- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2-718-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00152-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Raguvos baldai“
- Atsakovas
- JMH Assets LTD
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Raguvos baldai“ ir ko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvos baldai“ ir ko ieškinys atsakovui JMH Assets LTD dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvos baldai“ ir ko kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo JMH Assets LTD 84 380,38 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo 84 380,38 Eur, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 13 d., 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 491 Eur žyminį mokestį bei visas šioje byloje patirtas vertimo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas JMH Assets LTD prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Nurodė, kad 2011 m. vasario 15 d. sutartimi šalys susitarė, jog sutarčiai taikoma Jungtinės Karalystės teisė. Kadangi ginčas tarp šalių kilęs iš sutarties, o ne iš delikto, ieškovė neturi teisės pasinaudoti alternatyvia teismingumo taisykle ir jam negali būti taikoma Lietuvos materialinė teisė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nusprendė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ir išaiškino, kad ji turi teisę dėl kilusio ginčo kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą.
4. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl ginčų nagrinėjimui taikytinos teisės ir šio susitarimo nėra pakeitusios. Remiantis jų 2011 m. vasario 15 d. sudarytos sutarties 7.10 punkto nuostatomis matyti, kad šalys aiškiai nenurodė, kad sutartinio ginčo sprendimo jurisdikciją turės konkretus – Lietuvos Respublikos ar Jungtinės Karalystės teismas, tik aptarė, jog pasirinkimo teisę turi bendrovė – UAB „Raguvos baldai“ ir ko.
5. Taip pat teismas nustatė, kad konkrečiu atveju egzistuoja tarptautinis elementas, nes ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruotas, o atsakovas – Jungtinėje Karalystėje registruotas juridinis asmuo. Kadangi Jungtinė Karalystė ieškinio pateikimo metu dar buvo Europos Sąjungos nare, teismo vertinimu, jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus – pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I bis reglamentas).
6. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovo buveinė yra Jungtinėje Karalystėje, paslaugas jis ieškovei teikė Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o ginčas tarp šalių kilo iš sutarties, teismas konstatavo, jog ieškinys yra teismingas Jungtinės Karalystės teismams.
7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-915/2019). Kadangi nagrinėjamoje byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsiskaitymai su kuriais siejamas ginčas vykdyti sutarties pagrindu, todėl ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams ir turi būti paliktas nenagrinėtas.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas patyrė 1 106,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, teismas šias išlaidas priteisė atsakovui iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Raguvos baldai“ ir ko atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai taikė Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrįstai padarė išvadą, kad atsiskaitymas neva vykdytas ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu, o nepagrįsto praturtėjimo instituto normos negali būti taikomos.
9.2. Sutarties buvimas pats savaime nepaneigia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo. Ieškinio atveju prašomos priteisti ir atsakovo nepagrįstai gautos lėšos, negali būti laikomos sumokėtomis pagal sutartį, nes atsakovas jas įgyti neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nėra ieškovės prekybos agentas Mercian Initiatives Limited atžvilgiu, todėl jam nepriklauso / nėra nemokamas joks atlyginimas už minėtos įmonės atžvilgiu atliktus veiksmus.
9.3. Ieškinio dalykas yra ieškovės teisių pažeidimas ir žalos jai padarymas. Ieškovės nuostolių atsiradimo vieta yra jos buvinės vieta, todėl byla, vadovaujantis Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, yra teisminga ir turi būti nagrinėjama Lietuvos teismuose.
Atsiliepimas
10. Atsakovas JMH Assets LTD atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
10.1. Teismas, priimdamas nutartį, tinkamai aiškino ieškovės reikalavimų atsiradimo pagrindą, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos nenukrypo ir to padaryti negalėjo, nes mokėjimai iškovei buvo atlikti pagal tarp šalių sudarytą sutartį.
10.2. Ieškovė kvestionuoja, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario iki 2018 m. gruodžio mėnesio, atsakovo išrašytų sąskaitų už sutarties pagrindu suteiktas paslaugas pagrįstumą. Teigia, kad dalyje nurodytų sąskaitų, tariamai nepagrįstai / neteisėtai, buvo įtrauktas komisinis mokestis už gautas pajamas iš kliento, už kurį mokestis neturėjo būti skaičiuojamas, nes taip tarp šalių buvo sulygta sutartimi. Tai suponuoja vienareikšmišką ir akivaizdžią išvadą, kad ginčas tarp šalių, priešingai nei teigia ieškovė, yra kilęs būtent iš sutarties. Kadangi nėra galimybės kilusį ginčą atriboti nuo šalis siejančių sutartinių santykių, jis negali būti teismingas Lietuvos teismams.
10.3. Prievolės buvo vykdomos, paslaugos buvo teikiamos ir tariama žala ieškovei buvo sukelta ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl civilinės bylos teismingumo ir ginčui taikytinos teisės
12. CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (pagal pareigą) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.
13. Nagrinėjamu atveju, apeliantė (ieškovė) UAB „Raguvos baldai“ ir ko, kuri registruota Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui – Jungtinėje Karalystėje registruotai įmonei JMH Assets LTD, teikdama, kad dėl atsakovo neteisėtai į išrašytas sąskaitas įskaičiuotų sumų patyrė žalą / nuostolius. Taigi byloje būtent ir egzistuoja tarptautinis elementas, todėl pirmosios instancijos teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje turėjo pareigą patikrinti, ar byla jam teisminga arba nustatęs šią aplinkybę vėliau, spręsti ar nėra pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.
14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Jei atsakovas yra Europos Sąjungoje arba yra kitų Briuselis I bis reglamente įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos šiame reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – nacionalinės jurisdikcijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019).
15. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad bylos teismingumas nustatomas pagal ieškinio pateikimo metu buvusią situaciją. Kadangi ieškinys byloje pareikštas 2020 m. gruodžio 2 d., t. y. Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pereinamuoju laikotarpiu, nagrinėjamam klausimui dėl teismingumo dar aktuali Europos Sąjungos teisė, o tiksliau I bis reglamentas.
16. Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: 1) a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose; b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitaria kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos; c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto, ieškinys gali būti pareikštas vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose.
17. Apeliantė sutinka, kad Briuselis I bis reglamentas šiuo atveju taikytinas, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus siejo su tarp šalių 2011 m. vasario 15 d. sudaryta sutartimi ir todėl klaidingai pritaikė ne Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios skirtos iš delikto kilusio ginčo teismingumui nustatyti, o 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios skirtos iš sutarties kilusio ginčo teismingumui nustatyti.
18. Taigi, konkrečiu atveju siekiant nustatyti, ar ieškovės ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams, būtina įvertinti, ar jis kildinamas iš delikto, kaip teigia apeliantė, ar iš sutarties, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017)
20. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Be to, minėtas teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-915/2019).
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai – pagal 2011 m. vasario 15 d. tarp apeliantės UAB „Raguvos baldai“ ir ko bei atsakovo JMH Assets LTD sudarytą sutartį, atsakovas veikia kaip išimtinis apeliantės prekybos agentas produkcijos pardavimams ir rinkodarai Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o apeliantė jam moka už atliktus veiksmus sutartyje numatytą 5 procentų komisinį atlyginimą. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad jos ieškinio reikalavimai nėra sietini su minėta 2011 m. vasario 15 d. sutartimi, tačiau kaip teisingai pastebėjo ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinio reikalavimai (prašoma priteisti suma) yra keliami būtent sutarties pagrindu, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, atsakovo apeliantei išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 2.1 punktu, atsakovas negalėjo veikti, kaip prekybos agentas Croidex Limited ir Mercian Initiatives Limited atžvilgiu, todėl jam nepriklausė atlyginimas už šių bendrovių atžvilgiu atliktus veiksmus / iš jų gaunamas apeliantės pajamas. Nepaisant to, atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario iki 2018 m. gruodžio mėnesio ieškovei pateiktose sąskaitose įtraukė su Croidex Limited ir Mercian Initiatives Limited veikla susijusias sumas ir nepagrįstai gavo iš apeliantės lėšas, kurias dabar siekiama susigrąžinti. Tai suponuoja išvadą, kad nagrinėjant ginčą dėl to, ar į sąskaitas užmokestis įtrauktas nepagrįstai, priešingai nei įsivaizduoja apeliantė, turės būti vertinami šalių tarpusavio susitarimai (tarp jų ir sutartis), susirašinėjimai, vykę visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį. Taigi nėra galimybės kilusį ginčą atriboti nuo šalis siejančių sutartinių santykių.
22. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) byloje C‑185/15 išaiškino, kad: tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos šioje byloje, nepagrįstu praturtėjimu grindžiamas priešieškinis, kuriuo reikalaujama grąžinti sumokėtą sumą, turi būti laikomas susijusiu su išperkamosios nuomos sutartimi, kuria grindžiamas pirminis tokios nuomos davėjo ieškinys. Iš tiesų tariamas praturtėjimas gaunant sumą, sumokėtą vykdant vėliau panaikintą sprendimą, nebūtų atsiradęs, nesant minėtos sutarties (žr. ESTT 2016 m. spalio 12 d. sprendimo byloje C‑185/15, 38 punktas).
23. Nors pateiktame ESTT sprendime buvo nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės, tačiau jame pateiktas išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamam klausimui dėl teismingumo, nes patvirtina, jog reikalavimai dėl tariamo nepagrįsto praturtėjimo gali būti siejami su sutartimi.
24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai yra kilę iš sutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatytos jurisdikcijos taisykles, o tai reiškia, kad ieškinys turėtų būti teismingas toje valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
25. Analizuojant sutarties sąlygas matyti, kad jų 1.1.8. punkte konkrečiai apibrėžta atsakovo veiklos teritorija – Junginėje Karalystėje ir Airijoje. Be to, sutarties 3.1.1. numatyta pagrindinė prekybos agento (atsakovo) pareiga – stengtis reklamuoti gaminius ir išplėsti gaminių pardavimus visoje teritorijoje esamiems ir potencialiems klientams, pritraukti gaminių užsakymus naudodamasis bendrovės pateiktais prekės ženklais ir intelektine nuosavybe. Darytina išvada, kad paslaugos buvo teikiamos Jungtinėje Karalystėje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byla turėtų būti teisminga Jungtinės Karalystės teismams.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
27. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja atsakovas.
29. Atsakovas JMH Assets LTD prašo priteisti jo naudai 694,78 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą pagal PVM sąskaitą–faktūrą APB Nr. 21299. Teismui taip pat pateikta suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2021 m. liepos 21 d. už teisines paslaugas buvo atsiskaityta. Šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto tokių paslaugų maksimalius dydžio, todėl yra priteisiamos atsakovo naudai iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti JMH Assets LTD (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Raguvos baldai“ ir ko (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 694,78 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.