Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. K., ir jo gynėjui Girdučiui Vainiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. Š. atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje bei 309 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jį perduodant laiduotojos J. J. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš J. K. 1 145,02 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai du centai) turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui R. Š..

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš J. K. 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei S. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 309 straipsnio 1 dalies už tai, kad jis būdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., naudodamasis savo mobiliojo ryšio telefonais „Xiaomi 11 T?“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) bei „Xiaomi Redmi 9 T“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, tyčia, iš internetinių forumų svetainės „Reddit“ į mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 11 T“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei „Xiaomi Redmi 9 T“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), parsisiuntė ne mažiau 45 vnt. vaizdo dokumentų, kuriuose vaizduojamas vyriškas lytinis organas, masturbacija, oralinis ar kitoks lytinis aktas bei atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir tokiu būdu įgijo pornografinio turinio vaizdo dokumentus. Šiuos vaizdo dokumentus išsaugojo bei laikė jam priklausančiuose mobiliojo ryšio telefonuose „Xiaomi 11 T“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei „Xiaomi Redmi 9 T“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), po ko, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais „Xiaomi 11 T“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), bei „Xiaomi Redmi 9 T“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, per susirašinėjimo, garso bei vaizdo pokalbių programėlę „Snapchat“, iš paskyros pavadinimu „K.“, ne mažiau 19 vnt. pornografinio turinio vaizdo dokumentų tyčia išsiuntė į S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), naudojamą susirašinėjimo, garso bei vaizdo pokalbių programėlės „Snapchat“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalykus.

2. Be to, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 153 straipsnio 1 dalies už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. , būdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais „Xiaomi 11 T“, IMEI:(duomenys neskelbtini) bei „Xiaomi Redmi 9 T“ IMEI (duomenys neskelbtini) per susirašinėjimo, garso bei vaizdo pokalbių programėlę „Snapchat“, iš paskyros pavadinimu “K.“, žinodamas kad S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, į jos naudojamą susirašinėjimo, garso bei vaizdo pokalbių programėlės „Snapchat“ paskyrą “ (duomenys neskelbtini)“, tyčia, rašydamas reiškė savo seksualines fantazijas, siuntė ne mažiau 19 vnt. pornografinio turinio vaizdo dokumentų su lytinių organų nuotraukomis, prašė „pačiulpk“, „parodyk triusikėlius“, „atsiųsk papukus“, tokiu būdu tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir taip ją tvirkino.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios S. Š. atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu, nukentėjusiosios atstovo skundo bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens atsiliepimo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei motyvuotai nustatė mažesnį, nei buvo prašoma civiliniame ieškinyje, priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

13. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Taigi, esant atvejams, kai kaltininkui yra inkriminuojamas ne vienos nusikalstamos veikos, tačiau keleto jų padarymas, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai išsiaiškinama, ar padaryta pavienė veika, o jei keletas – kokią sutaptį (realiąją ar idealiąją) jos sudaro. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra tęstinė nusikalstama veika arba jų nesieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, tuo tarpu nustačius, kad nusikalstamos veikos padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nelaikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Skundžiamame nuosprendyje apsiribota tik abstrakčiu konstatavimu, kad J. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, toliau nurodant, kad jis padarė du nusikaltimus – vieną apysunkį ir vieną nesunkų, tačiau visiškai nepasisakoma apie šių nusikalstamų veikų sutaptį, nors pagal aukščiau paminėtą kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, siekiant taikyti laidavimo institutą, šią aplinkybę įvertinti būtina.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, J. K., vykdydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vis tik turėjo bendrą sumanymą įgytus pornografinio turinio dalykus išplatinti, siekdamas ne tik išreikšti savo seksualines fantazijas, tačiau kartu siekė, kad mažametė nukentėjusioji jam atsiųstų savo asmeninių nuotraukų su pornografinio turinio dalykais, tuo pačiu tokiais savo veiksmais ją tvirkino. Kaip teisingai skunde akcentavo nukentėjusiosios atstovas, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo baudžiamojo proceso metu teikdamas paaiškinimus nurodė, kad iš internetinio puslapio parsisiuntė suaugusių asmenų pornografijos ir platino ją per savo susikurtą „Snapchat“ paskyrą kitiems asmenims, savo veiksmus suprato kaip bendravimo formą tarp jaunų asmenų (4 t., b. l. 26–27, 141–143). Taigi, J. K., siekdamas bendravimo su kitais asmenimis, suprasdamas tai kaip priimtiną bendravimo formą tarp jaunų žmonių, šiuo atveju iš pačios nukentėjusiosios siekdamas gauti pornografinio turinio dalykų, siuntė jai įgytą pornografinio turinio medžiagą taip ją platindamas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pornografinio turinio dalykų įgijimas ir platinimas buvo etapas pasiekti tikslui – sukelti nukentėjusiosios per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis. Šiuo atveju J. K. veiksmai vienas su kitu buvo persipynę, iš esmės vyko kartu, iš kaltinimo formuluotės matyti, kad dalis veikos yra aprašoma kaip pornografinio turinio dalykų platinimas ir kvalifikuojama pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, tuos pačius kaltininko veiksmus minint ir prie nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, aprašymo. Taigi, apygardos teismas sprendžia, kad šios J. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tai, kad šių nusikalstamų veikų objektai skiriasi, dar savaime nereiškia, jog nusikalstamos veikos negali būti laikomos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Atsižvelgiant į tai, J. K. laikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kontekste.

17. Skundo autorius kaip vieną iš argumentų pateikia ir tai, kad J. K. tik formaliai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tai padarė dėl byloje surinktų įrodymų visumos, nepaaiškino esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Vis tik teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

18. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo nuo pat pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ir paaiškino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pripažindamas, kad ne tik įsigijo pornografinio turinio dalykų turėdamas tikslą juos platinti, tačiau ir nurodė, jog platino šį turinį bendraudamas su kitais asmenimis per vaizdo programą „Snapchat“, iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes jis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme papildomai paaiškindamas, kad pornografinio turinio dalykus siuntė ir S. Š., žinojo, jog nukentėjusioji yra mažametė (4 t., b. l. 26–27, 140–142). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo neneigė savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino esmines jų aplinkybes, o tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dar iki J. K. apklausos buvo surinkta pakankamai duomenų, suponuojančių išvadą, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dar savaime nereiškia, kad būtent šie ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys ir lėmė jo prisipažinimą padarius nusikaltimus. Be kita ko, pagal aukščiau paminėtą kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltininkas neprivalo detaliai išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tuo tarpu turi pripažinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

19. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą laidavimo instituto pagrindą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra nustatyta ir ši laidavimo instituto taikymo sąlyga. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo, tiek J. K., tiek nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas Ernestas Bušmovičius nurodė, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo atlygino dalį, t. y. 1 000 Eur nukentėjusiosios patirtos žalos (4 t., b. l. 149). Be to, pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu J. K. gynėjas nurodė, kad J. K. įsipareigoja atlyginti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį, kurį nustatys teismas (4 t., b. l. 150). Nors apeliantas skunde nurodo, kad J. K. nesidomėjo nukentėjusiosios sveikatos būkle ir neišreiškė jokio noro atlyginti padarytą žalą, tačiau šie skundo teiginiai prieštarauja aukščiau minėtoms aplinkybėms, nes kaltininkas atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos dar iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo bei per savo gynėją išreiškė valią atlyginti teismo nustatytą turtinės ir neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai. Tai, kad kol kas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo atlygino tik dalį padarytos žalos nukentėjusiajai, nereiškia, kad jo atžvilgiu negali būti taikomas laidavimo institutas, nes BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nėra reikalaujama, kad kaltininkas iš karto atlygintų visą padarytą ar reikalaujamą žalą, tačiau priešingai, nurodoma, kad laidavimas, be kita ko, gali būti taikomas kai asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju J. K. atlygino dalį padarytos žalos ir įsipareigojo atlyginti kitą jam teismo priteistinos atlyginti žalos dydį, juolab, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo yra dirbantis (4 t., b. l. 3), kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nukentėjusiosios patirta žala iš tiesų galės būti atlyginta.

20. Nors apeliaciniame skunde nėra išskirtų argumentų, sietinų su BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos nebuvimu, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija bendrai visų BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalių egzistavimą, taigi teisėjų kolegija pasisako ir dėl laidavimo instituto taikymo sąlygos – pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visų pirma pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Taigi, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį nuteistojo padarytos veikos pobūdį ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisi įstatymus. Taip pat vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kita. Teismo, sprendžiančio dėl šios sąlygos egzistavimo, išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias kaltininkas ankščiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie ankščiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad J. K. praeityje yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 1, 13). Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. K. yra būdingas sistemingas teisei priešingų veikų darymas nėra. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad J. K. visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

21. Sprendžiant laidavimo taikymo galimybę, teismas turi įvertinti ir galimo laiduotojo tinkamumą, ką šiuo atveju padarė apylinkės teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog taikant BK 40 straipsnio nuostatas būtina įvertinti ir aplinkybę, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo iš tiesų yra tokia nesavarankiška ir nebrandi asmenybė, kurios vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, dar nesusiformavę. Tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai besigailinčiam asmeniui pagal BK 40 straipsnio nuostatas numatoma papildoma jo tolimesnio elgesio priežiūra patikint ją autoritetą turinčiam asmeniui, kuris galės kaltininkui daryti teigiamą įtaką, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018). Nagrinėjamu atveju matyti, kad laiduotoja J. J. yra J. K. mama, neteista, darbovietės charakterizuojama teigiamai, su sūnumi palaiko artimą ryšį, sužinojusi apie sūnaus neteisėtus veiksmus kritiškai vertino jo elgesį, nurodė padėsianti jam pasitaisyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad J. J. gali būti laikoma autoritetu savo sūnui ir padaryti jam teigiamą įtaką, juolab, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo yra pakankamai jauno amžiaus ir palaikantis glaudžius ryšius su mama.

22. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė egzistuojant visas BK 40 straipsnyje numatytas būtinąsias sąlygas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio (neturtinės žalos)

23. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba ne turtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

24. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą R. Š. pareiškė civilinį ieškinį 10 085 Eur sumai. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad civilinis ieškovas patyrė 85 Eur turtinės žalos, nes nukentėjusioji S. Š. lankėsi dvejose psichologo konsultacijose dėl jos patirtų išgyvenimų, kartu civiliniame ieškinyje buvo prašoma iš kaltininko J. K. priteisti civiliniam ieškovui 10 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš J. K. civiliniam ieškovui R. Š. priteisė 1 145,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir civilinei ieškovei S. Š. iš J. K. priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

25. Nukentėjusiosios atstovas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo nukentėjusiajai bei nurodo, kad J. K. nusikalstamus veiksmus atliko mažamečio atžvilgiu, siekiant sukelti per ankstyvą nukentėjusiosios domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, norėjo sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, pavojingi veiksmai truko ilgą laiką – nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d., jei buvo sistemingi bei tendencingi, nukentėjusiajai buvo ne tik siunčiamos žinutės seksualinio pobūdžio temomis, tačiau ir pornografinio turinio nuotraukos, toks bendravimas turėjo įtakos mažametės psichologinei būsenai, tuo tarpu kaltininko materialinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus sumažinant civilinio ieškinio dydį.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be kita ko, kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje suformuotus priteistinos turtinės arba neturtinės žalos dydžius panašiose arba analogiško pobūdžio bylose.

27. Svarbu paminėti ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.

28. Apygardos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nukentėjusiajai, jiems pritaria ir jų iš naujo detaliai nekartoja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė ne tik į nusikalstamų veikų pavojingumą bei nukentėjusiosios psichologinės būsenos pokyčius bei emocinius išgyvenimus, tačiau vertino ir kaltininko veiksmų intensyvumą bei įtaką nukentėjusiosios visuomenės moralės normų suvokimui, be to analizavo ir aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, vertino tai, kad nukentėjusiosios elgesys po jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų iš esmės nepasikeitė, nėra duomenų ir apie ilgalaikius, negrįžtamus padarinius nukentėjusiosios psichologinei sveikatai. Taigi, savo procesinį sprendimą šioje dalyje apylinkės teismas grindė ne tik kaltininko finansinės padėties vertinimu, tačiau atsižvelgė į visų aplinkybių, reikšmingų nustatant teisingą ir proporcingą priteistinos neturtinės žalos dydį, visumą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visos apelianto skunde nurodomos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, o tai, kad šis vertinimas neatitinka apeliantų pozicijos ir lūkesčių, dar nereiškia, jog yra neteisingas. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apelianto skundas taip pat yra atmestinas.

Dėl nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Nukentėjusiosios S. Š. atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas – 600 Eur. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą sumokėjo advokatui 600 Eur (4 t., b. l. 182–183).

30. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė nukentėjusiosios atstovas, ginčijant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dalyje dėl laidavimo instituto taikymo bei nustatyto mažesnio nei buvo prašoma civiliniame ieškinyje, neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas, kuris teikė teisines paslaugas ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl nekyla abejonių, kad jam buvo gerai žinoma teik bylos esmė, tiek jos problematika. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios atstovas advokatas dalyvavo viename teismo posėdyje, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas ar sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, apeliacinis skundas buvo atmestas visoje jo apimtyje.

32. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovo prašymas dėl patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš J. K. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios S. Š. atstovo advokato Ernesto Bušmovičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš J. K. nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą naudai apeliacinio proceso metu patirtų atstovavimo išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.