- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-89-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12661-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- D. Y., ir S
- Advokatai
- Regina Agrba
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Y. ir jo gynėjos advokatės Reginos Agrbos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. Y. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 13 d. 21.34 val. iki 2022 m. balandžio 14 d. 15.05 val. ir paskirta galutinė - 49 MGL (2 450 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, nuspręsta panaikinti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir S. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. Y. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent: 2022 m. balandžio 13 d. apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu nustatytas 1,71 % (promilės) neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendyje konstatuota, kad D. Y. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas, svarstydamas galimybę nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo instituto nuostatas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – nuteistojo visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Y. ir jo gynėja advokatė Regina Agrba prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendį ir atleisti D. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismo nustatytam laikotarpiui be užstato.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso normas ir dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto teisės. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, o tai sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
3.2. Skunde nurodoma, jog D. Y. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi apeliantas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino savo kaltę ir galėjosi dėl jos padarymo, prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl prašomo V. B. asmenybės netinkamumo būti laiduotoju teismas nepasisakė. Darytina išvada, kad V. B., kaip asmuo galintis būti paskirtu laiduotoju, yra tinkamas.
3.3. Nuteistojo gynėja skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog šioje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi, kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, todėl turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę ir skirti švelnesnę bausmę. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinys yra tas, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai jis laisva valia prisipažįsta ją padaręs, kritiškai vertina savo elgesį ir įvairiais būdais stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
3.5. Skundo autorė nurodo, jog D. Y. neteistas, praeityje nebuvo nusikaltęs, šiuo metu dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, padeda savo tėvams. Dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo grėsmę keliančių pasekmių nekilo, nusikalstamų veiksmų apimtis yra nedidelė, žalingų pasekmių nėra, padaryta nusikalstama veika buvo sąlygota lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo dėl daromos veikos baudžiamumo.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis D. Y. ir jo atstovė advokatė palaikė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Y. ir jo gynėjos advokatės Reginos Agrbos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo D. Y. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu D. Y. atžvilgiu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai D. Y. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – nuteistojo visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.
7. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-142-697/2022, 2K-195-628/2023).
8. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas D. Y. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir nustatyti, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Y. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.
9. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė nuteistojo D. Y. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pažymėjo, kad nuteistasis savo kaltę iš dalies pripažino tik pirmosios instancijos teisme, siekė, kad S. B. išvengtų atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir gailėjimasis laikomi tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pažymima ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-161-693/2019, 2K-239-648/2020, 2K-250-976/2020, 2K-195-628/2023). Pripažįstama, kad asmuo pripažino savo kaltę ir tokiais atvejais, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-133/2013, Nr. 2K-516-697/2015).
10. Nagrinėjamu atveju D. Y. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė ir atsisakė duoti parodymus. Įtariamojo papildomos apklausos metu D. Y. kaltės nepripažino ir neigė vairavęs automobilį, tačiau pripažino įvykio dieną vartojęs alkoholinius gėrimus (degtinę). Pagarsinus kaltinamąjį aktą, nuteistasis neišsakė savo pozicijos dėl kaltės pripažinimo/nepripažinimo ir parodymus davė tik po byloje atlikto įrodymų tyrimo, t. y. parodymus davė ir nusikalstamos veikos aplinkybes paaiškino tik ištyrus byloje esančius įrodymus ir jų verčiamas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis D. Y. nors pripažino įvykio metu vairavęs transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nurodė vairavęs ne kaip nurodyta kaltinime, nuo (duomenys neskelbtini), o tik patraukęs automobilį kelis metrus, kad jis netrukdytų kitiems eismo dalyviams, po to kai jau buvo prakirstos automobilio padangos. Apklausiamas teisiamajame posėdyje apeliantas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) S. B. priklausantį automobilį „Audi A4“ vairavo ne jis, o P. R., kol užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir prakirto automobilio padangas.
11. Analizuojant D. Y. parodymų visumą, matyti, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies. Aplinkybę, kad nuteistasis D. Y. automobilį vairavo ne, kaip šis teigia, kelis metrus, o kelio atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) namo, patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teisme apklausta G. K. parodė, kad, išgirdusi padangų cypimą, nuėjo į balkoną ir pamatė, kad automobilis „Audi“ sustojo ties įvažiavimu į kiemą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Matė, kad iš šio automobilio išlipo trys vyrai: du vyrai buvo apsirengę tamsiais drabužiais, vienas iš jų aukštesnis ir stambesnis, kitas - už jį žemesnis ir smulkesnis, o trečias - su ryškios spalvos darbiniu kombinezonu ar striuke oranžinės spalvos. Automobilį vairavo žemesnio ūgio vyras. Praėjus maždaug 5 minutėms, vyras su ryškiu darbiniu kombinezonu oranžinės spalvos, sėdo už to paties automobilio vairo ir pavažiavo juo į priekį 4-5 metrus. Teisme apklaustas liudytojas D. B. teigė, kad matė, kai automobilis „Audi A4“, sidabrinės spalvos, atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės tilto, vos netaranavo kito automobilio ir, įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo tarp (duomenys neskelbtini) namo, Kaune. Automobilį vairavęs asmuo buvo apsirengęs juodais drabužiais, liekno kūno sudėjimo, neaukšto ūgio vyras. Iš minėto automobilio išlipo dar du vyrai: vienas vyras su oranžinės spalvos kombinezonu ir trečias vyras – aukštas, stambesnio kūno sudėjimo, apsivilkęs tamsiais rūbais. Po kiek laiko vyras su oranžiniu kombinezonu sėdo prie automobilio vairo ir jį patraukė kelis metrus. Liudytojas iškvietė policijos pareigūnus ir matė, kad jie iš pradžių atsivedė vyrą, vairavusi automobilį, juodais drabužiais ir stambesnio sudėjimo vyrą, kuris nevairavo automobilio. Liudytojai D. B. ir G. S. parodė, kad, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį, „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo trys vyrai. Vienas iš jų buvo apsirengęs oranžinės spalvos kombinezonu, kiti du – tamsiais drabužiais. Visi tie trys vyrai pamatę policijos automobilį pradėjo nuo automobilio šalintis. Jiems pavyko greitai sulaikyti P. R. ir Y. D.. Trečią vyrą, dėvėjusį oranžinės spalvos kombinezoną, taip pat pavyko sulaikyti, paaiškėjo, kad tai S. B.. Apklausus įvykį mačiusius liudytojus, nustatyta, kad automobilį vairavo Y. D., o po kiek laiko automobilį perstatė S. B.. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos pareigūnės G. S. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 42-43). Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistojo D. Y. aplinkybę, kad jis tik perstatė automobilį, paneigia byloje esantys įrodymai. Be to, nuteistasis D. Y., kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, taip pat melagingai nurodė, kad įvykio metu kitas nuteistasis S. B. nevairavo automobilio, o pastarajam inkriminuotą atkarpą vairavo būtent pats apeliantas. Šią aplinkybę taip pat paneigia aptarti įrodymai.
12. Nurodyti argumentai eliminuoja galimybę apelianto parodymus vertinti kaip visišką kaltės pripažinimą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, nes D. Y. duodamas parodymus nepripažino esminių faktinių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką šių kategorijų bylose, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui būtinos sąlygos – visiško savo kaltės pripažinimo ir gailesčio padarius nusikalstamą veiką.
13. Kaip minėta, laidavimas kaltininkui gali būti taikomas tik kai egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl, šiuo atveju nenustačius vienos iš jų, atleisti D. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų laidavimo taikymo sąlygų, laiduotojo tinkamumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį D. Y. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo D. Y. ir jo gynėjos advokatės Reginos Agrbos apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.