Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-21 · Civilinė byla Nr. e2A-1703-431/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
e2A-1703-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34638-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
T. Z.
Atsakovas
I. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1703-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34638-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 3.4.1.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. Z. (T. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Z. ieškinį atsakovei I. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms E. Z. ir K. Z. nuo 80 Eur iki 50 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir sumažino priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 120 Eur iki 80 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki ir po išlaikymo vaikams sumokėjimo jam nelieka pinigų vaistams, maistui bei būtiniausiems poreikiams patenkinti. Nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo pakeistas priteisto išlaikymo dydis, priėmimo ieškovo sveikatos būklė pablogėjo. Ieškovui 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo nustatytas tik 40 procentų darbingumas. Pagal įgytą specialybę ieškovas gali dirbti tinkuotoju-plytelių klojėju. Tačiau dėl sveikatos sutrikimų ieškovas negali dirbti nei darbo pagal specialybę, nei kitokio pobūdžio fizinio darbo. Ieškovas aktyviai ieškojo galimybės įsidarbinti, bet dėl jo sveiktos būklės į darbą nebuvo priimamas. Ieškovo pajamas sudaro 258 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Kitų pajamų, nekilnojamojo bei vertingo kilnojamojo turto neturi. Gyvena kartu su motina, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Iš gaunamos pensijos kas mėnesį moka 160 Eur išlaikymą vaikams. Pačiam ieškovui lieka 87 Eur, kurių neužtenka net pačių minimaliausių poreikių patenkinimui. Ieškovo sveikatos būklė nuolat prastėja. Vaistams per mėnesį ieškovas išleidžia apie 50 Eur. Gydymui yra reikalingi mokami tyrimai. Ieškovas su dukromis šiuo metu nebendrauja, kadangi atsakovė sudaro kliūtis bendravimui. Atsakovė turi aukštąjį įsilavinimą, yra visiškai sveika, jos galimybės save realizuoti darbo rinkoje yra geresnės. Todėl atsakovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovas galėtų prižiūrėti dukras, kol atsakovė dirba, nuvežti jas į būrelius ir pan. Vaikai galėtų pas ieškovą pagyventi 3 paras per savaitę, kol atsakovė dirbs pamaininį darbą. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, sumažindamas išlaikymo dydį, įvertino tai, kad ieškovo sveikatos būklė ir turimas tik 40 proc. darbingumas ženkliai apriboja jo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti žymiai didesnes pajamas. Šiuo metu ieškovo pajamas sudaro 247,05 Eur. Tai reiškia, kad šiuo metu ieškovo pajamos yra didesnės, negu buvo, tuomet kai Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kurį prašoma pakeisti. Ieškovo darbingumo lygis absoliučiai nepasikeitė. Ieškovas turi sunkvežimio vairuotojo kategoriją. Priežastis, dėl kurios ieškovas neieško darbo, yra alkoholio vartojimas, taip pat paties ieškovo nenoras dirbti. Ieškovas gyvena jo motinai priklausančiame name, todėl jam nereikia skirti jokių papildomų išlaidų būstui. Ieškovas turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), turi transporto priemonę. Ieškovas paskutiniu metu su vaikais visiškai nebendrauja, neveda vaikų į kiną, į renginius ir pan., nors vaikų poreikiai kasmet didėja. Šiuo metu mergaitės mokosi mokykloje, lanko dailės būrelius. Tokio dydžio išlaikymas, kurį prašo nustatyti ieškovas, neatitiktų ne tik Lietuvos teismų suformuotos praktikos, bet ir pažeistų vaikų teises ir interesus, neužtikrintų net būtinųjų minimalių vaikų poreikių. Atsakovė gauna 350,00 Eur darbo užmokestį, abiejų vaikų išlaikymui išleidžia apie 600,00 Eur. Atsakovei finansiškai padeda sesuo ir jos motina. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jo ketinimas prižiūrėti vaikus, kol atsakovė dirbs, yra sunkiai įgyvendinamas, nes ieškovas turėtų sugaišti daug laiko, juos nuvežant ir parvežant, tai papildomai kainuotų. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nesutiko su ieškovo reikalavimu sumažinti priteisto išlaikymo dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo T. Z. 350 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei I. Z.. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-557-467/2016 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 80 Eur per mėnesį. Teismas pripažino, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja, keičiasi šalies pragyvenimo lygis, didėja kainos. Todėl vieno vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama 240 Eur suma yra pagrįsta ir atitinka teismų formuojamą praktiką. Ieškovas yra iš dalies darbingas, jo netektas darbingumas sudaro 60 procentų. Šios aplinkybės egzistavo ir nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme. Ieškovas gauna netekto darbingumo pensiją, kurią sudaro 247,05 Eur. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovui reikia pakeisti kvalifikaciją arba ieškoti kitokio pobūdžio darbo. Ieškovo pateiktos pažymos patvirtina, jog dėl darbo jis kreipėsi į bendroves, užsiimančias panašaus pobūdžio veikla, kuri yra ieškovui draudžiama pagal medicininius dokumentus. Ieškovas kreipiasi dėl darbo kaip tik į tas įmones, kuriose darbas yra susijęs su dideliais darbo krūviais, nors pats ieškinyje nurodo, kad tokių darbų dirbti negali. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto objektų, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir nutarties Vilniaus apygardos teisme priėmimo metu. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. iki 2017 m. ieškovui buvo paskirtos 5 baudos už administracinius teisės pažeidimus ir priimtas vienas baudžiamasis įsakymas. Nors pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis ieškovas šiuo metu jokių kreditorinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturi, tačiau ieškovui buvo paskirtos didelės baudos, pavyzdžiui: 564 Eur bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15743-870/2015), 338,94 Eur (baudžiamoji byla Nr. 1-2538-891/2015), 450 Eur (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10868-1039/2016), 290 Eur (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10182-654/2015) ir t.t. Bent dalis šių lėšų galėjo būti skirta nepilnamečių vaikų išlaikymui arba paties ieškovo gydymui. Nors sutiktina su ieškovo argumentais, kad šiuo metu jis nėra pajėgus teikti didesnį išlaikymą nei 80 Eur kiekvienam vaikui, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo ieškovo ieškinio patenkinimui.Teismas nenustatė, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, o ieškovas – netekto darbingumo pensiją, tai yra abu gauna pajamas. Ieškovas turi 2 transporto priemones, atsakovė – 3 transporto priemones. Priteista išlaikymo suma (80 Eur vienam vaikui) sunkiai padengia net būtinuosius nepilnamečių vaikų fizinius poreikius, todėl teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sumažinti išlaikymo dydžio iki 50 Eur kiekvienai dukrai. Ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo ir sveikatos pablogėjimo, kadangi jo sveikata pablogėjo dar 2016 metais. Ieškovas nėra visiškai nedarbingas, jis gali dirbti nepilnu etatu darbą, kuris nereikalauja itin didelio fizinio krūvio. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas sąmoningai nesiekia įsidarbinti pagal savo galimybes ir gauti papildomų pajamų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas T. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas kreipiasi tik į tas įmones, kuriose darbas yra draudžiamas ieškovui pagal medicininius dokumentus, tai yra jis sąmoningai nesiekia įsidarbinti pagal savo galimybes ir gauti papildomų pajamų. Ieškovas ieškojo ir ieško darbo, atsižvelgdamas į darbo rinkos pasiūlymus, į realiai egzistuojančias darbo vietas. Ieškovas yra tik 40 procentų darbingas ir pagal sveikatos būklę gali dirbti lengvesnio pobūdžio nefizinį darbą. Bet atitinkančių ieškovo sveikatos būklę laisvų darbo vietų rinkoje skaičius yra arba labai ribotas, arba jų nėra, arba tokiam darbui reikalingas aukštas arba aukštasis išsilavinimas, kurio ieškovas neturi. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo ir sveikatos pablogėjimo, kadangi jo sveikata pablogėjo dar 2016 metais. Ieškovo sveikatos būklė blogėja nuolat. Teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė nuo 2016 metų pablogėjo. Medikų 2017 m. išvadose nurodoma, jog ieškovo ligos eiga yra su „daliniais pablogėjimais, paūmėjimais“, 2018 m. konstatuota, jog ieškovui reikalingas operacinis gydymas, tais pačiais metais jam atlikta operacija. Teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, ieškovo turtinės padėties bei sveikatos būklės esminį pablogėjimą, taikydamas CK 3.201 straipsnį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 350 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, po 160 Eur išlaikymo vaikams sumokėjimo jam lieka 87 Eur ir šios pinigų sumos neužtenka net pačių minimaliausių poreikių patenkinimui. Ieškovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, atleidžiant 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei dar labiau pablogintų ieškovo turtinę padėtį.Atsiliepimu į ieškovo T. Z. apeliacinį skundą atsakovė I. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo priėmimo iki 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškinio pareiškimo ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė. Šiuo metu ieškovo pajamas sudaro 247,05 Eur gaunama netekto darbingumo pensija. Tai reiškia, kad šiuo metu ieškovo pajamos yra didesnės, negu buvo 2016 m. vasario 2 d. Todėl teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė. Ieškovui neįrodžius esminio turtinės padėties pasikeitimo (pablogėjimo), nėra pagrindo sumažinti ir taip mažesnį už minimalų priteistą išlaikymą, kadangi ir tokio dydžio išlaikymo vaikams neužtenka. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jis neturi realios galimybės įsidarbinti ir tuo pačiu pagerinti savo materialinę padėtį. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas galėtų dėti didesnes pastangas darbo paieškai, o ne visą naštą perkelti vaikų motinai. Periodinių išmokų sumažinimas visiškai neatitiktų nepilnamečių šalių dukrų interesų. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ieškovas nepagrįstai siekia nusišalinti nuo vaikų gerovės užtikrinimo. Tuo labiau, kad ieškovas su vaikais visiškai nebendrauja. Pažymėtina, kad ieškovas pats teismo posėdžio metu nurodė, jog niekada negalvojo apie persikvalifikavimą, nedalyvavo jokiose programose dėl naujos specialybės įgijimo. Tai tik parodo paties ieškovo nenorą ieškoti naujo darbo, didesnio pajamų šaltinio. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo sveikatos būklė blogėja, nes jo darbingumo lygis išlieka toks pats, tai yra 40 proc. Tai reiškia, kad ieškovas nėra visiškai nedarbingas, jis turi tik tam tikrų su darbu susijusių apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl teismo priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams ieškovo vaikams sumažinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas atmetė ieškinį, padaręs išvadą, jog ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo ir sveikatos pablogėjimo, tuo tarpu bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra padidėję. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog jo sveikata yra pablogėjusi, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-557-467/2016 nustatė, jog ieškovo darbingumas yra tik 40 proc. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktoje Darbingumo lygio pažymoje nurodyta, jog 40 proc. darbingumo lygis jam yra nustatytas nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. (el.b.l. 11). Taigi iš naujo įvertintas ieškovo darbingumo lygis yra nepasikeitęs ir galios iki 2018 m. rugsėjo 20 d., kada turės būti iš naujo atliktas jo sveikatos būklės įvertinimas. Iki šio vertinimo nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovo sveikatos būklė nuo teismo nutarties dėl išlaikymo priteisimo priėmimo būtų iš esmės pasikeitusi.Ieškovo teismui pateiktuose 2016-2018 m. išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyti įvairūs ieškovo susirgimai bei sveikatos sutrikimai, jam skirtas gydymas (el.b.l. 25-32; 95; 125). Tačiau šiuose dokumentuose nėra konstatuota, jog tam tikrais periodais ieškovas būtų buvęs visiškai nedarbingas, jam skirtas gydymas nebūtų padėjęs ar jam būtų nustatyti dar didesni darbinės veiklos apribojimai, negu nustatė neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo metu ieškovo darbingumas yra mažesnis, negu nustatytasis 40 proc.Ieškovas pateikė duomenis, jog 2015-2016 m. ieškojo darbo aštuoniose įmonėse, tačiau jo negavo, kadangi dėl sveikatos būklės jam nustatyti draudimai dirbti darbą, į kurį jis pretendavo (el.b.l. 15-23). Tuo tarpu 2017 m. pradžioje ieškovas ieškojo darbo tik vienoje įmonėje. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas ieškojo darbo tik tokiose įmonėse, kurioms reikalingi darbuotojai, galintys dirbti tik tokį darbą, kuris ieškovui pagal Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra uždraustas (el.b.l. 12). Ieškovui sveikatos sutrikimai bei su jais susiję darbinės veiklos apribojimai yra nustatyti jau apie trejus metus, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad per ši laikotarpį būtų ieškojęs jo galimybes atitinkančio darbo ar bandytų įgyti naują kvalifikaciją.Pateikti duomenys patvirtina, jog šiuo metu ieškovas gauna 247,05 Eur netekto darbingumo pensiją, kuri dar 2016 m. liepos 20 d. sudarė tik 230,76 Eur (el.b.l. 13-14). Taigi ieškovo finansinė padėtis nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo taip pat nėra pasikeitusi. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis būtų iš esmės pagerėjusi. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties bei sveikatos pablogėjimo, yra pagrįsta.Ieškovui buvo skirta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžianti jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el.b.l. 92-93). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Tuo tarpu CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra apibrėžtos bylinėjimosi išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl ieškovui teikta antrinė teisinė pagalba nėra pagrindas nepriteisti iš jo atsakovės patirtas išlaidas už teisinę pagalbą. Atsakovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 350 Eur (el.b.l. 121-124), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė šias išlaidas iš ieškovo.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatei sumokėjo 150 Eur (el.b.l. 155-156), todėl ši suma atsakovei priteistina iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. Z. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą iš ieškovo T. Z..

Teisėjai Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė