- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-141-803/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04789-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Kreditorius
- G. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-29863-1093/2025 pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolės A. P. ir išieškotoja G. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0173/25/00174 2025 m. sausio 31 d. priimtus patvarkymą Nr. S-25-173-2217, raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-25-173-2243 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-173-2257.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. vasario 3 d. gavo antstolės 2025 m. sausio 31 d. priimtus procesinius dokumentus: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Antstolė, priimdama procesinius dokumentus, padarė materialinės teisės normų taikymo pažeidimą, prieštaraujantį Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms. Pareiškėjos prievolė sumokėti išieškotojai G. N. 1 609 Eur atsirado 2025 m. sausio 21 d., įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarčiai ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimui. Šiai prievolei įvykdyti būtiną banko sąskaitos numerį išieškotoja pateikė pareiškėjai tik 2025 m. vasario 3 d.
3. Pareiškėja operatyviai ir geranoriškai ėmėsi būtinų veiksmų prievolei įvykdyti, tačiau išieškotoja elgėsi nesąžiningai, neteikė pareiškėjai prievolės įvykdymui būtinų banko sąskaitos duomenų, o 2025 m. sausio 31 d. gavusi pareiškėjos raštą dėl duomenų pateikimo, tą pačią dieną per atstovą antstoliui pateikė teismo 2025 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą. Pareiškėja yra valstybės įmonė, kurios veikla griežtai reglamentuota teisės aktais. Civilinėje byloje pareiškėja atstovavo Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjos finansinei prievolei įvykdyti taikomas Sprendimo vykdymo instrukcijos 7.3. papunktyje numatytas 20 darbo dienų terminas, kuriam suėjus ir pareiškėjai neįvykdžius finansinės prievolės, antstolis turėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą. Pareiškėjos prievolė sumokėti išieškotojai 1 609 Eur atsirado 2025 m. sausio 21 d. Šiai prievolei įvykdyti skirtas 20 darbo dienų terminas baigiasi 2025 m. vasario 18 d. Dėl to antstolė, gavusi vykdomąjį raštą, privalėjo patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą.
4. Antstolė nesutiko su skundu, 2025 m. vasario 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad išieškotojai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajai bylai pradėti. Tokių kliūčių nebuvo nustatyta. Vykdomoji byla Nr. 0173/25/00174 pradėta vykdomojo dokumento pagrindu, kuris yra priimtas civilinėje byloje. Dėl to šiuo atveju negali būti taikomas Sprendimu vykdymo instrukcijos 7.3 punktas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi įgaliojimų vertinti dokumento, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, teisėtumo ar pagrįstumo. Antstolio kompetencija apsiriboja akivaizdžių vykdomojo dokumento trūkumų patikra. Kliūčių antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nenustatyta. Aplinkybės, susijusios su Sprendimų vykdymo instrukcijos 7.3 punkte nustatyto 20 dienų termino prievolei įvykdyti nesuteikimu nagrinėjamoje byloje nesudaro pakankamo pagrindo antstolės veiksmų teisėtumui kvestionuoti vykdymo procese.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties, prašydama apeliacinės instancijos teismo šią nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis dėl antstolės 2025 m. sausio 31 d. patvarkymo Nr. S-25-173-2217 panaikinimo, o nutarties dalį, kuria atmesta skundo dalis dėl antstolės raginimo Nr. S-25-173-2243 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-173-2257 panaikinimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų.
9. Teismas nustatė, kad vykdomasis raštas antstolei pateiktas vykdyti 2025 m. sausio 29 d. Antstolė 2025 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S-25-173-2217 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, tą pačią dieną apskaičiavo vykdymo išlaidas Nr. S-25-173-2257 (78,21 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir pašto išlaidos) ir surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-173-2243, nustatydama skolininkei 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Tą pačią dieną procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkei.
10. Aplinkybę, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui teisėtai ir pagrįstai, konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartyje, todėl pakartotinai 2025 m. sausio 31 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-173-2217 teisėtumas nėra vertinamas. Pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodomi argumentai yra susiję tik su antstolės patvarkymu, kuriuo priimtas vykdomasis raštas vykdymui. Dėl kitų skundžiamų antstolio veiksmų, t. y. raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo skolininkė jokių teisinių argumentų, galinčių pagrįsti jų neteisėtumą, nenurodė.
11. CPK 654 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą, nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą, siunčiami skolininkui.
12. Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė 2025 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, pateiktą 2025 m. sausio 29 d., vykdyti, tą pačią dieną parengė raginimą įvykdyti sprendimą, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir šiuos procesinius dokumentus išsiuntė skolininkei buveinės ir elektroninio pašto adresais. Šie veiksmai atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir teisės aktuose nurodytus terminus. Atlikus šiuos veiksmus, susidarė vykdomosios bylos administravimo ir pašto išlaidos, kurių dydžio pareiškėja neginčija. Nenustačius, kad priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolė nepagrįstai išsiuntė skolininkei raginimą ir apskaičiavo vykdymo išlaidas, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo naikinti antstolės 2025 m. sausio 31 d. raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
13. Vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatose numatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, ir vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir netenkinamas (CPK 185, 513 straipsniai).
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2025 m. sausio 31 d. raginimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, arba perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes vertino formaliai, dalies pareiškėjos argumentų neanalizavo, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties motyvus ir kasacinio teismo praktiką. Pareiškėja 2025 m. kovo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodžiusi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjai nebuvo nustatytas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Sprendimui ir nutarčiai įsiteisėjus 2025 m. sausio 21 d., išieškotoja pareiškėjai nepateikė savo banko sąskaitos duomenų ir nereikalavo piniginės prievolės įvykdymo. Dėl to pareiškėja negalėjo įvykdyti piniginės prievolės išieškotojai.
14.2. Pareiškėja 2025 m. sausio 31 d. raštu kreipėsi į išieškotoją ir nurodė pateikti banko sąskaitos, į kurią turėtų būti sumokėtos išieškotojai priteistos bylinėjimosi išlaidos, duomenis. Išieškotoja šiuos duomenis pareiškėjai pateikė 2025 m. vasario 3 d. Pareiškėja, atlikusi teisės aktais reglamentuotas vidines procedūras, 2025 m. vasario 18 d. pervedė išieškotojai visas teismo sprendimu ir nutartimi priteistas sumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nesuėjus terminams prievolei įvykdyti ir esant įrodymams, kad prievolė yra vykdoma, antstolis neturi nei pareigos, nei teisės pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant to, kad išieškotojas ir pateikė vykdomąjį raštą vykdyti.
14.3. Kadangi teismo sprendimu ir nutartimi, o taip pat išieškotojos iniciatyva nebuvo nustatytas joks prievolės įvykdymo terminas, pareiškėja, negali būti laikoma pažeidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą. Dėl to 2025 m. sausio 31 d. nebuvo priežasčių išieškotojai teikti antstoliui teismo 2025 m. sausio 29 d. vykdomojo rašto, o antstoliui nebuvo jokio pagrindo skubėti rengti raginimą ir skaičiuoti vykdymo išlaidas. Teismas šių aplinkybių ir teisinių argumentų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų esminių bylos faktinių aplinkybių, netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimą.
14.4. Teismo argumentai ir išvados dėl ginčo esmės atitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties motyvus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi pripažino nepagrįstais. Net jei teismas pripažino, kad antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą yra teisėtas, tai nereiškia, kad raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra savaime teisėti ir pagrįsti. Šie dokumentai turi būti vertinami atskirai, atsižvelgiant į jų turinį, faktines aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus. Teismas nenurodė, koks konkrečiai teisės aktas numato antstolio pareigą vykdomojo dokumento priėmimo dieną skubėti rengti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir skaičiuoti vykdymo išlaidas, neturint jokių duomenų dėl prievolės įvykdymo terminų pasibaigimo ir prielaidų priverstiniam skolininko finansinės prievolės vykdymui.
14.5. Faktinės ginčo aplinkybės patvirtina, kad 2025 m. sausio 31 d. nebuvo prielaidų priverstinai vykdyti pareiškėjos piniginės prievolės, išieškotojai nepateikus pareiškėjai banko sąskaitos duomenų ir raštu nenurodžius prievolės įvykdymo termino. Pareiškėja, 2025 m. vasario 18 d. sumokėjusi išieškotojai priteistas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė jokių piniginės prievolės įvykdymo terminų, dėl kurių pažeidimo būtų atsiradę prielaidos priverstiniam piniginės prievolės vykdymui, antstolio raginimui ir antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimui.
14.6. Pareiškėjos prievolė sumokėti išieškotojai 1 609 Eur atsirado 2025 m. sausio 21 d., tačiau šiai prievolei įvykdyti būtinus duomenis išieškotoja skolininkei pateikė tik 2025 m. vasario 3 d., o išieškotojos atstovas vykdomąjį raštą antstoliui pateikė 2025 m. sausio 31 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2025 m. sausio 31 d. prašydama išieškotojos sąskaitos duomenų, operatyviai ir geranoriškai ėmėsi būtinų veiksmų prievolei įvykdyti. Pati išieškotoja elgėsi nesąžiningai, nes iki 2025 m. vasario 3 d. neteikė pareiškėjai prievolės įvykdymui būtinų banko sąskaitos duomenų, o 2025 m. sausio 31 d., gavusi pareiškėjos raštą dėl duomenų pateikimo, tą pačią dieną per atstovą antstoliui pateikė teismo vykdomąjį raštą. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.?
15. Antstolė A. P. ir išieškotoja G. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.?
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5847-617/2024 tenkino ieškovės G. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kurią atstovavo pareiškėja, atsakovės priešieškinį atmetė, nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką ir priteisė ieškovei iš valstybės biudžeto 1 009 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-248-896/2025 netenkino atsakovės apeliacinio skundo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės ieškovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
18. Ieškovė (išieškotoja) 2025 m. sausio 22 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-5847-617/2024 dėl priteistų 1 609 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos. Išieškotoja 2025 m. sausio 29 d. pateikė vykdomąjį raštą antstolei, kuri 2025 m. sausio 31 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0173/25/00174. Antstolė 2025 m. sausio 31 d. apskaičiavo 78,21 Eur vykdymo išlaidas, kurias sudaro 74,12 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 4,00 Eur pašto išlaidos, taip pat parengė raginimą vykdyti sprendimą, kuriame nurodė pareiškėjai per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti 1 609 Eur skolą ir 78,12 Eur vykdymo išlaidas.
19. Pareiškėja 2025 m. sausio 31 d. išsiuntė išieškotojai prašymą nurodyti banko sąskaitą, į kurią turėtų būti sumokėtos priteistos bylinėjimosi išlaidos, prašyme detaliai nurodė būdus, kaip išieškotoja gali pateikti pareiškėjai prašomą informaciją. Išieškotoja 2025 m. vasario 2 d. nurodė pareiškėjai savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Pareiškėja 2025 m. vasario 18 d. pervedė pareiškėjai 1 609,00 Eur.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl byloje pareiškėjos 2025 m. kovo 19 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodytų argumentų dėl termino įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, išieškotojos raginimo ir sąskaitos nepateikimo pareiškėjai po teismo sprendimo ir nutarties įsiteisėjimo (el. b., failas 1, l. 12-17). Tačiau šie pareiškėjos argumentai nėra pagrindas pripažinti antstolės raginimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą neteisėtais.
21. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendime ir 2025 m. sausio 21 d. nutartyje nebuvo nustatytas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Abiejų instancijų teismuose buvo sprendžiamas pareiškėjos ir išieškotojos civilinis ginčas, kuris buvo nagrinėjamas pagal CPK nustatytas civilinio proceso taisykles, kuriose yra aiškiai apibrėžti visi bendrieji procesinių dokumentų vykdymo terminai ir tvarka. Dėl to pareiškėja nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytomis prievolių vykdymo taisyklėmis ir terminais, kurie yra skirti materialiniams teisiniams santykiams, bet ne civiliniam procesui.
22. Teismo sprendimai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
23. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu nenustatė specialios priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymo tvarkos ir termino, tačiau nurodė, kad per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Būtent šis terminas yra skirtas proceso šalims apsispręsti, ar per 30 dienų įvykdyti teismo sprendimą ar teikti dėl jo apeliacinį skundą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Tačiau bylos šalis, žinodama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) įsiteisės nuo jo priėmimo dienos, turi galimybę pasirengti tinkamam šio sprendimo (nutarties) įvykdymui laiku.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja yra valstybinė institucija, turinti ją atstovaujančius profesionalius teisininkus, tuo tarpu išieškotoja yra fizinis asmuo. Taigi šalių padėtis teisinių žinių aspektu yra nelygiavertė. Pareiškėjai buvo žinoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jai buvo nepalankus, šiame sprendime jai buvo nustatyta piniginė prievolė. Dėl to pareiškėja, žinodama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos, turėjo galimybę iš karto po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo kreiptis į išieškotoją su prašymu pateikti atsiskaitomosios sąskaitos numerį.
25. Pažymėtina, kad vykdomąjį procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatyta pareiga išieškotojui, prieš teikiant vykdomąjį raštą antstoliui, iš pradžių siųsti skolininkui raginimą vykdyti teismo sprendimą bei teikti savo sąskaitos duomenis. Nagrinėjamoje byloje išieškotoja pagal CPK nuostatas pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o gavusi šį vykdomąjį raštą, 2025 m. sausio 29 d. pateikė jį vykdyti antstoliui. Tuo tarpu pareiškėja tik 2025 m. sausio 31 d. parengė kreipimąsi į išieškotoją dėl atsiskaitomosios sąskaitos pateikimo. Dėl to pareiškėja nepagrįstai teigia, kad išieškotoja buvo nesąžininga. Išieškotoja 2025 m. vasario 2 d. pateikė pareiškėjai savo sąskaitos duomenis, t. y. pareiškėjos prašymą įvykdė per dvi dienas. Tuo tarpu pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių į išieškotoją dėl sąskaitos duomenų pateikimo kreipėsi tik praėjus 10 dienų nuo teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo, o priteistą sumą sumokėjo tik praėjus 15 dienų nuo išieškotojos duomenų apie sąskaitą gavimo.
26. Pareiškėja nepagrįstai atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007, nes nurodytoje byloje buvo vertinamas teismo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo išduotas pagal šalių sudarytą taikos sutartį ir jame buvo nurodyti prievolių vykdymo terminai, kurie dar buvo nepasibaigę. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo terminas teismo sprendimu ir nutartimi nebuvo nustatytas, šie terminai sutapo su teismo sprendimo ir nutarties įsiteisėjimo diena ir vykdomojo rašto išdavimo dieną pareiškėjos prievolė jau buvo vykdytina. Kitų pagrindų, dėl kurių antstolio raginimas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas galėtų būti pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais, pareiškėja nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.