- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- eAN2-21-557/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00429-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- A. H.
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. H. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. spalio 8 d. nutarimu Nr.64-ANR-N-5461-2025 (ROIK:25284791982) A. H. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą 375 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 14 val. 30 min (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę-automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilko priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 2 700 kg, neturėdamas teisės vairuoti, tai yra neturėdamas reikiamos BE kategorijos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės 2025 m. spalio 8 d. nutarimu Nr.64-ANR-N-5467-2025 (ROIK:25284797468) A. H. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą 375 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 15 val. 45 min. kelio (duomenys neskelbtini) 92,900 kilometre vairavo transporto priemonę-automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilko priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė 2 700 kg, neturėdamas reikiamos BE kategorijos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su priimtais nutarimais A. H. prašė juos panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jo vairuoto automobilio ir priekabos bendras svoris su kroviniu neviršijo 3 500 kg, todėl jam tokiai transporto priemonei vairuoti pakanka B kategorijos vairavimo teisių, tai yra BE kategorija nereikalinga, be to A. H. mano, jog už vieną padarytą veiką, t. y. automobilio vairavimą su priekaba tą pačią dieną 2025 m. rugsėjo 11 d. nepagrįstai jam paskirtos dvi nuobaudos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi A. H. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. H., vairuodamas automobilį su priekaba, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas reikalingos vairuotojo BE kategorijos. Vertindamas A. H. skunde nurodytus argumentus, jog važiuodamas tą pačią dieną nubaustas du kartus, apylinkės teismas pažymėjo, jog A. H. transporto priemones vairavo skirtingu laiku, skirtingose vietose ir tai nėra tęstinis nusižengimas. Apylinkės teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad suprasdamas, jog padarė administracinį nusižengimą, praėjus trumpam laiko tarpui vėl padarė tokio pobūdžio nusižengimą, rodo jo atmestiną požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu A. H. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti arba pripažinti, jog buvo tęstinis nusižengimas ir skirti švelnesnę nuobaudą netaikant teisės vairuoti atėmimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Buvo vienas tęstinis važiavimas, o ne du atskiri nusižengimai.
5.2. Teismas nevertino faktinių aplinkybių. Realus junginio svoris neviršijo 3 500 kg.
5.3. Nebuvo sukeltas pavojus, krovinys vežtas į metalo supirktuvę. Teismas neindividualizavo nuobaudos, nesivadovavo proporcingumo principu.
5.4. Mano, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neproporcinga, per ilgas teisės vairuoti atėmimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). A. H. apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje; apeliaciniame skunde tvirtina, jog už tą patį nubaustas du kartus, nusižengimas tęstinis. Taip pat apeliaciniu skundu A. H. nesutinka su paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemone, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nuobaudos neindividualizavo ir skyrė neproporcingą poveikio priemonę. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, patikrinęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. H., vairuodamas transporto priemonę tempė priekabą, tam neturėdamas atitinkamos kategorijos (teisės).
8. ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Regitra“. Šio įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui (SEAKI 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
10. Apeliantas nurodo, jog jis galėjo vairuoti transporto priemonių junginį, kadangi realus junginio svoris kartu su kroviniu neviršijo 3 500 kg. Šias aplinkybes, apelianto įsitikinimu, patvirtina metalo laužo pridavimo kvitas iš kurio matyti, jog reali automobilio ir krovinio masė neviršijo 3 500 kg. Taigi, apeliantas ginčija, jog buvo padarytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, jog sprendžiant, ar asmuo nepažeidžia reikalavimų dėl teisės vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, aktualus yra ne faktinis tuo metu vairuoto junginio svoris, o didžiausias leistinas transporto priemonių junginio svoris. Tuo atveju, kai priekabos didžiausia leistina masė yra didesnė nei 750 kg, asmenys, turintys teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, su tokia priekaba gali vairuoti automobilį, kurio junginio su priekaba didžiausia leistina masė būtų ne didesnė kaip 4 250 kg bei turi būti išlaikę specialų egzaminą (kai junginio didžiausia leistina masė viršija 3 500 kg). Nagrinėjamu atveju automobilio priekabos didžiausia leidžiamoji masė 2 700 kg, automobilio didžiausia leistina masė sudarė 2 200 kg, o junginio bendra didžiausia leistina masė sudarė 4 900 kg, t. y. viršijo 4 250 kg. Atsižvelgiant į tai, A. H., turintis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tokio junginio vairuoti negalėjo. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad A. H. turėjo teisę vairuoti būtent BE kategorijos transporto priemonių junginį, t. y. išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą AB „Regitra“. Taigi, bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad A. H. pažeidė KET 14 punktą, nes jis vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendra didžiausia leistina masė buvo didesnė nei 4 250 kg, neturėdamas teisės vairuoti tokio junginio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
12. Apeliantas taip pat mano, jog nepagrįstai priimti du nutarimai, kadangi, apelianto įsitikinimu, buvo vienas tęstinis nusižengimas. Apelianto įsitikinimu jis yra nubaustas du kartus už vieną padarytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nėra tęstinio nusižengimo, šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria ir apygardos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog A. H. buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2025 m. rugsėjo 11 d. 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 11 d. 14 val. 52 min. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su padarytu nusižengimu sutiko, pasirašė po protokolu ir buvo informuotas, kad jis toliau transporto priemonės vairuoti negali. Antrą kartą A. H. buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2025 m. rugsėjo 11 d. 15 val. 45 min. kelio (duomenys neskelbtini) 92,9000 kilometre, 2025 m. rugsėjo 11 d. 15 val. 58 min. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis su padarytu nusižengimu sutiko, nurodydamas, kad vairavo transporto priemones neturėdamas BE kategorijos.
14. ANK 38 straipsnio 1-2 dalyse reglamentuotas administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
15. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.
16. Kaip minėta apeliantui du kartus surašyti administracinio nusižengimo protokolai 2025 m. rugsėjo 11 d. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pažeidimus sieja tik tas pats pažeidėjas ir ta pati transporto priemonė ir priekaba, kuriais buvo užfiksuoti padaryti nusižengimai, taip pat tai, kad padaryti pažeidimai identiško pobūdžio, padaryti tą pačią dieną. Apeliantui 2025 m. rugsėjo 11 d. 14 val. 52 min. surašius administracinio nusižengimo protokolą ir pareigūnams išaiškinus, jog jis toliau negali vairuoti atitinkamo automobilio ir priekabos junginio, apeliantas po kurio laiko vėl ėmėsi daryti analogišką pažeidimą, dėl kurio jam ką tik buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ir jam surašytas antras protokolas 2025 m. rugsėjo 11 d. 15 val. 58 min. Akivaizdu, kad kiekvieną kartą nusprendus vairuoti tokią transporto priemonę, neturint teisės vairuoti būtent BE kategorijos transporto priemonių junginio, apeliantui iš naujo susiformavo tyčia elgtis neteisėtai – pirmą kartą galimai manant, kad jis vairuoja teisėtai, nepažeisdamas KET reikalavimų, o antrą kartą – tyčia sąmoningai pažeidžiant KET reikalavimus, nes pareigūnai ką tik buvo įforminę pirmąjį pažeidimą ir išaiškinę apeliantui jo padaryto pažeidimo esmę bei tolesnio vairavimo negalimumą. Tokie apelianto veiksmai, kai jis skirtingu laiku, skirtingose vietose vairavo transporto priemonę-automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilko priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 2 700 kg, neturėdamas teisės vairuoti, tai yra neturėdamas reikiamos BE kategorijos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, žinodamas, kad jis neturi BE kategorijos, šiuose veiksmuose nesant nustatytos vieningos tyčios, pagrįstai kvalifikuoti ne kaip tęstinis nusižengimas, o kaip atskiri nusižengimai.
17. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neindividualizavo nuobaudos, pažymi, jog nebuvo sukelta pavojaus, o krovinys vežtas į metalo supirktuvę.
18. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
19. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
20. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
21. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimais A. H. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą skirta 375 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams; pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 375 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams.
22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog A. H. administracine tvarka baustas: 2025 m. rugsėjo 7 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 2025 m. spalio 6 d. pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, 2025 m. spalio 20 d. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 2025 m. spalio 20 d. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, 2025 m. rugsėjo 25 d. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, 2025 m. liepos 1 d. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 2025 m. gegužės 26 d. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 2024 m. rugsėjo 5 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį; 2024 m. gruodžio 3 d. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, 2024 m. sausio 31 d. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, 2023 m. gruodžio 7 d. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, 2023 m. liepos 31 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
23. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nuobauda individualizuota tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl apelianto argumentas dėl neindividualizuotos atsakomybės yra nepagrįstas ir atmestinas. Skiriant nuobaudą buvo įvertintas ne tik konkretus nusižengimas, bet ir asmens elgesio visuma, įskaitant nuolatinius sistemingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą apie neatsakingą požiūrį į teisės normų laikymąsi. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad neva nebuvo sukelta pavojaus ir krovinys buvo vežamas į metalo supirktuvę, neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakomybės individualizavimo klausimą, nes jos nepaneigia padaryto nusižengimo fakto, jo pavojingumo ir neeliminuoja pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių. Konstatuotina, jog paskirtos administracinės nuobaudos yra teisėtos, pagrįstos ir proporcingos, o pagrindo jas naikinti ar keisti nėra.
24. Apeliantas nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu. Prašo skirti švelnesnę poveikio priemonę, nes mano, jog poveikio priemonė neproporcinga.
25. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
26. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
27. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos A. H.. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti A. H. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą labiau nei numatyta įstatyme. Įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs pakankamai griežtą nuobaudą, tuo pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
29. Apeliantas motyvuoja, jog paskiriant administracinio poveikio priemones pažeistas proporcingumo principas. Apygardos teismas pažymi, jog A. H. charakterizuojančios aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų būti sutrumpinta ar neskiriama. A. H. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis, sistemingai daro KET pažeidimus. Prieš darydamas administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas jam kilsiančias savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir elgtis taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Apeliantas niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali ar nežymiai minimalią trukmę viršijanti administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga.
30. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai joje išdėstytų išvadų nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.