Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) L. U. ir V. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutarties pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuoti asmenys V. P., L. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl suinteresuotų asmenų L. U. ir V. P. atskirųjų skundų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

6. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, šalys tokio prašymo taip pat nepateikė (CPK 582 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Be to, atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka karantino dėl COVID-19 sąlygomis, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, būtų neproporcingas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl teisinių ir faktinių bylos aplinkybių

7. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58).

8. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

9. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

10. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užpildo Informacijos apie gautą pranešimą formą, atlieka VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (7 punktas, 7.3 papunktis, 15 punktas). Atlikus vaiko situacijos vertinimą, gali būti nustatomas būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis arba vaiko apsaugos poreikis (VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 dalis, Aprašo 22 punktas). Nustačius, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad <...> gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi VTAPĮ 36⁵ straipsnyje numatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). Vertinant vaiko apsaugos poreikį turi būti įvertinti rizikos veiksniai, numatyti Aprašo 30.1-30.11 papunkčiuose. Aprašo 31 punkte numatyta, kad vertinant vaiko situaciją, bent vienos 31.1-31.10 papunktyje numatytos sąlygos, kuri iš esmės yra padidėjusios ar didelės rizikos veiksnys, buvimas lemia vaiko apsaugos poreikio nustatymą. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas tuo atveju, jei, nustačius bent vieną iš Aprašo 30 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nėra nustatomas apsaugos veiksnys (37 punktas). Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, nedelsdami užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą arba paima vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą ir nedelsdami, bet ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo dienos inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka bei mobiliosios komandos sudarymą Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka (Aprašo 38 punktas). Pažymėtina, kad jei vertinant vaiko situaciją, vaikui kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, dėl kurio būtina vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos, ar yra CK 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius apgyvendina vaiką saugioje aplinkoje VTAPĮ 43 straipsnyje nustatyta tvarka, užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo aktą (16 punktas). VTAPĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje ir 36³ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. sausio 29 d. gautas policijos pranešimas, jog socialinė darbuotoja, atvykusi į šeimą, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), namuose rado neblaivią motiną V. P. su nepilnamečiu vaiku R. U., gimusia (duomenys neskelbtini). Mergaitė perduota močiutės O. N., kuri gyvena tame pačiame name, priežiūrai.

12. 2020 m. vasario 3 d. buvo užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-125. Nustačius rizikos veiksnį, numatytą Aprašo 30.3 punkte, taip pat apsaugos veiksnį, kad motina nori spręsti problemą dėl alkoholio vartojimo, vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas. Nustačius rizikos veiksnius, numatytus Aprašo 29.3.3. ir 29.3.7. (apsaugos veiksnys – motina priima socialinių darbuotojų rekomendacijas, patarimus), buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį – tęsti socialinių paslaugų teikimą šeimai, siekiant įgalinti tinkamai rūpintis vaiku, spręsti alkoholio vartojimo problemą.

13. 2020 m. vasario 13 d. buvo peržiūrėtas Pagalbos šeimai planas dėl pablogėjusios situacijos šeimoje – V. P. piktnaudžiavimo alkoholiu, kurį ji vėl sistemingai pradėjo vartoti nuo 2019 m. gruodžio mėn.

14. 2020 m. vasario 20 d. gautas policijos pranešimas, kad socialinė darbuotoja atvykusi pas šeimą namuose rado neblaivią motiną V. P. su nepilnamečiu vaiku R. U.. Mergaitė perduota močiutės O. N. priežiūrai.

15. 2020 m. vasario 21 d. buvo užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-210. Nustatyti rizikos veiksniai dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo, numatyti Aprašo 29.3.3. ir 29.3.7. (apsaugos veiksniai nenustatyti). Nustačius rizikos veiksnius, numatytus Aprašo 30.3., 30.9, didelį rizikos veiksnį 31.4., nenustačius apsaugos veiksnių, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

16. 2020 m. vasario 21 d. buvo surašytas Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktas Nr. 3LPA-14, kuriuo nuspręsta nepilnametės R. U. laikiną priežiūrą patikėti O. N..

17. 2020 m. vasario 28 d. registruotas policijos pranešimas, kad 2020 m. vasario 26 d. socialinė darbuotoja apsilankiusi V. P. namuose rado neblaivią motiną. Namuose buvo ir nepilnametė dukra R. U..

18. 2020 m. kovo 10 d. registruotas pranešimas, kad O. N. į namus iškvietė policijos pareigūnus, nes namuose yra neblaivi vaiko motina V. P.. Kartu buvo ir nepilnametė dukra, kuria rūpinasi O. N.

19. 2020 m. kovo 10 d. buvo surašytas Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas Nr. 3LPN-6, kuriuo buvo nutraukta vaiko laikinoji priežiūra pas O. N. ir tą pačią dieną surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 3VLA-87, kuriuo nuspręsta paimti nepilnametę R. U. iš nesaugios aplinkos – mergaitės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ją laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos I. L. šeimoje.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliantė V. P. nurodo, kad nebuvo pagrindo paimti iš jos nepilnametę dukrą, kadangi ji nesielgia agresyviai, domisi vaiko pasiekimais mokykloje, tarp jos ir dukros yra stiprus emocinis ryšys, nepilnametė dukra yra sveika, lanko mokyklą, maisto netrūksta, nėra duomenų, kad vykdant atvejo vadybą nepadėjo teikta pagalba, kad vaikui kilo grėsmė sveikatai, saugumui. Apeliantė pripažįsta, kad turi problemų, tačiau teigia jas sprendžianti, bendrauja su socialiniais darbuotojais, įsipareigoja bendrauti su psichologais ar psichiatru dėl pagalbos, gydytis ir imtis kitų priemonių šiai problemai išspręsti.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės teiginiu, jog nebuvo pagrindo iš jos paimti vaiką, paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad V. P. sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, neblaivi būna savo nepilnametės dukros R. U. akivaizdoje, tokiu būdu ne tik rodo netinkamą pavyzdį dukrai, bet ir sukuria dukrai tiek emociškai nestabilią terpę, tiek potencialiai fiziškai nesaugią aplinką. Apeliantė netinkamai suvokia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui, ją iš esmės siedama tik su vaiko fiziniu saugumu. Pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų, jog motina būtų panaudojusi fizinį smurtą dukros atžvilgiu, tačiau apeliantės teiginiai, kad dukra yra sveika, pavalgiusi, lanko mokyklą, nepaneigia to, kad mergaitei gyvenant aplinkoje, kurioje reguliariai susiduriama su situacija, kuomet motina būna neblaivi, yra veikiama mergaitės emocinė sveikata, formuojamas klaidingas požiūris į gyvenimą, puoselėjamos netinkamos vertybės, sutrikdoma normali vaiko raida.

22. Pažymėtina ir tai, kad VTAPĮ 3 straipsnio 4 punkte viena iš smurto formų yra vaiko nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė, visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

23. Būdama neblaivi apeliantė neturi galimybės užtikrinti vaiko poreikių, tinkamai pasirūpinti savo dukra, aštuonerių metų mergaitės kasdiene rutina, sukurti ramią ir saugią emocinę atmosferą. Suinteresuotas asmuo V. P. jau ne kartą buvo bausta ir pagal ANK 73 straipsnio 1, 2 dalis, numatančias tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati mergaitė 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 10 d. pokalbių su Skyriaus darbuotojais metu nurodė, jog mama išgėrusi būna pikta, triukšmauja, rėkauja, kalba negražius žodžius, nurodė, kad nenori, jog mama gyventų šiuose namuose, nes kai mama geria, ji tokios mamos bijo. Šios aplinkybės patvirtina, kad mergaitė nesijaučia saugi su motina, jaučia įtampą, baimę, parodo, kad situacija šeimoje nėra gera, mergaitei nėra užtikrinama emociškai, galimai ir fiziškai, saugi aplinka, reikalinga normaliai vaiko raidai.

25. Apeliantės šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, šeimai nuo 2019 m. vasario 28 d. taikoma atvejo vadyba. Nors buvo užfiksuota, kad situacija nuo 2019 m. rudens gerėjo, tačiau apeliantė nuo 2019 m. gruodžio mėnesio vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad policijos pareigūnai ne kartą buvo kviesti į V. P. gyvenamąją vietą (2020 m. sausio 29 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 8 d.), kur ji būdavo randama neblaivi savo nepilnametės dukters akivaizdoje. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantei buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, spręsti galimai turimas psichologines problemas, tačiau apeliantė tik kurį laiką nevartojo alkoholinių gėrimų, atsisakė lankytis pas psichologą/psichiatrą. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantė nedėjo pakankamai pastangų problemoms spręsti, nekeitė savo elgesio ir nors nurodo, kad bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir įsipareigoja bendrauti su psichologu ar psichiatru, gydytis, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė jau yra pasiruošusi tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra. Socialiniai darbuotojai su apeliante bendradarbiavo ir iki vaiko paėmimo, tačiau apeliantė nepadarė išvadų dėl savo gyvenimo būdo, atsisakė kreiptis pagalbos į psichologą/psichiatrą, o jos pasižadėjimas teismui ateityje tą padaryti, nekeičia esamos situacijos vertinimo šiuo metu.

26. Vertinant nepilnametės R. U. apsaugos poreikį, buvo nustatyti rizikos veiksniai, numatyti Aprašo 30.3 punkte – vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 30.9 punkte – vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; taip pat didelės rizikos veiksnys, numatytas 31.4. punkte – rizikos veiksnys nustatomas ne pirmą kartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kol apeliantė realiai nepradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat nesiėmė spręsti galimai turimų psichologinių problemų ir kol visuma pagalbos priemonių nepadėjo apeliantei taip, kad būtų pagrindas spręsti, jog ji gali tinkamai pasirūpinti dukra, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos, ir, kadangi rizikos veiksniai nėra išnykę, nėra pagrindo teigti, jog vaikas turėtų būti sugrąžintas jo motinai.

27. Abu apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu L. U., tarp kurio ir dukros yra stiprus emocinis ryšys, jis gyvena tame pačiame name, turi pastovias pajamas, nevartoja alkoholio, domisi dukros pasiekimais mokykloje, nėra duomenų, kad netinkamai elgtųsi su dukra, smurtautų ir pan. Pasak apelianto, aplinkybė, jog jis nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neleidžia teigti, kad yra pagrindas paimti iš jo vaiką. Nurodė, kad sutinka, jog būtų tęsiamas intensyvesnis socialinių paslaugų teikimas.

28. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

29. Pirmosios instancijos teismas nors ir nepateikdamas motyvų dėl nepilnametės dukros gyvenimo su kiekvienu iš tėvų atskirai, nutartyje iš esmės konstatavo, kad nepilnametės R. U. gyvenimas negalimas kartu su abiem tėvais, kurie nekeičia savo elgesio, atsisako pagalbos ir nepriima jokių rekomendacijų ir pagalbos dėl bendravimo su dukra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

30. Apeliantas nurodo, kad jis gyvena tame pačiame name, kur ir nepilnametė dukra su motina, taip pat O. N., jo santykiai su dukra geri, jis neturi žalingų įpročių, sudarytų tinkamas sąlygas dukrai gyventi, tačiau šie apelianto teiginiai visumos bylos įrodymų kontekste vertintini kaip abejotini. Nutarties 37 punkte minėta, kad apeliantų šeimai jau nuo 2019 m. vasario 28 d. taikoma atvejo vadyba, 2019 m. balandžio 1 d. sudarytas pagalbos šeimai planas, buvo vykdomas intensyvus mobiliosios komandos darbas su šeima, tačiau 2020 m. kovo 12 d. buvo gautas mobiliosios komandos tarnybinis pranešimas, kad tėvai nededa pastangų šeimos problemoms spręsti, nekeičia savo elgesio. Nors apeliantas nurodo, kad tai, jog jis nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais nesudaro pagrindo atimti vaiką, tačiau šiuo atveju nustačius, kad šeimoje nėra pakankamai užtikrinama vaiko priežiūra, apelianto pasyvumas nesiekiant spręsti šeimos problemų, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, mobiliąja komanda, parodo jo abejingą požiūrį į esamą situaciją, į aplinką, kurioje jo nepilnametė dukra auga, į tai, kad dukra turėtų tinkamas sąlygas augti ir vystytis.

31. Apelianto teiginys, kad jis gyvena tame pačiame name, kur ir nepilnametė dukra bei jos motina, todėl galėtų dukra tinkamai rūpintis nekeičiant vaiko faktinės gyvenamosios vietos, atmestinas kaip nepagrįstas. Mergaitės palikimas tame pačiame name, kur ji gyveno su motina, iš kurios vaikas paimtas, reiškia, kad vaikas turėtų būti paliktas gyventi toje pačioje aplinkoje, kurioje jam iki šiol nebuvo ir nėra sudarytos tinkamos sąlygos augti, neužtikrinama saugi vaiko aplinka. Tai, jog apeliantė V. P. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nėra nauja ar vienkartinis atvejis, ši situacija tęsėsi gana ilgą laiką, tačiau nėra duomenų, kad tėvas, kuris kaip pats nurodo, gyvena kartu, matydamas tokią situaciją, būtų ėmęsis veiksmų, užtikrinti dukteriai tinkamą gyvenamąją aplinką. Nors šeimoje problemos tęsėsi jau ilgą laiką, apeliantas buvo kviestas bendradarbiauti, tačiau atvyko į Skyrių tik 2020 m. kovo 12 d. ir tik po faktinio vaiko paėmimo pradėjo teigti, kad nori pasirūpinti dukra, yra linkęs labiau bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, sprendžiant šeimoje kylančias problemas. Tik po to, kai vaikas buvo paimtas, apeliantas pareiškė, kad jis užtikrintų vaikui geras gyvenimo sąlygas, nors konkrečių veiksmų, kaip tai padarytų, taip ir nenurodė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniai darbuotojai, teikiantys šeimai socialines paslaugas, apeliantą charakterizuoja kaip ūmaus būdo, keisto elgesio, nevengiantį išgerti, todėl šios aplinkybės, visumos įrodymų kontekste, sustiprina vertinimą, kad nepilnametės dukros palikimas tėvui jos interesų neatitinka.

32. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visų Skyriaus, mobiliosios komandos specialistų apsilankymų metu apeliantas nebuvo nė karto rastas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, visų policijos iškvietimų atvejais, kurių pagrindu registruoti pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tėvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Bylos įrodymų visuma leidžia daryti prielaidą, kad apeliantas gyvena kitoje vietoje. Duomenų apie gyvenimo sąlygas, kurios būtų kitoje gyvenamojoje vietoje, t. y. ar jos tinkamos vaikui, byloje nėra, šių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo.

33. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar dukra tikrai nenori gyventi su tėvais, o ėmėsi kraštutinės priemonės – paimti vaiką iš abiejų tėvų.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametė R. U., priešingai nei teigia apeliantai, buvo ne kartą išklausyta. Teisės aktuose nereglamentuota, kiek kartų ir kokioje vietoje nepilnametis vaikas turi būti išklausytas, svarbiausia išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl susidariusios situacijos, kas ir buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildoma apklausa pirmosios instancijos teisme nebuvo būtina, atsižvelgiant į tai, kad mergaitė buvo išklausyta ne kartą. Vykusių pokalbių metu nepilnametė dukra savo kasdienę rutiną, bendravimą, geras emocijas iš esmės siejo su močiute O. N., neišskirdama tėvų vaidmens jos gyvenime, kas leidžia daryti išvadą, kad tiek motinos, tiek tėvo emocinis ryšys su vaiku nėra toks stiprus, kaip jie teigia savo atskiruosiuose skunduose.

36. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškinosi aplinkybes dėl vaiko laikinosios priežiūros patikėjimo O. N., kadangi tuo metu, kai vaikas laikinai priežiūrai buvo jai patikėtas, nebuvo nustatyta aplinkybių, kad moteris juo netinkamai rūpinasi, kad būtų kilusi grėsmė vaiko sveikatai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

37. Nagrinėjamu atveju sprendimas paimti vaiką iš tėvų nebuvo skubotas ir negalėjo būti nenuspėjamas, tėvams nekeičiant savo gyvenimo būdo, elgesio vaiko atžvilgiu, neužtikrinant normalios vaikui vystytis terpės. Su šeima buvo dirbama nuo 2019 m. vasario 28 d., atvejais, kuomet atvykus į apeliantų, jų nepilnametės dukros ir O. N. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir radus nepilnametės dukros motiną, apsvaigusią nuo alkoholio, vaiko apsaugos poreikio nustatymo klausimas nebuvo keliamas ilgą laiką, apsiribota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai nustatymu, parengtas tokios pagalbos planas, paskirtas atvejo vadybininkas, sudaryta mobili komanda, tačiau minėtos priemonės nedavė siekiamo rezultato. Pažymėtina, kad visų policijos iškvietimų atvejais, kurių pagrindu registruoti pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nepilnametė mergaitė būdavo paliekama prižiūrėti O. N., kuri gyvena tame pačiame name. 2020 m. vasario 21 d. Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktu Nr. 3LPA-14 nepilnametės mergaitės laikina priežiūra patikėta O. N.. Sutiktina su apeliantų teiginiais, kad nėra duomenų, jog O. N. būtų netinkamai rūpinusis mergaite, pati mergaitė taip pat teigė, kad su ja jai gerai. Tačiau sprendžiant dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos poreikio, šiuo atveju vertintini ne tik O. N. ir mergaitės tarpusavio santykiai, jų ryšys, tačiau ir aplinka, kurioje mergaitė gyvena ir kurią gali užtikrinti O. N.. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad mergaitei toliau gyvenant tuose pačiuose namuose kaip ir tėvai, t. y. aplinkoje, kuri pripažinta nesaugia jai gyventi, O. N. nepajėgi užtikrinti mergaitės apsaugą nuo neigiamo poveikio, kuris jai buvo daromas iki šiol. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad laikinoji priežiūra pas O. N., kol nepilnametė ir tėvai ar vienas iš jų gyvena tame pačiame name, nėra galima, dėl ko, pagrįstai buvo priimtas sprendimas nuo 2020 m. kovo 10 d. nutraukti laikinąją priežiūrą ir nepilnametę mergaitę apgyvendinti (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje. Byloje nėra duomenų, kad budinčios globotojos šeimoje mergaitei būtų sudarytos netinkamos sąlygos, todėl apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo metu toks laikinas situacijos sureguliavimas geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys įrodo pagrindo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimą. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką R. U. iš jos tėvų L. U. ir V. P., o atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Esant šioms aplinkybėms apeliantų atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

suinteresuotų asmenų L. U. ir V. P. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.