Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-468-814/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-07-05
Bylos Nr.: 1-468-814/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27739-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Lina Šafronienė
Kaltinamasis: L. K., I. B., A. Ž.
Nukentėjusysis: L. A., D. A.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-468-814/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27739-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1 1.1.7.2.3;1.1.8.7.1;1.1.8.7.13;1.1.8.10.1; 1.2.11.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 5 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei V. Ž.,kaltinamiesiems L. K., I. B., A. Ž., jų gynėjui advokatui A. V.,nukentėjusiosioms L. A., L. A., D. A., jų atstovei advokatei E. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 169 straipsnyje, padarymu.

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėja, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 169 straipsnyje, padarymu.

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju, teistas 2016 m. lapkričio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 140 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2022 m. rugsėjo 14 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 169 straipsnyje, 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

L. K., I. B., dirbdamos barmenėmis, o A. Ž. darbininku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, 2022 m. liepos 15 d., apie 12 val. 55 min., kavinės darbo laiku į kavinę užėjus romų tautybės asmenims – nukentėjusiosioms D. A., L. A., L. A. ir mažametei M. A., joms atsisėdus prie laisvo staliuko bei paprašius priimti užsakymą pavalgyti vietoje, L. K. ir barmenė I. B. atsisakė priimti nukentėjusiųjų užsakymą pavalgyti vietoje nurodydamos, kad romų tautybės asmenys šioje kavinėje nepageidaujami, todėl gali užsisakyti maistą tik išsinešti, nukentėjusiosioms L. A. ir D. A., manančioms, kad A. Ž. yra kavinės vadovas, ir išreiškusioms jam pasipiktinimą, kad kavinės barmenės atsisako priimti jų užsakymą pavalgyti vietoje dėl jų romų tautybės, A. Ž. priėjęs prie nukentėjusiųjų, sugriebė rankomis joms už drabužių nugaros srityje ir su jėga stūmė nukentėjusiąsias iš kavinės liepus joms išeiti – tokiais bendrais veiksmais L. K., I. B. ir A. Ž. suvaržė nukentėjusiųjų D. A., L. A., L. A. ir mažametės M. A. teises ir laisves, tai yra diskriminavo jas dėl jų romų tautybės ir sutrukdė lygiomis teisėmis su kitais naudotis maisto aptarnavimo paslaugomis.

Be to, A. Ž. 2022 m. liepos 15 d., apie 13.00 val. viešoje vietoje – kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, L. A., mažametės M. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei kitų kavinės klientų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias L. A. ir D. A., t. y. jis priėjęs prie nukentėjusiųjų L. A. ir D. A., apglėbė jas rankomis per pečius ir staiga sugriebęs rankomis joms už drabužių nugaros srityje, su jėga stūmė nukentėjusiąsias iš kavinės liepdamas joms išeiti, nukentėjusiosioms bandant išsilaisvinti, stumdamas jas link kavinės išėjimo stipriai sugriebė D. A. už dešinės rankos riešo srityje, L. A. – už kairės rankos riešo srityje, nukentėjusiajai L. A. iš jo rankos išsilaisvinus, jis, laikydamas viena ranka nukentėjusiąją D. A. už rankos žasto srityje, kita ranka – už nugaros, išstūmė ją iš kavinės į lauką – tokiais veiksmais jis sukėlė D. A. ir L. A. fizinį skausmą, joms bei kartu buvusioms L. A. ir mažametei M. A. sukėlė neigiamas emocijas bei išgąstį – tuo jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji L. K., apklausta teisiamojo posėdžio, nepripažino savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. Iki įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo. 2022 m. liepos 15 d. dirbo valgyklėlėje, kurioje galima užsisakyti maistą išsinešimui arba valgyti vietoje. Taip pat galima paskambinti telefonu ir rezervuoti staliuką. Tą dieną, prieš 13 val. atėjusi K. S. pasakė, kad bus trijų asmenų užsakymas. Buvo pilna salė ir vienintelis laisvas staliukas prieš kasas. Ji su I. B. nutarė, kad prie to staliuko leis atsisėsti telefonu maistą užsisakiusiems žmonėms. Tą dieną joms nespėjus įvykdyti užsakymo, į kavinę atėjo trys moterys ir mergaitė. Dvi moterys vyresnio amžiaus ir jaunesnė atsisėdo prie staliuko, dar viena skaitė meniu. Moterys bendravo savo kalba. Priėjo viena iš moterų prie kasos ir norėjo užsisakyti maistą. Moteris buvo įspėta, kad šiuo metu gali pasiūlyti maistą išsinešimui, nes tas staliukas rezervuotas. Valgyklos salė buvo pilna, todėl pamanė, kad gali pasiūlyti maistą išsinešimui. Kortelės ant staliuko, kad rezervuotas nebuvo, nes nededamos. Suprato, kad ne šios atėjusios moterys rezervavo staliuką, nes atėjo keturi, o ne trys asmenys. Dėl staliuko rezervacijos paskambina telefonu, atėję klientai pasako, kad buvo užsakyta. Norėjo paaiškinti toms moterims, kad jų užsakymo prie staliuko priimti negali, bet moterys reiškė nepasitenkinimą, klausė, kodėl darbuotojos negali jų aptarnauti ir, kodėl jos yra diskriminuojamos. Paprašė pakviesti direktorių. Viena iš moterų metė į kolegę pinigų lėkštelę ir pataikė į pilvą. Nukentėjusiosios nebuvo mandagios, elgėsi agresyviai, išgąsdino ją ir kolegę. Įvykus konfliktui patyrė stresą, nebuvo tekę būti tokioje situacijoje, nežinojo ką daryti ir kaip išaiškinti toms moterims, kodėl pasiūlė maistą išsinešimui. Kilus stresui nebeaiškino moterims, kodėl staliukas yra rezervuotas. Išėjusi ieškoti direktoriaus jo nerado, todėl pakvietė A. Ž.. A. Ž. buvo tarnybinėse patalpose ir pokalbio dėl maisto išsinešimui negirdėjo. Nuo šio pokalbio iki A. Ž. atėjimo praėjo apie 10 minučių. A. Ž. paprašė moterų nusiraminti, tačiau jos nenusiramino, o jam išėjus, konfliktas tebesitęsė. Pradėjo rinktis daugiau žmonių. Tikriausiai girdėdamas, kad konfliktas nesibaigia, A. Ž. atėjęs antrą kartą gražiai moterų paprašė išeiti, bet jos ėmė rėkti, todėl A. Ž. paėmęs jas už striukių palydėjo pro kasas. Kas vyko toliau ji nematė. Vykstant konfliktui staliukai atsilaisvino. Jeigu nukentėjusiųjų bendravimas būtų buvęs malonus, būtų pasiūliusios joms vietą atsisėsti. Ji nesakė, kad čigonai kiaulės, kurie ateina ir prišiukšlina. Jokio nusistatymo prieš romų tautybės asmenis neturi. Moterims atėjus, iš pradžių net neatkreipė dėmesio į tai, kad jos romų tautybės. Valgyti ateina daug visokios tautybės ir rasės žmonių, tame tarpe ir romų tautybės asmenys. Kalta nesijaučia, nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Kaltinamoji I. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir aptarnauja klientus. Nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo. Apie 13 val. gavo užsakymą iš K. S., jog pietauti atvažiuos trys asmenys. Buvo daug žmonių ir visi staliukai buvo užimti. Pirmą staliuką prieš kasas rezervavo tiems atvykstantiems žmonėms. Kortelė dėl rezervacijos ant staliuko uždėta nebuvo, kadangi dažniausiai paaiškinama žodžiu ir jokių konfliktinių situacijų nekyla. Kai asmenys rezervuoja staliuką telefonu, atėję informuoja, kokį maistą užsisakė. Nespėjus įvykdyti užsakymo, apie 13 val. į valgyklėlę užėjo trys moterys ir mergaitė. Dvi moterys su mergaite atsisėdo prie rezervuoto staliuko, o trečia moteris skaitė meniu. Moteriai priėjus prie kasos ir norint pateikti užsakymą kolegė L. K. pasakė, kad staliukas, prie kurio jos prisėdo, yra rezervuotas ir, kad gali pasiūlyti maistą išsinešimui. Moterys ėmė šaukti, rėkti, visaip jas vadinti, prašė iškviesti direktorių ir raštiškai parašyti, kodėl jos yra neaptarnaujamos. Jaunesnė moteris metė į ją lėkštutę ir pataikė į pilvą. Susiklostė konfliktinė situacija, moterys vis rėkė. Nukentėjusiosioms atėjus į kavinę nesuprato, kokia jų tautybė, galėjo tik numanyti, kad tai romų tautybės moterys.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino kaltinamosios I. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 89-93, 99-101), jog į kavinės patalpas atvyko trys romų tautybės moterys ir mergaitė. Kaltinamoji paaiškino, jog kai moterys užėjo į kavinę, jos nesuprato, kokios tautybės jos yra, tačiau prasidėjus konfliktui moterys rėkė, jog jos yra neaptarnaujamos dėl to, jog yra romų tautybės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino kaltinamosios I. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 89-93, 99-101), jog nors ji (I. B.) ir L. K. suprato, kad tai romų tautybės moterys, su jomis elgėsi kaip ir su visais klientais, kadangi kavinėje buvo pilna žmonių. Kaltinamoji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, jog tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą, todėl pas tyrėją galėjo pasakyti ne tuos žodžius. Toliau tęsdama paaiškinimus I. B. nurodė, kad maistą užsisakyti išsinešimui pasiūlė L. K.. Ji stovėjo šalia L. K., su moterimis kalbėjo abi. Kadangi prisėdusios prie staliuko moterys nenusirengė, jos pagalvojo, jog jų nereikia informuoti, kad staliukas rezervuotas, galvojo, kad jos užsisakys ir išeis. Nukentėjusiosios prašė pakviesti direktorių ir sakė, kad yra diskriminuojamos. Nežino, kodėl nukentėjusiosios taip sakė. L. K. su moterimi kalbėjo ramiu tonu. Žodžių „čigonai yra kiaulės, ateina čia ir prišiukšlina, prikiaulina“ ir „maistas tik išsinešimui“ nebuvo išsakyti. Išsinešimui maistą pasiūlė pasitariusios su kolege, kai jau vyko konfliktas ir buvo mesta lėkštė. Buvo išsigandusios ir norėjo apsaugoti savo ir klientų sveikatą. Į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau jautė didelį stresą. Maistą išsinešimui pasiūlė ir prieš konfliktą, tačiau nespėjo daugiau nieko joms paaiškinti. Jei nukentėjusiosios būtų kalbėjusios ramiu tonu, tada būtų pasiūliusios joms palaukti kepyklėlėje, arba palaukti kol atsilaisvins kiti staliukai. Nusistatymo prieš romų tautybės asmenis nebuvo, elgėsi ramiai ir tolerantiškai. Romų tautybės asmenys pas juos ateina pietauti ir visada aptarnaujami. Kavinės direktorius L. Ž. nėra sakęs, kad kavinėje nepageidaujami romų tautybės atstovai. A. Ž. pakvietė kolegė. Atėjęs A. Ž. moterų gražiai, nešaukdamas, ramiu tonu, paprašė nekelti triukšmo ir išeiti. Jis nesiaiškino, dėl ko kilo triukšmas. Nukentėjusiosios atėjus A. Ž. šūkavo ir jo atžvilgiu išsakė negražius žodžius. Jis moterims pasakė apsiraminti ir grįžo atgal į pagalbines patalpas. Konfliktas nerimo, moterys šūkavo ir jis tai girdėdamas grįžo dar kartą. Antrą kartą atėjęs A. Ž. vėl gražiai moterims pakartojo išeiti, netriukšmauti, bet jos nesutiko. Kiek jos matė, A. Ž. paėmė nukentėjusiąsias už nugaros ir palydėjo iki durų. Elgėsi švelniai, stūmimo veiksmo nebuvo. Kas vyko prie durų iš jų darbo vietos nesimatė. Mažametis vaikas atvykęs kartu su nukentėjusiosiomis dėl darbuotojų elgesio tikrai negalėjo patirti išgąsčio. Nukentėjusiosios viso įvykio metu turėjo telefonus ir filmavo. Kiek pamena, nukentėjusioji jau skaitydama meniu rankoje turėjo telefoną. Kalta nesijaučia, civilinių ieškinių nepripažįsta.

Kaltinamasis A. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju. Įmonės direktorius yra jo sūnus. Santykiai su kaltinamosiomis L. K. ir I. B. darbiniai, nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo. 2022 m. liepos 15 d., apie 13 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo savo kasdienius darbus. Atėjusi L. K. pasakė, kad kilo konfliktas su moterimis. Apie maisto užsakymą nieko nežinojo. Atėjęs į salę pamatė dvi rėkiančias moteris, kurios filmavo įvykį telefonu. Jis ramiu tonu paprašė moterų nusiraminti ir manė, kad viskas išsispręs. Buvo atvykęs tiekėjas, todėl jis turėjo grįžti atgal į tarnybines patalpas. Nesuprato, kodėl moterys rėkia, jos kalbėjo savo kalba. Pasirašęs ir išleidęs tiekėją, grįždamas atgal link patalpų išgirdo, kad triukšmas nesibaigė. Grįžo po 5-10 minučių, buvo išvadintas negražiais žodžiais. Klientai nepatenkinti išeidinėjo iš kavinės, suprato, kad konfliktas nesibaigs, nusprendė jas iš išvesdinti. Paėmęs už nugaros, pridėjęs rankas sakė – „prašome ponios, išeiname į lauką ir ten galėsite rėkauti“. D. A. išvesdinant per duris buvo suėmęs už rankos ties riešu per striukę. Vaizdo įraše labai aiškiai matosi, kaip jis paėmęs viena ranka D. A. už rankos, kitą ranką pridėjęs prie nugaros, išlydėjo per duris. Nemano, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, kadangi prie odos nesilietė, už rankos nespaudė. Buvo paėmęs už storos vyriškos odinės striukės tiek nugaros, tiek rankos srityje. L. A. ir mažamečio vaiko nematė. Bandė moteris išstumti iš kavinės ne dėl to, kad jos romės, o dėl to, kad moterys triukšmavo, reikėjo jas raminti. Jokių nepagarbių žodžių jų atžvilgiu neišsakė. Išvesdinamos moterys grasino jį „sutvarkyti“. Vedamos jokių skausmo garsų nukentėjusiosios neišreiškė. Pamatė atvykusį policijos ekipažą. Policininkai nurodė, kad atvyko į kitą iškvietimą, o ekipažas dėl šio įvykio atvažiuos. Atvažiavus kitam policijos ekipažui, moterys jau buvo išėjusios, todėl pareigūnai išvyko. Pareigūnams nepranešė, kad į I. B. buvo mesta lėkštė. Pavalgyti į kavinę dažnai ateina romų tautybės asmenys, tačiau tokių konfliktų nėra kilę. Nemano, kad tokiais savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Viešąją tvarką sutrikdė pačios nukentėjusiosios, kadangi nepasitenkinimą jos reiškė ne tik darbuotojų, bet ir aplinkinių atžvilgiu. Kavinės darbas nesutriko. Tik vėliau sužinojo, dėl ko kilo šis konfliktas. Vaizdo įraše girdimą frazę „tik išsinešimui, pasakykite“, sakė ne jis. Nesutinka su civiliniais ieškiniais. Mano, kad nukentėjo kavinė, kadangi buvo padaryta reputacinė žala.

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent:

nukentėjusioji D. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad 2022 m. liepos 15 d. atvyko į Jonavą aplankyti kapinių ir vyko į turgų. Dukra užsimanė valgyti, buvo pietų metas. Einant pamatė kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Kavinėje, priekyje, prie langelio buvo laisvas staliukas. Mama L. A., ji ir dukra atsisėdo prie staliuko ir manė, kad barmenė ateis prie jų priimti užsakymo. Nematė, kiek laisvų staliukų buvo kavinėje. Niekas nepriėjo prie jų, todėl sesuo L. A. paprašė užsakyti maisto. Jai buvo pasakyta, kad jums tik maistas išsinešimui. Apie staliuko rezervaciją niekas nesakė ir neinformavo. Paklausus, kodėl maistas tik išsinešimui, joms buvo atsakyta, kad direktorius neleidžia čigonams čia valgyti, nes „čigonai kiaulės, ateina prišiukšlina“. Su tokia situacija dar niekada nebuvo susidūrusios, paprašė pakviesti direktorių. Ji darbuotojų nežemino, nerėkė, tik kalbėjo aukščiau pakeltu tonu. Kadangi kavinėje buvo žmonių, jos pasijuto nemaloniai, jautėsi žeminamos ir diskriminuojamos. Išsiėmusios telefonus pradėjo filmuoti po joms pasakytų žodžių, kad čigonai yra kiaulės. Barmenės pradėjo jas įžeidinėti, negražiai kalbėti: „čigonai kiaulės, jūsų neaptarnausime, ateina prišiukšlina ir direktorius pasakė neaptarnauti“. Darbuotojos nekvietė direktoriaus, viena kitai šypsojosi. Nežino, ar kita barmenė buvusi šalia sakė įžeidžiančius žodžius. Klientai buvę kavinėje taip pat stebėjosi dėl tokios diskriminacijos, išėjo iš kavinės. Moteris stovinti kavinėje nemaloniu tonu pasakė – „kodėl jūs čia lendate, jei jūsų nenori“, o sesuo L. A. atsuko kamerą ir nufilmavo jos žodžius. Tada ta moteris pasakė: „jūs tikrai nenormali“. Direktorius agresyviai nusiteikęs atėjo tik vieną kartą. Jis nieko nekalbėjo, sakė eikit, nerėkaukit, griebė jų riešus, užspaudė sau po pažastimi, prisispaudė visu kūnu ir stūmė. Taip elgėsi tam, kad žmonės nematytų, jog joms laužia rankas, o manytų, kad ima už parankės. Vieną ranką užsuko jai, kitą – seseriai L. A. ir visu kūnu ėmė jas stumti. Jai buvo suimta už rankos, sprando ir menties. Sesuo išsilaisvino, jis bandė ją laikyti ir iš nugaros trenkė seseriai L. A. kumščiu į nugarą. Vėliau ji sugrįžo į kavinę, nes dukra M. A. labai verkė, buvo išsigandusi. Jos prašė iškviesti policiją ir išsiaiškinti šią situaciją. Netikėtai iš kažkur atsirado policijos pareigūnas, klausė kas čia vyksta. Pareigūnas neišklausęs nukentėjusiųjų išėjo pro duris. Pro langą pamatė, kad tas pareigūnas ir kitas mašinoje sėdėjęs pareigūnas kalba su kaltinamuoju. Jos irgi išėjo, prašė leisti rašyti pareiškimą, tačiau pareigūnai nekreipė dėmesio, pakalbėjo su kaltinamuoju, sėdo į mašiną ir išvyko. A. Ž. ji užsiminė, kad tokia situacija dėl diskriminacijos buvo Kaune ir po tokio įvykio kavinė buvo uždaryta. Situacijos dėl mestos lėkštės nematė, gal pačios ją numetė. Suprato, kad jų neaptarnavo dėl jų tautybės, įvardino jas “čigonais”, buvo jos diskriminuojamos. Nuvykus pas tyrėją, ši taip pat elgėsi negražiai. Rodė tyrėjai savo raudoną ranką, tačiau ši aplinkybė užfiksuota nebuvo. Pasitikėjo ką surašė tyrėja, nepastebėjo, kad ne visos aplinkybės buvo įrašytos, nežino, kodėl neįrašė, kaip ant jų buvo pasakyta “čigonai kiaulės, atėję prišiukšlina, todėl maistas jiems tik išsinešimui”. Po įvykio 2-3 dienas gulėjo, kadangi kaltinamasis jai ištampė slankstelius, prasidėjo užsegimas. Kai buvo tempiama iš kavinės jautė stiprų fizinį skausmą. Po šio įvykio dukra buvo stipriai išsigandusi, verkė, glaudėsi, naktimis prabusdavo sakydama, kad bijo to žmogaus. Pareiškė 5 000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi buvo diskriminuojama, pažeminta, jautė fizinį skausmą. Įvykis vyko girdint kitiems žmonėms, todėl ji jautė gėdą. Dėl dukros būklės į gydymo įstaigą nesikreipė, nes ji nesupranta lietuviškai. Įvykio metu dukrai buvo 7 metai. Ji patyrė neigiamus išgyvenimus ir dėl savo dukters išgyvenimų.

Nukentėjusioji L. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad D. A. jos sesuo, L. A. – mama, santykiai geri. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. 2022 m. liepos 15 d. atvyko į Jonavą aplankyti kapų. Nuvyko į turgų nusipirkti žvakių, gėlių. Grįžtant į automobilį mergaitė pasakė, kad nori valgyti. Praeinant pamatė kavinę ir nusprendė ten užeiti. Užėjus į kavinę vietų buvo ne viena ir ne dvi. Šioje salėje buvo du tušti stalai. Prisėdo kur patogiau ir laukė barmenių. Matė, kad žmonės stoja į eilę, todėl ji priėjo prie meniu ir jį skaitė. Priėjusi pasakė – „mergaite gal galima užsakymą“, o ji atsakė – „jums tik išsinešimui“. Paklausus, kodėl maistas tik išsinešimui, kita barmenė pasakė, kad direktorius sakė nepriimti čigonų tautybės, nes jie yra kiaulės, ateina ir prišiukšlina. Šią frazę pasakė L. K.. Tada I. B. pridėjo, kad „ateina, prišiukšlina, pridaro bardakus ir nori, kad aptarnautų“. Jos abi taip sakė, šaipėsi „čigonai ateina, prišiukšlina“, nori, kad juos aptarnautų, o joms reikės tvarkyti. Tada ji telefonu pradėjo filmuoti. Ji, sesuo ir mama girdėjo šiuos barmenių pasakytus žodžius.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino nukentėjusiosios L. A. parodymus (2 t., b. l. 81-84), jog viso įvykio metu necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai nebuvo išsakyti. Nukentėjusioji paaiškino, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu dar nesuprato, kad žodis „čigonai“ yra juos įžeidžiantis žodis. Tęsdama paaiškinimus nurodė, kad barmenės nutilo, pamačiusios telefoną. Apie staliuko rezervavimą niekas nekalbėjo ir jų apie tai neinformavo. Pakartojo savo užsakymą, tačiau barmenės pasakė, kad negalima. Paprašė pakviesti direktorių. Stovėjusi eilėje moteris sakė – „ko jūs čia rėkaujate, ko norite jei jūsų nepageidauja, jei neaptarnauja?“. Ji atsisukusi į ją filmavo ir klausė – „ar jūs ne kiaulė, jums čia galima valgyti?“. Kavinėje buvę žmonės pradėjo konfliktuoti, darbuotojos sukėlė tokią situaciją. Jokios metalinės lėkštės į darbuotoją nemetė, jos pačios sugalvojo šią situaciją. Direktorius iškišdavo galvą iš virtuvės ir vėl dingdavo, tikriausiai laukė kas vyks toliau. Direktorius išėjęs iš patalpų griebė vieną mūsų už rankos, užsuko kitą ir stūmė save prilietęs visu kūnų riksmais prašydamas nerėkauti. Išsigando, kad jis nesužalotų jos sesers, nes ji ligota. Ji išsivadavo ir filmavo telefonu toliau. Stūmimo metu jautė fizinį skausmą. Direktorius pamatęs, kad yra filmuojamas, trenkė jai kumščiu į nugarą, tada griebė sesę už rankos ir tempė ją į lauką. Nežino ar suėmė sesei už kitos kūno vietos.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino nukentėjusiosios L. A. parodymus (2 t., b. l. 81-84), jog iš tarnybinių patalpų išėjo vyras, kuris nieko nesakęs griebė seseriai už sprando ir ėmė stumti link išėjimo. Nukentėjusioji perskaitytus parodymus patvirtino. Paaiškino, kad griebė ir už sprando, ir už rankų. Taip pat elgėsi ne tik su sese, bet ir su ja. Matė, kad sesei suėmė už sprando. Tęsdama paaiškinimus nurodė, kad viduje buvo mama ir mergaitė. Mergaitė atsistojo bėgti paskui mamą. Vaikas verkė, drebėjo, jos ramino mergaitę. Po kelių minučių į vidų atėjo pareigūnas, paklausė kas čia vyksta. Pareigūnas pasakė, kad eina iki mašinos ir greitai grįš. Per langą pamatė, kad direktorius priėjo prie pareigūnų automobilio ir pradėjo kalbėtis. Jos taip pat priėjo prie pareigūno, nes norėjo rašyti pareiškimą. Pareigūnas nekreipdamas į jas dėmesio uždarė langą ir išvažiavo. Tada jos važiavo į policiją parašyti pareiškimo. Policijoje atėję dvi moterys prisistatė tyrėjomis. Jos aiškino situacija, o tyrėjos atsakė, kad kavinė yra privati valda ir savininkai gali daryti ką nori. Nežino, kodėl tyrėjos pareiškime neįrašė žodžių „čigonai yra kiaulės“. Jos buvo neaptarnautos, nes yra romų tautybės. Į bylos medžiagą pateikti kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įrašai nerodo visos situacijos, viskas parodoma tarpais. Pareiškė civilinį ieškinį 5 000 Eur sumai tam, kad daugiau nebūtų keliama ranka prieš moterį ir žmonės būtų nediskriminuojami. Grįžus iš policijos komisariato mamai L. A. labai pablogėjo sveikata, pakilo spaudimas, vyko į priėmimo skyrių. Ji taip pat kreipėsi į gydymo įstaigą dėl savo sveikatos, ją apžiūrėjo, švietė, lūžių nebuvo.

Nukentėjusioji L. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad nukentėjusiosios D. A. ir L. A. jos dukros, santykiai geri. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Prieš pusantrų metų, liepos 15 d. atvyko ant kapų. Užėjo į turgelį apsipirkti, anūkė užsimanė pavalgyti. Atsisėdo prie staliuko M. A. ir D. A.. L. A. nuėjo prie langelio. Apie tai, kad staliukas rezervuotas jų neinformavo. Aplink buvo ir daugiau tuščių staliukų. Iš pradžių laukė, manydamos, kad prie jų prieis barmenės. L. A. prie langelio užsakinėjo maistą ir išgirdo darbuotojas sakant, kad jos nebus aptarnautos. Tada priėjo ir kita dukra D. A.. Joms buvo pasakyta „čigonai kiaulės ateina čia prišiukšlina“. I. B. pasakė neaptarnaus, nes „čigonai kiaulės, prišiukšlina“, o L. K. šaipėsi, buvo labai patenkinta. Po kurio laiko atėjo tas žmogus, nieko nepaaiškino, griebė dukras vieną už vienos rankos, kitą už kitos, užsuko joms už nugaros rankas ir stūmė į lauką. Anūkėlė pamačiusi šią situaciją pradėjo verkti. Ji pajuto stresą, ėmė drebėti, sutriko širdis. Tas žmogus vieną dukrą išvedė, o kita iš jo rankų išsisuko, jai sudavė kumščiu į nugarą. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Sėdint ir raminant anūkėlę atėjo pareigūnas. L. A. pradėjo jam pasakoti situaciją, jis pasakė, kad tuoj ateis ir išėjo. Pro kavinės langus pamatė, kad lauke pareigūnas kalbasi su kaltinamuoju. Priėjusios dukros prie pareigūnų nurodė, kad nori rašyti pareiškimą, bet pareigūnas nekreipė dėmesio ir išvažiavo. Tada dukros vyko į policijos komisariatą, o ji sėdėjo su anūke mašinoje. Per 70 gyvenimo metų nėra buvusi tokioje situacijoje. Visi žmonės yra lygūs, o šie žmonės jas diskriminavo. Pareiškė civilinį ieškinį, nes buvo sutrikdyta jos sveikata, išsigando, pakilo spaudimas, atsirado širdies permušimai, dėl šio įvykio tapo neįgali.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino nukentėjusiosios L. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 62-66), jog tuo metu dukros šaukė, - mama filmuok, tačiau ji ramino anūkėlę ir įvykio metu nefilmavo. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio ji nefilmavo, nes tuo metu neturėjo telefono.

Liudytoja M. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo A. Ž. nepažįsta, kaltinamosios L. K. ir I. B. matytos, nukentėjusiųjų nepažįsta. Prieš metus ar daugiau buvo atėjusi su vaikais į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ užsisakyti valgyti. Priėjus užsisakyti maisto jai buvo pasakyta, kad romų tautybės asmenims galima užsisakyti tik išsinešimui. Paklausus kodėl, nurodė, kad viršininkas taip pasakė. Laisvų staliukų buvo. Nieko nesakiusi pasiėmė vaikus ir išėjo. Turgelyje sutikti pažįstami romų tautybės asmenys nurodė, kad ir jie taip buvo išvaryti. Romų tautybės asmenų, kurie taip sakė, nepažįsta. Kiti romų tautybės asmenys eidavo į kavinę ir niekas nėra sakęs, kad jie nebuvo aptarnauti. Po šio įvykio ji dar kartą nuėjo į kavinę ir buvo aptarnauta. Kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo du kartus. 2021-2022 m. gyveno Kėdainiuose, o tuo metu, kai buvo neaptarnauta jau gyveno Rukloje.

Liudytoja Raminta P. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nei kaltinamųjų nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Su vyru buvo grįžę atostogų į Lietuvą ir nuėjo pavalgyti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Kavinėje laisvų staliukų nebuvo. Įėjus į kavinę nukentėjusiosios jau sėdėjo. Matė, jog kažkas vyksta, tačiau nesuprato kas. Buvo didelis triukšmas, nukentėjusiosios kalbėjo pakeltu tonu, greitakalbe, elgėsi gana agresyviai. Eidama susimokėti už maistą matė, kad nukentėjusiosios filmavo, ginčijosi su aptarnaujančiu personalu. Vienos iš nukentėjusiųjų paprašė pasitraukti, nes norėjo sumokėti už maistą. Tada nukentėjusioji pradėjo ją filmuoti, pasakė „mergaite tu irgi kiaulė būsi?“. Ranka nustūmė nukentėjusiosios telefoną ir išėjo iš kavinės. Matė, kad aptarnaujantis personalas nebegali susitvarkyti su situacija. Būdama kavinėje iš kavinės personalo nepagarbių, įžeidžiančių žodžių, susijusių su nukentėjusiųjų tautybe, išvaizda, lytimi, negirdėjo. Nukentėjusiosios rėkė, filmavo, dirbusios merginos ne vieną kartą ramiai, nekeldamos balso pasakė, kad jų neaptarnaus. Kavinėje tuo metu buvo daug žmonių. Atėjo vyras, kurį jos taip pat pradėjo filmuoti. Nepamena, kad minėtas vyras kažką būtų daręs. Tai dirbtinai sukeltas ginčas kavinėje dėl to, kad nukentėjusiosios romės.

Liudytoja I. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kartą į mėnesį ateidavo pavalgyti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ją aptarnaudavo, bet kiti romų tautybės žmonės pasakė, kad neaptarnaujami romų tautybės žmonės, todėl į šį barą ji daugiau nėjo. Jų tautybės žmonės vieni per kitus perduoda tokias žinias. Nepamena, kada jai buvo perduota ši informacija. Šiuo metu gyvena Rukloje, prieš tai gyveno Kybartuose.

Liudytoja K. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, nukentėjusiųjų L. A., D. A. nepažįsta, L. A. žino iš matymo. Buvo toks laikas, kai jos ir sesers I. A. neįleido į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl neįleido. Paklausus pasakė, kad mūsų tautybės asmenys neįleidžiami. Po tokių žodžių apsisuko ir išėjo. Jonavoje gyvena 10 metų. Buvo laikas, kai atėjus įleisdavo į kavinę. Praeitą mėnesį lankėsi kavinėje.

Liudytojas R. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate, nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamųjų nepažįsta. 2022 m. liepos mėnesį vyko pietauti su kolega R. L.. R. L. nuėjo į kavinę prie turgaus „(duomenys neskelbtini)“, o jis liko automobilyje. Jam sėdint automobilyje išėjęs kolega pasakė, kad vyksta kažkoks konfliktas. Netrukus pamatė iš tos kavinės išeinančias moteris, jos ėmė šaukti. Buvo trys romų tautybės moterys. Jos šaukė, kad „uždarėme vieną, uždarysime ir šitą“. Pradėjo šaukti ir ant jo. Išlipo ir patraukė moteris nuo važiuojamosios dalies, nes viskas vyko gatvėje. Matė, kad to konflikto neišspręs. Priėjęs A. Ž. sakė, kad kavinėje įvyko konfliktas. Pamatę atvykstančius kolegas jie išvyko, kadangi jie nebuvo kviesti į šį įvykį. Iki tol, moterys nebuvo užsiminusios apie tai, kad norės rašyti pareiškimą. Policijos komisariate su nukentėjusiomis nebendravo.

Liudytojas R. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate. Nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamųjų nepažįsta. 2022 m. liepos 15 d. dirbo su kolega R. S., buvo pietų metas, atvyko į valgyklėlę „(duomenys neskelbtini)“, norėjo pasiimti maisto. Buvo daug žmonių, nepamena ar buvo laisvų staliukų. Įėjęs į vidų išgirdo šurmulį, apsidairęs pastebėjo rėkaujančias moteris. Priėjęs paklausė kas nutiko, jos nurodė, kad įvyko konfliktas. Nukentėjusiosios nurodė, kad jų neaptarnauja. Pokalbis truko gal 15 sekundžių. Tuomet jis nurodė eiti iki vyresniojo pareigūno R. S.. Nukentėjusiosios išėjusios kiemą rėkavo. Į kiemą buvo išėjęs ir vyras, su juo jis nekalbėjo. Maisto neužsisakė ir jie išvažiavo. Į įvykį buvo iškviestas kitas ekipažas. Policijos komisariate su minėtomis moterimis nekalbėjo.

Liudytojas L. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad A. Ž. yra jo tėvas. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Kaltinamosios L. K. ir I. B. darbuotojos. 2022 m. liepos 15 d. įvykiai jam žinomi. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. (duomenys neskelbtini) esančios kavinės patalpose „(duomenys neskelbtini)“ įvyko konfliktas tarp klienčių ir darbuotojų. Kiek žino, buvo rezervuotas staliukas žmonėms. Klientėms pasiūlius maistą išsinešimui, jos ėmė šūkauti, rėkauti, filmuoti žmones, kėlė konfliktinę situaciją. Nukentėjusiosios provokavo darbuotojus ir buvo A. Ž. išvesdintos. Įvykio dieną kavinėje nebuvo, buvo išvykęs. Darbuotojai žmogui atėjus ar paskambinus telefonu, rezervuoja staliuką. Apie rezervuotą staliuką dažniausiai žmonėms pasako. Intensyviausias darbo laikas trunka dvi valandas, dirba dvi barmenės. Romų tautybės asmenys ateina valgyti į jų kavinę. Nėra davęs jokių nurodymų L. K. ir I. B., jog romų tautybės asmenims maistą duoti tik išsinešimui. Dienos pabaigoje skambino iš žiniasklaidos, nebuvo pasiruošęs duoti jiems atsakymų į klausimus. Patalpose yra aštuonios vaizdo kameros. Vaizdo įrašai saugomi iki dviejų savaičių ir seni vaizdo įrašai uždengiami naujais, priklausomai nuo nufilmuotos medžiagos. Kameros filmuoja nuo judesio, jei tuo metu daugiau judesio gali skirtis įrašymo trukmė. Įrašus savo noru pateikė liepos 20 dieną. Antros salės filmavimo įrašų nepateikė, nes nebuvo šio įvykio dalyvių. Liepos 15 d. įrašus iš antros salės stengėsi pažiūrėti, išsaugojo tik tas vietas kur matėsi kas vyko ir pateikė pareigūnams. Pateikė medžiagą, kurią manė yra reikalinga pateikti, nieko neslėpė. Kai pareigūnai atvyko rugpjūčio 16 d. įrašai jau nebuvo išsisaugoję.

Liudytoja K. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusiųjų nepažįsta, kaltinamuosius pažįsta. Apie 2022 m. liepos 15 d. įvykius kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ daug nežino. Kavinėje ji priiminėjo asmenų skambučius. Pietų metu būna labai daug skambučių. Negali pasakyti ar įvykio dieną buvo rezervuotas staliukas. Būna paskambinę per pietus žmonės prašo rezervuoti staliuką, o ji nuneša lapelį barmenėms, kad staliukas užimtas. Kortelių su užrašu „rezervuota“ nededa. Konflikto nematė, triukšmo negirdėjo. Kavinėje teko matyti valgančius romų tautybės asmenis. Kavinėje dirba apie tris metus.

2023 m. rugpjūčio 22 d. Akistatos protokolu nustatyta, jog suvedus į akistatą A. Ž. su nukentėjusiąja D. A., abu patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus (2 t., b. l. 66-71).

2023 m. liepos 25 d. Akistatos protokolu nustatyta, jog suvedus į akistatą įtariamąjį A. Ž. su nukentėjusiąja L. A., abu patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus (3 t., b. l. 42-47).

2023 m. rugpjūčio 8 d. Akistatos protokolu nustatyta, jog suvedus į akistatą įtariamąją L. K. su nukentėjusiąja L. A., abi patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus (3 t., b. l. 52-58).

2022 m. rugpjūčio 17 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. A. atpažino A. Ž. kaip asmenį, kuris 2022 m. liepos 15 d. apie 12-13 val. Jonavoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 160-163).

2022 m. rugpjūčio 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. A. atpažino A. Ž. kaip asmenį, kuris 2022 m. liepos 15 d. apie 12.30 val. -13.00 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ jos ir D. A. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą (2 t., b. l. 101-105).

2022 m. rugpjūčio 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. A. atpažino A. Ž. kaip asmenį, kuris 2022 m. liepos 15 d. apie 12.00 val.-13.00 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ D. A. ir L. A. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą (3 t., b. l. 77-81).

2022 m. liepos 15 d. Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 2022 m. liepos 15 d. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą kreipėsi D. A. nurodydama, kad 2022 m. liepos 15 d., apie 13:00 val. atvykus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su baro darbuotojais. Atėjus baro savininkui, jis jas visas išstūmė iš baro sukeldamas fizinį skausmą, t. y. stumdamas ir užlauždamas rankas (1 t., b. l. 1-7).

2022 m. liepos 15 d. Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 2022 m. liepos 15 d. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą kreipėsi L. A., nurodydama, kad 2022 m. liepos 15 d., apie 12.50 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tarp jos (L. A.), jos sesers D. A. ir kavinės direktoriaus įvyko konfliktas, kurio metu buvo atsisakyta jas aptarnauti. Konflikto metu direktorius ją ir jos sesę stumdamas ir užlauždamas rankas išvarė iš kavinės, dėl jo veiksmų jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 12-20).

2022 m. liepos 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ant pastato yra iškaba su užrašu (duomenys neskelbtini). Viduje, dešinėje pusėje, yra prekystaliai su kepiniais, kairėje pusėje prie langų sustatyti stalai. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 63-69).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu (ROIK 0122000416423) nustatyta, kad 2022 m. liepos 15 d. 12 val. 57 min. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) keturios romų tautybės moterys su vaiku kelia triukšmą, rėkauja, spjaudosi, elgiasi agresyviai. Prašo policijos, laukia vietoje. Pranešėjas A. Ž. (1 t., b. l. 75-76).

2022 m. rugpjūčio 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas (išklausytas) 2022 m. liepos 15 d. 12.57.55 val. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašas. Pranešėjas prisistato A. Ž. ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) „čigonai čia atėję kelia triukšmą, mes nenorim jų aptarnauti, ir čia didžiausią triukšmą kelia, filmuoja, grasina mergaitėms darbuotojoms. Žmonės valgo, o jie rėkauja, čia spjaudosi. Yra apie keturias moteriškes, dar vaikas“ (1 t., b. l. 83-87).

2022 m. rugpjūčio 10 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti pareigūnų nešiojamosiomis vaizdo kameromis (Body kameros). Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Kepyklėlės darbuotoja nurodo, kad čia jau viskas baigėsi, prieš tai buvo atvažiavusi policija pietaut, tai kaip ir susitvarkė, pasiūlo pakviesti viršininką. Netrukus prie pareigūnų ateina A. Ž., kuris paaiškina, kad asmenys jau išėjo, o ekipažas kaip tik valgyt atvažiavo. Nurodo, kad viską yra užfiksavę vaizdo kameros (1 t., b. l. 88-92).

2022 m. gruodžio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš nuorodos (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 00:29 sek. Matyti, kad filmuojamas pareigūnų tarnybinis automobilis, kuriame sėdi policijos pareigūnai, užvedamas variklis. Girdisi moteriškas balsas: „mes norim rašyti pareiškimą“, „einam, į Kauną važiuojam, paduosim visą šitą medžiagą ir ant policininkų irgi. Va, sėda į mašiną ir važiuoja sau. Pareiškimo nerašo. Prašom pareiškimą rašyti, jie nerašo. Jūs negalvokit, kad būsim čia kaip iš Jonavos“. Policijos tarnybinis automobilis nuvažiuoja. Moteris sako: „nuvažiuoja, nieko nedaro. Net pareiškimo nepriėmė“ (1 t., b. l. 95-101).

2022 m. liepos 15 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. A. savanoriškai pateikė vaizdo įrašus IMG_2832.MOV ir IMG_2833.MOV, darytus mobilaus ryšio telefonu (3 t., b. l. 30-32).

2022 m. liepos 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė nukentėjusioji L. A..

1) Vaizdo įraše IMG_2832.MOV matyti dvi moterys vilkinčios juodos spalvos marškinėliais, ant kurių matomos emblemos su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Abi moterys tamsių juodų plaukų. Viena moteris dėvi juodos spalvos šortus (moteris Nr. 1), kita – tamsios spalvos kelnes (moteris Nr. 2). Girdimas moteriškas balsas, sakantis „neišeisim kol raštiškai neparašysit, kas gali pakomentuoti? Moteris Nr. 2 už prekystalio sako „Sakykit“. Moteriškas balsas (klientė) sako savo užsakymą. Moteris sakiusi, kad neišeis, kol raštiškai neparašysit, sako „direktoriau, galima jus? Pakomentuokit prašau, kodėl negali čigonų tautybės valgyti pas jus… pietų? „Mes ne iš Jonavos, ponai, mes iš kito miesto, gal ne tokie kiaulės kaip Jonavoj?“. Girdimas moteriškas balsas, sakantis ar čia kultūringi žmonės. Moteris Nr. 2 su kažkuo kalbasi, stovėdama ir žiūrėdama į tarnybines patalpas. „Parodykite mergaitės, kur parašyta“. Moteris Nr. 2 prieina prie prekystalio, sako „Sakykit“. Moteriškas balsas (klientė) pasako savo užsakymą. Moteris sako „kodėl negalima, prašome užsakymą, gal galim užsakymą duot?“. Moteris Nr. 2 sako: „ne, negalima“. Moteris klausia „kodėl“. Moteris Nr. 2 atsako „todėl, kad mes jums pasakėm“. Moteris klausia „Pasakykit, kodėl“. Moteris Nr. 2 sako: „mes jums pasakėm, tik išsinešimui leidžiama“. Moteris klausia „o kodėl kiti valgo, visi žmonės valgo, mes ne žmonės?“. Filmuojamas valgyklos vaizdas, matomi prie staliukų sėdintys žmonės. Girdimas kitos moters balsas, sakantis „raštiškai, raštiškai parašykit, kodėl mums neleidžiama“. Moteris Nr. 2 sako „gerai, parašysim“. Moteris pakeltu tonu sako: „parašykit, nejuokauju aš“. Moteris Nr. 2 sako: „prašau nešūkauti“. Girdimas balsas „kviesk policiją, kvieskit policiją“. Moteris Nr. 2 sako: „kviesim“. Iš tarnybinių patalpų, iš dešinės pusės į kairę pusę praeina vyriškis, trumpai kirptų plaukų, vilkintis džinsiniu kostiumu ir marškinėliais. Kamera nukreipiama į moterį juodais plaukais (klientę), kuri sako savo užsakymą moteriai Nr. 2. Kamera vėl nukreipiama į klientę, kuri moja ranka link kameros ir sako „nu tikrai nenormali jūs“. Kamera nukreipiama į valgyklos salę, fone girdisi vyriškas balsas: „einam į lauką, nerėkaujam, einam, nerėkaujam sakiau“. Vaizdas liejasi, matoma meniu lenta, staliukai, fone girdisi moteriškas balsas, sakantis „netampyk“. Girdimas vyriškas balsas, pakartojantis „einam, nerėkaujam, einam“, moteriškas balsas, sakantis „netampyk“. Vyras sako: „galėsit lauke rėkaut“. Vaizdas liejasi, matomos valgyklos patalpos. Matomas tas pats anksčiau apibūdintas vyras džinsiniais rūbais, kuris paėmęs už rankos išveda moterį. Triukšme girdimas moteriškas balsas, sakantis „nupaveiksluokit“. Įrašo trukmė – 1,37 min.

2) Vaizdo įraše IMG_2833.MOV., matomos už prekystalio moteris Nr. 1 ir moteris Nr. 2. Girdimas moteriškas balsas, sakantis: „kokią teisę jis čia turi laužyti rankas?“. Vėl pakartoja. „Dabar pizdiec jam bus, suprantat?“. Girdimas žodis „diskriminacija, teisės“. Moteris Nr. 2 priiminėja užsakymą, klausia ar čia vietoj valgysit?“ Moteriškas balsas sako „laba diena, policininkas“, girdimas vyriškas balsas: „sveiki“. Moteriškas balsas sako: „žiūrėkit kas čia“. Įrašo trukmė – 12 sekundžių (3 t., b. l. 33-35).

2022 m. liepos 20 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad L. Ž. pateikė elektroninę laikmeną su vaizdo įrašais (4 t., b. l. 71-73).

2022 m. liepos 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė L. Ž.. CD laikmenoje yra trys vaizdo įrašai, užvadinti: 20220719233724967_2075b02a179140e5a345abd2d90fb7bb_487226251.mp4,video1658311343.mp4 ir video-1658311457.mp4.

Vaizdo įraše 20220719233724967_2075b02a179140e5a345abd2d90fb 7bb_487226251.mp4. kairėje pusėje viršuje matoma data ir laikas – 07-15-2022 Fri 11:57:46, dešinėje apačioje užrašas „virtuve“. Juodų plaukų, liekno kūno sudėjimo moteris, vilkinti juodos spalvos marškinėliais, ant kurių matoma emblema su užrašu (duomenys neskelbtini), dėvinti tamsios spalvos kelnėmis (moteris Nr. 1), bendrauja su klientu. Iš kitos pusės prie prekystalio prieina dvi moterys, viena iš jų su galvos apdangalu, kita žemesnio ūgio, žilstelėjusių plaukų. Prie moters Nr. 1 prieina kita, juodų plaukų moteris, vilkinti juodos spalvos marškinėliais, ant kurių matoma emblema su užrašu (duomenys neskelbtini), dėvinti juodos spalvos šortais. Žilstelėjusių plaukų moteris dešine ranka nuo prekystalio nustumia metalinę lėkštutę, kuri nukrenta ant žemės. Moteris su galvos apdangalu dešine ranka traukia žilstelėjusią moterį nuo prekystalio ir suduoda žilstelėjusiai moteriai į nugarą (vaizdas sustabdomas, Print Scrn pagalba vaizdas kopijuojamas, užvadinant priedas Nr. 1). Moteris Nr. 1 pakelia numestą lėkštutę. Moteris Nr. 2 kaire ranka rodo į kairę pusę, žilstelėjusi moteris pasiima telefoną ir pakėlusi jį laiko prieš save. Prie prekystalio prieina moteris susirišusi plaukus į dvi kasas, kuri bendrauja su moterimi Nr. 1. Įrašo trukmė – 51 sekundė.

Vaizdo įraše video-1658311343.mp4 kairėje pusėje viršuje matoma data ir laikas – 07-15-2022 Fri 11:53:51, dešinėje apačioje skaičius 4. Dešinėje pusėje matomas prekystalis, tiesiai – praėjimas, kairėje pusėje prie lango – stalai. Prie stalo sėdi moteris su galvos apdangalu, priešais ją sėdi mergaitė. Prie kito stalo sėdi klientai. Prie stalo, prie kurio sėdi moteris su galvos apdangalu ir mergaitė, stovi moteris žilstelėjusiais plaukais, surištais nugaroje, vilki striuke, dėvi sijoną iki kelių, avi šlepetėmis, kalba telefonu. Šalia jos stovi kita moteris, vilkinti tamsios spalvos striuke ir ilgu, iki žemės, sijonu. Prie prekystalio klientas pasiima savo užsakymą ir nueina. Moteris ilgu sijonu prisėda prie staliuko toje pusėje, kur sėdi mergaitė. Moteris žilstelėjusiais plaukais bendrauja su už prekystalio stovinčiu asmeniu, kurį užstoja siena. Moteris ilgu sijonu atsistoja, prieina prie žilstelėjusios moters, abi kalba su asmeniu už prekystalio, po to išsiima telefoną, nueina atsisėda prie stalo šalia mergaitės. Prie stalo sėdinti moteris su galvos apdangalu kažką kalba, moteris žilstelėjusiais plaukais toliau stovi prie prekystalio ir bendrauja su asmeniu, esančiu už prekystalio, kurio nesimato. Moteris ilgu sijonu sėdėdama prie stalo taip pat kažką sako. Moteris žilstelėjusiais plaukais iš striukės kišenės išsiima telefoną, laiko jį prieš save nukreipusi į priekį. Prie prekystalio prieina moteris susirišusi plaukus į dvi kasas. Kairėje pusėje atsidarius baltos spalvos durims, į salę išeina moteris, vilkinti juodos spalvos marškinėlius, ant kurių matoma emblema su užrašu (duomenys neskelbtini), kuri pasižiūrėjusi įeina atgal pro duris. Moteris žilstelėjusiais plaukais laiko prieš save telefoną. Šalia jos stovi moteris, plaukus susirišusi į dvi kasas, kuri kažką sako asmeniui už prekystalio. Moteris ilgu sijonu atsistoja nuo stalo ir prieina prie moters žilstelėjusiais plaukais, kuri nukreipia telefoną į salę, po to vėl atsuka į asmenį už prekystalio. Moteris ilgu sijonu kažką sako asmeniui už prekystalio, po to atsitraukia, prie prekystalio arčiau prieina moteris, plaukus susirišusi į dvi kasas. Moteris žilstelėjusiais plaukais rankoje laikydama telefoną atsuką jį į šią moterį, moteris kaire ranka mosteli link telefono. Pro baltos spalvos duris, kairėje pusėje, išeina trumpų žilų plaukų vyras, vilkintis pilkos spalvos džinsiniu švarku ir mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, kuris iš nugaros pusės kairę ranką uždėjęs žilstelėjusiai moteriai ant kairės rankos žasto, o dešinę ranką ant moters ilgu sijonu nugaros (vaizdas sustabdomas, Print Scrn pagalba vaizdas kopijuojamas, užvadinant priedas Nr. 2) abi moteris stumia į priekį. Po to suėmęs kaire ranka už žilstelėjusios moters striukės nugaros srityje, veda abi moteris į priekį (vaizdas sustabdomas, Print Scrn pagalba vaizdas kopijuojamas, užvadinant priedas Nr. 3). Prie stalo sėdėjusi moteris su galvos apdangalu ir mergaitė, atsistoja ir eina į priekį. Įrašo trukmė – 3,44 min.

Vaizdo įraše video-1658311457.mp4 kairėje pusėje viršuje matoma data ir laikas – 07-15-2022 Fri 11:57:06, dešinėje apačioje užrašas „Ieimas“. Matoma vitrina su gaminiais. Už jos, priekyje, matomos įėjimo durys, prie lango sustatyti stalai, prie kurių sėdi klientai. Matyti anksčiau apibūdintas vyras, kuris kaire ranka suėmęs žilstelėjusiai moteriai už striukės nugaros srityje, stumia ją link išėjimo. Minėta moteris išsilaisvina. Tuomet vyras paėmęs moteriai ilgu sijonu už rankos, išveda ją pro duris (vaizdas sustabdomas, Print Scrn pagalba vaizdas kopijuojamas, užvadinant priedas Nr. 4). Minėta moteris grįžta į valgyklos salę, išsiima telefoną ir laiko jį priešais save, vaikšto po salę. Įrašo trukmė – 1,09 min. (4 t., b. l. 74-81).

2022 m. rugpjūčio 16 d. Poėmio protokolu nustatyta, kad A. Ž. pateikė vaizdo įrašymo įrangą „Hikvision DS-7608NI-SE“ Serijos numeris 487226251 ir maitinimo kabelį bei paaiškino, kad 2022 m. liepos 15 d. vaizdo įrašų iš kamerų (duomenys neskelbtini), neturi, išsisaugoję tik įrašai nuo 2022 m. liepos 31 dienos. Po tyrimo vaizdo įrašymo įranga grąžinta L. Ž. (4 t., b. l. 89-93, 94).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamieji skaitmeninių vaizdo bylų fragmentai (iš įrenginio „Hikvision DS-7608NI-SE“) įrašyti į optinę duomenų laikmeną, kuri pridedama prie Specialisto išvados (4 t., b. l. 103-106).

2023 m. sausio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas prie 2022 m. gruodžio 22 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas CD diskas, kuriame yra tiriamieji skaitmeninių vaizdo bylų fragmentai. Iš viso yra 13 failų.

CH0_2022-07-15_111009 2022-07-15 111009 _ ID 11012.AVI (protokole įrašytas eil. Nr. 7) - atidarius failą matoma nuotrauka, kurios viršutinėje dalyje yra data 07-15-2022 Fri 11:10:10 Camera 01. Nuotraukoje matyti kavinės patalpos. Prie staliukų sėdi klientai.

CH0_2022-07-15_123555 2022-07-15 13555 _ ID 10819.AVI (protokole Nr. 8) - atidarius failą matoma nuotrauka, kurios viršutinėje dalyje yra data 07-15-2022 Fri 12:35:54 Camera 01. Nuotraukoje matyti kavinės patalpos. Tušti staliukai.

CH0_2022-07-15_132653_ 2022-07-15 132653 _ ID 12758.AVI (protokole Nr. 9) - atidarius failą matoma nuotrauka, kurios viršutinėje dalyje yra data 07-15-2022 Fri 13:26:55 Camera 01. Nuotraukoje matyti kavinės patalpos. Tušti staliukai.

CH0_2022-07-15_144610_ 2022-07-15 144610 _ ID 12627.AVI (protokole Nr. 10) - atidarius failą matoma nuotrauka, kurios viršutinėje dalyje yra data 07-15-2022 Fri 14:46:10 Camera 01. Nuotraukoje matyti kavinės patalpos. Tušti staliukai. Kituose failuose esanti informacija neturi reikšmės tyrimui (4 t., b. l. 107-117).

2023 m. sausio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinė (4 t., b. l. 130-132).

2023 m. sausio 11 d. Tarnybiniu pranešimu dėl išklotinės analizės nustatyta, kad buvo gauta kavinės „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių bei telefoninių pokalbių išklotinė. Buvo nustatinėjama, kokie asmenys ir iš kokių telefono numerių 2022 m. liepos 15 d. laikotarpyje nuo 12 val. iki 13 val. (iki įvykio pradžios) skambino į „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinį tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino: 2022 m. liepos 15 d. 11:58:44 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. M., skambino ir užsisakė maistą su pristatymu į namus. Telefonu K. M. patvirtino faktą, kad ji nėra įvykio liudytoja. 2022 m. liepos 15 d. 12:01:07 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. B., skambino ir užsisakė maistą su pristatymu į namus. Telefonu S. B. patvirtino faktą, kad ji nėra įvykio liudytoja. 2022 m. liepos 15 d. 12:03:28 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. S., skambino ir užsisakė maistą išsinešimui, kurį pasiėmė atvykęs po 10-15 min. Telefonu E. S. patvirtino faktą, kad jis nėra įvykio liudytojas. 2022 m. liepos 15 d. 12:04:22 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso G. R., skambino ir užsisakė maistą su pristatymu į namus. Telefonu G. R. patvirtino faktą, kad jis nėra įvykio liudytojas. 2022 m. liepos 15 d. 12:21:16 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso N. S., skambino ir užsisakė maistą su pristatymu į namus. Telefonu N. S. patvirtino faktą, kad ji nėra įvykio liudytoja. 2022 m. liepos 15 d. 12:24:34 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. Š., skambino ir užsisakė maistą su pristatymu į namus. Telefonu I. Š. patvirtino faktą, kad ji nėra įvykio liudytoja. 2022 m. liepos 15 d. 12:34:25 iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso H. G., skambino ir užsisakė maistą su pristatymu į namus. Telefonu H. G. patvirtino faktą, kad jis nėra įvykio liudytojas. 2022 m. liepos 15 d. 12:40:06 iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. J., skambino ir užsisakė maistą su pristatymu į namus. Telefonu A. J. patvirtino faktą, kad ji nėra įvykio liudytoja. 2022 m. liepos 15 d. 12:56:44 iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. B., skambino ir užsisakė maistą su pristatymu į karinį batalioną. Telefonu L. B. patvirtino faktą, kad jis nėra įvykio liudytojas (4 t., b. l. 133-135).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. A. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 15 d., nebūdingas savigynai, savęs žalojimuisi. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 23-25).

2023 m. birželio 22 d. užduotimi paskirtas pakartotinis D. A. teismo med. tyrimas (2 t., b. l. 28-33).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. A. gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) jokių objektyvių trauminių pakitimų (sužalojimų) jokiose kūno vietose nenustatyta, o remiantis vien tik subjektyviais pacientės nusiskundimais bei nurodomomis trauminėmis aplinkybėmis, nustatytos diagnozės – krūtinės sumušimas ir kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. Nesant objektyvių trauminių pakitimų, nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo faktui ir mastui nustatyti. Jei D. A. buvo stipriai sugriebta už rankos riešo srityje ir ji buvo užsukta, jei buvo stipriai laikyta už riešo ar dilbio, stumta su jėga, tai D. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas fizinio kontakto vietose (2 t., b. l. 47-50).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. A. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas; kaklo bei juosmens srities sumušimas; kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas – nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu („Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.“) galima teigti, kad L. A. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (2 t., b. l. 120-122).

2023 m. gegužės 20 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji L. A. savanoriškai pateikė (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 123-126).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kadangi L. A. kliniškai konstatuota nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas paremti tik nukentėjusiosios nusiskundimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei L. A. 2022 m. liepos 15 d. buvo stipriai suimta už kairio dilbio ir stumiama bei kumščiu vieną kartą suduota į nugarą, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 127).

2023 m. birželio 22 d. Užduotimi paskirtas pakartotinis L. A. teismo med. tyrimas (2 t., b. l. 131-135).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. A. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 148-151).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 169 straipsnį

BK 169 straipsnyje saugoma vertybė – žmonių grupių ar joms priklausančių individų teisės ir laisvės bei lygiateisiškumas. BK XXV skyriaus, draudžiančio nusikaltimus asmens lygiateisiškumui ir asmens sąžinės laisvei rūšinis objektas yra žmonių grupių ar jai priklausančių individų teisės ir lygiateisiškumas, nepriklausomai nuo jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kitaip tariant, teisės aktais įtvirtinta šių nusikaltimų objekto apsauga leidžia asmeniui priklausyti tam tikrai mažumai arba kitai pažeidžiamai visuomenės grupei ir veikti visuomenėje nebijant iš to galimai kylančių neigiamų pasekmių.

Neapykantos nusikaltimai iš esmės yra diskriminacija – nevienodas elgesys su žmonėmis, žmogaus teisių suvaržymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, grindžiamas pastarųjų asmeninėmis charakteristikomis, t. y. asmenų lygiateisiškumo pažeidimas. Neapykantos nusikaltimai išsiskiria savo požymiais: 1) tai nusikalstamos veikos nukentėjusysis (auka), t. y. pažeidėjas pasirenka auką būtent dėl aukos realios ar tariamos priklausomybės tam tikrai socialinei grupei (lytis, rasė, tautybė, pažiūros ir kt.) ir 2) prejudicija ar neapykantos motyvas, t. y. pažeidėjo nusistatymas prieš tam tikros grupės asmenis.

Straipsnio dispozicijoje įvardijamas baigtinis sąrašas konkrečių savybių, kurių pagrindu atsiranda baudžiamoji atsakomybė už asmenų (asmens) diskriminaciją: dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Bendrąja prasme, vadovaujantis doktrininiu ir praktiniu aiškinimu, šios rūšies nusikalstama veika priskiriama specifinei kriminalinių nusižengimų kategorijai – neapykantos nusikaltimams, kuriems priskiriamos visos nusikalstamos veikos, padarytos prieš asmenis, jeigu jos motyvuotos teisės pažeidėjo (kaltininko) išankstinėmis, prietarais ar stereotipais grįstomis neigiamomis nuostatomis dėl tam tikro individo ar žmonių grupės rasinės, etninės, tautinės kilmės, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų.

Veika šiuo atveju pasireiškia įvairiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama diskriminuoti grupę asmenų ar asmenį, t. y.: 1) siekiama sutrukdyti dalyvauti lygiomis teisėmis su kitais tam tikroje veikloje arba 2) siekiama suvaržyti teises ir laisves. Pažymėtina, kad teisės ir laisvės, kuriomis siekiama suvaržyti tam tikrų asmenų ar jų grupių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, turėtų būti garantuojamos įstatymu, o kai kuriais atžvilgiais tik tokios, kuriomis disponuoja tik tam tikra grupė asmenų. Diskriminuojantys veiksmai neleistini politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje. Kartu diskriminuojantys veiksmai neleistini ir viešojoje erdvėje.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis nustato, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje diskriminavimas suprantamas kaip žmogaus teisių suvaržymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius (1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Taip pat nustatoma, kas nėra vadinama šiuo reiškiniu – diskriminacija ar privilegijomis toks diferencijuotas teisinis reguliavimas nelaikytinas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų. Diskriminaciniams ribojimams nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnyje diskriminacija apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Nusikalstama veika, numatyta BK 169 straipsnyje, laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento (formalioji nusikaltimo sudėtis). Diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų gali pasireikšti įvairiais veiksmais: įžeidinėjimu; tam tikrų taisyklių, priimant ar atsisakant priimti į darbą, nustatymu; naudojantis viešųjų paslaugų teikimo ir kitų įstaigų, organizacijų paslaugomis; naudojantis viešuoju transportu, taksi paslaugomis; karjeros galimybių apribojimu; drausminių, skatinamųjų priemonių taikymu; draudimu dalyvauti renginiuose, visuomeninėje veikloje; bauginančios, žeminančios aplinkos sukūrimu; diskriminuojančio pobūdžio pasisakymų skleidimu konferencijose, pranešimuose, diskusijose, pokalbiuose per televiziją, radiją, internetą ir kitas žiniasklaidos priemones; piešiant; dainuojant ir kt.

Nors kaltinamieji L. K., I. B. ir A. Ž. teisme kaltais dėl nusikalstamos veikos pagal BK 169 straipsnį neprisipažino, tačiau ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. K., I. B. ir A. Ž. pareikšti patikslinti kaltinimai dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pasitvirtino.

Kaltinamųjų teiginius, kad kavinėje “ (duomenys neskelbtini)” nebuvo diskriminuojami romų tautybės asmenys, t. y. nukentėjusiomis pripažintos L. A., L. A., D. A. ir jos mažametė dukra, teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais.

Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą abejonių tuo, jog tarp kaltinamųjų A. Ž., L. K., I. B. ir nukentėjusiųjų, L. A., D. A. ir L. A. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ įvyko konfliktas, nekyla. Nukentėjusiosios L. A., L. A. ir D. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2022 m. liepos 15 d. jos užsuko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pavalgyti. Atėjusios prisėdo prie laisvo staliuko ir norėjo užsisakyti maisto. Apie tai, kad staliukas rezervuotas ar užimtas, niekas jų neinformavo. Nepriėjus prie jų padavėjai, L. A., D. A. ir nepilnametė dukra M. A. liko sėdėti prie staliuko, o L. A. nuėjo prie skelbiamo maisto meniu ir norėjo užsisakyti. Nukentėjusiosios nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos L. K. ir I. B. atsisakė priimti jų užsakymą, nurodant, kad „jums maistas tik išsinešimui“. L. A. teigimu, pirma aptarnauti atsisakė I. B., pasakiusi, kad joms maistas tik išsinešimui, o į klausimą kodėl, L. K. atsakė, kad direktorius liepė nepriimti čigonų, nes čigonai kiaulės, ateina prišiukšlina. I. B. pridūrė kad „ateina, prišiukšlina, pridaro bardakus ir nori, kad aptarnautų“. Po to apie tai barmenės kalbėjo garsiai tarpusavyje (kad kiaulės, prišiukšlina, o joms valyti). Nukentėjusiosios L. A. teigimu, barmenės sakė, jog jų neaptarnaus, nes čigonai kiaulės, tai pasakė I. B., po to ir L. K. lyg šaipėsi, bet ką ji sakė, negirdėjo. Kadangi su tokia situacija susidūrė pirmą kartą, paprašė pakviesti direktorių, bet darbuotojos nekreipė dėmesio, nukentėjusiųjų teigimu – šypsojosi žiūrėdamos viena į kitą. Tuomet L. ir D. A. pradėjo filmuoti telefonais ir papildomai klausė to paties - kodėl jų neaptarnauja, kad turėtų įrodymus. Jos atėjusios į kavinę jokio triukšmo nesukėlė. Nukentėjusiųjų teigimu, joms filmuojant darbuotojos tylėjo, nebeįžeidinėjo, į klausimą, kodėl nepriima užsakymo, atsakė, kad „jau sakėm“ ir į jas nebekreipė dėmesio, aptarnavo kitus klientus. Nukentėjusiųjų teigimu, kilus konfliktui A. Ž. į kavinės salę buvo atėjęs tik vieną kartą. Nukentėjusiosios L. A. teigimu, dukros prašė pakviesti direktorių. Nukentėjusiosios D. ir L. A., manydamos, kad A. Ž. yra kavinės direktorius, klausė, kodėl jų neaptarnauja, reiškė jam pasipiktinimą, tačiau A. Ž., nieko nesiaiškindamas sugriebė rankomis už nukentėjusiųjų D. A. ir L. A. drabužių nugaros srityje, D. A. teigimu – užspaudė jų riešus sau po pažastimi, prisispaudė visu kūnu ir stūmė. Dar A. Ž. buvo suėmęs už sprando, menties ir jėga išstūmė iš kavinės bei tokiu būdu išvarė L. A. teigimu, atėjęs vyriškis (A. Ž.) užsukęs joms rankas stūmė jos dukras į lauką. D. A. teigimu, ji yra turėjusi stuburo išvaržą ir bet koks staigus judesys gali ją suparalyžuoti, todėl ji nesipriešino išvedama pro duris, tačiau po to grįžo į kavinę, kur buvo likusi ir jos dukra, bandė išsiaiškinti kodėl taip vyksta, prašė darbuotojų kviesti policiją. L. A. teigimu, jai išsilaisvinus, A. Ž. trenkė per nugarą. Nukentėjusiosios jautėsi pažemintos ir diskriminuojamos dėl to, kad yra romų tautybės.

Teismas netikėti nukentėjusiųjų parodymais neturi pagrindo, nes jų parodymai esminėse aplinkybėse sutampantys, juos iš dalies patvirtina byloje esantys vaizdo įrašų duomenys, iš dalies liudytojų K. S., Ramintos P. L., R. L., bei netiesioginiai liudytojų K. A., I. A., M. A. parodymai, vaizdo įrašuose, specialisto išvadose užfiksuoti duomenys bei kiti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamieji L. K., I. B. ir A. Ž. neigė, kad jų kavinėje buvo diskriminuojami romų ar kitos tautybės asmenys, tame tarpe ir šioje byloje nukentėjusiomis pripažintos moterys bei mažametė mergaitė. Kaltinamųjų L. K. ir I. B. teigimu, staliukas, prie kurio atsisėdo nukentėjusiosios, buvo rezervuotas asmenų kurie pateikė užsakymą telefonu. L. K. paaiškino nukentėjusiosioms, kad staliukas prie kurio jos prisėdo yra rezervuotas ir, kad gali pasiūlyti maistą tik išsinešimui. Kaltinamųjų teigimu, nukentėjusiosios ėmė šaukti, visaip jas vadinti, rėkė, jog jos neaptarnaujamos dėl to, kad yra romų tautybės. L. A. metė lėkštelę ir pataikė I. B. į pilvą. Žodžių „čigonai kiaulės, ateina, prišiukšlina“, niekas nesakė, jos kalbėjo su nukentėjusiomis ramiu tonu. L. K. ir I. B. buvo išsigandusios dėl tokio nukentėjusiųjų elgesio, todėl L. K. pakvietė kavinės darbuotoją A. Ž.. Atėjęs A. Ž. nesiaiškindamas, dėl ko vyksta konfliktas, paprašė moterų nusiraminti ir išėjo, tuo metu nukentėjusiosios jo atžvilgiu išsakė negražius žodžius. Nukentėjusiosioms nenurimus, A. Ž. atėjo dar kartą ir pastūmėjo nukentėjusiąsias link išėjimo. I. B. teigimu, A. Ž. nukentėjusiąsias stumtelėjo švelniai, stūmimo veiksmo nebuvo. L. K. ir I. B. teigimu, jos būtų paaiškinusios moterims, kad gal greit atsilaisvins staliukas, tačiau įvykus konfliktinei situacijai dėl mestos lėkštutės, to padaryti nebuvo galimybės. L. K. teigimu, didžiausias konfliktas prasidėjo tada, kai į I. B. nukentėjusioji metė lėkštutę. Kaltinamosios teigimu, moteris lėkštutę metė po to, kai jos pasiūlė joms maistą išsinešimui ir tikriausiai tai sukėlė moterų pyktį, nes kaltinamosioms, nespėjus nieko paaiškinti, buvo mesta lėkštutė. L. K. teigimu, ji nukentėjusiosioms pasakė, kad maistas tik išsinešimui. Tai patvirtino ir I. B., tačiau nurodė, kad su nukentėjusiomis kalbėjo jos abi, kadangi buvo viena šalia kitos, o po incidento, saugant save ir kitus, pasiūlė moterims maistą išsinešti. Kaltinamojo A. Ž. teigimu, jis nukentėjusiąsias bandė išvesti iš kavinės, kadangi jos po pirmo perspėjimo netriukšmauti, nesiliovė rėkauti, todėl jas išvedė norėdamas suvaldyti situaciją, nes jos pačios savo elgesiu prašėsi būti išvesdinamos.

Teismui ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nustatyta, jog nukentėjusiosios atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pavalgyti. Pasak nukentėjusiųjų, jos nebuvo nusiteikusios konfliktiškai. Šią aplinkybę patvirtina ir „(duomenys neskelbtini)“ kavinės direktoriaus L. Ž. pateikta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, jog nukentėjusiosios sėdi prie staliuko, elgiasi ramiai, nekonfliktiškai, nukentėjusioji L. A. renkasi maistą iš meniu sąrašo, esančio ant sienos (vaizdo įrašo 1658311343 11 val. 53 min., kas atitinka 12.53 val.). Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kaip L. A. prieina prie langelio pateikti užsakymo (vaizdo įrašo 1658311343 11 val. 54 min. 25 s. kas atitinka 12 val. 54 min. 25s), parodo ranka į staliukus, prie L. A. staiga prieina D. A.. Iš nukentėjusiųjų emocijų ir gestų matyti, jog jos supyksta, L. A. toliau aiškinasi su už langelio stovinčiomis darbuotojomis, o D. A. kalbasi su prie kito staliuko sėdinčiais asmenimis. Neužilgo, L. A. išsitraukia mobilųjį telefoną ir pradeda filmuoti susidariusią situaciją (vaizdo įrašo 1658311343 11 val. 55 min. 52 s. kas atitinka 12 val. 55 min. 52s). Šiame vaizdo įraše užfiksuotas faktines aplinkybes papildo ir nukentėjusiųjų D. A. ir L. A. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog konfliktas kilo ir filmuoti L. A. pradėjo tik tada, kai nukentėjusiosios buvo pažemintos nepriimant jų užsakymo, pasiūlant maistą išsinešimui, nes direktoriaus nurodymu romų tautybės asmenys nepageidaujami kavinėje, nes „čigonai kiaulės, ateina prišiukšlina“. Iš į bylą pateikto L. A. daryto vaizdo įrašo (Nr. IMG_2832. MOV) matyti, jog L. A. filmuoja kavinės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas L. K., I. B. ir klausia jų, - „kodėl čigonų tautybės asmenys negali valgyti pas jus pietų?“, taip pat sako „mes iš kito miesto, gal ne tokie kiaulės kaip Jonavoje“. Vaizdo medžiagoje fiksuojama kaip L. K., I. B. vaikšto po patalpą, neatsako į nukentėjusiosios klausimus, replikas, o nukentėjusiajai paklausus dar kartą – „ar galima užsakymą“, I. B. nurodo – „ne negalima, mes jau sakėme, tik išsinešimui leidžiama jums“. Vaizdo įraše taip pat girdimas vyriškas balsas, - „tik išsinešimui, pasakykite“ (Nr. IMG_2832. MOV 01.37 min). Atsižvelgiant į tai, jog įvykio metu kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nebuvo nustatyti kiti konflikte dalyvavę ir jį stebėję vyriškos lyties asmenys, o direktoriaus L. Ž. kavinėje tuo metu nebuvo (šią aplinkybę patvirtino ir apklaustas liudytojas L. Ž.), įvertinus kituose įrašuose girdimą A. Ž. balsą ir šią frazę sakantį balsą, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis A. Ž. sako „tik išsinešimui, pasakykite“. Šis vaizdo įrašas paneigia ir kaltinamųjų L. K. ir I. B. aiškinimą, jog joms A. Ž. nėra sakęs, kad gali aptarnauti nukentėjusiąsias parduodant maistą tik išsinešimui. Šis įrašas taip pat paneigia kaltinamojo A. Ž. parodymus, t. y., kad jis nežinojo, konflikto tarp nukentėjusiųjų L. K. ir I. B. priežasties, t. y., kad konfliktas kilo dėl kavinės darbuotojų atsisakymo aptarnauti nukentėjusiąsias dėl jų romų tautybės.

Vaizdo medžiagoje taip pat užfiksuota, kaip L. A. atsuka telefono kamerą į užsakymą pateikiančią šalia stovinčią klientę ir klausia, - „O jūs ne kiaulė, mergaite?“. Teismas daro išvadą, kad toks L. A. elgesys ir keliami klausimai buvo padarinys to, kas prieš tai buvo pasakyta kaltinamųjų L. K. ir I. B. nukentėjusiųjų atžvilgiu apie romų tautybės asmenis, t. y. jog neaptarnaus dėl to, jog čigonai kiaulės, ateina prišiukšlina.

Tuo tarpu kaltinamosios L. K. ir I. B. teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog nukentėjusiosios nebuvo diskriminuojamos dėl savo tautybės, nukentėjusiosioms buvo pasiūlytas maistas išsinešimui, kadangi paskutinis laisvas staliukas, prie kurio buvo atsisėdusios nukentėjusiosios buvo rezervuotas telefonu. Kaltinamosios nurodė, jog nukentėjusiosioms apie tai, kad staliukas yra rezervuotas, buvo pasakyta jau tada, kai L. A. priėjo prie langelio pateikti užsakymo, nukentėjusiosios dėl tokio pasakymo labai supyko, metė į I. B. pinigų lėkštelę. Tuo tarpu kaltinamasis A. Ž. teigė negirdėjęs ir nesupratęs dėl ko vyksta konfliktas, išgirdęs tik riksmus ir atėjęs raminti nukentėjusiųjų.

Visgi, šią kaltinamųjų nurodytą konfliktinės situacijos įvykių seką paneigia byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Tiek L. K., tiek ir I. B., apklaustos teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog pagal įprastą praktiką kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kortelė „rezervuota“ ant stalo nėra dedama, nes asmenys, kurie būna staliuką rezervavę telefonu, pamini šią aplinkybę ir jiems suteikiamas staliukas. Kaltinamųjų L. K. ir I. B. teigimu, įvykio dieną telefonu buvo užsakytas maistas trims asmenims, ir tiems asmenims buvo rezervuotas laisvas staliukas, prie kurio atsisėdo romų tautybės asmenys. Minėtų kaltinamųjų teigimu, apie telefonu rezervuotą staliuką joms pranešė K. S.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S., priminėjusi užsakymus telefonu, apklausiama teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad neprisimena, ar 2022 m. liepos 15 d., apie 13.00 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo rezervuotas staliukas. Tačiau aplinkybę, kad 2022 m. liepos 15 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val. (iki įvykio pradžios) į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) skambinę asmenys nebuvo rezervavę staliuko patvirtina telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių bei telefoninių pokalbių išklotinė, kurios analizės metu buvo nustatyta, jog nei vienas asmuo nepatvirtino, kad būtų rezervavęs staliuką, skambinę asmenys buvo užsisakę maistą su pristatymu į namus arba išsinešimui atvykstant jo pasiimti (4 t., b. l. 133-135). Atitinkamai, kaltinamųjų L. K. ir I. B. nurodytų aplinkybių, jog nukentėjusiosioms L. A., L. A. ir D. A. buvo pasiūlytas maistas išsinešimui dėl to, jog staliukas, prie kurio jos prisėdo, buvo rezervuotas, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, kaltinamosios, į L. A., filmuojančios telefonu, klausimus, „kodėl nepriima užsakymo“, nepasakė, kad stalas iš anksto rezervuotas, tik kartojo „todėl, kad mes jums pasakėm“, „mes jums pasakėm, tik išsinešimui leidžiama“, patvirtina, kad iki įrašo pradžios kaltinamosios jau buvo atsisakę aptarnauti nukentėjusiąsias. Taip pat šis įrašas patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusiosios nebuvo aptarnautos pavalgyti vietoje ne dėl to, kad neva buvo rezervuotas paskutinis laisvas staliukas, bet dėl to, kad joms, kaip romėms, leidžiama maistą pateikti tik išsinešti. L. A. pateiktame vaizdo įraše IMG_2832, girdėti, kaip nukentėjusioji garsiai prašo pateikti raštišką paaiškinimą, kodėl jos neaptarnaujamos, taip pat matyti, kad L. K. priiminėja užsakymą iš kitos klientės, pagal įrašus sprendžiama, kad iš liudytojos P.-L., nekreipdama dėmesio į nukentėjusiosios užduodamus klausimus, kas patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad jos buvo ignoruojamos.

Be to, kaltinamosios L. K. su I. B. apklaustos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kilus konfliktui dėl pasiūlyto maisto išsinešimui, viena iš nukentėjusiųjų (L. A.) metė į I. B. pinigų lėkštėlę. Kaltinamosios išsigando ir neradusios direktoriaus pakvietė A. Ž., kuris pirmą kartą atėjęs bandė nukentėjusiąsias sudrausminti, o antrą kartą atėjęs išprašė nukentėjusiąsias iš kavinės ir palydėjo jas prie durų. Šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog A. Ž. prie nukentėjusiųjų D. A. ir L. A., kurios stovėjo prie maisto užsakymo langelio, atėjo tik vieną kartą ir sugriebęs jas už drabužių nugaros srityje stumia iš kavinės D. A. ir L. A. link išėjimo (vaizdo įrašas Nr. 1658311343, 11 val. 57 min. 25 s., atitinka 12:57:25). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip išsilaisvinusi L. A. grįžo prie maisto užsakymo langelio ir tik tada nustūmė pinigų lėkštelę į I. B. (vaizdo įrašas Nr. 1658311343, 11 val. 58 min., atitinka 12:58). Taigi, iš teismui pateiktų ir peržiūrėtų vaizdo įrašų akivaizdu, kad pinigų lėkštelė į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją I. B. staigiu rankos judesiu nustumta tik tada, kai nukentėjusiosios D. A. ir L. A. buvo jėga A. Ž. bandomos išvesti iš kavinės. Būtent ši aplinkybė paneigia kaltinamųjų pateiktą įvykių versiją, jog išsigandus mestos pinigų lėkštelės buvo iškviestas A. Ž., kuris dėl tokio jų elgesio išprašė nukentėjusiąsias iš kavinės. Iš policijos pareigūnų vaizdo kamerų matyti, kad į kavinę jie atvyksta 13:06:07. Taigi tokia objektyviai užfiksuota įvykių chronologija patvirtina, kad lėkštutės numetimu konfliktas ne prasidėjo, kaip teigia kaltinamieji, bet pasibaigė, todėl tai negalėjo būti priežastimi neaptarnauti nukentėjusiųjų.

Svarbu paminėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kavinės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė ne visą vaizdo medžiagą. Apklaustas teisme L. Ž. nurodė, kad vaizdo medžiagą pateikė savo iniciatyva, išsaugojo tik tas vietas, kur jo manymu matėsi įvykis, nes pateikti visos medžiagos nematė reikalo. Vėliau, rugpjūčio 16 d. atvykusiems policijos pareigūnams, vaizdo medžiaga nebuvo pateikta, nes ji nebuvo išlikusi. Liudytojo L. Ž. teigimu, vaizdo įrašai saugomi iki dviejų savaičių, o seni įrašai vėliau padengiami naujais. Taigi direktoriaus L. Ž. veiksmai pateikiant pareigūnams ne visą vaizdo medžiagą, leidžia daryti išvadą, kad tai buvo padaryta sąmoningai, tikslu padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės.

Teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiųjų ne visiškai nuoseklius parodymus tiek teisme tiek ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu suvesta į akistatą su Žeimiu, D. A. teigė, kad įžeidžiančius žodžius pirma pasakė L. K., o I. B. pakartojo, tačiau teisme aiškino, kad negražiais žodžiais jas išvadino I. B., o ar ką nors sakė L. K., neprisimena, bet abi barmenės elgėsi negražiai. Nukentėjusioji L. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji į kaltinamąją I. B. pinigų lėkštelės nemetė, tačiau tokie jos teiginiai paneigti vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ji lėkštelę stipriu rankos judesiu nustūmė ir pataikė kaltinamajai I. B. į sėdmenis. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų, aptariamų liudytojų parodymuose esantys neatitikimai bei prieštaravimai nėra tokie esminiai, (galimi ir dėl nuo įvykio praėjusiu ne mažu laiko tarpu), kad leistų abejoti anksčiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes esmine aplinkybe, t. y. kad nukentėjusiosios buvo diskriminuojamos, kad jas buvo atsisakyta kavinėje aptarnauti dėl jų romų etninės kilmės, įrodyta anksčiau išanalizuotais ir teismo įvertintais įrodymais.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti būtina tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad veiksmais, sudarančiais BK 169 straipsnio sudėties objektyviuosius požymius, diskriminuoja žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, siekdamas sutrukdyti ar suvaržyti šios žmonių grupės ar jai priklausančio individo lygių su kitais teisių ir laisvių įgyvendinimą, ir tai daro dėl bent vienos šio straipsnio dispozicijoje įvardytos savybės – lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Be to, svarbu įrodyti tikslą, t. y. siekį sutrukdyti asmenims, pasižymintiems tam tikrais specifiniais požymiais, įgyvendinti teises ir laisves arba jas suvaržyti. Paprastai pas kaltininką susiformuoja tikslinga, kryptinga ir specifinė diskriminacinio pobūdžio veikos motyvacija. Kaltininkas turi parodyti tikrą ar tariamą tokios grupės žmonių ar konkretaus jos nario pažeidžiamumą, nevisavertiškumą, ribotumą, žemesnio statuso pojūtį, siekiant įžeisti, sumenkinti, dehumanizuoti ir pan. Nustatant, ar buvo tikslas, svarbu įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias patį subjektą, jo pažiūras ir panašius faktorius, galinčius parodyti jo siekiamus tikslus.

Šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, teismo vertinimu, neginčijamai nustatyta, jog staliukas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio atsisėdo nukentėjusiosios, nebuvo rezervuotas, todėl nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiosios L. A., D. A. ir L. A. ir mažametė M. A. nebūtų galėjusios valgyti prie šio staliuko. Akivaizdu, jog L. K. su I. B. pasiūlė nukentėjusiosioms maistą išsinešimui dėl to, jog nukentėjusiosios buvo romų tautybės. Nusistatymą ir diskriminacinį požiūrį į šios tautybės asmenys parodė kaltinamųjų L. K. su I. B. elgesys neaptarnaujant nukentėjusiųjų, pasakant joms, kad romų tautybės asmenys kavinėje neaptarnaujami, nes čigonai prišiukšlina, dėl ko nukentėjusiosios L. A. ir D. A. buvo A. Ž. jėga stumiamos iš kavinės. Nors L. K. ir I. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog neturi jokio išankstinio nusistatymo prieš romų tautybės asmenis, ir jog pradžioje nesuprato kokios tautybės moterys atėjo į kavinę, tačiau šiuos teiginius paneigia aukščiau teismo įvertintos ir nustatytos aplinkybės, kurios nekelia abejonių. L. K. ir I. B. net ir įvykus konfliktui ignoravo nukentėjusiųjų prašymus, I. B. dar kartą nurodė „tik išsinešimui leidžiama jums“. Šias teismo išvadas dar labiau sustiprina A. Ž. vidinės nuostatos, kurios atsispindi skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu, nurodant „čigonai čia atėję kelia triukšmą, mes nenorim jų aptarnauti, ir čia didžiausią triukšmą kelia <...>“ (1 t., b. l. 83-87). Visos šios aptartos aplinkybės įrodo, jog kaltinamieji L. K., I. B. ir A. Ž. suvaržė nukentėjusiųjų D. A., L. A., L. A. ir mažametės M. A. teises ir laisves ir taip elgėsi dėl to, jog nukentėjusiosios buvo romų tautybės, t. y. diskriminavo jas dėl romų tautybės ir sutrukdė lygiomis teisėmis su kitais naudotis maisto aptarnavimo paslaugomis. Dėl šių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiosios pasijuto pažemintos, sumenkintos, įžeistos, nevisavertės. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos M. A., I. A. ir K. A. nurodė, jog ir kiti romų tautybės asmenys nebuvo aptarnaujami kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl tikėtina, kad šių diskriminacinių nuostatų maitinimo įstaigoje buvo laikomasi kurį laiką, t. y. ne tik šiuo konkrečiu atveju, kai kavinėje nebuvo aptarnautos nukentėjusiosios.

Baudžiamosios bylos įrodymai taip pat patvirtina, jog kaltinamieji L. K., I. B. ir A. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą BK 169 straipsnyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, tačiau susitarimo esmė ir ribos bendrininkams turi būti žinomos (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-458/2014 ir kt.). Be to, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog L. K. ir I. B. 2022 m. liepos 15 d. dirbo prie užsakymų langelio ir ruošė maistą kavinės klientams. Įvykio dieną L. K. ir I. B. dirbdamos kartu atsisakė priimti nukentėjusiųjų užsakymą valgyti kavinėje. I. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su nukentėjusiomis kalbėjosi abi, maistą išsinešimui pasiūlė L. K.. Nukentėjusioji L. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad frazę „direktorius sakė nepriimti čigonų tautybės, nes jie yra kiaulės, ateina ir prišiukšlina“ pasakė L. K., o I. B. nurodė „ateina, prišiukšlina, pridaro bardakus ir nori kad aptarnautų“. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog prasidėjus konfliktui kaltinamosios nereagavo į nukentėjusiųjų prašymus, jas ignoravo, kaltinamasis A. Ž. nurodė kaltinamosioms sakyti, kad romų tautybės moterims maistas tik išsinešimui, bei kaltinamosios L. K. pakviestas, nukentėjusiąsias D. ir L. A. stūmė iš kavinės, t. y., turėjo bendrą susitarimą neaptarnauti nukentėjusiųjų. Tokiais bendrais veiksmais L. K., I. B. ir A. Ž. diskriminavo nukentėjusiąsias dėl romų tautybės ir sutrukdė joms lygiomis teisėmis su kitais naudotis maisto aptarnavimo paslaugomis.

Taigi, išanalizavus bylos medžiagą, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą, proceso dalyvių parodymus teisme, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, juos įvertinus kiekvieną atskirai ir kartu su kitais įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamųjų L. K., I. B. ir A. Ž. kaltė padarius BK 169 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamieji suvaržė nukentėjusiųjų D. A., L. A., L. A. ir mažametės M. A. teises ir laisves, tai yra diskriminavo jas dėl jų romų tautybės ir sutrukdė lygiomis teisėmis su kitais naudotis maisto aptarnavimo paslaugomis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

Kaltinamojo A. Ž. veika papildomai kaip idealioji sutaptis su BK 169 straipsniu kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį.

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Kaip jau buvo minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris iš šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, reikalaujanti veiksmų padarinių. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą nustatyta, jog kaltinamojo A. Ž. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai. A. Ž. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, L. A., mažametės M. A. bei kitų kavinės klientų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias L. A. ir D. A., t. y. priėjęs prie nukentėjusiųjų L. A. ir D. A., apglėbė jas rankomis per pečius ir staiga sugriebęs rankomis joms už drabužių nugaros srityje, su jėga stūmė nukentėjusiąsias iš kavinės liepdamas joms išeiti, nukentėjusiosioms bandant išsilaisvinti, stumdamas jas link kavinės išėjimo, stipriai sugriebė D. A. už dešinės rankos riešo srityje, L. A. – už kairės rankos riešo srityje, nukentėjusiajai L. A. iš jo rankos išsilaisvinus, jis, laikydamas viena ranka nukentėjusiąją D. A. už rankos žasto srityje, kita ranka – už nugaros, išstūmė ją iš kavinės į lauką – tokiais veiksmais jis sukėlė D. A. ir L. A. fizinį skausmą, joms bei kartu buvusioms L. A. ir mažametei M. A. sukėlė neigiamas emocijas bei išgąstį – tuo jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. Ž. šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje – maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri įvykio metu buvo prieinama plačiam ratui asmenų, t. y. klientams, ateinantiems pavalgyti į maitinimo įstaigą. Kaip nustatyta iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių paaiškinimų ir teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų, įvykio metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ pietavo daug žmonių. Kaltinamasis A. Ž. neigė savo kaltę ir nurodė, kad nukentėjusiąsias tik išvesdino pro duris, joms fizinio skausmo nesukėlė, kadangi buvo paėmęs už storos vyriškos odinės striukės tiek nugaros, tiek rankos srityje. Nurodė manantis, kad viešosios tvarkos nesutrikdė, nes kavinės darbas nesustojo, o nukentėjusiosios pačios triukšmavo, todėl jis turėjo jas nuraminti. Visgi, šiuos kaltinamojo paaiškinimus paneigia teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas Nr. 1658311343, iš kurio matyti, jog A. Ž. pradžioje pridėjo rankas nukentėjusiosioms L. A. ir D. A. prie nugaros, o vėliau staiga sugriebė už striukės nugaros srityje ir stipriai stūmė nukentėjusiąsias link kavinės durų. Kitame vaizdo įraše Nr. 1658311457 matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusiosios stumdėsi, kaltinamasis stumdamas nukentėjusiąsias link kavinės stipriai sugriebė D. A. už dešinės rankos riešo srityje, stumdėsi su nukentėjusiąja L. A., o L. A. iš jo rankos išsilaisvinus, laikydamas viena ranka nukentėjusiąją D. A. už rankos žasto srityje, kita ranka – už nugaros, išstūmė ją iš kavinės į lauką. Visi šie veiksmai buvo atlikti šalia kavinės klientų staliukų. Iš vaizdo įrašo matyti, jog kavinės klientai dairėsi, stebėjo situaciją. Kad kaltinamojo A. Ž. veiksmais nukentėjusiosioms L. A. ir D. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, nepaneigia ir byloje esančios specialisto išvados, kuriomis nustatyta, kad jei D. A. buvo stipriai sugriebta už rankos riešo srityje ir ji buvo užsukta, jei buvo stipriai laikyta už riešo ar dilbio, stumta su jėga, tai D. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas fizinio kontakto vietose (2 t., b. l. 47-50) ir jei L. A. 2022 m. liepos 15 d. buvo stipriai suimta už kairio dilbio ir stumiama bei kumščiu vieną kartą suduota į nugarą, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 127). Teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios D. A. ir L. A. patvirtino, jog dėl kaltinamojo A. Ž. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą. Abejoti šias nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Todėl įvertinus specialisto išvadose pateiktą informaciją, vaizdo įrašuose užfiksuotą grubų smurtinį A. Ž. elgesį su nukentėjusiosiomis, darytina išvada, kad A. Ž. išvarydamas nukentėjusiąsias iš kavinės sukėlė D. A. ir L. A. fizinį skausmą. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio panaudojant fizinį smurtą, nukentėjusiosioms bei kartu buvusioms L. A. ir mažametei M. A. buvo sukeltos neigiamos emocijos bei išgąstis, visą šį įvykį matė kavinės klientai, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Apibendrinant, aukščiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltinamasis A. Ž. padarė veikdamas tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad įžūlius veiksmus panaudojant fizinį smurtą atlieka viešoje vietoje, todėl privalėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Ši kaltinamojo nusikalstama veika neabejotinai teisingai kaip idealioji sutaptis kvalifikuota su BK 169 straipsniu, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos per labai trumpą laiko tarpą, esant vienam nusikalstamam sumanymui.

V. Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę L. K. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Veika baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamoji neteista (4 t., b. l. 155), nebausta administracine tvarka (4 t., b. l. 149), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 150-151), netekėjusi, auginanti du vaikus (4 t., b. l. 149), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruota (4 t., b. l. 146). Kaltinamosios veikoje yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertindamas kaltinamosios asmenybę bei anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad kaltinamosios gaunamos pajamos nėra didelės, taip pat tai, kad ji turi išlaikytinių, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, teismas mano, kad L. K. tikslinga būtų skirti laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnis). Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajai skirtinas įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį pradėti registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

I. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę I. B. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Veika baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltė forma. Kaltinamoji neteista (5 t., b. l. 70), nebausta administracine tvarka (5 t., b. l. 68), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 60-61), ištekėjusi, auginantis du vaikus (5 t., b. l. 66), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruota (5 t., b. l. 54). Kaltinamosios veikoje yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertindamas kaltinamosios asmenybę bei anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad kaltinamosios gaunamos pajamos nėra didelės, taip pat ir tai, kad ji turi išlaikytinių, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, teismas mano, kad I. B. tikslinga būtų skirti laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnis). Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajai skirtinas įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį pradėti registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Skirdamas bausmę A. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Veikos baigtos, padaryta tiesioginės tyčios kaltė forma. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (5 t., b. l. 125-127), nebaustas

administracine tvarka (5 t., b. l. 119), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., 122-123), išsiskyręs (5 t., b. l. 132), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (5 t., 116), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (5 t., b. l. 111). Kaltinamojo veikoje yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, teismas mano, kad A. Ž. už BK 169 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį pradėti registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad A. Ž. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, vieną iš jų – kėsinantis į asmens lygiateisiškumą, kitą – viešąją tvarką, nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, nesigailėjo dėl smurtinio elgesio prieš nukentėjusiąsias, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį – 25 MGL (1250 Eur).

VI. Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. A. pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 93-94), D. A. pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį (6 t., b. l. 81-83), L. A. 5 000 Eur civilinį ieškinį (6 t., b. l. 87-89), M. A. 5 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 84-86).

Nukentėjusioji L. A. civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų jautė gėdą, kad yra neaptarnaujama kavinėje dėl savo tautybės. Niekas iki įvykio dienos nėra jos užgauliojęs ar žeminęs. Kai kaltinamasis A. Ž. išmetė jos dukras L. A. ir D. A. iš kavinės ji labai išsigando ir pergyveno dėl savo dukrų. Yra vyresnio amžiaus, turi širdies ligų, aukštą kraujospūdį, todėl kavinėje patirti išgyvenimai paveikė jos sveikatą, nes tą pačią dieną skubos tvarka buvo priversta kreiptis pas medikus. Nustatytas širdies veiklos pablogėjimas – ritmo sutrikimas. Dėl patirtų išgyvenimų atsirado nemiga, nerimas. Atsirado baimė užeiti į bet kurią kavinę ar parduotuvę bijant, kad vėl bus diskriminuojama dėl tautybės.

Nukentėjusioji D. A. civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų, tame tarpe A. Ž. pavartoto fizinio smurto, kurie buvo atlikti jos giminaičių ir mažametės dukters akivaizdoje, ji patyrė stresą, išgąstį, viešą pažeminimą. Tai lėmė stiprų nepasitikėjimo jausmą savimi, šeima, valstybe. Šis įvykis buvo paskleistas visuomenės informavimo priemonėse, todėl nukentėjusiajai padarytos žalos mastas yra ženkliai didesnis.

Nukentėjusioji M. A. civilinį ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamieji savo aktyviais veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė vaiko pamatines teises ir sukėlė moralinę, psichologinę ir psichinę žalą nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios mažametės akivaizdoje buvo padaryta visa eilė tyčinių, aktyvių fizinio ir psichinio pobūdžio veiksmų, dėl ko mažametė patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą. Nukentėjusioji viešoje vietoje nukentėjo dėl savo romų tautybės. Mažametė patyrė išgąsti tiek dėl savo, tiek dėl artimųjų ir mamos D. A. sveikatos.

Nukentėjusioji L. A. civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų, tame tarpe A. Ž. pavartoto fizinio smurto, kurie buvo atlikti jos giminaičių mažametės sesers dukters akivaizdoje ji patyrė stresą, išgąstį, viešą pažeminimą. Tai lėmė stiprų nepasitikėjimo jausmą savimi, šeima, valstybe. Šis įvykis buvo paskleistas visuomenės informavimo priemonėse, todėl nukentėjusiajai padarytos žalos mastas yra ženkliai didesnis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios L. A., D. A., L. A. dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį, gėdą, garbės ir orumą pažeminimą dėl savo tautybės, kas neabejotinai turėjo neigiamos reikšmės jų gyvenimo kokybei. Mažametės M. A. akivaizdoje prieš jos mamą ir tetą buvo naudojamas fizinis smurtas, kas neabejotinai lėmė mergaitės išgąstį ir nerimą dėl savo artimųjų gyvybės ir sveikatos bei sukėlė neigiamus išgyvenimus. Specialisto išvados duomenys ir nukentėjusiųjų parodymai leidžia spręsti, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo A. Ž. smurtinių veiksmų nukentėjusiosios D. A. ir L. A. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Visgi, baudžiamosios bylos medžiaga ir į byla pateiktais duomenimis nenustatyta, jog nukentėjusiųjų sveikata po įvykio stipriai pablogėjo, jog liko ilgalaikių liekamųjų reiškinių ar reikėjo sistemingos ir nuolatinės medikų pagalbos.

Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų praktikoje įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-393-489/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininkų kaltę, jų turtinę padėtį (darbingi asmenys, dirbantys ir gaunantys pajamas) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teismų praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir po 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas kiekvienai nukentėjusiajai šiuo metu yra pakankama satisfakcija už jų patirtus neigiamus išgyvenimus. M. A. priteistų pinigų tvarkytoja paskirtina jos atstovė pagal įstatymą D. A..

VII. Proceso išlaidos

Baudžiamojoje byloje pateiktas nukentėjusiosios L. A. advokatės E. L. prašymas priteisti 3 185,62 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro 2 842,03 Eur suma susijusi su nukentėjusiosios atvykimu į Lietuvos Respubliką (lėktuvo bilietai) ir 343,59 Eur kuro išlaidos (7 t., b. l. 72-105).

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas. Minėto straipsnio 1 punkte be kita ko numatyta, kad nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad L. A. patyrė kelionės išlaidų (lėktuvo bilietai, kuro sąnaudos), jos BPK 103 straipsnio 1 punkto pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Teismui pateiktas prašymas priteisti 343,59 Eur turėtas kelionės išlaidas, kurias sudaro kuro sąnaudos, vykstant į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir teismą. Nukentėjusiosios nurodytos ir prašomos priteisti kuro išlaidos yra pagrįstos objektyviais duomenimis, t. y. kuro pylimo kvitais (7 t., b. l. 90, 104, 105). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisiamieji posėdžiai vykdavo Jonavoje, ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai taip pat buvo atliekami Jonavoje, o nukentėjusiosios L. A. gyvenamoji vieta yra Marijampolėje, todėl natūralu, kad dėl kelionių iš gyvenamosios vietos į teisiamuosius posėdžius ir/ar procesinių veiksmų atlikimui pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus nukentėjusioji patyrė išlaidas, kurios yra priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų.

Be kita ko, nukentėjusioji L. A. prašo priteisti 2 842,03 Eur kelionės išlaidų, kurias sudaro lėktuvo bilietų kaina, kadangi ji ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui ir į teismo posėdžius skrisdavo iš Jungtinės Karalystės. Visgi, teismui susipažinus su Gyventojų registro tarnybos išrašu matyti, jog L. A. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog L. A. turi leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje, turi nuolatinę ir pastovią gyvenamąją vietą. Nepateikta ir darbdavio pažyma, kuri patvirtintų, kad L. A. oficialiai dirba Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, jog proceso išlaidos yra priteisiamos iš kaltinamųjų tik tuo atveju, kai jos yra būtinos, be to, jomis negali būti naudojamasi siekiant pasipelnyti. Šiuo konkrečiu atveju iš nukentėjusiųjų advokatės pateiktų pažymų apie skrydžius matyti, jog nukentėjusioji atskrisdavo į Lietuvą ir joje pasilikdavo pakankamai ilgą laiką. Be kita ko, ne kiekvienu atveju atliekant tam tikrą veiksmą ikiteisminiame tyrime, kuris nurodytas nukentėjusiosios advokatės pažymoje, buvo būtinas L. A. dalyvavimas. Taigi, vertinant aptartas aplinkybes bei tai, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog L. A. pagrįstai procesinių veiksmų atlikimui skrisdavo iš Jungtinės Karalystės, šios proceso išlaidos nepriteistinos.

I. K. klausimai

Kaltinamiesiems L. K., I. B. ir A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena (CD) su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro; elektroninė laikmena (CD) su įrašais (prie Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)); elektroninė laikmena (CD) su vaizdo įrašais iš pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų; elektroninė laikmena (CD) su vaizdo įrašais prie 2022 m. liepos 15 d. L. A. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir vaizdo įrašu prie 2022 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo; elektroninė laikmena (CD) su vaizdo įrašais prie 2022 m. liepos 20 d. L. Ž. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo; elektroninė laikmena (CD), kurioje yra skambučių išklotinė; elektroninė laikmena (CD) su vaizdo įrašu prie 2023 m. lapkričio 29 d. advokatės E. L. prašymo, - paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, per 1(vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

I. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, per 1(vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. Ž. tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. Ž. tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu A. Ž. skiriamas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę bausmę A. Ž. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. Ž. tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1 250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoka mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

L. K., I. B. ir A. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės L. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. K., I. B., A. Ž. 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės D. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. K., I. B., A. Ž. 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės M. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. K., I. B., A. Ž. 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. M. A. priteistų pinigų tvarkytoja paskirti jos atstovę pagal įstatymą D. A..

Civilinės ieškovės L. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. K., I. B., A. Ž. 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios L. A. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti 343,59 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 59 ct) lygiomis dalimis po 114,53 Eur iš kaltinamųjų L. K., I. B. ir A. Ž..

Kaltinamiesiems L. K., I. B. ir A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (CD) su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro; elektroninę laikmeną (CD) su įrašais (prie Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)); elektroninę laikmeną (CD) su vaizdo įrašais iš pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų; elektroninę laikmeną (CD) su vaizdo įrašais prie 2022 m. liepos 15 d. L. A. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir vaizdo įrašu prie 2022 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo; elektroninę laikmeną (CD) su vaizdo įrašais prie 2022 m. liepos 20 d. L. Ž. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo; elektroninę laikmeną (CD), kurioje yra skambučių išklotinė; elektroninę laikmeną (CD) su vaizdo įrašu prie 2023 m. lapkričio 29 d. advokatės E. L. prašymo, palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Lina Šafronienė