- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-321-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- S. Ž., K. A.
- Ieškovas
- BUAB „Green Logistics“
- Kategorijos
- 2.2.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Green Logistics“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, ieškinį atsakovams S. Ž. ir K. A. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 17 977,95 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2016-06-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Green Logistics“ buvo iškelta bankroto byla. 2016-11-14 nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 21 105,31 Eur sumai, bei įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas K. A. 2016-11-14 priėmimo-perdavimo aktu perdavė tik dalį bendrovės dokumentacijos. Viešuosiuose registruose teiktu 2012-12-13 balansu įmonė buvo nemoki – įsiskolinimai viršijo pusę į įmonės balanso įrašyto turto vertės. UAB „Green Logistics“ valdymo organai įmonei esant nemokiai nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didino įsiskolinimus kreditoriams ir prisiėmė naujų skolinių įsipareigojimų. Atsakovai jau 2012-12-31 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsakovai nevykdami pareigos inicijuoti bankroto bylą UAB „Green Logistics“ ir toliau prisiimdami finansinius įsipareigojimus, padarė 17 977,95 Eur žalos bendrovės kreditoriams, kurią atsakovai turi atlyginti solidariai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas K. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendraatsakovė S. Ž. turi būti pripažinta netinkama atsakove. Ieškovei buvo perduota visa, pilnai tvarkinga UAB „Green Logistics“ finansinės atskaitomybės ir kita priklausanti dokumentacija buvusi iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Per visą bankroto procedūros laikotarpį ieškovė nei karto neinformavo ar kitaip nepranešė apie trūkstamus, neperduotus dokumentus, nors per šį laikotarpį su ieškove buvo bendrauta ne kartą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis nuo 2012-12-31 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo reikalaujama priteisti suma yra kildinama iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Tačiau ieškovė nepateikė tikslių duomenų apie UAB „Green Logistics“ tapimą nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Atsakovas nurodė, jog jis dėjo maksimalias pastangas siekdamas atsiskaityti su įmonės kreditoriais, naudojo tam asmeninės lėšas, su bendrove elgėsi sąžiningai.
3. Atsakovė S. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo. Įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2016-09-16, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2017-05-29. Ieškovė neįrodė kada UAB „Green Logistics“ tapo nemokia ir kada įmonės vadovas ir/ar dalyvis turėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę, kad ši neperdavė jam įmonės dokumentų. Atsakovė įmonės vadove buvo iki 2014-08-01, o akcininke iki 2014-11-19, todėl ji negali būti laikoma atsakinga dėl dokumentų neperdavimo ar per vėlai iškeltos bankroto bylos, kadangi bankroto byla buvo iškelta 2016-06-02, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo to momento, kai ši buvo vadovė ar akcininkė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-12 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad UAB „Green Logistics“ pagal paskutinį įmonės sudarytą balansą, teiktą viešiesiems registrams, buvo nemoki. Tačiau atsakovai bankroto bylos neinicijavo, priešingai, jie prisiėmė naujų skolinių įsipareigojimų. Atsakovas K. A., žinodamas, kad UAB „Finway“ neatliko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, būdamas įmonės vadovu, turėjo teisę ir pareigą ginčyti netinkamą UAB „Finway“ sutarties įvykdymą.
5. Atsakovė S. Ž., eidama UAB „Green Logistics“ direktorės pareigas nuo 2012-05-16 iki 2014-08-01, sudarė paskolos sutartį su ŽŪB „Agro paslaugų centras“, tačiau nei ji, nei atsakovas K. A. nepateikė duomenų, kur buvo panaudotos šios lėšos. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kokią konkrečią veiklą įmonė vykdė nuo 2013 metų, kai ši jau buvo nemoki, kokių veiksmų ėmėsi pagerinti įmonės finansinę padėtį. Teismas konstatavo, kad įmonei esant nemokiai, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. prisiėmė papildomų įsipareigojimų, taip padarydami žalą bendrovei ir jos kreditoriams. Atsakovams elgiantis priešingai, t .y. elgiantis sąžiningai apdairiai, rūpestingai, žalos įmonės kreditoriams būtų pavykę išvengti, jeigu jie būtų laiku inicijavę bankroto bylą bendrovei, todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovų neatsakingais, kaltais, aplaidžiais veiksmais, bankrutavusiai UAB „Green Logistics“ ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti abu atsakovai solidariai.
6. Atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jie neperdavė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentacijos, pagal kurią galima būtų nustatyti kokia buvo vykdyta ūkinė komercinė veikla, kur panaudotos skolintos lėšos ir pan.. Teismas tai vertino kaip atsakovų – bendrovės administracijos vadovo pareigų nevykdymą. Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonei atsirado žala, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovų kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti ieškovui nereikia. Teismas taip pat atmetė atsakovės S. Ž. argumentus, jog ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senatį. Nagrinėjamos bylos atveju ieškinio senaties terminas yra 3 metai, o ne 6 mėnesiai kaip nepagrįstai teigia atsakovė. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji negali būti laikoma atsakinga už per vėlų įmonės bankroto bylos inicijavimą. Teismas nurodė, kad įmonei jau tapus nemokiai, atsakovė 2013-02-19 sudarė paskolos sutartį su ŽŪB „Agro paslaugų centras“, pagal kurią įmonė gavo 7 240,50 Eur paskolą, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė S. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 sprendimą jos atžvilgiu, šio reikalavimo netenkinus, panaikinti minėtą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bendrovė buvo nemoki 2012-12-31, kadangi tą savo sprendime nurodė bankroto bylą iškėlęs Vilniaus apygardos teismas. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Vilniaus apygardos teismui nebuvo žinomas bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydis, jų susidarymo data ir įmonės nemokumas buvo nustatytas įvertinus visus bendrovės įsipareigojimus nurodytus balanse, o ne pradelstus įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą UAB „Green Logistics“, nevertino nei teisinio, nei faktinio įmonės nemokumo aplinkybių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes įvertinti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė.
8. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog bendrovė 2012-12-31 būtų nutraukusi veiklą ar veiktų nuostolingai. 2012-12-31 buvo pradelsta tik 3 127,36 Eur suma. Atsakovei, būnant įmonės vadove laikotarpiu nuo 2012-05-16 iki 2014-08-01, bendrovė buvo moki. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, kad ši žinojo ar turėjo žinoti apie jos pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nenustatyta, kad apeliantė savo veiksmais būtų mažinusi bendrovės turtą, jį perleidusi ar dovanojusi. Buvo padengti kreditoriniai reikalavimai už 78 544,58 Eur, kas rodo atsakovų siekį išsaugoti bendrovę. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų tyčia pažeidusi kreditorių interesus, veikusi neatsargiai ar aplaidžiai, todėl nesant šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų, civilinė atsakomybė atsakovei yra negalima.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė yra solidariai atsakinga dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovai bendrovės veikloje dalyvavo skirtingais laikotarpiais, skyrėsi jų funkcijos. Be to, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad abu atsakovai bendrais veiksmais padarė žalos įmonei ir jos kreditoriams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nemokumo nustatymo momentą reglamentuojančių teisės aktų, formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, tokiu būdu teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir nemotyvuotas sprendimas šioje byloje.
Atsiliepimas
10. Ieškovės BUAB „Green Logistics“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovai turėjo galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame galėjo ginčyti Vilniaus apygardos teismo nustatytą įmonės nemokumo datą. Atsakovai nenurodo kada, jei ne 2012 metais įmonė tapo nemoki. Atsakovai bankroto administratoriui neperdavė visų dokumentų. 2013 metais įmonės sąskaitose nebuvo lėšų, jos buvo areštuotos, įmonė realiai veiklos nevykdė, todėl laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jos įsipareigojimai kreditoriams didėjo. Atmestini apeliantės teiginiai, kad jos vadovaujama įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, nes praktiškai tokios galimybės įmonė neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-12-31 dienos UAB „Green logistics“ balanse, kuris teiktas VĮ „Registrų centras“ įmonės turtas sudarė 96 522,53 Eur (333 273 Lt), o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 100 529,13 Eur (34 7107 Lt). Vėlesni balansai apie UAB „Green logistics“ turtą ir įsipareigojimus nebuvo teikti. 2013-02-19 UAB „Green logistics“ paskolos sutartimi iš ŽŪB „Agro paslaugų centras“ paėmė 7 240,50 Eur (25 000 Lt) paskolą. Paskolos sutartį pasirašė tuometinė įmonės direktorė S. Ž.. ŽŪB „Agro paslaugų centras“ finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia 2016-11-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. UAB „Green logistics“ laikotarpiu tarp 2013-10-01 iki 2014-08-05 įsiskolino UAB „Finway“ už apskaitos paslaugas 1 401,76 Eur. UAB „Finway“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia 2016-11-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Susidarė 210,40 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriui už 2016 m. 1 ketvirtį, 2012-12-31 įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padidėjo nuo 2012-12-31 buvusios 3 127,36 Eur skolos iki 2016-11-14 nutartimi patvirtintos 12 252,65 Eur t. y. 9 125,29 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nemokumo faktą, nevertino aplinkybių, susijusių su nemokumo fakto nustatymu. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nemokumą nustatė remdamasis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, jog įmonės nemokumas nebuvo tinkamai nustatytas, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog įmonės faktinis nemokumas susidarė kitu metu, nei nurodė pirmos instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog ŽŪB „Agro paslaugų centras“ paskola dar nėra pradelsta, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą šis įsiskolinimas pateko į įmonės kreditorių sąrašą, nes nebuvo grąžintas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog atsakovai nenurodė kokiu tikslu buvo imta ši paskola, kur gauti pinigai buvo panaudoti.
15. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015, kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytam prejudiciniam faktui, jog UAB „Green Logistics“ 2012 metų pabaigoje buvo nemoki pagal ĮBĮ, pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad atsakovei, kaip įmonės vadovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, yra pagrįstas ir teisingas. Apeliantė apeliaciniame skunde, nesutikdama su tokia išvada, nenurodo aplinkybių, kurios leistų spręsti apie kitą, nei teismo nustatytą, įmonės nemokumo pradžios momentą.
16. Apeliantė nurodo, jog teismas nenustatė kada apeliantei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir nurodo, jog nors tiesiogiai pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečios datos, kada, jo vertinimu, apeliantė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau iš teismo sprendimo visumos matyti, jog teismas, nustatęs, jog įmonė tapo nemokia nuo 2012-12-31, tą momentą laikė ir privalomumo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo diena.
17. Atsakovė nurodo, jog jai negali būti taikoma solidari atsakomybė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tuo, tačiau pažymi, kad iš byloje esančių duomenų (VĮ „Registrų centras“ išrašas) matyti, kad atsakovė buvo įmonės vadovė iki 2016-06-17, tai yra iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir bankroto administratoriaus registravimo. Pagal CK 2.62 straipsnio 3 dalį, juridiniai asmenys privalo Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens organai (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5 punktas), juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas (juridinio asmens kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Remiantis CK 2.66 straipsnio 3 dalimi, kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. CK 2.66 straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CK 2.66 straipsnio 5 dalis). Nors pati apeliantė nurodo, jog ieškovo direktore buvo tik iki 2014-08-01, tačiau ji nepaneigia viešojo registro duomenų, kuriais remiantis atsakovė įmonės vadove buvo iki pat bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo vadove nuo 2012-05-21 iki 2016-06-17 buvo apeliantė S. Ž., todėl jai, kaip bendrovės vadovei, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ji to nepadarė. Esant šioms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalą iš apeliantės. Kadangi atsakovas K. A. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 sprendimo nepateikė, jis neginčijo teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, o apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas sprendimo (CPK 313 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo keisti 2017-12-12 teismo sprendimo nėra.
18. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.