Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove ir dėl to ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, į tai, kad atsakovas visiškai nebendrauja, nesirūpina sūnumi, iš esmės nepalaiko su vaiku jokių ryšių, ieškovė prašo teismo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui iki 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (ieškovei tenkanti išlaikymo dalis būtų apie 160 Eur).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs ir teismo posėdyje nedalyvavo – atsakovui dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu atitinkamai Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 16 d. nutartimis. Iš pašto įstaigos grįžtamojo pranešimo atžymos apie dokumentų neįteikimą atsakovui matyti, kad ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu Airijoje siunta neįteikta. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Airiją.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis N. P., gimęs 2001 m. gruodžio 16 d., yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Šalys buvo sudarę santuoką, kuri Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 2-25-829/2010 buvo nutraukta. Minėtu teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus N. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo sūnui buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 600 Lt (174 Eur) nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki sūnaus pilnametystės. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. 2A-986-173/2010 atsakovo skundą tenkino iš dalies. Apygardos teismas sumažino iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisto mėnesinio išlaikymo dydį nuo 600 Lt (174 Eur) iki 400 Lt (116 Eur), taip pat sumažino priteisto išlaikymo įsiskolinimą iki 5 200 Lt (1 506 Eur).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovo teiktino išlaikymo dydį iki 190 Eur per mėnesį, kadangi atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, jų nepilnamečio sūnaus ne tik amžius, bet kartu ir poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus N. P. poreikiai per daugiau nei aštuonis metus, t. y. nuo 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. birželio 15 d. nutarčių, kai buvo pirminiai priteistas ir atitinkamai apeliacinės instancijos pakeistas iš J. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė – žymiai išaugo. Šalių šešiolikamečio sūnaus išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia kur kas didesnių lėšų nei 2010 m., kai buvo priteistas vaikui išlaikymas, ypač atkreipiant dėmesį, kad atitinkamai akivaizdžiai padidėjo ir atskirai neįrodinėtinos išlaidos mokesčiams, būstui, maisto produktams, įvairioms paslaugoms, drabužiams, avalynei, transportui ir kt. Nepilnamečiui šalių vaikui pagal jo amžių būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jo protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 400,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi N. P. gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirba, nes turi sveikatos problemų (nustatytas neįgalumas), dėl kurių sudėtinga susirasti darbą. Ieškovė yra tik iš dalies darbinga, darbingumo lygis siekia vos 35 % (netektas darbingumas 65 %). Šiuo metu ieškovė yra registruota darbo biržos sąrašuose kaip ieškabti darbo. Ieškovės ir nepilnamečio sūnaus mėnesines pajamas sudaro gaunama Našlaičio pensija (apie 136 Eur), neįgalumo pensija (apie 204 Eur) ir Transporto išlaidų kompensacija (apie 9,50 Eur). Ieškovė yra pajėgi teikti sūnui jos nurodomą 160 eurų dydžio išlaikymą.

Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, darbo užmokestį. Teismas gali vadovautis tik Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartyje esančiais duomenimis apie atskovo turtinę padėtį ir jos vertinimą. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis nuo to laiko, kai teismas nustatė atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, būtų ženkliai pasikeitusi. Teismai konstatavo, jog atsakovas 2006 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ dalį 0, 15 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos kaina siekia 25 500 Lt (7 385 Eur), 0,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina – 2 700 Lt (782 Eur), 0,52 ha bei 0,83 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos kaina 7 100 Lt (2 056 Eur). Bendra atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio turto vertė – 54 800 Lt (15 871 Eur). Teismai taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog dirbant nekvalifikuotą darbą Airijoje dažniausiai buvo mokamas 8,3 – 10 eurų valandinis atlyginimas, vidutinė darbo savaitė Airijoje trunka 38-42 valandas, maksimali įstatymų leidžiama darbo savaitė – 48-49 valandos, todėl atsakovo galimai uždirbamos pajamos siekia 1260 eurų (apie 4120 Lt) per mėnesį (38 val. x 8,3 eurų = 315 eurų per savaitę; 315 eurų x 4 = 1260 eurų per mėnesį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau atsakovas tik iš dalies teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui – kas mėnesį moka 50 Eur. Likusią išlaikymo dalį padengia VSDF, kuris kas mėnesį moka 68 Eur.

Ieškovė nurodė, kad būtina padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 190 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gegužės 15 d.) iki sūnaus N. P. pilnametystės, motyvuodama tuo, kad vaiko poreikiai dėl jo amžiaus yra smarkiai išaugę, be to, yra pasikeitusi ir socialinė-kultūrinė-ekonominė vaiko gyvenimo aplinka – ženkliai išaugusios kainos, bendrosios išlaidos. Ieškovė teigia, kad šiuo metu nepilnamečiui N. P. reikia daug papildomų lėšų jo augimui ir auklėjimui, jai vienai patenkinti pasikeitusius sūnaus poreikius yra sunku, kadangi sūnaus tėvas – atsakovas prisideda prie sūnaus išlaikymo tik minimaliai, jo neauklėja, nelanko, su juo nebendrauja, todėl jai vienai tenka skirti lėšas šalių sūnui išmaitinti, aprengi, ugdyti, lavinti, tenkinant augančius jo poreikius. Ieškovė ieškinyje teigia, kad vidutiniškai nepilnamečio sūnaus N. P. išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip apie 350 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, tokia nurodyta suma, reikalinga 16 m. vaiko išlaikymui per mėnesį, yra pagrįsta ir protinga, atsižvelgus į šalių sūnaus amžių, į jo poreikius bei interesus, į tai, kad praėjo daugiau kaip 8 m. nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui, priėmimo dienos ir per tą laiką nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Teismas, negavęs kitokių duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, įvertina tai, kad atsakovas dar yra pakankamai darbingo amžiaus, turi realias galimybes dirbti ir uždirbti, taip pat atsižvelgia į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį ieškovės ir vaiko bei galimai atsakovo gyvenamojoje šalyje (Airijoje), į tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, t.y. jų nepilnamečio sūnaus gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė sūnui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, rūpinasi jo negalavimų ir ligų atveju, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, pagrįstai mano, kad atsakovas turi šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolėje dalyvauti nelygiomis dalimis, tai yra padengti kiek daugiau nei 1/2 sūnaus N. P. išlaikymui skiriamų lėšų.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas vertina, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis turėtų skirti didesniąją dalį nustatytos 350 Eur dydžio mėnesinės išlaikymo sumos (160 Eur skiria ieškovė ir 190 Eur – atsakovas). Atsakovas tokio dydžio išlaikymą turi mokėti nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki nepilnamečio N. P. pilnametystės kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis grynais pinigais arba pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovė paskiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalimi). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. P. 190 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui turėtų mokėti 25,92 Eur ((190 Eur - 118 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 25,92 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,18 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos, nes viršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistiną 3 eurų sumą (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Taip pat iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos182 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei.

Teismas, įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-986-173/2010 nepilnamečiui sūnui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 190 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2018 m. gegužės 15 d.) iki N. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,92 Eur žyminio mokesčio (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis) ir 6,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei – į valstybės pajamas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas – VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), surenkamosios sąskaitos: AB bankas „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.