Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-26-1049/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-08
Bylos Nr.: 1A-26-1049/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27739-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Petraškienė, Audrius Meilutis, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: L. K., I. B., A. Ž.
Nukentėjusysis: L. A., D. A., M. A.
Civilinis ieškovas: L. A., D. A.
Advokatai: Eglė Latauskienė

Kategorijos

2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-1049/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27739-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.1; (S) 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,nuteistųjų L. K., I. B., A. Ž. gynėjui advokatui Aidui Venckui,

nukentėjusiųjų L. A., L. A., D. A., M. A. įgaliotajai atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. A., M. A., L. A., L. A. ir jų įgaliotosios atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 169 straipsnyje, ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skirtas įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

I. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 169 straipsnyje, ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skirtas įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 169 straipsnyje bei 284 straipsnyje, ir nubaustas:

- pagal BK 169 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. Ž. tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 284 straipsnį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. Ž. tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. Ž. skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. Ž. tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1 250,00 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės L. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. K., I. B., A. Ž. solidariai priteista 600,00 (šeši šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės D. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. K., I. B., A. Ž. solidariai priteista 600,00 (šeši šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės M. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. K., I. B., A. Ž. solidariai priteista 600,00 (šeši šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo. M. A. priteistų pinigų tvarkytoja paskirta jos atstovė pagal įstatymą D. A..

Civilinės ieškovės L. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. K., I. B., A. Ž. solidariai priteista 600,00 (šeši šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios L. A. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir nutarta priteisti 343,59 (trys šimtai keturiasdešimt trys eurai 59 ct) lygiomis dalimis po 114,53 (vieną šimtą keturiolika eurų penkiasdešimt tris centus) iš L. K., I. B. ir A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. K., I. B. ir A. Ž. nuteisti pagal BK 169 straipsnį už tai, kad L. K., I. B., dirbdamos barmenėmis, o A. Ž. darbininku, UAB „T.“ kavinėje „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, 2022 m. liepos 15 d., apie 12.55 val., kavinės darbo laiku į kavinę užėjus romų tautybės asmenims – nukentėjusiosioms D. A., L. A., L. A. ir mažametei M. A., joms atsisėdus prie laisvo staliuko bei paprašius priimti užsakymą pavalgyti vietoje, L. K. ir barmenė I. B. atsisakė priimti nukentėjusiųjų užsakymą pavalgyti vietoje nurodydamos, kad romų tautybės asmenys šioje kavinėje nepageidaujami, todėl gali užsisakyti maistą tik išsinešti, nukentėjusiosioms L. A. ir D. A., manančioms, kad A. Ž. yra kavinės vadovas, ir išreiškusioms jam pasipiktinimą, kad kavinės barmenės atsisako priimti jų užsakymą pavalgyti vietoje dėl jų romų tautybės, A. Ž. priėjęs prie nukentėjusiųjų, sugriebė rankomis joms už drabužių nugaros srityje ir su jėga stūmė nukentėjusiąsias iš kavinės liepus joms išeiti – tokiais bendrais veiksmais L. K., I. B. ir A. Ž. suvaržė nukentėjusiųjų D. A., L. A., L. A. ir mažametės M. A. teises ir laisves, tai yra diskriminavo jas dėl jų romų tautybės ir sutrukdė lygiomis teisėmis su kitais naudotis maisto aptarnavimo paslaugomis.

2. Be to, A. Ž. nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2022 m. liepos 15 d. apie 13.00 val., viešoje vietoje – kavinės „P.“ patalpose (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „T.“ kavinėje „P.“ darbininku, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, L. A., mažametės M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bei kitų kavinės klientų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias L. A. ir D. A., t. y., jis priėjęs prie nukentėjusiųjų L. A. ir D. A., apglėbė jas rankomis per pečius ir staiga sugriebęs rankomis joms už drabužių nugaros srityje, su jėga stūmė nukentėjusiąsias iš kavinės liepdamas joms išeiti, nukentėjusiosioms bandant išsilaisvinti, stumdamas jas link kavinės išėjimo, stipriai sugriebė D. A. už dešinės rankos riešo srityje, L. A. – už kairės rankos riešo srityje, nukentėjusiajai L. A. iš jo rankos išsilaisvinus, jis, laikydamas viena ranka nukentėjusiąją D. A. už rankos žasto srityje, kita ranka – už nugaros, išstūmė ją iš kavinės į lauką – tokiais veiksmais jis sukėlė D. A. ir L. A. fizinį skausmą, joms bei kartu buvusioms L. A. ir mažametei M. A. sukėlė neigiamas emocijas bei išgąstį – tuo jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios L. A., D. A., L. A. dėl nusikalstamų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį, gėdą, garbės ir orumą pažeminimą dėl savo tautybės, kas neabejotinai turėjo neigiamos reikšmės jų gyvenimo kokybei. Mažametės M. A. akivaizdoje prieš jos mamą ir tetą buvo naudojamas fizinis smurtas, kas neabejotinai lėmė mergaitės išgąstį ir nerimą dėl savo artimųjų gyvybės ir sveikatos bei sukėlė neigiamus išgyvenimus. Dėl nusikalstamų A. Ž. smurtinių veiksmų nukentėjusiosios D. A. ir L. A. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų sveikata po įvykio stipriai nepablogėjo, neliko ilgalaikių liekamųjų reiškinių, nereikėjo sistemingos ir nuolatinės medikų pagalbos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į kaltininkų kaltę, jų turtinę padėtį (darbingi asmenys, dirbantys ir gaunantys pajamas), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad po 600,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas kiekvienai nukentėjusiajai yra pakankama satisfakcija už jų patirtus neigiamus išgyvenimus. Spręsdamas nukentėjusiosios L. A. pateikto prašymo atlyginti kelionės išlaidas, kurias sudaro lėktuvo bilietų kaina, klausimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog L. A. pagrįstai procesinių veiksmų atlikimui skrisdavo iš Jungtinės Karalystės, todėl proceso išlaidos nepriteistinos. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog L. A. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog L. A. turi leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje, nuolatinę ir pastovią gyvenamąją vietą minėtoje šalyje, nepateikta ir darbdavio pažyma, kuri patvirtintų, kad L. A. oficialiai dirba Jungtinėje Karalystėje. Iš pateiktų pažymų apie skrydžius matyti, jog nukentėjusioji atskrisdavo į Lietuvą ir joje pasilikdavo pakankamai ilgą laiką. Be kita ko, ne kiekvienu atveju atliekant tam tikrą veiksmą ikiteisminiame tyrime, kuris nurodytas nukentėjusiosios advokatės pažymoje, buvo būtinas L. A. dalyvavimas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nukentėjusiosios D. A., M. A., L. A., L. A. ir jų įgaliotoji atstovė advokatė Eglė Latauskienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį ir tenkinti nukentėjusiųjų L. A., L. A., D. A. ir M. A. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi, taip pat tenkinti nukentėjusiosios L. A. prašymą dėl visų proceso išlaidų (2 842,03 eurai + 343,59 eurai = viso 3 185,62 eurai) atlyginimo bei priteisti iš nuteistųjų L. K., I. B. ir A. Ž. nukentėjusiosios L. A. patirtas proceso išlaidas dėl dokumentų vertimo į valstybinę lietuvių kalbą, viso 63,00 eurus.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino nuteistųjų L. K., I. B. ir A. Ž. veiksmais ir neveikimu padarytos žalos nukentėjusiosioms padarinius ir pasekmes. Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatos ir su šio straipsnio taikymu susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tik bendrais ir formaliais teiginiais konstatavo neturtinės žalos atsiradimą, tačiau visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas nuostatas dėl neturtinės žalos vertinimo kriterijų analizės, kas laikytina esminiu pirmosios instancijos teismo pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio šioje dalyje priėmimą.

4.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio nuostatomis ir Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktu psichikos sveikatos apibrėžimu bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

4.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nukentėjusiosios D. A. ir L. A. turi negalias. D. A. turi kaklo ir stuburo išvaržas. Aktyvūs nuteistojo A. Ž. veiksmai – smurtinio pobūdžio stumdymas su užlenktomis rankomis palydint link kavinės durų, sąlygojo tai, kad nukentėjusiosios kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl medicininių paslaugų gavimo, ką patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadose esantys specialistų aprašymai. Nusikaltimo aplinkybės buvo paskleistos gana plačiai visuomenės daliai, buvo transliacijos per pagrindines tos ar sekančios dienos žinias, dėl ko buvo aktyviai diskutuojama dėl šio nusikaltimo aplinkybių ir romų tautybės diskriminacijos. Visos nukentėjusiosios kaip antrines pasekmes dėl romų tautybės viešojo diskriminavimo patyrė stresą, išgąstį, viešą pažeminimą (visos Lietuvos mastu, nes tai buvo paskleista visuomeninėse informavimo priemonėse) ir tikrovės neatitinkančių teiginių pasakymą (šmeižtą), nerimą dėl jų pačių ir D. A. nepilnametės dukros M. A. saugumo, ateities Lietuvos valstybėje. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė.

4.4. Nei vienas nuteistasis nepripažino savo veiksmų amoralumo, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir dėl savo veiksmų nesigailėjo, kas leidžia suprasti, kad ateityje šie nuteistieji gali kartoti savo veiksmus ir teiginius apie romų tautybės asmenis, nes jų nepaveikė nei viešumas dėl jų veiksmų neteisėtumo, nei asmeninės nuostatos dėl romų tautybės asmenų diskriminacijos. Nuteistieji viešoje vietoje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie romų tautybės asmenis, kuriems buvo suvaržytos galimybės ir lūkesčiai dėl viešojo maitinimo paslaugų gavimo. Tai šiurkštūs asmens garbės ir orumo pažeidimai ir viešas pažeminimas, kurio pasekmės nukentėjusiųjų sąmonėje ir savivertėje išliks visą gyvenimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik lakonišku teiginiu nurodė, kad 600,00 eurų suma atitinka satisfakcijos prasmę, kuri turėtų tenkinti nukentėjusiosios kiekvienos atskirai asmeninius lūkesčius dėl teisingumo įvykdymo.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistieji A. Ž., L. K. ir I. B. savo aktyviais veiksmais ir neveikimu šiukščiai pažeidė vaiko pamatines teises, įtvirtintas Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymo 4 ir 6 straipsniuose, turėti lygias su kitais vaikais teises, nebūti diskriminuojamam dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tautybės, nebūti stigmatizuojamam, taip pat vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis; vaiko teisę į identiškumą ir jo išsaugojimą, į privatų asmeninį ir šeiminį gyvenimą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę; vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto ir pan., ir tuo sukėlė moralinę, psichinę žalą nukentėjusiajai M. A.. Nuteistasis A. Ž. neapsiribojo viešaisiais žodiniais asmens orumą žeminančiais ir diskriminacinio pobūdžio teiginiais, taip pat jis nukentėjusiosios nepilnametės akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą jos mamos D. A. ir tetos L. A. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios M. A. patirtą neturtinę žalą prilygino jos mamos – D. A., tetos ir močiutės patirtai neturtinei žalai, tačiau, apeliančių nuomone, toks teismo vertinimas neteisingas.

4.6. M. A., kaip ir jos mama D. A., viešojoje vietoje nukentėjo dėl savo gimtosios romų tautybės, apie šį įvykį gana plačiai buvo paskleista informacija visuomenei per pagrindines Lietuvos ir regionų visuomenės informavimo priemones. Nukentėjusioji dėl savo amžiaus, socialinės brandos stokos patyrė ženkliai didesnį žalos mastą ir dydį. Tokia situacija tik patvirtina nukentėjusiosios patirtos žalos įtaką ir pasekmes jos tolimesniam gyvenimui ir jos šeimai.

4.7. Kiekvienai nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis – 600,00 eurų sudaro vos daugiau nei ½ dalį vidutinio darbo užmokesčio. Nukentėjusiųjų nuomone, toks viešas pažeminimas, demonstratyvus jų tautybės pasmerkimas ir pasityčiojimas iš nukentėjusiųjų romių kitų asmenų akivaizdoje ir net nesulaukus policijos pareigūnų pagalbos, visiškai neatitinka satisfakcijos prasmės ir teisingumo įvykdymo Lietuvos Respublikos vardu. Todėl priteistinos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į diskriminacijos tautybės pagrindu pasekmes nukentėjusiųjų atžvilgiu tiek bendrai, tiek atskirai pagal kiekvieną nukentėjusiąją, turi būti padidintas.

4.8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino nukentėjusiosios L. A. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jos atvykimu pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir pan., bei susijusių su šios bylos nagrinėjimu teisme, kurias sudaro 2 842,03 eurai. Prašymas buvo pateiktas paskutinio teisiamojo posėdžio metu, nes niekada nebuvo aišku, ar bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla ir nereiks vėl nukentėjusiajai L. A. patirti papildomų kelionės lėšų. Teismui nukentėjusioji L. A. atsakė į klausimus, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo tyrėjos tarnybiniai pranešimai dėl procesinių veiksmų (ne) atlikimo ir negalėjimo jų atlikti, taip pat prokurorės prašymas apklausti nukentėjusiąją pas ikiteisminio tyrimo teisėją. BPK nenustato nei baigtinio, nei kitokio dokumentų sąrašo, kurį būtina teismui pateikti norint patvirtinti liudytojo, nukentėjusiojo patirtų kelionės į ikiteisminio tyrimo vietą ar teismą išlaidų pagrįstumą, pvz. gyvenamosios vietos pažymas, darbdavių dokumentus, kitų valstybių išduotus asmens tapatybę ir socialinę padėtį toje valstybėje patvirtinančius dokumentus. Susiklosčius situacijai, kad teismui, siekiančiam priimti pagrįstą ir išsamų sprendimą dėl visų įrodinėtinų aplinkybių, buvo būtina į bylą pateikti teismo išvardytus dokumentus, teismas savo iniciatyva bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino ir nepareikalavo iš nukentėjusiosios į bylą pateikti papildomus skundžiamame nuosprendyje nurodytus dokumentus, kas įprastai atliekama Lietuvos teismų praktikoje. Todėl apeliacinės instancijos teismui teikiami dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiosios L. A. teisinį – socialinį – migracinį santykį su Jungtine Karalyste. Šie dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji L. A. yra nuolatinė Jungtinės Karalystės gyventoja, turinti socialinį ir teisinį statusą gyventi, gauti socialines išmokas, teisėtai dalyvauti kelių eisme. Todėl jos vykimas į Lietuvą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo tikslinis, o patirtos kelionės išlaidos pagrįstos. Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad proceso išlaidos negali būti priskiriamos prie siekio neteisėtai pasipelnyti, netiesiogiai patvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl diskriminacinio pobūdžio nusikaltimo, pats tokiu teiginiu ir samprotavimu nepagarbiai atsiliepė apie nukentėjusiąją ir išreiškė nepasitikėjimą nukentėjusiosios asmenybe.

Šalies argumentai

4.9. Kadangi visi nukentėjusiosios L. A. apeliacinės instancijos teismui teikiami dokumentai buvo verčiami į lietuvių kalbą, proceso išlaidos už vertimą, kurias sudaro 63,00 eurai, turi būti solidariai priteistos iš nuteistųjų.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusiųjų įgaliotoji atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nukentėjusiųjų atstovės apeliacinio skundo dalį dėl nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydžio padidinimo tenkinti, o dalyje dėl nukentėjusiosios L. A. patirtų proceso išlaidų tenkinti iš dalies, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti 419,75 eurų suma. Nuteistųjų gynėjas prašė nukentėjusiųjų ir jų įgaliotosios atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiųjų D. A., M. A., L. A., L. A. ir jų įgaliotosios atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiosios ir jų įgaliotoji atstovė apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžiais, o taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti visų nukentėjusiosios L. A. patirtų proceso išlaidų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl šių aplinkybių pasisako atskirai.

Dėl neturtinės žalos

7. Nukentėjusiosios D. A., M. A., L. A., L. A. ir jų įgaliotoji atstovė apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžiais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai sumažino, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti visa apimtimi. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumas nukentėjusiosioms, neindividualizavo kiekvienos iš nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos, o priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą iš visų nuteistųjų solidariai dar ir nediferencijavo kiekvieno iš jų indėlio į neturtinės žalos atsiradimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

8. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

9. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

10. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2008). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

11. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

12. Nukentėjusiosios L. A., D. A., M. A. ir L. A. atitinkamai pareiškė 5 000,00 eurų dydžio civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 93–94; 6 t., b. l. 81–89). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dėl neteisėtų nuteistųjų A. Ž., L. K., I. B. veiksmų patirtus nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus, sprendė, kad atitinkamai 600,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas kiekvienai nukentėjusiajai geriausiai atitiks jų interesus bei teisingumo ir protingumo reikalavimus. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su nukentėjusiųjų ir jų įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus skirtingus nukentėjusiųjų išgyvenimus, pačių nuteistųjų neteisėtų veiksmų pobūdį, intensyvumą, kiekvieno iš jų nukentėjusiųjų atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais sukeltas pasekmes, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamas, o jo solidarus paskirstymas neteisingas.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrais nusikalstamais nuteistųjų L. K., I. B., A. Ž. veiksmais nukentėjusiosios L. A., L. A., D. A. ir M. A. viešoje vietoje buvo diskriminuojamos dėl jų romų tautybės. Nukentėjusiosioms kitų kepyklėlės-kavinės lankytojų akivaizdoje buvo atsisakyta suteikti maitinimo paslaugas kavinėje, buvo nepagarbiai atsiliepta apie visus romų tautybės asmenis, išsakyta, jog šios tautybės asmenys kavinėje yra nepageidaujami ir maistas gali būti parduodamas tik išsinešimui, dėl ko nukentėjusiosios neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, viešą pažeminimą, gėdos, paniekinimo jausmus. Visgi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienos iš nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala yra skirtinga ir turi būti skirtingai atlyginama pačių nuteistųjų.

14. Nustatant kiekvienos iš nukentėjusiųjų patirtos neturinės žalos dydžius atsižvelgtina į tai, kad intensyviausius ir aktyvius veiksmus aptariamoje situacijoje atliko nuteistasis A. Ž., kuris viešoje vietoje, matant tiek nukentėjusioms L. A. ir mažametei M. A., tiek pačioms nuteistosioms L. K. bei I. B., o ir kitiems kavinėje ar/ir aplinkui buvusiems asmenims, nukentėjusiųjų L. A. ir D. A. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, išstūmė jas iš kavinės. Kai tuo tarpu nuteistųjų L. K. ir I. B. veiksmai iš esmės buvo pasyvaus pobūdžio atsisakant nukentėjusiąsias aptarnauti kavinės patalpose prie stalelio. Dėl nuteistojo A. Ž. pavartoto fizinio smurto – suėmimo už rankų, stūmimo į nugarą L. A. ir D. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko jos kreipėsi į gydymo įstaigas, patyrė nepatogumų ir išgyvenimų. Akcentuotina, kad šioje situacijoje D. A., dar ir būdama mažametės M. A. motina, ir neabejotinai turėdama pareigą pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, užtikrinti jo gerovę ir saugumą, vaiko akivaizdoje patyrė didžiausią neturtinę žalą ir, teisėjų kolegijos nuomone, gėdos, pažeminimo ir bejėgiškumo jausmus išgyveno labiausiai. Kas liečia mažamečio asmens – M. A. išgyvenimus, jie nors ir pakankamai reikšmingi ir vertintini kiek didesne neturtinės žalos suma nei analogiškoje situacijoje suaugusio asmens – L. A., visgi yra ribojami jos amžiaus sąlygoto situacijos suvokimo ir vertinimo, todėl jos motinos, dar ir asmeniškai patyrusios fizinį smurtą, išgyvenimų nesiekia.

15. Kita vertus, pasisakant dėl maksimalaus ir identiškai nurodomo visų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimo atlyginti po 5 000,00 eurų neturtinės žalos kiekvienai (3 t., b. l. 93–94; 6 t., b. l. 81–89), darytina išvada, kad pačios nukentėjusiosios savo patirtą neturtinę žalą vertino vienodai, ką nusprendė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų įgaliotajai atstovei savo baigiamojoje kalboje akcentuojant jau personalinį kiekvienos iš nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos įvertinimą stokojama nuoseklumo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pačių nukentėjusiųjų subjektyvus neturtinės žalos vertinimas šioje situacijoje neriboja ir, kaip jau minėta, teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienos iš nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala yra skirtinga.

16. Teisėjų kolegijai sprendžiant jog pirminiai civilinių ieškinių reikalavimai visgi yra per dideli ir neadekvatūs buvusiai situacijai pažymėtina, kad jokių duomenų apie liekamuosius sukelto fizinio skausmo D. A. ir L. A. padarinius nukentėjusiosioms nėra. Dėl sukelto fizinio skausmo buvo jaučiamas trumpalaikis diskomfortas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. PG21/2023(02) nurodyta, kad D. A. gydymo įstaigoje (L. B. šeimos klinikoje ir VšĮ Marijampolės ligoninė) jokių objektyvių trauminių pakitimų (sužalojimų) jokiose kūno vietose nenustatyta. Nurodoma, kad jei D. A. buvo stipriai sugriebta už rankos riešo srityje ir ji buvo užsukta, jei buvo stipriai laikyta už riešo ar dilbio, stumta su jėga, tai jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas fizinio kontakto vietose (2 t., b. l. 47–50). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. PG17/2023(02) nurodyta, kad L. A. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 148–151). Suprantama, kad minėti nuteistojo A. Ž. veiksmai, panaudojant fizinį smurtą, minėtų dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu ir kitoms šalia buvusioms nukentėjusiosioms – L. A. bei mažametei M. A. sukėlė išgąstį, nerimą, tuo pačiu ir nesaugumo bei nevilties jausmą. Sutiktina, kad tokiais nuteistojo veiksmais jos taip pat buvo viešai pažemintos vien dėl savo romų tautybės. Nukentėjusioji L. A. išgyveno dėl savo dukterų, o nukentėjusioji M. A. dėl savo mamos ir tetos sveikatos. Be to, šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad nors M. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažametė, tačiau jau pakankamai galinti suprasti ją supančią aplinką bei ją vertinti, taigi, minėtomis nusikalstamomis veikomis sukelti ir reikšmingesni momentiniai padariniai bei išgyvenimai, nei kad toje pačioje suaugusiai atsidūrusiai vyresnio amžiaus L. A.. Akivaizdu, jog visų nuteistųjų atlikti neteisėti veiksmai nukentėjusiosioms sukėlė nerimą ir dėl ateities, baimę lankytis kavinėse ar kitose viešose vietose, kad ir vėl nepatirti pažeminimo, diskriminacijos dėl tautybės. Šis įvykis buvo paskleistas visuomenės informavimo priemonėse, kas dar labiau padidino neigiamus išgyvenimus. Nuteistųjų veiksmais buvo ribojama nukentėjusiųjų veiksmų, pasirinkimų laisvė, joms sukelti dvasiniai išgyvenimai, diskomfortas, emocinis sukrėtimas ir visa tai turėjo negatyvios įtakos tiek asmeniniame, tiek ir socialiniame kontekste, be kita ko, buvo pažeista mažametės nukentėjusiosios M. A. teisė į saugią aplinką.

17. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo kiekvienai nukentėjusiajai priteistas vienodas neturtinės žalos dydis – atitinkamai 600,00 eurų, neatitinka nuteistųjų nusikalstamais veiksmais sukeltų negatyvių pasekmių nukentėjusiosioms, neužtikrina protingos pusiausvyros tarp realios kompensacijos už nukentėjusiųjų L. A. ir D. A. patirtą fizinį skausmą bei visų nukentėjusiųjų bendrai patirtą emocinį sukrėtimą, pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl yra didintinas, o jos atlyginimas diferencijuotinas tarp nuteistųjų. Nukentėjusiajai L. A. priteistinos neturtinės žalos dydis didinamas iki 2 400,00 eurų, nukentėjusiajai D. A. iki 2 700,00 eurų, nukentėjusiajai L. A. iki 1 800,00 eurų, o nukentėjusiajai mažametei M. A. iki 2 100,00 eurų. Toks kiekvienai nukentėjusiajai nustatytas ir individualizuotas neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas adekvačiu jų patirtai neturtinei žalai buvusioje situacijoje, užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

18. Jau minėta, kad tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius visiškai, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo. Nukentėjusiosioms L. A. ir D. A. buvo sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas, liekamųjų patirto fizinio smurto pasekmių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad kuriai nors iš nukentėjusiųjų dėl patirtų emocinių išgyvenimų būtų buvusi reikalinga psichikos sveikatos specialistų pagalba, kad jų gyvenimo kokybė būtų sutrikdyta ilgesniam laiko tarpui, kad šis įvykis būtų padaręs ryškesnę neigiamą įtaką mažametės nukentėjusiosios M. A. psichologinei raidai, socialiniam vystymuisi, santykiams su kitais asmenimis, pasaulio suvokimo formavimusi ir turėtų neigiamą poveikį jos tolimesniam gyvenimui ir įtaką ilgalaikiame kontekste. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusiosios iškart po įvykio nesulaukė tinkamos pagalbos iš policijos pareigūnų, negali būti pagrindas neturtinės žalos didinimui, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl tiesiogiai nuteistųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiosioms padarytos žalos.

19. Atsižvelgiant į tai, kad byloje galima atskirti nuteistųjų L. K., I. B. ir A. Ž. veiksmus ir jų atliktas nusikalstamas veikas, įvertinus tai, kad nuteistojo A. Ž. veiksmais ne tik buvo diskriminuojamos visos nukentėjusiosios, bet ir nukentėjusiosioms L. A. bei D. A. sukeltas fizinis skausmas, jos buvo išstumtos iš kavinės, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, priteistinos neturtinės žalos dydžiai diferencijuojami dalimis – nukentėjusiajai L. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinus iki 1 800,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų, nustatyti, kad iš A. Ž., L. K. ir I. B. priteisiama po 600,00 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. A. naudai, nukentėjusiajai D. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinus iki 2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų, nustatyti, kad iš A. Ž. priteisiamas 1 200,00 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų, o iš L. K. ir I. B. po 750,00 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios D. A. naudai, nukentėjusiajai M. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinus iki 2 100,00 (dviejų tūkstančių šimto) eurų, nustatyti, kad iš A. Ž. priteisiamas 900,00 (devynių šimtų) eurų, o iš L. K. ir I. B. po 600,00 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios M. A. naudai, priteistų pinigų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymą D. A., o nukentėjusiajai L. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinus iki 2 400,00 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų, nustatyti, kad iš A. Ž. priteisiamas 1 100,00 (vieno tūkstančio šimto) eurų, o iš L. K. ir I. B. po 650,00 (šešis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios L. A. naudai. Dėl nurodytų priežasčių naikinamos ir skundžiamos nuosprendžio dalys, kuriomis neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš nuteistųjų solidariai.

Dėl proceso išlaidų

20. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta tinkamu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl dalies dėl proceso išlaidų priteisimo ir šioje dalyje nukentėjusiųjų ir jų įgaliotosios atstovės apeliacinį skundą atmeta.

21. Nukentėjusiosios L. A. įgaliotoji atstovė pateikė prašymą priteisti 3 185,62 eurų proceso išlaidų, kurias sudaro 2 842,03 eurų suma, susijusi su nukentėjusiosios atvykimu į Lietuvos Respubliką (lėktuvo bilietai) ir 343,59 eurų kuro išlaidos (7 t., b. l. 72–105). Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš nuteistųjų nukentėjusiosios patirtas išlaidas kurui (343,59 eurus), o prašymą dėl išlaidų lėktuvo bilietams atmetė, kadangi Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog L. A. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog L. A. dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje. Iš nukentėjusiųjų advokatės pateiktų pažymų apie skrydžius matyti, jog nukentėjusioji L. A. atskrisdavo į Lietuvą ir joje pasilikdavo pakankamai ilgą laiką. Be kita ko, ne kiekvienu atveju atliekant tam tikrą veiksmą ikiteisminiame tyrime, kuris nurodytas nukentėjusiosios advokatės pažymoje, buvo būtinas L. A. dalyvavimas. Nukentėjusiųjų ir jų įgaliotosios atstovės apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašoma iš nuteistųjų priteisti visas nukentėjusiosios L. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y., prašoma priteisti ne tik išlaidas kurui, bet ir lėktuvo bilietams. Šis apeliantės prašymas atmetamas.

22. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog L. A. gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktos ir dokumentų, patvirtinančių jos sąsajas su Jungtine Karalyste, kopijos, t. y., leidimo nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje, valstybinio draudimo numerio kortelės, vairuotojo pažymėjimo, būsto nuomos sutarties, Jungtinės Karalystės socialinės tarnybos pranešimo dėl socialinių išmokų, Mančesterio miesto tarybos išduotos nuomos kortelės kopijos (8 t., b. l. 14–43). Tačiau atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji L. A. savo gyvenamąją vietą visgi yra deklaravusi Lietuvos Respublikoje, ką pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalo daryti ilgiau kaip 183 dienas Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kad ji nėra deklaravusi savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nors pagal minėto įstatymo 5 dalies nuostatas asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kad nėra pateikusi duomenų, jog ji oficialiai dirbtų Jungtinėje Karalystėje, kad pagal teismui pateiktame prašyme dėl patirtų išlaidų priteisimo nurodytus jos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius matyti, kad Lietuvos Respublikoje ji praleidžia pakankamai daug laiko, daroma išvada, kad L. A. pagrindinė gyvenamoji vieta yra ne Jungtinėje Karalystėje, o Lietuvos Respublikoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su lėktuvo bilietų įsigijimu. Tuo tarpu išlaidas, kurias nukentėjusioji L. A. nurodė patyrusi kurui dėl vykimo iš Marijampolės į ikiteisminio tyrimo įstaigą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui ir į teisiamuosius posėdžius, pirmosios instancijos teismas pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš nuteistųjų. Nuosprendis šioje dalyje nėra skundžiamas, todėl plačiau dėl išlaidų kurui pripažinimo proceso išlaidomis nepasisakoma.

23. Pasisakant dėl nukentėjusiosios L. A. prašymo proceso išlaidomis pripažinti jos patirtas išlaidas lėktuvo bilietams, taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ne kiekvienu atveju atliekant tam tikrą veiksmą ikiteisminiame tyrime, kuris nurodytas nukentėjusiosios atstovės prašyme, buvo būtinas L. A. dalyvavimas, nors ji tokią teisę neabejotinai turėjo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso išlaidas sudaro pinigai, skirti apmokėti nukentėjusiųjų kelionės į iškvietimo vietą išlaidas. Kelionės išlaidų atlyginimą proceso dalyviams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintas Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašas. Šio Aprašo 2 punkte nurodyta, kad liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams, šaukiamiems pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar instituciją (pas pareigūną), nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylą, ir gyvenantiems ne iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos. Iš to seka, kad kelionės išlaidos apmokamos tik tuo atveju, kai proceso dalyvis procesinių veiksmų atlikimui vyksta pagal iškvietimą (šaukimą). Tad nukentėjusiosios įgaliotosios atstovės prašymo priede dėl patirtų išlaidų priteisimo nurodyti vykimo į Lietuvos Respubliką ir iš jos laikotarpiai, kuomet nukentėjusioji dalyvavo susitikime su tyrėja, teikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dalyvavo kartu su nukentėjusiąja L. A. šiai teikiant civilinį ieškinį, savanoriškai pateikė dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai, atvyko į Lietuvos Respubliką dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo veiksmų iš esmės nebuvo sąlygoti jos iškvietimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nes tokie laikotarpiai yra pernelyg nutolę nuo konkrečių datų, yra per ilgi arba nesutampantys su konkrečiais įvykiais, tam tikrais atvejais lėktuvo bilietų įsigijimo ir/ar apmokėjimo (tikėtina) už juos datos yra vėlesnės į ką savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme pagrįstai atkreipė dėmesį nuteistųjų gynėjas. Dėl nurodytų priežasčių nukentėjusiosios patirtų išlaidų lėktuvo bilietams šiais laikotarpiais taip pat nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis ir jų priteisti.

24. Be to, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. D. 2022 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo ir vyriausiosios tyrėjos N. K. 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji L. A. pateikė savo naudojamo telefono numerį (pastebėtina, kad tai Lietuvos Respublikoje naudojamas telefono numeris), nurodė, jog šiuo telefono numeriu arba elektroniniu paštu pageidauja gauti informaciją apie tyrimo eigą, jai taip pat buvo pateikti tyrimą atliekančio pareigūno kontaktiniai duomenys (1 t. b. l. 10, 70). Atsižvelgus į tai, kad ji turėjo ikiteisminį tyrimą atliekančios ikiteisminio tyrimo pareigūnės kontaktus, jos vykimas į ikiteisminio tyrimo įstaigą, norint pateikti tam tikrus dokumentus, net nebuvo būtinas, kadangi ji turėjo galimybę juos teikti elektroninių ryšių priemonėmis. L. A. nebuvo būtina vykti į Lietuvą teikiant prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dalyvauti procese nukentėjusiajai L. A. teikiant civilinį ieškinį, kadangi ji nėra pastarosios įstatyminė ar įgaliotoji atstovė. Tai, kad nukentėjusioji asmeniškai pageidavo vykti į Lietuvos Respubliką, kaip kad pati tvirtina, aukščiau minėtų veiksmų atlikimui, ir atgal, yra jos subjektyvaus pasirinkimo teisė, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma ir proporcingumo principo, taigi dėl to tenkančios išlaidos negali būti priteisiamos iš nuteistųjų, nes jos nėra būtinos ir pagrįstos.

25. Kad nukentėjusiosios prašymas pripažinti proceso išlaidomis išlaidas lėktuvų bilietams apmokėti iš esmės yra nepagrįstas, rodo ir kitos aplinkybės. Nukentėjusiosios įgaliotosios atstovės prašyme nurodoma, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 9 d. susitikimo su tyrėja nukentėjusioji L. A. 2022 m. rugpjūčio 8 d. parskrido iš Liverpulio į Kauną, sumokėdama už bilietą 110,99 svarus. Tačiau pastebėtina, kad atgalinis skrydis į Liverpulį, už kurį sumokėti 74,05 svarai, nurodytas tik 2023 m. sausio 14 d., t. y., praėjus net daugiau nei penkiems mėnesiams po jos tikėtino parskridimo į Lietuvą. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji Lietuvos Respublikoje buvo daugiau nei penkis mėnesius, yra pakankamas pagrindas manyti, jog paminėtas išlaidas sąlygojo ir asmeninės priežastys, o ne vien dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime. Nors nukentėjusioji nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d. iš Liverpulio atskrido į Kauną, o 2023 m. lapkričio 6 d. išskrido atgal dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo veiksmų, tačiau baigus ikiteisminį tyrimą, ji taip ir nebuvo atvykusi į ikiteisminio tyrimo įstaigą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl ir prašymas dėl atitinkamai 121,69 svarų ir 109,59 svarų pripažinimo proceso išlaidomis nepagrįstas.

26. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuose buvo būtinas nukentėjusiosios L. A. dalyvavimas, buvo derinamas su ja pačia, laikas parinktas atsižvelgiant į laikotarpius, kada ji bus grįžusi į Lietuvą (t. 3, b. l. 16–24). Būtent tuo laikotarpiu, kada ji nurodė, jog grįš atostogų į Lietuvą, buvo atliktos akistatos, tad prašymas priteisti 949,60 svarų išlaidų, patirtų dėl kelionės laikotarpiu, kuomet ji dalyvavo akistatose, taip pat negali būti tenkinamas.

27. Nukentėjusiosios įgaliotosios atstovės prašyme nurodoma, kad L. A. iš Liverpulio į Kauną parskrido 2023 m. gruodžio 4 d. dėl dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme, susitikimo su gynėja, dėl to patyrė 109,59 svarų išlaidų, o atgal į Liverpulį išskrido 2024 m. vasario 19 d., patirdama 132,99 svarų išlaidas, tačiau teisėjų kolegija pastebi kad byla teismui buvo perduota jau po nukentėjusiosios grįžimo į Lietuvą, t. y., 2023 m. gruodžio 5 d. (6 t., b. l. 125). Byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje tik 2024 m. sausio 4 d. nutartimi, pirmasis teisiamasis posėdis, į kurį buvo šaukiamos ir nukentėjusiosios, numatytas 2024 m. sausio 11 d. Sekantis teisiamasis posėdis, į kurį buvo šaukiama ir nukentėjusioji, numatytas 2024 m. vasario 8 d. (6 t., b. l. 156–158, 169, 176–177, 183). Vėlesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose jos dalyvavimas nebuvo būtinas, o procese jos interesus atstovavo profesionalus teisininkas – įgaliotoji atstovė, advokatė. Kaip matyti iš nukentėjusiosios įgaliotosios atstovės nurodytų laikotarpių, kuomet bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji L. A. parskrisdavo į Lietuvą ir skrisdavo atgal į Jungtinę Karalystę, Lietuvos Respublikoje ji praleisdavo apie mėnesį laiko, kas vėlgi leidžia daryti išvadą, kad šie skrydžiai nebuvo sąlygoti vien tik jos dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime, o galėjo būti nulemti ir asmeninių priežasčių, to, kad nukentėjusiosios L. A. pagrindinė gyvenamoji vieta, kaip jau ir anksčiau minėta, yra Lietuvos Respublikoje.

28. Be to, kaip ir baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme pagrįstai akcentavo nuteistųjų gynėjas, nors teismui yra pateikti nukentėjusiosios lėktuvų bilietai, patvirtinantys, kad ji vienu ar kitu laikotarpiu skrido į Lietuvos Respubliką ar į Jungtinę Karalystę, taip pat, kad buvo atliekami mokėjimai aviakompanijoms, bet už ką yra atlikti nurodyti mokėjimai ir kas juos atliko, duomenų nėra. Nukentėjusioji nepateikė savo ar kitų asmenų banko sąskaitos išrašų, kurie patvirtintų, kad ji patyrė būtent tokio dydžio išlaidas, kokios nurodytos jos pateiktuose mobiliojo ryšio telefonu darytose ekrano nuotraukose su mokėjimais aviakompanijoms. Taigi nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių realiai patirtų išlaidų dydį ir neįrodė, kad jos prašomas kelionės išlaidų atlyginimas iš tiesų yra realus ir pagrįstas.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios L. A. atstovės pateiktus duomenis apie nukentėjusiosios kelionės išlaidas į Lietuvos Respubliką ir į Jungtinę Karalystę, apibendrindama visa, kas aukščiau išdėstyta, sutinka su apylinkės teismo išvada nepripažinti šių išlaidų proceso išlaidomis, kadangi teismui pateikti duomenys neįrodo, jog nukentėjusioji į Lietuvos Respubliką iš Jungtinės Karalystės ir atgal vyko dėl dalyvavimo šiame baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaidos lėktuvo bilietams nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, nėra būtinos ir pagrįstos. Todėl nukentėjusiųjų ir jų įgaliotosios atstovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

30. Šioje dalyje pažymėtina, kad teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistinas proceso išlaidas, skirtingai nuo neturtinės žalos dydžių, nepaisant skirtingų pačių nuteistųjų veiksmų ir jų kvalifikavimo, esamoje situacijoje paskirstė lygiomis dalimis, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo procesai jau vyko nepriklausomai nuo jų valios, o nukentėjusiųjų (-osios) patirtos proceso išlaidos atsirado dėl tam tikrų individualių aplinkybių, kurių iš anksto nei vienam iš kaltininkų nebuvo galima numatyti, taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindo ir išskirti kurio nors vieno ar kelių asmenų, kuriam tektų didesnė priteistinų proceso išlaidų dalis.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. BPK 105 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, byloje pripažinus kaltais kelis kaltinamuosius, teismas, atsižvelgdamas į jų kaltę, atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-693/2017, Nr. 2K-316-1073/2018). Šis reglamentavimas reiškia, kad turi būti nustatoma konkreti proceso išlaidų dalis, priteistina iš kiekvieno nuteistojo.

32. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų įgaliotoji atstovė taip pat prašo patirtas 63,00 eurų dokumentų vertimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistųjų. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovė pateikė dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiosios L. A. sąsajas su Jungtine Karalyste, kopijas. Taip pat pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad už vertimo iš anglų kalbos paslaugas buvo sumokėti 63,00 eurai (8 t., b. l. 88-89). Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai, kurie buvo išversti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, buvo reikalingi kaip įrodymas šioje byloje, o nukentėjusiųjų ir jų įgaliotosios atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios L. A. patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistųjų jas paskirstant lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų D. A., M. A., L. A., L. A. ir jų įgaliotosios atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. A., L. A., D. A. ir M. A. neturtinės žalos atlyginimas iš nuteistųjų A. Ž., L. K., I. B. priteistas solidariai.

Nukentėjusiajai L. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1 800,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų, nustatant, kad iš A. Ž., L. K. ir I. B. priteisiama po 600,00 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. A. naudai.

Nukentėjusiajai D. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų, nustatant, kad iš A. Ž. priteisiamas 1 200,00 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų, o iš L. K. ir I. B. po 750,00 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios D. A. naudai.

Nukentėjusiajai M. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 2 100,00 (dviejų tūkstančių šimto) eurų, nustatant, kad iš A. Ž. priteisiamas 900,00 (devynių šimtų) eurų, o iš L. K. ir I. B. po 600,00 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios M. A. naudai, priteistų pinigų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymą D. A..

Nukentėjusiajai L. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 2 400,00 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų, nustatant, kad iš A. Ž. priteisiamas 1 100,00 (vieno tūkstančio šimto) eurų, o iš L. K. ir I. B. po 650,00 (šešis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios L. A. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiosios L. A. patirtas 63,00 (šešiasdešimt trijų) eurų proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme jas paskirstant lygiomis dalimis – po 21,00 (dvidešimt vieną eurą) iš nuteistųjų A. Ž., L. K. ir I. B. nukentėjusiosios L. A. naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius MeilutisJūratė PetraškienėVaidas Vasiliauskas