju panaikinti ir priimti naują, objektyviomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis pagrįstą Sprendimą, t. y. sugrįžti į tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadiją bei tęsti Pirkimo procedūras; 2) Atsakovas, grįžęs į pasiūlymų vertinimo stadiją, įsipareigoja priimti naują pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriame būtų atsižvelgiama į Taikos sutarties 2 4 punkte nurodytas aplinkybes, susijusias su techninės specifikacijos 21 punkte nustatytais reikalavimais, ISO 9001:2015 ir AQAP 2110 sertifikatų bei Trečiojo asmens pateikta Izraelio gynybos ministerijos kokybės užtikrinimo padalinio direktoriaus pažymos reikšme; 3) atsakovas, priėmęs Sprendimą dėl Trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju panaikinti, įsipareigoja tęsti Pirkimo procedūras ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Ieškovo pasiūlymo vertinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino prašymo patvirtinti taikos sutartį.
7. Teismas vertino, kad iš pateiktos taikos sutarties 2–4 punktų turinio matyti, kad atsakovas ne tik įsipareigoja grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir iš naujo įvertinti pasiūlymus, bet ir netiesiogiai vertina trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą – sutarties 4 punkte konstatavo faktus ir padarė išvadas, sąlygojančias trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimą Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimams, kurių pagrindu atsakovas vertins trečiojo asmens pasiūlymą ir priims atitinkamą sprendimą.
8. Teismas sprendė, kad toks taikos sutartyje numatytas pasiūlymo vertinimas neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo ir jų apskundimo tvarką, pažeidžia teisę į veiksmingas peržiūros procedūras (VPĮ 19 straipsnis, 5 skirsnis, 101–103 straipsniai); ieškovo ir atsakovo kompromisinis susitarimas dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo prieštarauja viešojo pirkimo lygiateisiškumo, skaidrumo principams (VPĮ 17 straipsnis). Pažymėjo, kad byloje pateikta atsakovo procesinė pozicija dėl pateikto ieškinio yra nepasikeitusi (atsakovas nesutinka su ieškiniu, pateikė nesutikimo argumentus ir prašo ieškinį atmesti) bei akivaizdžiai prieštarauja taikos sutarties sąlygoms. Atsakovo procesinės pozicijos nenuoseklumas nesudaro pagrindo spręsti, jog pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas pritarė trečiojo asmens argumentams, kurie pagrįsti pateiktų taikos sutarčių redakcijų palyginimu, jog naujai pateiktos taikos sutarties sąlygos iš esmės nesiskiria nuo pirminės taikos sutarties sąlygų, dėl kurių pasisakyta šioje byloje priimtoje 2023 m. gegužės 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovė „Heckler & Koch GmbH“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ieškovės ir atsakovo 2023 m. birželio 23 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismui, kuriam pateikiama tvirtinti taikos sutartis, ir kitiems civilinės bylos dalyviams, šiuo atveju – Pirkimo laimėtojui, nesuteikiama teisė įsiterpti į šalių derybas dėl taikos sutarties sąlygų bei įpareigoti nustatyti vieną ar kitą nuostatą. Teismas turi pareigą patikrinti taikos sutarties atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
9.2. VPĮ nėra taikomas tiesiogiai šioje civilinėje byloje, kadangi ginčo Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – GPĮ). Teismas netinkamai pritaikė įstatymą, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
9.3. Teismas netinkamai įvertino ginčo dalyką, nepagrįstai sprendė, kad šalių pasiektas Taikos sutarties 2 2–4 punktuose nurodytas susitarimas prieštarauja imperatyvioms normoms. Trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 21 punktui vertinimas sudaro šios bylos dalyką, todėl šalys gali pasiekti dėl jo susitarimą. Atsakovas turi teisę pripažinti, kad netinkamai pritaikė įstatymo ir Pirkimo dokumentų reikalavimus. Vien atsakovo sprendimo panaikinimas, nenurodant jo pakeitimo motyvų, neatitiktų imperatyvių reikalavimų. Atsakovo pareigą motyvuoti materialaus sprendimo pakeitimo priežastis nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartyje.
9.4. Nepagrįstai ignoruota Taikos sutarties 2 3 punkte nurodyta faktinė aplinkybė. Krašto apsaugos ministerijos išvada, gauta po civilinės bylos iškėlimo, sudarė atsakovui pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, kad priimant skundžiamą sprendimą atsakovas suklydo, todėl buvo priimtas nepagrįstas sprendimas trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėjusiu. Dėl to būtina grįžti į pasiūlymų vertinimą ir pakartotinai įvertinti trečiojo asmens pasiūlymą, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes bei buvusių aplinkybių pasikeitusį vertinimą.
9.5. Teismo išvada, kad yra numanomas sprendimas, kokį priims viešojo pirkimo komisija, atlikdama pakartotinį pasiūlymų vertinimą, pagrįstas prielaida. Šalys nenustatė, kokį sprendimą turi priimti viešojo pirkimo komisija, tik susitarė kaip vertina civilinės bylos metu nustatytas aplinkybes dėl NATO AQAP 2110 ir ISO 9001 standartų lygiavertiškumo bei Izraelio gynybos ministerijos pažymos. Atliekant trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą turės būti vertinami ir trečiojo asmens pasiūlymo paaiškinimai, pretenzijos, papildomi dokumentai.
9.6. Sugrįžus į Pirkimo procedūras, trečiasis asmuo turės teisę ne tik teikti paaiškinimus (jei Pirkimo komisija to prašytų), tačiau ir skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, jei trečiojo asmens vertinimu jie yra neteisėti (GPĮ 61 straipsnis). Nei viena Taikos sutarties 2 sąlyga to neriboja ir negali riboti.
Atsiliepimas
9.7. Atsakovas kiekvienoje iš 3 sudarytų taikos sutarčių nurodė, kad jo procesinės pozicijos pasikeitimas buvo sąlygotas pakartotiniu ginčo argumentų vertinimu, Krašto apsaugos ministerijos raštu bei pasiektu derybų rezultatu – atsakovui neteks atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsakovas nuosekliai, nuo pat 2023 m. kovo 29 d., net 4 skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutinka panaikinti priimtą sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo ir iš naujo vertinti visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir naujai paaiškėjusias. Atsakovo procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad atsakovas nuosekliai siekė ginčą baigti taikiai, kad iš esmės pripažįsta, kad spręsdamas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, suklydo ir siekia šią klaidą ištaisyti.
10. Trečiasis asmuo „NDh defense industries Ltd“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės Heckler & Koch GmbH atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nutartyje pagrįstai konstatuotas Taikos sutarties 2 nuostatų prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms. VPĮ nuostatos šiam teisiniam santykiui yra taikomos tiek, kiek jo nesureguliuoja GPĮ normos. Taikos sutartimi 2 yra pažeidžiamos VPĮ nuostatos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų vykdymo procedūras. Taikos sutartimi 2 šalys susitarė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo Techninės specifikacijos 21 punkto, kadangi prekių gamyba nėra sertifikuota pagal AQAP 2110 standartą, o trečiojo asmens pateiktas ISO 9001:2015 sertifikatas neva negali būti laikomas lygiaverčiu. Taikos sutartyje 2 panaudotu žodžiu „galimai“ siekiama sukurti tik regimybę, kad Perkančiosios organizacijos Sprendimas gali būti nepakeistas.
10.2. Taikos sutarties 2 2 punkte įtvirtinama tai, kad atsakovas privalo grįžti į tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadiją bei tęsti Pirkimo procedūras. Grįžus į minėtą stadiją, Sprendimas bus panaikintas, kadangi tolimesniuose 3 ir 4 Taikos sutarties 2 punktuose yra nurodyti trečiojo asmens pateikto pasiūlymo trūkumai. Taikos sutarties 2 2 punktas ir Taikos sutarties 1 analogiškas punktas skiriasi tik savo formuluotėmis, tačiau abejose sutartyse įtvirtinta ta pati ieškovės ir atsakovo valia bei tikslas – panaikinti Sprendimą dėl trečiojo asmens paskelbimo Pirkimo laimėtoju motyvuojant trečiojo asmens pasiūlymo „neatitikimu“ Pirkimo sąlygoms.
10.3. Taikos sutarties 2 3 punkto pakeitimais yra bandoma sukurti regimybę, jog grįžus į Pirkime gautų pasiūlymų vertinimo stadiją, galimai, bus nustatyti trečiojo asmens pateikto pasiūlymo trūkumai. Vertinant kitas Taikos sutarties 2 nuostatas, nėra jokių abejonių, kad tokie trūkumai bus nustatyti remiantis ta aplinkybe, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo Techninės specifikacijos 21 punkte nustatytų reikalavimų dėl to, kad trečiojo asmens pateiktas ISO sertifikatas negali būti laikomas lygiaverčiu AQAP sertifikatui. Taikos sutartimi 2 ieškovė ir atsakovas sudaro pagrindus naujo sprendimo Pirkime priėmimui, kuriuo laimėtoju būtų paskelbta ieškovė. Taikos sutarties 2 2–5 punkto pakeitimai yra vieninteliai Taikos sutarties 2 ir Taikos sutarties 1, kurią buvo atsisakyta tvirtinti, skirtumai. Šios sutartys atsakovo ir ieškovės išreikšta valia bei tikslais yra absoliučiai identiškos.
10.4. Ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl būsimo sprendimo vertinant trečiojo asmens pasiūlymą prieštarauja viešojo pirkimo lygiateisiškumo, skaidrumo principams, taip pat neatitinka imperatyvių VPĮ normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo ir jų apskundimo tvarką. Taikos sutartimi 2 šalys susitarė dėl Perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie turi būti priimti ne nagrinėjamoje byloje, bet tik grįžus į pasiūlymų vertinimo stadiją. Ši aplinkybė savaime patvirtina Taikos sutarties 2 neteisėtumą ir prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Patvirtinus Taikos sutartį 2 trečiasis asmuo prarastų bet kokią galimybę ginti savo teises skųsdamas naujai priimtą atsakovo sprendimą Pirkime.
10.5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį aiškiai ir išsamiai išdėstė argumentus, paneigiančius, kad trečiojo asmens pasiūlymas neva neatitinka Pirkimo Techninės specifikacijos ir (ar) kitų Pirkimo reikalavimų. Atsakovo pozicijos nenuoseklumas sudarant tris taikos sutartis byloje, sudaro pagrindą abejoti, ar Taikos sutartis 2 atitinkama skaidrumo principą. Trečiasis asmuo teigia esąs įsitikinęs, kad toks atsakovo nuomonės pasikeitimas buvo nulemtas išimtinai ieškovės įtakos. Atsakovas turi teisę pripažinti, jog priimdamas skundžiamą Sprendimą netinkamai pritaikė įstatymo ir Pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl sutinka naikinti priimtus sprendimus, tačiau toks pozicijos pakeitimas turėtų būti pagrįstas, argumentuotas ir nulemtas kažkokių naujai paaiškėjusių aplinkybių.
10.6. Perkančioji organizacija nurodo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 21 punkte nustatytų reikalavimų, nes trečiojo asmens pateiktas ISO 9001:2015 sertifikatas, negali būti laikomas lygiaverčiu AQAP 2110 sertifikatui. Tačiau objektyvių aplinkybių ir argumentų, kurios patvirtintų tokią išvadą, Perkančioji organizacija nepateikė. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2023 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 12-01-613 teismui jau buvo pateiktas kartu su 2023 m. gegužės 25 d. taikos sutartimi, kurią teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti. Vadinasi, šis raštas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą peržiūrėti Sprendimą.
11. Atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šiam pirkimui taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas, o ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas. Taikos sutartimi 2 atsakovas neįpareigotas priimti iš anksto Taikos sutartyje 2 įvardintą sprendimą. Taikos sutartimi 2 atsakovui nubrėžtos gairės, atsispindėjusios ieškovės ieškinyje, o Taikos sutarties 2 4 punkte įtvirtinta, kad turi būti priimtas naujas pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Naujas atsakovo sprendimas turi būti priimtas laikantis visų GPĮ numatytų procedūrų ir reikalavimų.
11.2. Taikos sutartis yra civilinė sutartis ir jai galioja sutarties uždarumo principas, pagal kurį sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.
11.3. Teismas, savaip interpretuodamas šalių kompromisais bei suderinta valia ir interesais paremtą Taikos sutartį 2, objektyviai nepagrindžiant tokios sutarties neteisėtumo, nesiekdamas, kad byla būtų užbaigta greitai ir efektyviai (šalims neteikdamas jokių patarimų ir pasiūlymų), esant tik neesminio pobūdžio pastaboms, turint omeny, kad Taikos sutartis 2 pati savaime negali būti neteisėta ir gali būti šalių pakoreguota bei pakartotinai pateikta teismui, iš esmės užkerta bylos šalims pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtinta procesine teise, pažeidžia CPK nustatytą teisinį reguliavimą, įskaitant, bet neapsiribojant, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principą (CPK 8 straipsnis).
11.4. Teismas, teigdamas, kad byloje pateikta atsakovo procesinė pozicija dėl pateikto ieškinio yra nepasikeitusi, akivaizdžiai ignoruoja atsakovui nustatytas procesines pareigas, šiuo atveju CPK 423⁵ straipsnyje nurodytu bei teismo pratęstu terminu, t. y. iki 2023 m. kovo 24 d., pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Dar 2023 m. kovo 16 d. atsakovas prašė pratęsti atsiliepimo į ieškovės ieškinį pateikimo terminą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje mato galimybę su ieškovu sudaryti taikos sutartį, tačiau terminas iki 2023 m. kovo 16 d. tiek taikos sutarties sąlygoms suderinti, tiek atsiliepimui į ieškinį pateikti yra nepakankamas. Teismas nepratęsė termino tiek, kiek prašė atsakovas, bylos šalys iki 2023 m. kovo 24 d. nespėjo ne tik suderinti taikos sutarties sąlygų, bet ir apskritai sutarti dėl taikaus sprendimo byloje, todėl atsakovas buvo priverstas teikti atsiliepimą, pagrindžiantį savo sprendimo teisėtumą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį negalėjo pasirinkti kitos pozicijos, kaip ginti savo sprendimą, kadangi kitu atveju rizikuotų atsidurti nedėkingoje padėtyje, juolab nežinojo, kaip baigsis derybos su ieškove ir ar galiausiai bus pasirašyta abiejų bylos šalių interesus tenkinanti taikos sutartis. Pirmoji bylos šalių suderinta taikos sutartis pasirašyta 2023 m. kovo 29 d. ir pateikta tvirtinti teismui. Atsakovo pozicija vienareikšmė ir nukreipta į greitą bylos užbaigimą ir taikų bylos užbaigimą abiejų bylos šalių interesus tenkinančiu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti tiekėjos ir perkančiosios organizacijos sudarytą Taikos sutartį 2, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.
13. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi, kuria šalys tarpusavio nuolaidų būdu išsprendžia kilusį teisminį ginčą, o teismo patvirtinta taikos sutartis šalims įgyja res judicata galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis, 6.985 straipsnio 1 dalis). Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi nėra absoliuti. Šalių prašymas baigti bylą taikos sutartimi teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti civilinę bylą ir teismas turi teisę nepatvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2012).
14. Bylose, kuriose nagrinėjamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilęs ginčas, šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinių santykių specifiką. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo pareigos šalių sudarytos taikos sutarties atitiktį CPK 42 straipsnio 2 daliai įvertinti ir civilinių teisinių santykių aspektu.
15. Minėta, šioje civilinėje byloje šalys taikos sutartį sudarė tris kartus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį 1 joje nurodytomis sąlygomis, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-485-790/2023 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir atsisakė patvirtinti ieškovės ir atsakovo pirmosios instancijos teismui 2023 m. kovo 29 d. pateiktą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje buvo įtvirtintos sąlygos, kurios neatitiko viešųjų pirkimų principų ir imperatyvių viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino šalių Taikos sutartį 1 ir civilinę bylą šiuo pagrindu nutraukė.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Nagrinėjamu atveju byloje ieškiniu pareikštas materialus reikalavimas panaikinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. vasario 7 d. sprendimą viešojo pirkimo „Automatinių šautuvų pirkimas Nr. SD24-361“ Nr. 629361 laimėtoju pripažinti ribotos civilinės atsakomybės bendrovės „NDh defense industries Ltd“ pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą atmesti „NDh defense industries Ltd“ pasiūlymą. Nors materialus ieškinio reikalavimas pareikštas tik atsakovui, šioje byloje priimtas teismo sprendimas tiesiogines teisines pasekmes tiek viešųjų pirkimų, tiek civilinių teisinių santykių prasme sukurs ne tik atsakovui, bet ir trečiajam asmeniui, kuris atsakovo Sprendimu buvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju.
18. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-485-790/2023 pasisakė, kad šalių pasirašytoje Taikos sutartyje 1 buvo įtvirtintos sąlygos, kurios neatitiko viešųjų pirkimų principų ir imperatyvių viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino šalių Taikos sutartį 1. Perkančioji organizacija Taikos sutartimi 1 ne tik pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų (Taikos sutarties 1 3 punktas) bei įsipareigojo panaikinti ieškovės skundžiamą Sprendimą (Taikos sutarties 1 2 punktas), tačiau taip pat įsipareigojo grįžusi į Pirkimo vykdymo procedūrą priimti naują, iš anksto apibrėžto rezultato sprendimą – atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.
20. Pirmosios instancijos teismui pateiktos tvirtinti Taikos sutarties 2 2 punktu atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taikos sutarties 2 patvirtinimo dienos panaikinti šioje byloje ginčijamą atsakovės Sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju ir priimti naują, objektyviomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis pagrįstą Sprendimą, t. y. sugrįžti į tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadiją bei tęsti Pirkimo procedūras, o šios sutarties 5 punktu įsipareigojo tęsti Pirkimo procedūras ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti ieškovės pasiūlymo vertinimą. Taikos sutarties 2 sąlygose ieškovė ir atsakovė tiesiogiai neįvardino galimo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo grįžus į pasiūlymų vertinimo stadiją. Tačiau tai savaime nepaneigia, kad šalių sudaryta taikos sutartimi nepažeidžiamos trečiojo asmens teisės ir pareigos.
21. Perkančiajai organizacijai priėmus tam tikrus procedūrinius sprendimus, jie viešųjų pirkimų santykių subjektams sukuria teisinius padarinius, t. y. poreikį pereiti į kitą konkurso etapą. Būtent tokį lūkestį šiame viešojo pirkimo etape turi Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo „NDh defense industries Ltd“. Tuo tarpu, patvirtinus vienos iš tiekėjų ir perkančiosios organizacijos pasirašytą taikos sutartį, būtų panaikintas perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti viešojo pirkimo laimėtoją. Tokiu būdu dviejų viešojo pirkimo subjektų susitarimu dėl ginčo esmės būtų sukurtos neigiamos teisinės pasekmės trečiajam to paties viešojo pirkimo subjektui. Toks susitarimas neatitinka reikalavimo nepažeisti viešojo intereso ar imperatyvių teisės normų, kadangi tiesiogiai blogina trečiojo asmens padėtį (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Minėta, teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o šiuo atveju sudaryta Taikos sutartimi 2 sukurtos teisinės pasekmės vertintinos tiesiogiai pažeidžiančiomis trečiojo asmens teises.
22. Vis dėlto neatmestina ir tokios situacijos galimybė, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Tačiau net ir susiklosčius tokiai situacijai, sukurtoms teisinėms pasekmėms ištaisyti negali būti pasirinktas viešųjų pirkimų procedūras ir trečiųjų asmenų teises pažeidžiantis elgesio variantas.
23. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi pasisakė, kad perkančiajai organizacijai nusprendus pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą, turi būti nurodytos tai padaryti paskatinusios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Taikos sutarties 2 3–4 punktuose šalys nurodė grįžus į pasiūlymų vertinimo stadiją papildomai vertintinas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios Taikos sutartyje 2 nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų galima konstatuoti, jog perkančioji organizacija pagrindė poziciją, kodėl yra būtina pakartotinai atlikti pasiūlymų vertinimo procedūrą, o toks veiksmas pripažintinas prioritetiniu trečiojo asmens interesų atžvilgiu „NDh defense industries Ltd“.
24. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi reikalauti šalis pagrįsti, jog nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Apeliacinės instancijos teismas neneigia ieškovės ir atsakovo teisės taikiai susitari ir nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau pažymi, kad toks tik jų sudarytas susitarimas negali sukurti tiesioginių teisinių pasekmių trečiajam asmeniui, nedalyvaujančiam sudarant taikos sutartį.
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė ir išaiškino taikos sutarties reglamentuojančias CK ir CPK normas, todėl atsisakęs patvirtinti ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
26. Ieškovė „Heckler & Koch GmbH“ pateikė prašymą atlyginti jai jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 980 Eur bylinėjimosi išlaidas. Civilinės bylos procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės, atsižvelgiant į tenkintus ir atmestus šalių reikalavimus. Todėl šis klausimas paliekamas spręsti galutiniu procesiniu sprendimu byloje, iš esmės išnagrinėjus šalių ginčą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.