Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-02 · Civilinė byla Nr. 2A-557-467/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
2A-557-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-3-09695-2015-16
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
T. Z.
Ieškovas
I. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-557-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-3-09695-2015-16Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui T. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo T. Z. nepilnametėms dukroms E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą po 150 EUR kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: per mokslo metus atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki kitos dienos, t.y. sekmadienio 16 val. (šiuo laiku atsakovas turi teisę pasiimti vaikus pas save ir tuo metu būti kartu su vaikais nebūnant ieškovei); atostogų metu atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais birželio mėnesio paskutinę savaitę nuo pirmadienio 12 val. iki sekmadienio 16 val. ir liepos mėnesio paskutinę savaitę nuo pirmadienio 12 val. iki sekmadienio 16 val. (šiuo laiku atsakovas turi teisę pasiimti vaikus pas save ir būti kartu su vaikais nebūnant ieškovei). Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai dukrų nuolatinę gyvenamąją vieta nustatė kartu su motina, o atsakovas įsipareigojo dukrų išlaikymui kas mėnesį skirti po 250 Lt. I. Z. įsipareigojo sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su vaikais. Šiuo metu padėtis iš esmės pasikeitė, atsirado papildomų išlaidų, nes dukra K. pradės lankyti mokyklą. Be to atsirado papildomų būsto išlaidų, kadangi ieškovė su mergaitėmis išsikraustė iš tėvo buto. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, jog nori aiškios tėvo ir dukrų bendravimo tvarkos, nes bendravimas darbo dienomis trukdo joms paruošti pamokas. Ieškovė išėjo iš darbo, dabar mokosi, gauna darbo biržos suteiktą 199 EUR stipendiją. Ieškovės atlyginimas priklausys nuo klientų skaičiaus, tikėtina, ji gaus apie 600 EUR darbo užmokestį. Atsakovo skiriamų pinigų užtenka tik mergaičių rūbams ir maistui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, išsikeldama gyventi iš tėvo namų. Jo pajamos siekia 28,01 EUR per mėnesį, jis nuo 2015 m. sausio 20 d. yra bedarbis, socialinių išmokų negauna, yra silpnos sveikatos, serga lėtiniu rinitu, dešinio kelio sąnario artroze, skundžiasi dešinio kelio skausmais. Atsakovas ruošiasi gauti invalidumo grupę, gauna pašalpą iš savivaldybės. Atsakovui sunku įsidarbinti, darbdaviai nenori jo priimti, nes jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių, tikėtina, daugiau sirgs, negu dirbs. Kadangi negauna pakankamai pajamų, mergaitėms skirtą išlaikymą padeda teikti artimieji. Prašė nustatyti bendravimo tvarką tokią, kokia buvo, kad atsakovas galėtų matytis su mergaitėmis iš anksto sutartu su motina laiku.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovė su dukromis E. ir K. gyvena trijų kambarių bute, nuosavybės teise priklausančiame ieškovės motinai. Jos turi savo atskirą kambarį. Mergaičių teigimu, jomis rūpinasi mama, tėvas yra tik kelis kartus nupirkęs smulkių dovanėlių, negražiai kalba jų akivaizdoje apie mamą. Mergaitės paaugo, lanko mokyklą, padidėjo jų poreikiai, tuo tarpu nepakankamas išlaikymas vaikams negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su dukterimis, ji turi labiausiai atitikti vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dalyje dėl nepilnametėms dukroms E. Z. ir K. Z. nustatyto išlaikymo dydžio bei bendravimo su atsakovu tvarkos - priteisė iš atsakovo T. Z. išlaikymą nepilnametėms dukroms, kiekvienai po 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių dukrų motinai, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė naują bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su dukromis kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant dukras šeštadienį 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą; tėvas turi teisę praleisti su dukromis pusę vaikų mokyklinių atostogų (pavasario, rudens, žiemos) laiko; tėvas turi teisę praleisti su dukromis dvi savaites dukrų vasaros atostogų laiko. Apie atostogų laiką ir trukmę šalys viena kitą informuoja per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus savaitei iki numatomų atostogų pradžios; tėvas turi teisę bendrauti su dukromis Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Tėvas paima dukras sekmadienį 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą; tėvo T. Z. gimimo dieną (lapkričio 12 d.), jei ši sutampa su darbo diena, tėvas gali bendrauti su dukromis po pamokų ar kitų ugdymo užsiėmimų, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus 20 val. į jų gyvenamąją vietą; švenčių dienomis (Naujųjų metų, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) tėvas turi teisę bendrauti su dukromis kas antrus metus. Konkrečias buvimo su vaikais švenčių dienomis dienas šalys nusistato bendru sutarimu, viena kitą informuodamos ne vėliau kaip prieš dvi savaites; tėvas, negalintis bendrauti su dukromis nustatytomis dienomis, privalo apie tai pranešti vaikų motinai per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas telefono skambučiu, SMS žinute ar kitu abiems šalims priimtinu būdu.

Teismas nustatė, kad E. Z. mokosi 5 klasėje, o K. Z. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti 1 klasę; E. kyla sveikatos problemų, jai diagnozuota toliaregystė, ji privalės nešioti akinius; E. kartą per savaitę dainuoja chore, tam reikalingi papildomi drabužiai bei išlaidos kelionėms, mergaitė lanko dviračių būrelį, kuris kainuoja 6 EUR per mėnesį; Kornelija eina į priešmokyklinę grupę, t.y. kiekvienai dukrai išlaidos kas mėnesį sudaro: maistui 180 EUR, būstui išlaikyti 58 EUR, mokyklos pietums 27 EUR, drabužiams, batams 30 EUR, knygoms, pratyboms, sąsiuviniams 6 EUR, higienos prekėms 3 EUR, išvykoms, kelionėms, pramogoms 7 EUR, vitaminams, vaistams 3 EUR, telefonui 3 EUR, būreliui (Emilijai) 6 EUR. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas nurodė, kad ieškovė iki 2015 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 200 EUR darbo užmokestį, šiuo metu siekia įgyti kirpėjos kvalifikaciją, gauna 199 EUR stipendiją. Ieškovė su dukromis gyvena 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įgytas ieškovės motinos, tačiau jį išlaiko, komunalinius bei kitus mokesčius moka jame su vaikais gyvenanti ieškovė. Atsakovas T. Z. gyvena tėvams priklausančiame name, po skyrybų gautomis lėšomis įsikūrė dalį namo. Sodros duomenimis 2014 m. spalio lapkričio mėnesį dirbo pagal verslo liudijimą, nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 sausio 19 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). T. Z. turi sveikatos problemų, tačiau neįgalumo neturi. Teismas sprendė, jog šalių turtinė padėtis iš esmės nepakito, o ieškovė iš esmės nepagrindė padidėjusių vaikų poreikių. Atsakovo teiginį, kad dėl sveikatos problemų jis negali dirbti ir teikti didesnio išlaikymo, teismas vertino kritiškai, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog negali dirbti. Įvertinęs tėvų turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, jų pastangas bei galimybes gauti didesnes pajamas, nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo T. Z. nepilnamečių dukrų išlaikymui priteisė po 120 EUR kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaičių pilnametystės. Pasisakydamas dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, teismas nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis dukros nenori bendrauti su tėvu, kadangi šis yra piktas ir elgiasi netinkamai, negražiai kalba apie mamą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl to, kad T. Z. sistemingai skambina savo buvusiai žmonai, naudoja psichinę prievartą, baugina vaikus ir žaloja jų psichiką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimu T. Z. pripažintas kaltu ir jam skirta administracinė nuobauda – 20 EUR bauda dėl to, kad jis psichologiškai traumuoja dukrą E. Z., gąsdina ją ir pan. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinių darbuotojų išvadą, liudytojų parodymus, ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, padarė išvadą, jog šalys, net ir nutraukę santuoką, nesugeba kartu spręsti problemų, o ypač nesugeba priimti vieningų sprendimų dėl dukrų auklėjimo, rūpinimosi, bendravimo, todėl į visa tai atsižvelgė, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas T. Z. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti dalyje ir priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms kiekvienai po 72,41 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; taip pat pakeisti bendravimo tvarką punkte dėl vasaros atostogų metu dukrų praleidžiamo laiko su tėvu ir nustatyti tokią bendravimo tvarką - atsakovas (tėvas) turi teisę praleisti su dukromis E. Z. ir K. Z. pusę dukrų vasaros atostogų laiko. Nurodo, jog šalys buvo susitarę dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šią sutartį teismas patvirtino ir taip išsprendė nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog po teismo sprendimo priėmimo atsirado papildomos išlaidos dukrų išlaikymui. Nors teismas tai pripažino, tačiau vis tiek šališkai ir nepagrįstai nutarė padidinti išlaikymo dydį dėl neva padidėjusių išlaidų. Atsakovas turi daug sveikatos problemų, aktyviai ieškosi geriau apmokamo darbo, tuo tarpu ieškovė pati savanoriškai išėjo iš savo darbo. Ieškovei išlaikyti dukras padeda jos motina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nustatyta 72,41 EUR suma išlaikymui atitinka dukrų poreikius ir apelianto galimybes mokėti išlaikymą. Ateityje atsakovas nori skirti kuo daugiau laiko dukrų auklėjimui, o teismas, dukrų atostogų metu suteikdamas prioritetą ieškovei, pasielgė nepagrįstai.

Atsiliepimas

Ieškovė I. Z. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad tai, jog vaikų senelė padeda anūkėms materialiai, negali eliminuoti vaikų tėvo pareigos rūpintis savo vaikais ar jiems privalomo teikti išlaikymo dydžio. Priešingai, tai įrodo, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kad jai reikalinga didesnė nei turima parama. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, nes vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai yra atsakingi abu tėvai. Atsakovas visaip slepia savo pajamas, siekdamas išvengti pareigos teikti vaikams išlaikymą. Teismas nustatė pagrįstą ir protingą dviejų savaičių terminą, per kurį vaikai atostogaus su tėvu, kadangi ilgesnis jų atskyrimas nuo motinos, su kuria jie pastoviai bendrauja, neatitiktų jų interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – darbingumo lygio pažymą (b.l. 7, t. 2), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 8, t.2), atsisakymus priimti į darbą (b.l. 9-12, t.2).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo T. Z. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai iš dalies sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.)

Bylos duomenys tvirtina, jog 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, taip pat patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi atsakovas T. Z. įsipareigojo, kiekvieną mėnesį skirti dukroms po 250 Lt (72,41 EUR) dydžio išlaikymą iki pilnametystės o, jei jos mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose - iki joms sukaks 24 metai. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo kiekvienai dukrai priteistas išlaikymas buvo padidintas 120 EUR dydžio kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šališkai ir nepagrįstai nutarė padidinti išlaikymo vaikams dydį dėl neva padidėjusių išlaidų, nors pats konstatavo, jog tokių poreikių padidėjimo ieškovė neįrodė. Jis neturi pajamų mokėti 120 EUR dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui dėl sveikatos problemų ir apribotų galimybių susirasti darbą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad jis įrodė, jog galimybės surasti gerai apmokamą darbą, jam yra apribotos dėl turimų sveikatos problemų (apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai), tačiau nesutinka su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai nustatė vaikų poreikius.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės argumentai dėl padidėjusių dukterų poreikių yra pagrįsti, be to, akivaizdu, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja, keičiasi šalies pragyvenimo lygis, didėja kainos. Taigi teismo išvada, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį iš esmės yra reikalinga 240 EUR suma yra pagrįsta ir atitinka teismų formuojamą praktiką. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs abiejų tėvų turtinę padėtį, padarė nepagrįstą išvadą, kad ir jų galimybės teikti išlaikymą vaikams yra lygios. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai) neginčijamai tvirtina, kad atsakovo sveikatos būklė ir turimas tik 40 proc. darbingumas ženkliai apriboja jo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti žymiai didesnes pajamas, taigi tuo pačiu apriboja ir jo galimybę teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą kaip ir ieškovė. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinę padėtį ir vadovaudamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistina 80 EUR suma kas mėnesį kiekvienam vaikui (1/3 dalis nuo kiekvieno vaiko poreikius atitinkančios 240 EUR sumos), kadangi tik tokio dydžio išlaikymą atsakovas yra pajėgus teikti šiuo metu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir gaunamas pajamas. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki nurodytos sumos (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, kurios atsakovas iš esmės neskundžia. Jis apeliaciniame skunde nesutinka tik su tuo, jog, ateityje norėdamas daugiau laiko skirti dukrų auklėjimui, jis pageidauja bendrauti su dukromis ir pusę jų vasaros atostogų laiko, o ne dvi savaites, kaip nustatė teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo išvadas ir šalių procesinių dokumentų argumentus, konstatuoja, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių būtinybę keisti teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisingai nustatė tokią atsakovo ir jo nepilnamečių dukterų bendravimo tvarką, kad vasaros atostogų metu leisti vaikams atostogauti su atsakovu dvi savaites. Konkrečiu atveju nustatyti ilgesnį bendravimo terminą nėra pagrįsto pagrindo, atsižvelgiant į tėvo ir dukrų tarpusavio santykius, į tai, kad mergaitės yra labiau prisirišusios prie motinos ir joms būnant atskirai ilgą laiką, tai gali sukelti vaikams neigiamas pasekmes, nepatogumus ar stresą (negalėtų gyventi joms įprastoje aplinkoje, bendrauti su draugais savo gyvenamojoje vietoje ir pan.). Be to pažymėtina, kad vaikai su atsakovu vasarą taip pat galės bendrauti įprasta teismo nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo ir jo dukrų bendravimo tvarka nustatyta optimaliai, teisingai, nepažeidžia nei atsakovo, nei jo nepilnamečių dukterų interesų, todėl skundžiamu sprendimu nustatyta tvarka yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad abiems šalims suteikta antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme, atleidžiant juos 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 208-209 ir 219, t.1), antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo pakeisti – priteistą iš T. Z. nepilnametėms dukroms E. Z., gim. 2003 m. lapkričio 11 d., ir K. Z., gim. 2008 m. gruodžio 14 d., išlaikymą kas mėnesinį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 EUR kiekvienai, sumažinti iki 80 EUR (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesinį mokamų periodinių išmokų kiekvienai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė