Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-181-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
e2S-181-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39346-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
A. S.
Kreditorius
UAB „Naujamiesčio būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-181-912/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39346-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.11.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese trūkumams pašalinti; suinteresuoti asmenys: antstolis V. M., išieškotoja – UAB „Naujamiesčio būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugas priemones vykdymo procese – stabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą trūkumams šalinti. Įpareigojo pareiškėją sumokėti 38 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis. Taip pat pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėja pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų.

3. Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas nenumato jokių išimčių dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymus, atskiruosius skundus, paduotus bylose dėl antstolio veiksmų taikant laikinąsias apsaugos priemones.

4. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, pareiškėja, pageidaudama, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turi pateikti teismui įrodymus, jog skundo egzempliorius buvo pateiktas antstoliui.

III. Atskirojo skundo esmė

5. Pareiškėja prašo: 1) pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-46005-987/2018; 2) priimti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, 3) pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki skundo (prašymo) išnagrinėjimo pabaigos, ir nustatyti naują terminą skundo prašymo trūkumams pašalinti (jeigu tokie bus nustatyti); 4) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines teisines bylos aplinkybes, nes įstatymo leidėjas numatė tam tikras išimtis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėja yra fizinis asmuo, vartotoja, kuri paslaugas pirko asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams. Dėl to pareiškėja turėjo gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

5.2. Ieškovė naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi ir elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai jos atžvilgiu, nes tinkamai neinformavo ir neperspėjo jos apie susidariusią skolą, ir savo nepagrįstus ir nesąžiningus ketinimus vienašališkai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir įsiskolinimo už paslaugas priteisimo. Ieškovo teikiamos paslaugos nėra kokybiškos, dėl to pareiškėja ne kartą kreipėsi į ieškovą tačiau situacija ir paslaugų kokybė nepasikeitė (nepagerėjo).

5.3. Pareiškėja nemokėjo žyminio mokesčio už jos prašymus, atskiruosius skundus, paduotus bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones analogiškose bylose (Nr. e2YT-44427-925/2018, eL2-21613-808/2016, e2-29603-808/2016, eL2-21613-808/2016, todėl neturi mokėti žyminio mokesčio.

5.4. Teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė, kad, teikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos, teismui turi būti pateikti įrodymai, kad skundo egzempliorius buvo pateiktas antstoliui. Įstatymo leidėjas nenumato pareiškėjos pareigos teikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos, teismui pateikti įrodymus, kad skundo egzempliorius buvo pateiktas antstoliui, todėl pareiškėja nepateikė jų teismui. Pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas tiesiogiai antstoliui V. M., tai galėjo patvirtino pats antstolis į teismo užklausimą, todėl toks teismo reikalavimas yra neteisėtas ir perteklinis.

5.5. Analogišku atveju (civilinė byla Nr. e2YT-44427-925/2018) teismas pats pateikė užklausimą antstoliui, kuris patvirtino skundo gavimą, todėl pareiškėja neturėjo pateikti įrodymų.

5.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi antstolio vykdymo dokumentai neteisėti, nes, pareiškėjos teigimu, Seime ir šalyje ne kartą konstatuota, kad antstoliai šalyje jau daug metų veikė neteisėtai ir nesąžiningai, lupikavo ir piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl Seime 2018 metais priimti įstatymų pakeitimai.

5.7. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, nes jos neatitiko CPK 2018 m. priimtų pataisų, Teisingumo ministerijos 2018 m. atliktų pakeitimų dėl antstolių įkainių.

5.8. Teismas neatsižvelgė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktas Nr. 0240/18/02274 vykdomojoje byloje Nr. 0240/18/02274 neteisėtas (naikintinas). Išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų, pareiškėja neturėjo kito turto (buto), išskyrus paskutinį būstą, kuriame ji gyvena, ir iš kurio draudžiama išieškoti pagal CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai terminą trūkumams šalinti – pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio (38 Eur) sumokėjimą ir skundo dėl antstolio veiksmų pateikimą antstoliui. Pareiškėja, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

9. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).

10. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 straipsnis). Taigi asmens teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

11. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad už kiekvieną teismui pateikimą procesinį dokumentą turi būti sumokėtas įstatyme nustatytas žyminis mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad į teismą besikreipiantis asmuo atsakingai naudotųsi savo teise kreiptis į teismą ir būtų užkirstas kelias nepagrįstiems byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimams.

12. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

13. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmenų, atleistų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, sąrašas. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Be to, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

14. Kaip pirmiau nurodyta, pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kuriame vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjos. Iš teismui pateikto skundo, kuriame suformuluotas parašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, matyti, kad pareiškėja skundžia antstolio veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepareiškė reikalavimo dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo. Dėl to CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata netaikytina sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio.

15. Iš CPK 80 straipsnio 5 dalies reglamentavimo matyti, kad įstatymo leidėjas numatė vienintelę išimtį, jog žyminis mokestis nemokamas už prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymo leidėjas nenumato jokių išimčių dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymus, atskiruosius skundus, paduotus bylose dėl antstolio veiksmų taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl pareiškėja už pareikštą reikalavimą turi sumokėti 38 Eur žyminį mokestį.

16. Apeliantė atskirajame skunde pareiškė naujus alternatyvius prašymus: pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki skundo išnagrinėjimo pabaigos, atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šie prašymai nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, nebuvo nagrinėjami priimant ginčijamą nutartį, kuri yra šios apeliacijos objektas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nurodytus pareiškėjos prašymus atsisako priimti.

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo naujų rašytinių įrodymų: turto arešto akto kopiją, pažymą apie pareiškėjos darbo užmokestį, išrašą iš banko sąskaitos. Ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių šių duomenų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Teismas, atsižvelgia į tai, kad ieškovei nustatytas terminas trūkumams šalinti. Dėl to ji, šalindama pareiškimo trūkumus, nurodytus įrodymus gali pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam klausimą, ar yra pagrindas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktų naujų įrodymų turinys negali turėti įtakos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezultatui, todėl atsisako juos priimti.

19. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. CPK nustato ikiteisminę skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką. Kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik prieš tai pateikus skundą antstoliui. Nesant duomenų apie skundo pateikimą antstoliui, teismas neturi pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

21. Pareiškėjos argumentas, kad ji neturėjo pateikti įrodymų apie skundo pateikimą antstoliui, nes teismas pats galėjo kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų skundo gavimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Įstatymas nenustato pareigos teismui kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų. Kiekvieno teismui pateikiamo procesinio dokumento forma ir turinys turi atitikti reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktą, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas nustatė pareigą ne teismui, o besikreipiančiam į teismą asmeniui pateikti aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjai pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėja pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba dėl jų pasisakytina bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

24. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nustatyti pareiškėjai A. S. 14 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatytiems trūkumams šalinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2019 m. vasario 6 d.