Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir V. R. bei atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir V. R. ieškinius atsakovei SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. P. pareiškė ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau ir AB) bankui SNORAS (toliau ir Bankas). Prašė:pripažinti negaliojančia dėl suklydimo AB banke SNORAS sudarytą 2010-12-23 indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S006598 už 2 442,66 Eur (8 434 Lt) ir suteikti teisę į indėlių draudimo išmoką;pripažinti negaliojančia dėl suklydimo AB banke SNORAS sudarytą 2010-12-29 indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S006732 už 1 361,21 Eur (4 700 Lt) ir suteikti teisę į indėlių draudimo išmoką;pripažinti negaliojančia dėl suklydimo AB banke SNORAS sudarytą 2011-09-12 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110912P990008 už 2 837,98 Eur (9 798,98 Lt) ir suteikti teisę į indėlių draudimo išmoką.Ieškovas V. R. pareiškė analogišką ieškinį tai pačiai atsakovei. Prašė: pripažinti negaliojančia dėl suklydimo 2011-05-03 indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S010187 už 4 923,54 Eur (17 000 Lt); pripažinti negaliojančia dėl suklydimo 2011-04-29 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F20110429P990008 už 18 526,73 Eur (63 969,09 Lt) ir suteikti teisę į indėlių draudimo išmoką.Ieškovai ieškinio pareiškimuose išdėstė analogiškas aplinkybes: jie buvo priskirti neprofesionaliųjų klientų kategorijai kuriems taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis, AB banko SNORAS darbuotojai ieškovams paaiškino, kad byloje ginčijamos sertifikato įsigijimo ir obligacijų pasirašymo sutartys yra tokie pat indėliai, tik su didesnėmis palūkanomis, ieškovams susidarė įspūdis, kad indėliai pagal sutartis (sertifikatai, obligacijos) yra apdrausti valstybės. Aplinkybė, kad sertifikato įsigijimo ir obligacijų pasirašymo sutarčių išpirkimas nėra garantuotas, ieškovams paaiškinta nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilines bylas pagal ieškovų V. P. ir V. R. ieškinius sujungė į vieną civilinę bylą. Atsakovė BAB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniais nesutiko. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas A. P. atsisakė reikalavimo dėl 2010-12-23 indėlio sertifikato įsigijimo sutarties Nr. S 006598 ir 2010-12-29 indėlio sertifikato įsigijimo sutarties Nr. S 006732, o ieškovas V. R. atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2011-05-03 indėlio sertifikato įsigijimo sutarties Nr. S 010187. Ieškovai nurodė, kad jiems buvo išmokėti pinigai pagal minėtas sutartis, todėl pretenzijų dėl šių ieškinio dalių nebeturi.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu priėmė ieškovų V. P. ir V. R. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių Nr. S006598 ir Nr. S006732 pripažinimo negaliojančiomis, šioje dalyje bylą nutraukė ir priteisė iš atsakovės BAB banko SNORAS po 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ieškovui.Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovams teismas nurodė, kad ši bylos dalis nutraukiama atsakovei geruoju įvykdžius dalį ieškovų reikalavimų, kad būtent dėl atsakovės veiksmų byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos ir jų priteisimas ieškovams atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 94 str. 1 d.).Kita sprendimo dalimi teismas atmetė V. P. reikalavimą dėl 2011-09-12 obligacijų pasirašymo sutarties Nr. F020110912P990008 ir V. R. reikalavimą dėl 2011-04-29 Obligacijų pasirašymo sutarties Nr. F20110429P990008 pripažinimo negaliojančiomis bei netenkino ieškovų reikalavimo kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteisti po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog Banko darbuotojų tyčinių veiksmų įtakoje jie buvo suklaidinti dėl ginčijamų sandorių esmės, nes nebuvo atskleistos rizikos, susijusios su obligacijų įsigijimu, ieškovai buvo apgauti dėl esminių sudaromų sandorių sąlygų, Banko aktyvūs veiksmai ir specialiajame akte - Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) numatytų pareigų nevykdymas lėmė situaciją, jog ieškovai sudarė jų valios neatitinkančius sandorius.Spręsdamas bylą teismas atsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią teismų praktiką - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir konstatavo, kad Banko išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl už jų įsigijimą sumokėtoms lėšoms Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) įtvirtinta draudiminė apsauga netaikoma. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovė tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovų apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, kad ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga. Tyčinių nesąžiningų Bako veiksmų teismas nenustatė.Teismas sprendė, kad ieškovams pasirašytinai įteiktais emitento (AB bankas SNORAS) leidžiamų arba planuojamų leisti vertybinių popierių prospektu (toliau – Prospektas), emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos), apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo (toliau – Aprašas) santrauka atsakovė tinkamai atskleidė banko nemokumo riziką ir šios aplinkybės sąlygojamą obligacijų neišpirkimo galimybę.Teismas konstatavo kryptingą ieškovų siekį pelningai investuoti į Banko leidžiamas finansines priemones ir jų teisingą obligacijų, kaip investavimo produkto, suvokimą bei skirtingo lygio rizikos diversifikavimą, pažymėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymas nebuvo būtinas ar neatidėliotinas. Netenkindamas ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovės kiekvienam po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad šios išlaidos patirtos po to, kai atsakovas įvykdė geruoju dalį ieškovų reikalavimų.

Ieškovai V. P. ir V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą dalyje dėl obligacijų pasirašymo sutarčių panaikinti ir šiuos ieškovų reikalavimus tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovai nebuvo aiškiai ir suprantamai supažindinti su pasirašomų sutarčių sąlygomis, o žinodami galinčią kilti riziką, jie nebūtų sudarę ginčijamų sutarčių.Atsakovė neįrodė, jog ieškovai buvo tinkamai supažindinti su Aprašu, Prospektu bei Galutinėmis sąlygomis, pateikta informacija apie obligacijoms būdingą riziką buvo neaiški ir neišsami. Banko įteiktuose dokumentuose nėra nuorodos, kad lėšos, investuotos įsigyjant obligacijas, nėra apdraustos. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje yra įtvirtinta nuostata, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovams sudarytas klaidingas įspūdis dėl obligacijų draudimo buvo esminė sąlyga, paskatinusi pasirašyti obligacijas ir yra pagrindas ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl esminio ieškovų suklydimo. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovei įvykdžius 1/2 dalį ieškinio reikalavimų, ieškovams turėjo būti priteista tokia pat dalis bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime išdėstyti tokie atsikirtimai:Neprofesionalaus investuotojo statuso turėjimas lemia tokio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas Bankui, tačiau tai neatleidžia neprofesionalaus investuotojo nuo pareigos elgtis apdairiai – atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis ir pan. Apeliantai nepateikė duomenų, kad jie neatitinka vidutinio vartotojo standarto. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovų asmenine savybes, jų patirtį, sutarčių sudarymo procesą i padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai buvo klaidinami, nepakankamai informuojami ar verčiami sudaryti ginčijamas sutartis. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėsto tokius atsikirtimus:Apeliantai neįrodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ginčijamos sutartys buvo sudarytos Bankui ar jo darbuotojams suklaidinus ieškovus.Apeliantai nepagrįstai reikalauja padidinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį, nes ieškovams bylinėjimosi išlaidos apskritai neturėjo būti priteistos. Atsakovė BAB bankas SNORAS padavė apeliacinį skundą. Prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams iš atsakovės priteista po 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išdėsto argumentus:Atsakovė ieškovų reikalavimus dėl indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių patenkino ne todėl, kad pripažino, jog šios sutarys sudarytos ieškovams suklydus, o dėl tos priežasties, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog AB banko SNORAS indėlio sertifikatui neturi būti taikoma IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis, t. y. jis draudžiamas kaip indėlis. Pagal IĮIDĮ nuostatas (6 str. 7 d., 38 str. 1 d. 2 p.) sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo arba nemokėjimo priima draudimo įmonė – trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Būtent ši įmonė, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, priėmė sprendimą išmokėti indėlių draudimo išmokas visiems AB bankas SNORAS indėlio sertifikatų turėtojams, o ieškovai priimdami šias išmokas pripažino, kad sutartys yra galiojančios ir sukuria teisines pasekmes. Teismas bylinėjimosi išlaidas privalo skirstyti atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų kaltę (atsakomybę) dėl proceso (CPK 93 str. 4 d.), kuri nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį vertinant bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Ieškovai neįrodinėjo, kad AB banko SNORAS indėlių sertifikatas laikytinas indėliu IĮIDĮ prasme. Tokia aplinkybė paaiškėjo tik po kasacinio teismo išaiškinimo, todėl ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės arba trečiojo asmens kaltės ar jų piktnaudžiavimo procesu, bet dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių draudimo bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo.Ieškovų suformuluoti ieškinių reikalavimai nebuvo patenkinti, sertifikatų įsigijimo sutartys nepanaikintos, indėlių draudimo išmokos sumokėtos kitais motyvais, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovams iš atsakovės priteistos nepagrįstai.Ieškovai V. P. ir V. R. padavė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Prašo skundo netenkinti ir išdėsto argumentus dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atsisakyta ieškovams priteisti po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teismo procese po to, kai atsakovė patenkino dalį ieškovų reikalavimų. Dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ieškovai atsiliepime nepasisako, nurodydami, kad jie teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi.Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepė į atsakovės apeliacinį skundą. Prašo skundą tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje iš Banko priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visa apimtimi. Išdėsto argumentus:Ieškovų reikalavimai indėlio sertifikato įsigijimo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo nebuvo geruoju patekinti, nes draudimo išmokos ieškovams sumokėtos tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išaiškino, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema.Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl 2011 metais buvusio nepakankamai aiškaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės ar trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas ir priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Dėl ieškovų apeliacinio skundo.

Reikalavimas dėl obligacijų pasirašymo sutarčių.

Obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai ginčija kaip sudarytas jiems iš esmės suklydus dėl to, kad jų įgytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudimo apsauga (CK 1.90 str. 1 d.) Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad konstatuoti asmens valios klaidą galima tuomet, kai suklystama dėl paties sandorio esmės tokiomis aplinkybėmis, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis, tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje yra nustatyta, kad ir ieškovui V. P. ir ieškovui V. R. Aprašas, Galutinės sąlygos ir Prospektas buvo įteikti pasirašytinai. Obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovai pasirašytinai patvirtino, kad „visos sutarties sąlygos su jais aptartos ir paaiškintos <...>, investuotojas yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka“ (sutarčių punktas 1.22). Esant tokiems rašytiniams įrodymams, būtent ieškovams tenka procesinė pareiga juos nuginčyti ir įrodyti, kad paminėti dokumentai įteikti nebuvo. Kaip skundžiamame sprendime teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų ieškovai į bylą nepateikė.Ieškovams Bankas buvo suteikęs neprofesionalaus kliento kategoriją ir sudarė su jais neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuriose yra nuostata, kad „Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (sutarčių 3 punkto 6 pastraipa). Esant faktinių aplinkybių esminiam tapatumui nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi jau minėtose kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti išaiškinimai, kad Prospekto ir Galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu, o nutarties 27 punkte nurodytas įrašas sutartyse neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Vis dėlto ar Banko veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimus dėl obligacijų pirkimo, yra pakankami konstatuoti, kad ieškovai buvo suklaidinti dėl sudarytų sandorių esmės, galima spręsti tik įvertinus, ar pagal asmenines savybes jie gali būti prilyginti vidutiniam vartotojui.Ieškovų amžius, išsilavinimas ir gyvenimiška patirtis (2016 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min.), ilgametė patirtis sudarant terminuoto indėlio sutartis (t. 1, b. l. 161, t. 2, b. l. 49), aplinkybė, kad buvo pasirašytos ne tik obligacijų pasirašymo bet ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartys, yra pakankamos prilyginti ieškovus vidutiniam vartotojui ir spręsti, kad jie galėjo suprasti su obligacijų įsigijimu susijusias rizikas, o jeigu tai neįvyko, tą lėmė ne Banko neteisėti veiksmai, bet ieškovų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.Apibendrinant daroma išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti ieškovų reikalavimai dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, yra teisėta bei pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti nurodytą teismo sprendimo dalį.

Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovai apeliaciniame skunde supranta kaip aritmetinę patirtų ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporciją bei prašo jiems priteisti visų byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį, atitinkančią reikalavimo dėl indėlio sertifikatų dalį bendroje pareikštų ieškinių sumoje. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų proporcingam paskirstymui yra reikšmingos jų atsiradimo priežastys. Jeigu bylinėjimosi išlaidų atsiradimas susijęs su visais byloje spręstais reikalavimais, tai jos paskirstomos tarp šalių proporcingai pareikštų ir patenkintų reikalavimų daliai. Jeigu jų atsiradimas susijęs su vienu ar keliais reikalavimais, tai jos paskirstomos ir priteisiamos proporcingai šių reikalavimų patenkinimo daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Todėl apygardos teismas, priteisdamas ieškovams tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo jų patirtos spendžiant dėl patenkintų ieškinio reikalavimų, proceso teisės normas pritaikė tinkamai. Ieškovų apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsta ir netenkinama.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos patirtos pareiškus ieškinio reikalavimą indėlio sertifikato įsigijimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Šių reikalavimų ieškovai atsisakė ir teismas bylos dalį nutraukė. Esant tokiai procesinei situacijai ginčas dėl šios bylinėjimosi išlaidų dalies turi būti sprendžiamas taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Šioje byloje ieškovai pareiškė ieškinį kai AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą ieškovams nebuvo išmokėtos draudimo išmokos už indėlio sertifikatus. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Tokiu būdu atsakovės pozicija dėl ieškovų lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta. Aptartos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, nes jeigu atsakovė būtų pripažinusi, jog ieškovų indėlių sertifikatams taikytina draudimo apsauga,), ieškovai nebūtų inicijavę teismo proceso ir patyrę bylinėjimosi išlaidų.Šios išvados nepaneigia atsakovės ir trečiojo asmens išdėstyti argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl netinkamo atsakovės elgesio, o dėl 2011 metais buvusio nepakankamai aiškaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).Apygardos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai priteisė ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Skundžiamą sprendimą paliekant nepakeistą ieškovų prašymas atlyginti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.