Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1059-513/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-04
Bylos Nr.: e2A-1059-513/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01413-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Žilvinas Jaraminas
Atsakovas: UAB „Arcus Caelestis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sanema“

Kategorijos

2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-1059-513/2025 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01413-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 2.6.8.10; 2.6.1.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Jaramino ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Arcus Caelestis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arcus Caelestis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sanema“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Arcus Caelestis“ 5717,25 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovę per septynias dienas nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei ieškovės dokumentus ir duomenis: 1) didžiąsias knygas kartu su skolinių sąskaitų detalizacijomis už 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023 metus iki 2016 m. gegužės 10 d. Sutarties Nr. 2016/02 nutraukimo; 2) darbo užmokesčio žiniaraščius už 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metus; 3) darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas priteisė ieškovei UAB „Sanema“ iš atsakovės UAB „Arcus Caelestis“ 5 717,25 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 717,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę UAB „Arcus Caelestis“ per 7 dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei UAB „Sanema“, ieškovės UAB „Sanema“ didžiąsias knygas kartu su skolinių sąskaitų detalizacijomis už 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023 metus iki 2016 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. 2016/02 nutraukimo, darbo užmokesčio žiniaraščius už 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metus; priteisė ieškovei UAB „Sanema“ iš atsakovės UAB „Arcus Caelestis“ 5447,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

2.1. Byloje nėra ginčo, jog ieškovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai nustatytais terminais (kas metus) nuo 2018 m. nebuvo teikiami VĮ Registrų centras. Atsakovė parengė ir pateikė VĮ Registrų centras ieškovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m. tik 2024 m. sausio 24 d. Pateikta 2024 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta MB „Didžioji pelėda“ ieškovei patvirtina, kad metines finansines ataskaitas rengė ir jas už 2019 – 2022 m. VĮ Registrų centras teikė MB „Didžioji pelėda“. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų ir nenurodė argumentų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

2.2. Sutinka, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą organizuoti tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, kartu pažymėjo, kad atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą nelemia bendrovės vadovo pareigos asmeniškai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal Sutarties metu galiojusį teisinį reglamentavimą, ieškovė privalėjo pavesti tvarkyti buhalterinę apskaitą profesionaliam buhalteriui.

2.3. Nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2023 m. birželio 12 d. (Sutarties nutraukimo) atsakovė kreipėsi į ieškovę ir prašė pateikti papildomus dokumentus, siekiant tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, ar nurodė ieškovei jau pateiktų buhalterinių apskaitos dokumentų trūkumus, kurių ieškovė per jai atsakovės nustatytą terminą nepašalino. Iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu nuo 2016 m. iki 2024 m. matyti, kad visus dokumentus ieškovė atsakovei teikė elektroniniu paštu, o atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl netinkamo pirminių dokumentų parengimo ir (ar) jų pateikimo. Atsakovei, be kita ko, buvo suteikta prieiga prie ieškovės internetinės bankininkystės, todėl atsakovė turėjo galimybę matyti visus atliktus mokėjimus per banką ir nedalyvaujant ieškovei.

2.4. Darė išvadą, jog atsakovė nuo 2018 m. nustatytais terminais (kas metus) neteikdama ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras, pažeidė Sutarties (1.1 punkto) ir jos Priedo Nr. 3 (6 punkto) nuostatas ir toks atsakovės neveikimas pripažintinas neteisėtais veiksmais (neveikimu) pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

2.5. Pateikti ieškovės ir atsakovės vadovų susirašinėjimai laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. vasario 13 d. patvirtina, kad atsakovė delsė parengti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019–2022 metų laikotarpį ir ieškovė nuo 2023 m. birželio 12 d. nutraukė paslaugų teikimo sutartį. MB „Didžioji pelėda“ 2025 m. sausio 16 d. aiškinamuoju raštu ir liudytojos J. P. parodymais paaiškėjo, kad nuo 2019 m. VĮ Registrų centras nebuvo įkelti metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, o taip pat netinkamai buvo pildomos finansinės ataskaitos.

2.6. MB „Didžioji pelėda“ patikslinusi ieškovės vardu teiktas deklaracijas už 2019–2022 metus, rėmėsi tais pačiais (pirminiais) buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie buvo pateikti atsakovei, nustatyta, jog ieškovė nėra sumokėjusi visų privalomų mokėti mokesčių ir ieškovei apskaičiuota mokestinė skola, todėl sprendė, kad atsakovė už 2019–2022 metų laikotarpį teikė netikslias, tikrosios ieškovės finansinės padėties ir atliktų ūkinių operacijų turinio neatspindinčias finansines ataskaitas (deklaracijas).

2.7. Teismo vertinimu, tinkamas nurodyto įsipareigojimo vykdymas reiškia ne tik tai, kad atsakovė turėjo ieškovės vardu teikti už mėnesio laikotarpį privalomas pateikti pridėtinės vertės, pajamų mokesčio ir kitas ataskaitas, bet ir užtikrinti jose pateiktų duomenų teisingumą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ieškovės pateiktų argumentų ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (atsakovės ir MB „Didžioji pelėda“ rengtų deklaracijų ir ataskaitų), jog atsakovės teikiamos deklaracijos buvo netikslios.

2.8. Nagrinėjamu atveju atsakovė teikė ieškovės vardu netikslias mokestines ataskaitas ir jų per įstatyme nustatytą terminą nepatikslino, darė išvadą, jog ji atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei buvo padaryta žala – atsirado prievolė sumokėti delspinigius. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos įgaliotos institucijos pareigūno buvo įpareigota patikslinti pateiktas deklaracijas laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m., tačiau, jų nepatikslinus, visa tolimesnė ieškovės buhalterinė apskaita būtų netiksli, be to, jeigu būtų atliktas mokestinis patikrinimas, ieškovui būtų apskaičiuoti delspinigiai.

2.9. Byloje įrodyta, jog atsakovė, teikdama ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas, pažeidė šalių sudarytos Sutarties, jos Priedo Nr. 3 ir galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl konstatuotina, kad viena iš atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) – laikytina nustatyta.

2.10. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniu paštu, MB „Didžioji Pelėda“ aiškinamasis raštas, Juridinių asmenų registro išrašas, Pridėtinės vertės mokesčio ir kitos deklaracijos) sudaro pagrindą spręsti, kad MB „Didžioji Pelėda“ neturėjo galimybės teikti buhalterinių paslaugų ieškovei, neištaisiusi anksčiau atliktos buhalterinės apskaitos trūkumų. Ieškovė dėl būtinybės tikslinti buhalterinės apskaitos duomenis ir teikti finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo nuostolių, t. y. turėjo sumokėti naujai buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei už jos suteiktas paslaugas už 2019–2022 metų laikotarpį.

Šalies argumentai

2.11. Ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti nurodytus delspinigius kaip atsakovės patirtos žalos atlyginimą, atsakovei pateikus tinkamai užpildytas mokestines deklaracijas, nebūtų kilęs poreikis ir būtinybė jas taisyti, atitinkamai nebūtų ieškovei apskaičiuotos papildomos mokestinės prievolės. Prašomi priteisti delspinigiai laikytini ieškovės nuostoliais, už kurių atsiradimą yra atsakinga atsakovė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 28 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, jog ji atlygins visus delspinigius, kurie bus apskaičiuoti, taigi iš esmės pripažino, kad buhalterinės apskaitos paslaugas (dalį jų) teikė netinkamai.

2.12. Ieškovei būtinybė kreiptis į teismą, siekiant atšaukti likvidavimo procedūros inicijavimą, iškilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. laiku nepateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl ieškovė turėtas atstovavimo išlaidas nurodytoje byloje pagrįstai vertina kaip savo nuostolius, už kurių atsiradimą laikytina atsakinga atsakovė.

2.13. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje teikė rašytinius įrodymus (susirašinėjimą elektroniniu paštu), kurie patvirtina, kad ieškovė siekė išspręsti buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo klausimą, nesikreipiant į profesionalų teisininką ir nesudarant papildomų išlaidų Sutarties šalims, tačiau, atsakovei ilgą laiką (reikalaujamų) dokumentų neperduodant ir vis atidedant jų perdavimo terminą, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai kreipėsi į atsakovę su profesionalaus teisininko (advokato) parengta pretenzija dėl buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo. Teismo vertinimu, ieškovės turėtos išlaidos pretenzijai parengti atitinka įstatyme įtvirtintą protingumo kriterijų, buvo būtinos ir pagrįstos, todėl vertintinos kaip ieškovės nuostoliai, patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (dokumentų neperdavimo).

Motyvuojamoji dalis

2.14. Teismas pažymi, kad skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Atsakovė turėjo teisę, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis) tačiau, teismo vertinimu, šia savo teise nepasinaudojo ir atsakovės kaltės prezumpcija byloje nepaneigta.

2.15. Byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (Sutarties ir jos Priedų pažeidimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nuostoliai (ieškovė turėjo išlaidų, susijusių su kitos buhalterinės apskaitos įmonės suteiktų paslaugų už retrospektyviai atliktą ieškovės buhalterinę apskaitą 2019-2022 metų laikotarpiu apmokėjimu, turėjo sumokėti delspinigius ir atstovavimo išlaidų už pareiškimo dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo nagrinėjimą teisme ir pretenzijos atsakovei parengimą) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (dėl atsakovės netinkamai vestos (nevestos) buhalterinės apskaitos ieškovė turėjo nurodytų išlaidų), atsakovės kaltė (6.248 straipsnio 1 dalis) (nepaneigta prezumpcija), todėl konstatuotina, kad atsakovei kyla sutartinė atsakomybė ir su jos taikymu susiję padariniai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5717,25 Eur žalos atlyginimą laikytinas įrodytu ir tenkintinas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

2.16. Šalys Sutartyje neaptarė sąlygų, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovei turi būti grąžinami, jeigu Sutartis nutraukiama kitu, ne Sutarties 8 punkte nurodytu atveju. Tokiu atveju atsižvelgtina į aktualias teisinio reglamentavimo nuostatas.

2.17. Bylos nagrinėjimo metu, remiantis ieškovės vadovo ir liudytojos J. P. paaiškinimais (parodymais), nustatyta, kad ieškovei 2024 m. vasario 22 d. buvo perduoti tik pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. tie dokumentai, kuriuos ieškovė buvo perdavusi atsakovei, kad ji galėtų vesti buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad atsakovė šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas ieškovės ir MB „Didžioji pelėda“ susirašinėjimas elektroniniu paštu 2024 m. sausio 8-16 d., iš kurio matyti, kad buhalteriniai likučiai ir kiti ieškovės reikalauti buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovei perduoti nebuvo. MB „Didžioji pelėda“ 2023 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė pateiktų šiuos dokumentus: 2023 m. balandžio 30 dienai likučius ir skolų, ilgalaikio turto, sandėlio detalias ataskaitas, didžiosios knygos ataskaitas, darbo užmokesčio žiniaraščius ir tabelius, tačiau atsakovė į šį laišką neatsakė.

2.18. Ieškovei atsakovė perdavė tik dalį buhalterinės apskaitos dokumentų ir neperdavė buhalterinės apskaitos likučių ir darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščių. Kaip matyti iš ieškovės ir MB „Didžioji pelėda“ susirašinėjimo elektroniniu paštu ir remiantis liudytojos J. P. paaiškinimais per teismo posėdį, MB „Didžioji pelėda“ atliko retrospektyvinę ieškovės buhalterinę apskaitą, atsižvelgdama į buhalterinius likučius, buvusius 2019 metais, nes kitų, aktualių buhalterinių likučių, kurie, liudytojos paaiškinimus, fiksuojami pildant didžiąsias knygas, atsakovė nepateikė. Atsakovės argumentas, kad ieškovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019–2022 metų laikotarpį VĮ Registrų centras, o tai reiškia, jog ieškovė disponuoja visais reikiamais buhalterinės apskaitos dokumentais, atmestinas kaip nepagrįstas.

2.19. Ieškovė pagrindė savo reikalavimą dėl buhalterinės apskaitos dokumentų išreikalavimo iš atsakovės tiek savo paaiškinimais ir liudytojos parodymais, tiek byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė nepateikė šį reikalavimą paneigiančių atsikirtimų ir (ar) juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsni), todėl ieškovės reikalavimas dėl duomenų išreikalavimo tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Atsakovė UAB „Arcus Caelestis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti ieškovės UAB „Sanema“ naudai iš atsakovės UAB „Arcus Caelestis“ 5 229,59 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įpareigojimo perduoti reikalaujamus duomenis ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Sanema“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Neskundžia teismo sprendimo dalies dėl 487,66 Eur (neįskaitant PVM) žalos, susijusios su VĮ „Registrų centras“ inicijuotos likvidavimo procedūros atšaukimu teisme.

3.2. Teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti atsakovės teises bei teisėtus interesus, priimta neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Skundžiama teismo sprendimo dalis grindžiama imperatyviai draudžiamomis prielaidomis, šališkai sutinkant su ieškovės teiginiu, kad ji privalėjo tikslinti atsakovės jau pateiktas bei priimtas mėnesines PVM ataskaitas bei patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį .

3.4. Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, nes teismas savo išvadoms pagrįsti nenurodė jokių teisinių argumentų, o esmines išvadas besąlygiškai grindė bylos baigtimi suinteresuotos liudytojos MB „Didžioji pelėda“ direktorės J. P. paaiškinimais bei subjektyviomis prielaidomis.

3.5. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo principus ir taisykles (CPK 185 straipsnis). Priimdamas sprendimą teismas nevertino arba netinkamai vertino teisingam bylos išnagrinėjimui itin atsakovo baigiamojoje kalboje akcentuotą teismų praktiką.

3.6. Priimdamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus pasibaigus parengiamajai proceso stadijai (priėmus 2025 m. vasario 14 d. nutartį) teismas pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismo procesą ir įrodymų teikimo tvarką, nepagrįstai sudaręs šališkas išlygas ieškovės pusei.

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Teismas konstatuodamas esminę reikšmę turintį faktą, kad atsakovės pateiktos pelno ir PVM deklaracijos buvo netikslios / neteisingos rėmėsi išimtinai atsakovės ir MB „Didžioji pelėda“ teiginiais.

3.8. Teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovei ir MB „Didžioji pelėda“ buvo perduoti tie patys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. Atitinkamai teismas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo išvadai, kad atsakovė ir MB „Didžioji pelėda“ ieškovei deklaracijas pildė remiantis tais pačiais pirminiais dokumentais ir šių deklaracijų skirtumai įrodo būtent atsakovės pateiktų deklaracijų neteisingumą.

3.9. Ieškovė viso teismo proceso metu naudojosi profesionalia teisine pagalba, tačiau teise dėl ekspertizės skyrimo nesinaudojo. Klausimas ar atsakovės pateiktos PVM ir pelno mokesčio deklaracijos buvo neteisingos / netikslios ir todėl egzistavo teisinis imperatyvas jas tikslinti galėjo būti objektyviai nešališkai atsakyti tik teismo ekspertizės būdu. Teismas pažeisdamas nešališkumą bei dėl neaiškių teisinių priežasčių nusprendė besąlygiškai remtis ieškovės paaiškinimu bei MB „Didžioji pelėda“ direktorės paaiškinimais.

Žemesnės instancijos teismas

3.10. Teismo sprendime minimos atsakovės pateiktos deklaracijos buvo priimtos ir nebuvo nustatyti jokie jų trūkumai ar mokesčių administratoriaus įpareigojimai tikslinti jų turinį. Šis nenuginčytas faktas tiesiogiai įrodo, kad atsakovė sutartines prievoles dėl deklaracijų pildymo ir teikimo įvykdė tinkamai.

3.11. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kad jos nurodomi delspinigiai atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o ne dėl pačios ieškovės ar jos pasamdytos MB „Didžioji pelėda“ veiksmų ir iniciatyvų. Skundžiamame sprendime iš viso nėra jokių motyvų kokiais pagrindais buvo tikslinamas ieškovės mokėtinas pelno mokestis.

3.12. Vien tas faktas, kad 2024 m. balandžio 16 d. MB „Didžioji Pelėda“ pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą už finansinių metų baigimą ir pilną duomenų suvedimą ir deklaracijų tikslinimą už 2019, 2020, 2021, 2022 metus nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo šias išlaidas priteisti iš atsakovės.

3.13. Ieškovė tinkamai neargumentavo ir nepagrindė ikiteismine tvarka patirtų išlaidų išimtinumo, šios išlaidos yra neproporcingos ieškovės nurodomų ikiteisminių veiksmų sudėtingumui, nesant jokios objektyvios būtinybės.

3.14. Atsakovė neturi jokių ieškovės nurodomų dokumentų, todėl ši teismo sprendimo dalis nepagrįsta. Ieškovės vadovas dokumentus tiek perduodavo, tiek ir atsiimdavo nepildydamas jokių priėmimo – perdavimo aktų. Ieškovė gavo iš MB „Didžioji pelėda“ buhalterinės apskaitos paslaugas, o tai patvirtina, kad ieškovė turi visus jos nurodomus dokumentus, nes jų pagrindu buvo pateiktos ieškovės nurodomos patikslintos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

3.15. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų negalėjo būti tenkinamas, kadangi ieškovė pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenurodė jokių patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir jų nepagrindė ir šių išlaidų dydžio.

4. Ieškovė UAB „Sanema“ atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Atsakovė sutiko su dalimi sprendimo, taip patvirtindama paslaugų netinkamą teikimą, tai reiškia, kad atsakovė sutinka su visais teismo sprendime pateiktais argumentais.

4.2. Atsakovė ginčo situacijoje keičia savo poziciją, kadangi 2023 m. lapkričio 28 d. el. laišku nurodė, dedanti pastangas užbaigti buhalterijos sutvarkymą, o visus delspinigius, kurie bus priskaičiuoti, tinkamai kompensuos. Išdėstytos aplinkybės indikuoja apie atsakovės argumentų (ne)sąžiningumą.

4.3. Nei viename atsakovės procesiniame dokumente nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovės suteiktos paslaugos, apimančios 2021 m. laikotarpį, buvo suteiktos tinkamai.

4.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė turėjo visą informaciją, visus duomenis ir dokumentus, pagal kuriuos turėjo teikti buhalterines paslaugas, tačiau jas teikė netinkamai, pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis registrams, dėl ko ieškovė, nustačiusi duomenų neatitikimą, turėjo pareigą tikslinti pateiktas deklaracijas ir susimokėti priskaičiuotus mokesčius ir delspinigius.

4.5. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog ataskaitos buvo parengtos pagal visus pirminius dokumentus, gautus iš ieškovės. Atsakovė neįrodė, kad bent vieno ginčo mėnesio ataskaitos būtų buvusios parengtos teisingai, tai rodo nepakankamas įrodymų pateikimas iš atsakovės pusės (nei vieno įrodymo).

4.6. Atsakovė ne tik neįrodė tinkamo paslaugų suteikimo fakto, bet ir nepateikė jokių priešingų duomenų ar dokumentų, kurie paneigtų ieškovės argumentus ir teiktus įrodymus dėl netinkamai teiktų buhalterinės apskaitos paslaugų. Atsakovės pozicija (kad paslaugos suteiktos tinkamai) paneigė liudytoja J. P., kuri patvirtino, kad deklaracijos ir ataskaitos buvo neteisingos. Byloje priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Atsakovei manant, kad šioje byloje reikalinga ekspertizė tokį prašymą galėjo teikti, tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo, todėl apeliaciniame skunde šiai argumentais atsakovė negali remtis.

4.8. Aplinkybė, kad liudytoja teikia paslaugas ieškovei nereiškia, kad ji šališka. Atsakovė neįrodė jokių šališkumą pagrindžiančių aplinkybių ar tuo labiau aplinkybių, kad liudytoja liudijo neteisingas faktines aplinkybes.

4.9. Valstybinės mokesčių inspekcijos įpareigojimo nebuvimas nekeičia fakto, kad mokestinė prievolė buvo apskaičiuota neteisingai. Patikslinus mėnesines ataskaitas, keičiasi ir metinė pelno mokesčio deklaracija pagal mėnesinius duomenis. 2023 m. lapkričio 28 d. el. laišku atsakovė nurodė, kad vis dar deda pastangas užbaigti buhalterijos sutvarkymą, o visus delspinigius, kurie bus priskaičiuoti, tinkamai kompensuos. Taigi, atsakovė jau 2023 m. žinojo ir suprato, kad buhalterija buvo vesdama aplaidžiai ir ieškovei bus priskaičiuoti delspinigiai.

4.10. Apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo pareigos, mokesčių administratoriaus vaidmens ir kitų susijusių aplinkybių yra deklaratyvūs, neparemti faktiniais bylos duomenimis ir neatitinka taikytino teisės reguliavimo bei teismų praktikos.

4.11. Apeliantė apeliaciniu skundu neginčija, kad nevykdė sutarties ir neteikė metinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui, todėl prisiėmė nuostolius dėl inicijuoto likvidavimo atšaukimo, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių nesutinka atlyginti su šių dokumentų parengimu ieškovės patirtų nuostolių (nors pripažino, kad netinkamai vykdė sutartį toje dalyje).

4.12. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato suteiktoms paslaugoms buvo protingos, susijusios su pareikštu reikalavimu, patirtos ne teismo tvarka, ir turi būti vertinamos kaip nuostoliai.

4.13. Atsakovė aplinkybes dėl dokumentų neperdavimo bandė paneigti deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų (pvz. dokumentų priėmimo–perdavimo akto ar kitų perdavimo faktą detalizuojančių įrašų), nors būtent jai tenka pareiga įrodyti tinkamą pareigos perdavimo įvykdymą, nes būtent ji turėjo šių dokumentų faktinę kontrolę iki sutarties pabaigos ir vėliau.

4.14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pateikė pakankamus įrodymus dėl išlaidų realumo, o priteista suma neviršijo protingumo ribų (rekomendacijų).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad neskundžia teismo sprendimo dalies dėl 487,66 Eur (neįskaitant PVM) žalos, susijusios su inicijuotos likvidavimo procedūros atšaukimu teisme, tačiau nesutinka su kita teismo sprendimo dalimi. Mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai, yra neteisėta ir nepagrįsta, grindžiama prielaidomis, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

9. Buhalterinės apskaitos teikimo paslaugų sutarties nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716–6.724 straipsniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlygintinas paslaugas bendrąja prasme vienija tai, kad tokia sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja klientui (paslaugų gavėjui) pagal šio užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014). Įstatymo reglamentuotose atlygintinų paslaugų normose civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą taikymas nenustatytas, todėl taikytinos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsnio nuostatos, pagal kurias ieškovas turi įrodyti atsakovo visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti, kad atsakovas netinkamai vykdė jų sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir tai lėmė žalos padarymą. Sprendžiant klausimą dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sutarties sąlygas, taip pat ar atitinka CK 6.718 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

10. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą gali tvarkyti pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.

11. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 5717,25 Eur nuostolių, kuriuos sudarė: 1) 120,96 Eur delspinigiai už priskaičiuotą pelno mokestį pateikus patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 2) 1 453,63 Eur delspinigiai už apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, pateikus patikslintas mėnesines PVM ataskaitas; 3) 3 400 Eur (neįskaitant PVM) pagal 2024 m. balandžio 16 d. naujos buhalterinės įmonės PVM sąskaitą faktūrą už paslaugas (finansinių metų baigimas ir pilnas duomenų suvedimas ir deklaracijų tikslinimas už 2019, 2020, 2021, 2022 metus); 4) 487,66 Eur (neįskaitant PVM) išlaidos, susijusios su VĮ Registrų centro inicijuotos likvidavimo procedūros atšaukimu teisme; 5) 255 Eur (neįskaitant PVM) ikiteisminės išlaidos, susijusios su reikalavimo dėl ieškovės finansinės apskaitos likučių ir susijusių dokumentų perdavimo rengimu ir pateikimu atsakovei bei siekiu išspręsti klausimą ne teismo tvarka.

12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2016 m. gegužės 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė buhalterinės apskaitos teikimo sutartį Nr. 2016/02 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, ieškovės pateiktus pirminius, suvestinius dokumentus bei informaciją vesti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti Sutarties 7 punkte nustatyta tvarka. Ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei pirminius, surūšiuotus, visiškai užpildytus ir turinčius juridinę galią buhalterinius dokumentus bei suvestinius dokumentus, nurodytus Sutarties 2.1 punkte. Šalys Priede Nr. 3 papildomai apibrėžė atliekamų buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokesčių į valstybės biudžetą apskaičiavimo darbų, numatytų 2016 m. gegužės 10 d. sutartyje Nr. 2016/02, pagrindus. Minėtu susitarimu papildomai susitarta, kad atsakovė ruošia suvestinius buhalterinės apskaitos registrus pagal pateiktus pirminius dokumentus (2 punktas); ruošia finansinės atskaitomybės formas įstatymų numatytais terminais (3 punktas); apskaičiuoja mokamus mokesčius į valstybės biudžetą, pildydama įstatymų nustatytas formas (4 punktas); teikia finansinės atskaitomybės formas, mokesčių apskaičiavimo apyskaitas VMI, SODRAI, Įmonių registrui (6 punktas).

13. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad ieškovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai nustatytais terminais nuo 2018 m. nebuvo teikiami VĮ Registrų centras. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 31 d. VĮ Registrų centras pranešimo Nr. S-3966, ieškovė buvo įpareigota per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo Registro tvarkytojui pateikti Juridinių asmenų registro nuostatų 189.1 punkte nurodytus dokumentus, tačiau minėtų duomenų nepateikus, 2023 m. gegužės 15 d. buvo priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.

14. Ieškovė 2023 m. gegužės 30 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su MB „Didžioji pelėda“, kuri parengė ir pateikė VĮ Registrų centras metines finansines ataskaitas už 2019 – 2022 m. Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodydama, kad teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovei ir MB „Didžioji pelėda“ buvo perduoti tie patys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati atsakovė nepateikė duomenų, kad per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2023 m. birželio 12 d. (Sutarties nutraukimo) atsakovė kreipėsi į ieškovę ir prašė pateikti papildomus dokumentus, siekiant tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, ar nurodė ieškovei jau pateiktų buhalterinių apskaitos dokumentų trūkumus, kurių ieškovė per jai atsakovės nustatytą terminą nepašalino. Šalys tiek Sutartimi, tiek jos priedu susitarė, kad atsakovė teikia finansinės atskaitomybės formas, mokesčių apskaičiavimo apyskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, Registrų centrui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buhalterinių paslaugų teikimo metu ieškovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas parengė kita buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė – MB „Didžioji pelėda“. Ieškovė pateikė duomenis, kad pagal 2024 m. balandžio 16 d. PVM Sąskaitą faktūrą už finansinių metų uždarymą, visų duomenų suvedimą bei deklaracijų tikslinimą Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemose už 2019, 2020, 2021, 2022 metus MB „Didžioji pelėda“ sumokėjo 3 400 Eur.

15. Atsakovė akcentuoja, kad teismas konstatuodamas, kad atsakovės pateiktos pelno ir PVM deklaracijos buvo netikslios, rėmėsi išimtinai atsakovės ir MB „Didžioji pelėda“ teiginiais. Šiuo atveju, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino, byloje pateiktų deklaracijų (PVM, Prekių tiekimo ir paslaugų tiekimo į kitas ES valstybes nares, metinės pelno mokesčių deklaracijos) duomenis, kuriuose iš esmės matyti, kad skiriasi atsakovės 2019 metų teiktose PVM ataskaitose PVM apmokestinamų sandorių ir kitų sandorių skaičiai (vertės) ir už kitus metus teiktose PVM deklaracijose. Atsakovė iš esmės laikydamasi pozicijos, kad tinkamai vedė buhalterines paslaugas ieškovei, tokių duomenų bylai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovės rengiamos ataskaitos buvo netikslios, patvirtina ir byloje esančios MB „Didžioji pelėda“ rengtos deklaracijos ir ataskaitos. Priešingų duomenų atsakovė nepateikė, todėl jos dėstomi nesutikimo motyvai laikytini deklaratyviais.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo pareigą atliko tinkamai ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovei neteikiant ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugų ir ieškovei gavus registrų tvarkytojo sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo, ieškovė pagrįstai sudarė sutartį su nauju buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiu asmeniu – MB „Didžioji Pelėda“. Ieškovės ir atsakovės elektroniniai laiškai, MB „Didžioji Pelėda“ 2025 m. sausio 16 d. raštas, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, Juridinio asmens registro išrašai iš esmės patvirtina, kad nauja buhalterines paslaugas teikianti įmonė turėjo ištaisyti visus atsiradusius netikslumus dėl vedamos buhalterijos trūkumų ir turėjo pareigą jas tikslinti. Nors atsakovė nurodo, kad atsakovės pateiktos deklaracijos buvo priimtos ir nebuvo nustatyti jokie jų trūkumai, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti šiai išvadai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvo tikslinamos mėnesinės ataskaitos, dėl šių ataskaitų tikslinimo keičiasi metinės pelno mokesčio deklaracijos duomenys.

17. Minėta, kad atsakovė buhalterinę apskaitą turėjo vesti pagal ieškovės teikiamus pirminius, suvestinius dokumentus. Iš byloje esančių elektroninių susirašinėjimų vykusių tarp ieškovės ir atsakovės matyti, kad ieškovė elektroniniais laiškais atsakovei siųsdavo sąskaitas, deklaracijas, ataskaitas, kitas sąskaitas atsakovei nuveždavo. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės buvo susidariusi bendravimo praktika, kad ieškovė pirminius dokumentus teikdavo atsakovei įvairiais būdais, tiek elektroniniu paštu, tiek tiesiogiai pristatydavo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei toks dokumentų teikimas būtų nepriimtinas ar netinkamas. Atsakovė pagal sudarytos buhalterinės apskaitos teikimo sutarties Priedo Nr. 3 punktus, įsipareigojo ruošti finansinės atskaitomybės formas įstatymų numatytais terminais, apskaičiuoti mokamus mokesčius į valstybės biudžetą, be kita ko, teikti finansinės atskaitomybės formas mokesčių apskaičiavimo apyskaitas atitinkamoms institucijoms. Tai, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagrindžia byloje pateikti duomenys. Visų pirma, Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui, nebuvo teikiami laiku. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, atsakovė VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentus teikė tik už 2017 metus (finansinės atskaitomybės dokumentų registravimo data – 2018 m. sausio 30 d.) atitinkamai, dėl šių duomenų neteikimo, ieškovė 2023 m. sausio 31 d. gavo VĮ Registrų centro pranešimą dėl numatomo inicijuoti juridinio asmens likvidavimo. Taigi, atsakovė tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtos pareigos teikti finansinės atskaitomybės duomenis VĮ Registrų centrui. Antra, dėl atsakovės teikiamų netikslių deklaracijų, ieškovei buvo apskaičiuota mokestinė skola. Kaip matyti, jog MB „Didžioji pelėda“ patikslinus ieškovės vardu teiktas deklaracijas už 2019 - 2022 metų laikotarpį ieškovei buvo apskaičiuota 8410,43 Eur mokestinė skola. Taigi, atsakovė tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtos pareigos, kadangi teikė netikslias, finansinės padėties ir atliktų ūkinių operacijų turinio neatspindinčias finansines ataskaitas. Trečia, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi ieškovei pretenzijas dėl netinkamo priminių dokumentų parengimo ir (ar) jų pateikimo, todėl spręsti, kad deklaracijos galėtų būti netikslios dėl ieškovės teikiamų duomenų trūkumo, nėra pagrindo.

18. Atsakovė apeliaciniame skundė dėsto aplinkybes, kad klausimas, ar atsakovės pateiktos PVM ir pelno mokesčio deklaracijos buvo neteisingos / netikslios ir egzistavo pagrindas dėl jų tikslinimo, galėjo būti atsakytas tik teismo ekspertizės būdu. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors atsakovė nesutiko su ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis ir reiškiamais reikalavimais, tačiau atsakovė pati taip pat nereiškė prašymo byloje skirti ekspertizę šiam klausimui išsiaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nors, MB „Didžioji Pelėda“ 2025 m. sausio 16 d. raštas nėra laikoma eksperto išvada, tačiau ji gali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, jos įrodomoji reikšmė vertintina visų byloje surinktų įrodymų visumoje (CPK 177 straipsnis).

19. Atsakovė akcentuoja ir tai, kad teismas priimdamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus pasibaigus parengiamajai proceso stadijai pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismo procesą ir įrodymų teikimo tvarką, nepagrįstai sudaręs šališkas išlygas ieškovės pusei. Pažymėtina, kad pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga visų pirma reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, ir, antra, pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus. Pažymėtina, kad įrodinėti reiškia ne tik pareigą, bet ir teisę, nes CPK 42 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šalių teises, kaip viena iš šalies teisių įvardyta teisė teikti įrodymus. Pagal CPK 17 straipsnį, šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021). Dėl to, kad ieškovė teikė bylai sąskaitas faktūras, VĮ Registrų centro pranešimus ir išrašus, finansinės atskaitomybės duomenis bei kitus dokumentus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jų nepriimti, kadangi, teikdama šiuos įrodymus, ieškovė siekė pagrįsti savo procesinę poziciją. Tai, kad atsakovė bylai pagrindžiančių savo poziciją duomenų neteikė, niekaip nepaneigia tokios ieškovės teisės.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių veiksmų atlikimas bei procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Atsakovė nenurodo, kad ji prašė nušalinti bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją dėl šios šališkumo, o tai reiškia, jog atsakovė neturėjo duomenų, leidžiančių spręsti apie teisėjos šališkumą. Atsakovės įsitikinimas, kad teisėja buvo šališka, susiformavo tik šiai priėmus teismo sprendimą. Kaip minėta, vien atsakovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nėra teismo šališkumo įrodymas, atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, todėl atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos šališkumą, nesant kitų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą dėl buhalterinės apskaitos dokumentų išreikalavimo tiek savo paaiškinimais ir liudytojos parodymais, tiek byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su minėta teismo sprendimo dalimi, be kita ko, akcentuodama, kad ieškovės vadovas dokumentus perduodavo ir atsiimdavo nepildydamas jokių priėmimo–perdavimo aktų, o tai, kad ieškovė turi visus jos nurodomus buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtina deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai teikimas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

22. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pasikeičia ūkio subjekto apskaitos paslaugas teikianti įmonė, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto apskaitos paslaugas teikianti įmonė apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui.

23. Kaip matyti, šalių sudarytos Sutarties 1.1. punktu atsakovė įsipareigojo pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus užsakovo (ieškovės) pateiktus pirminius, suvestinius dokumentus bei informaciją vesti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą. Sutarties 1.3. punktu atsakovė įsipareigojo Sutarties galiojimo metu ir tris mėnesius po Sutarties nutraukimo saugoti ieškovės pateiktus dokumentus. Tačiau minėta Sutartimi nebuvo aptartos sąlygos, susijusios su pirminių ir (ar) suvestinių dokumentų perdavimu–priėmimu. Visų pirma matyti, kad Sutartyje nėra išskirta (nustatyta), kad atsakovė sukuria ir perduoda ieškovei jos pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytą kokią nors specifinę, istorinę ar dar kokią nors elektroninę duomenų bazę. Ieškovė pati niekada nevedė duomenų buhalterinėse programose, neskaičiavo ir nematė, kaip tą atlieka atsakovė, kaip ji sudaro atitinkamas ataskaitas ar pildo didžiąsias knygas ir darbo užmokesčio bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Nesant šalių Sutartyje nustatytos atsakovės pareigos sukurti ir perduoti ieškovei duomenų bazę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ginčo Sutartį, juolab, kad Sutartyje buvo numatyta ir tai, kad atsakovė buhalterinę apskaitą veda pagal ieškovės pateiktus pirminius, suvestinius dokumentus. Antra, iš pateiktos 2024 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad MB „Didžioji pelėda“ ieškovei suteikė buhalterines paslaugas, susijusias su finansinių metų uždarymu ir visų duomenų suvedimu ir deklaracijų tikslinimu už 2019, 2020, 2021, 2022 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovei MB „Didžioji pelėda“ suteikė paslaugas, susijusias su deklaracijų tikslinimu už nurodytą laikotarpį, vertintina, jog iš esmės nurodytu laikotarpiu reikalaujamais duomenimis atsakovė nedisponuoja. Šalims nesudarius perdavimo–priėmimo aktų dėl atsakovės disponuojamų ir dalies ieškovei grąžintų duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė ieškovei privalo perduoti reikalaujamus duomenis ir dokumentus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė, ar atsakovė buvo sudariusi ieškiniu reikalaujamą perduoti duomenų bazę, ar ji tokia, kokią reikalavo perduoti ieškovė, nenustatė perduotino objekto funkcionalumų, ieškovei neįvykdžius savo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 12, 178 straipsniai), nustatė atsakovei pareigą perduoti buhalterinės apskaitos duomenis, kuri iš esmės nėra aiškiai apibrėžta, todėl priimtas sprendimas neįvykdytinas (nebūtų įmanoma identifikuoti, ką privalu atlikti, ir nebūtų įmanoma patikrinti, ar toks sprendimas yra įvykdytas), ir tai pažeistų sprendimo privalomumo požymį (CPK 18 straipsnis) ir vykdytinumo savybę. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota ieškovei perduoti reikalaujamus duomenis ir dokumentus, keistina, ieškovės ieškinio reikalavimo dalis atmestina.

24. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė teigia, kad teismas neišsamiai, nevisapusiškai tyrė įrodymus, juos vertino paviršutiniškai, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

25. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų negalėjo būti tenkinamas, kadangi ieškovė nenurodė šių išlaidų apskaičiavimo ir šių išlaidų dydžio nepagrindė.

26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už teisines paslaugas be žyminio mokesčio patyrė 5 209,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateiktu prašymu (DOK – 47769) prašė priteisti 5 209,07 Eur išlaidų ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Kaip matyti, ieškovė pagal 2024 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą PREV001287 sumokėjo 190,58 Eur už teisines konsultacijas pagal ataskaitą (kliento pateiktų dokumentų analizė ir vertinimas, konsultacija klientui, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo rengimas ir pateikimas teismui). Pagal 2024 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą PREV001483 sumokėjo 63,53 Eur už teisines konsultacijas pagal ataskaitą (dokumentų rengimas, pildymas ir įsiteisėjusio teismo įsakymo pateikimas priverstiniam vykdymui). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.6., 8.16., 8.17., papunkčiuose nustatytus rekomenduojamus priteistinus dydžius, mano, kad šios išlaidos neviršija rekomenduotinų priteistinų dydžių sumos. Ieškovė pagal 2024 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą PREV001547 sumokėjo 1 715,18 Eur už pateiktų dokumentų analizę, konsultaciją, ieškinio rengimą ir pateikimą teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.2. papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2196,4 x 2,5 = 5491) už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą, mano, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų. Ieškovė pagal 2025 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą PREV001716 sumokėjo 1 524,60 Eur už pateikto bylai atsiliepimo į ieškinį analizę ir vertinimą, dubliko į UAB „Arcus Caelestis“ atsiliepimą rengimą ir pateikimą teismui. Remdamasi Rekomendacijų 8.3. papunktyje nustatytu rekomenduojamu dydžiu (2237,90 x 1,5 = 3356,85) už dubliko parengimą, mano, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų. Ieškovė pagal 2025 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą PREV001828 sumokėjo 1 715,18 Eur už teisines konsultacijas pagal pridedamą ataskaitą (pateikto bylai tripliko analizė ir vertinimas, konsultacija klientui dėl tolimesnio proceso ir papildomų įrodymų rinkimo; įrodymų rinkimas ir jų analizė, prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir liudytojo šaukimo rengimas ir pateikimas teismui; pasirengimas posėdžiui, įrodymų ir byloje esančių procesinių dokumentų vertinimas, klausimynų dalyvaujantiems byloje asmenims rengimas, paaiškinimams teisme pasiruošimas ir jų rengimas; atstovavimas klientui teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. kovo 25 d.; pasirengimas posėdžiui, baigiamosios kalbos rengimas, atstovavimas klientui teismo posėdyje, vyksiančiame 2025 m. kovo 28 d.; 2025 m. kovo 26 d. prašymo dėl papildomų įrodymų rengimas ir pateikimas teismui). Remiantis Rekomendacijų 8.16., 8.18., 8.19., papunkčiais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovės pateiktos ir detalizuotos išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kilusio ginčo faktines ir teisines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau nepagrįstai įpareigojo atsakovę per septynias dienas nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei ieškovės dokumentus ir duomenis. Dėl to šioje nutartyje nurodytoje apimtyje išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 5 447,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 4 036 Eur išlaidų. Įvertinus patenkintus ir atmestus reikalavimus, aplinkybę, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl patirtų nuostolių atlyginimo iš esmės tenkinami bei tai, kad ginčas daugiausiai vyko dėl minėtų sumų priteisimo, kad reikalavimas dėl dokumentų ir duomenų perdavimo ieškovei atmestas, darytina išvada, kad ieškovė laimėjo bylą 70 proc., o atsakovė 30 proc. bylos, atsižvelgiant į nustatytas procentines dalis, darytina išvada, kad iš atsakovės ieškovei turi būti priteisiama 3 812,94 Eur (5 447,07 Eur x 70 proc.), o iš ieškovės atsakovei 1 210,80 Eur (4 036 Eur x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 815 Eur išlaidų, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (2025 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PREV001949; 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą). Ieškovė 2025 m. lapkričio 18 d. pakartotinai pateikė minėtą sąskaitą faktūrą ir mokėjimo įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenys, pagrindžiantys patirtas bylinėjimosi išlaidas, jau pateiktos byloje, pakartotinai teikiamus įrodymus atsisako priimti kaip perteklinius. Atsakovė pateikė duomenis, kad iš viso apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 482 Eur, kurias sudaro 232 Eur žyminis mokestis ir išlaidos už apeliacinio skundo parengimą – 1 250 Eur – ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (2025 m. gegužės 16 d. Sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 29/2025 m.; 2025 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymą). Tiek ieškovės, tiek atsakovės prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio.

33. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 30 proc. apimtimi, todėl atsakovei priteistina 444,60 Eur (1 482 Eur x 30 proc.), atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 270,50 Eur (1 815 Eur x 70 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanema“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arcus Caelestis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 717,25 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus septyniolika eurų 25 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 717,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanema“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arcus Caelestis“ 3 812,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arcus Caelestis“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanema“ 1 210,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanema“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arcus Caelestis“ 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arcus Caelestis“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanema“ 444,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irma ČuchrajŽilvinas JaraminasErika Misiūnienė