Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingridai Jakubonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. R. ieškinį V. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-885-277/2012 iš V. P. nepilnamečiam vaikui U. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 1 d. padidinti iki 220 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Ieškovė 2021 m. spalio 5 d. parengiamajame teismo posėdyje reikalavimo priteisti procesines palūkanas atsisakė (b. l. 48).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovas yra jos dukros G. P. ir sūnaus U. P. tėvas. Su atsakovu santuoka nutraukta. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. teismo įsakymu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams dukrai G. ir sūnui U. priteistas išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Dukra jau pilnametė. Mano, kad priteistas išlaikymas neatitinka sūnaus poreikių, nes šalyje pasikeitė ekonominė situacija, įvesta nauja valiuta, padidėjo išlaidos maistui, medikamentams, drabužiams, komunalinėms paslaugoms, mokymosi ir ugdymo išlaidoms, transportui ir kt., be to, keitėsi minimalios mėnesinės algos dydis. Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 468 Eur atskaičius mokesčius, todėl vaiko išlaikymui reikalinga minimali orientacinė 468 Eur suma. Atsakovas su sūnumi retai bendrauja, sūnaus auginime ir aklėjime nedalyvauja, su vaiku susitinka kas kelis mėnesius po kelias valandas, neprisideda prie vaiko atostogų, neskatina papildomos sūnaus veiklos. Šiuo metu vaiko poreikiai kardinaliai pasikeitė, be to jis turi nustatytą įgimtą neįgalumą, todėl visų esamų ir būtinų poreikių pilnavertiškam vaiko vystymuisi viena negali užtikrinti. Išlaidos vaiko išlaikymui, metų poreikį išskaidant kas mėnesį, yra tokios: 200 Eur maistui (iš jų 40 Eur maistui mokykloje); 25 Eur telefonui; 15 Eur internetui ir televizijai; 40 Eur klausos aparatų aptarnavimui (klausos aparatų baterijos, įdėklai, antgaliai ir kt. priedai, klausos tikrinimas (kartą per metus); 15 Eur kanceliarinėms prekėms mokyklai ir laisvalaikiui (kuprinė, sąsiuviniai, kalendoriai, rašikliai, klijai, pieštukai, trintukai, kalkuliatorius); 30 Eur higienos poreikiams (plaukų kirpimas, prausimosi priemonės, skutimosi priemonės, kvepalai ir pan.); 10 Eur mokyklos reikmėms (šventės ir renginiai mokykloje, klasės draugų gimtadieniai, vakaronės, klasės ir mokyklos puošimas šventėms, fotografavimasis su klase); 35 Eur laisvalaikiui (pažintinės kelionės su šeima po Lietuvą, mokyklinės išvykos ir ekskursijos, mokykliniai turistiniai žygiai, turistiniai žygiai su šeima, kavinių lankymas, koncertai, teatrai, muziejai, šventės, maudymosi reikmenys, turistinės priemonės, laisvalaikis su draugais); 100 Eur komunalinėms paslaugoms; 40 Eur atostogoms – vieną kartą per metus nuvykti atostogų prie Baltijos jūros (kelionė 50 Eur (50 proc. kelionės išlaidų), nakvynė 10 parų po 30 Eur asmeniui, pramogos 150 Eur (15 Eur ×10 d.) arba atostogos užsienyje (500-600 Eur poilsinė kelionė); 100 Eur aprangai (avalynė ir apranga kasdienai į mokyklą pagal sezoną: rudeninė striukė 45 Eur, žieminė striukė 85 Eur, džinsai 25 Eur, batai rudeniui 45 Eur, batai žiemai 55 Eur, džemperis 15-25 Eur, laisvalaikiui avalynė ir apranga pagal sezoną ir puošnesni drabužiai įvairioms progoms bei sportinė avalynė – 65 Eur, sportinis kostiumas 35 Eur mokyklai, apatinis trikotažas, kojinės (2-3 Eur), pirštinės 20 Eur, kepurė 10 Eur, šalikas, apranga ir avalynė namams (chalatas 30-40 Eur, šlepetės 10-15 Eur), maudymosi šortai 20-25 Eur); 30 Eur hobiams ir pomėgiams (kasmėnesiniai pažintiniai žurnalai, komiksų knygelės, enciklopedinės knygos, lėgo konstruktoriai, žvejyba, dviratis (dviračio remontas ir atsarginės detalės), priedai kompiuteriui, darbo įrankiai (vaikas labai mėgsta medžio ir metalo apdirbimo darbus); 25 Eur augintinio (šuns) maistui ir veterinaro paslaugoms bei įvairiems aksesuarams; 50 Eur nenumatytoms išlaidoms (odontologo paslaugoms, batų taisymui, kompiuterio remontui, vykimas į Vilnių klausos aparatų reguliavimui ir remontui, vaistai, indai, baldai, patalynė, elektros prekės); 25 Eur išlaidoms, susijusioms su mokymusi (duomenys neskelbtini) (9 praktiniai užsiėmimai per mokslo metus – kelionė į Vilnių ir atgal, vykimas miesto transportu ir maitinimas) – iš viso 740 Eur. Planuojamos ir būsimos išlaidos: 250 Eur akiniams (vaikui nustatyta trumparegystė), 700 Eur A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimui ir 500-900 Eur motociklui pirkti.

Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad sūnui duoda kišenpinigių mažiausiai po 50 Eur. Lietuvoje atsakovas būna retai. Paskutinį kartą susitiko su sūnumi š. m. rugpjūčio 2 d., nupirko saldumynų ir davė 20 Eur. Po 50 Eur duoda gimtadieniui ir Kalėdoms. Vaikas šiuos pinigus išleidžia savo nuožiūra. 2019 metais važiavo su sūnumi atostogauti prie jūros, atsakovas vaikui pramogoms davė tik 20 Eur. Praėjusiais metais lėšų atostogauti neturėjo, todėl sūnus atostogas praleido namuose. Kelis kartus per metus važiuoja su sūnumi pramogauti į Vilnių. Aplanko muziejų arba parodą, eina į kiną, pietauja kavinėje. Važiuoja į pažintines keliones po Lietuvą, lanko piliakalnius, muziejus, bažnyčias, dalyvauja įvairiose pramoginėse veiklose. Atsakovas tokių išvykų sūnui neorganizuoja, kartu nevažiuoja ir materialiai neprisideda.

Gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nes pardavus butą Ignalinoje, nusipirko seną, apleistą namą, kuriame gyventi dar negalima, nes nėra veikiančio šildymo ir vandentiekio. Dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas (duomenys neskelbtini) į rankas, kitų papildomų darbų ir pajamų neturi. Atsakovas moka sūnui 125 Eur išlaikymą. Sūnus gauna 143 Eur neįgalumo pašalpą ir 111 Eur vaiko pinigus.

Atsakovas teigia, kad prisideda prie klausos aparatų pirkimo, bet paskutinį kartą klausos aparatai buvo nupirkti 2012 metais dar iki santuokos nutraukimo. Norėtų įsigyti naujus aparatus, nes esami nebeužtikrina pilnavertiškos klausos kokybės mokslui ir gyvenimui, dažnai genda. Nauji du klausos aparatai kainuoja nuo 2000 iki 4000 Eur.

Sūnus yra paauglys, o tokio amžiaus jaunuoliai labai jautrūs patyčioms. Aprangos, avalynės, telefono, mokyklinių prekių išvaizda ir kokybė jam labai svarbi. Atsisako nešioti nemadingus, jo manymu negražius drabužius ir avalynę, todėl išlaidų rūbams ir avalynei reikia žymiai daugiau nei anksčiau. Be to, pradėjo mokytis ir teks važinėti į praktinius užsiėmimus Vilniuje, todėl vaikui norisi atrodyti madingai. Daugumą drabužių ir avalynę tenka pirkti kiekvienais metais, nes sūnus greit juos išauga. Sūnus labai mėgsta medžio ir metalo apdirbimo darbus, todėl pagal galimybes stengiasi įsigyti įvairius darbo įrankius.

Turi augintinį (šunį), kurį sūnus labai myli ir su juo praleidžia visą laisvą laiką, psichologiškai jaučiasi geriau ir saugiau, nes vengia būti namuose vienas. U. norėtų įgyti motociklo vairuotojo pažymėjimą ir motociklą. Bet jo regėjimas suprastėjo ir reikalingi akiniai. Be akinių negali gauti vairuotojo sveikatos pažymėjimo, todėl pirmiau reikia įsigyti akinius, kurie kainuoja 250 Eur.

Prašo atsižvelgti į pasikeitusius sūnaus poreikius ir priteisti prašomą sumą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovo atstovė papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Mano, kad reikalavimas priteistą išlaikymą padidinti nuo 2021 m. sausio 1 d. nepagrįstas, nes pagal kasacinio teismo praktiką priteistas išlaikymas didinamas nuo ieškinio padavimo dienos.

Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis išlaikymo dydžio kriterijus minimali mėnesinė alga, kurios dydis dabar 642 Eur su mokesčiais ir 468 Eur atskaičius mokesčius. Nesutinka su tokia pozicija, nes kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 209-916/2016). Mano, jog vien tai, kad nuo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. teismo įsakymo priėmimo iki ieškinio padavimo ženkliai padidėjo minimali mėnesinė alga, nėra savaime pakankamas pagrindas priteisto išlaikymo padidinimui.

Remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, bet tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), bet vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus – vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Priteisto išlaikymo padidinimas nėra besąlyginis, o galimas tik esant tam tikroms įstatyme nustatytoms prielaidoms – pateikus duomenis, kad po priimto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba pasikeitė vaiko poreikiai.

Pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l64-687/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 294/2010).

Nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), į komandiruotes užsienyje būna išvykęs nuo šešių iki aštuonių savaičių. Gaunamos pajamos yra apie (duomenys neskelbtini). Tai darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai. Grįžęs iš komandiruotės Lietuvoje būna apie keturias savaites ir tuo laikotarpiu jokių pajamų negauna.

Prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad šalys turi pilnametę dukrą G. P., kuri šiais metais baigė Vidiškių vidurinę mokyklą ir įstojo į V. D. universitetą. Pažymi, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio dukrą išlaiko tik jis, nes ieškovė atsisakė remti pilnametę dukrą. Faktiškai vienas išlaiko du vaikus, o ieškovė išlaiko tik nepilnametį sūnų. Mano, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui negali būti didinamas kol vienas remia pilnametę dukrą. Atsiradus papildomų, nenumatytų išlaidų sūnaus išlaikymui, visada prisideda.

Nesutinka su teiginiu, kad nenori bendrauti su sūnumi. Dažnai būna išvykęs, o esant Lietuvoje sūnus ne visada nori su juo praleisti laiką, nes jam jau šešiolika metų ir jis pats sprendžia, kur ir su kuo nori leisti laiką.

Nepagrįstas reikalavimas priteisti procesines palūkanas, nes vykdo prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų.

Nesutinka su pateiktu vaiko poreikių paskaičiavimu, nes ieškinyje buvo nurodyta, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 468 Eur, o praėjus vos penkiems mėnesiams po ieškinio pareiškimo ši suma padidėjo iki 740 Eur. Sutinka, kad maistui reikia 200 Eur, bet ieškovė išlaidas maistui skaičiuoja kelis kartus – kavinių lankymas, maitinimas nuvykus į mokymus (duomenys neskelbtini). Mano, kad išlaidos maistui neturi būti dubliuojamos. Nurodytos išlaidos telefonui, internetui ir televizijai per didelės ir dubliuojasi. Ieškovė pateikė įrodymus, kad klausos aparato priežiūra kainuoja apie 35 Eur, todėl nurodyta 40 Eur suma taip pat per didelė. Sutinka, kad priemonės mokyklai ir laisvalaikiui yra reikalingos ir būtinos, bet mano, kad kiekvieną mėnesį nereikia pirkti trintukų, pieštukų ar klijų. Sutinka su nurodytomis higienos priemonėmis, bet kiekvieną mėnesį šampūno ar pastos pirkti nereikia, nes tiek jų nesunaudoja. Mano, kad kiekvieną mėnesį mokyklos reikmės (šventėms, renginiams) nereikia skirti po 10 Eur, nes per metus susidaro didelė suma – nėra tokių kainų ir nėra tokių išlaidų. Be to, reikėtų įvertinti, kad mokykloje apie tris mėnesius būna atostogos, todėl išlaidos yra, bet ne tokios didelės. Nesutinka su nurodyta 35 Eur suma laisvalaikiui, nes ji per didelė – kas mėnesį į kelionę nevažiuojama ir neinama į žygį, o turistinių priemonių užtenka keliems metams. Aprangai per mėnesį skiriant po 100 Eur, per metus susidaro didelė 1200 Eur suma, o suskaičiavus nurodytų pirkinių kainas gaunasi 472 Eur, kuriuos padalinus iš dvylikos mėnesių gaunama mėnesio suma 39 Eur. Striukės, šalikas ar chalatas nuperkamas ne vienam sezonui. Mano, kad nurodytos išlaidos yra dirbtinai padidintos. Mano, kad hobiai ir pomėgiai turėtų įsiskaičiuoti į laisvalaikį. Skaičiuojant, kad laisvalaikiui skirta 35 Eur, mokyklos poreikiams su pramogomis – 10 Eur, atostogoms – 40 Eur, hobiams, pomėgiams – 30 Eur, tai susidaro 115 Eur suma per mėnesį. Vaiko tėvų pajamos yra ribotos, jie nėra verslininkai ar gaunantys didesnes pajamas, todėl kyla klausimas, ar reikalinga tokia didelė suma vaiko laisvalaikio poreikiams. Mano, kad tėvas neprivalo išlaikyti dar ir sūnaus augintinio. Sutinka, kad gali būti nenumatytų išlaidų, bet ne po 50 Eur kas mėnesį. Nepilnamečiams odontologo paslaugos ir vaistai yra nemokami. Įvertinus išlaidas aprangai, mano, kad batai yra ne taisomi, o perkami. Ar taisomas kompiuteris, byloje duomenų nėra. Išlaidos klausos aparatų reguliavimui ir remontui jau buvo nurodytos atskirai, prie klausos aparatų aptarnavimo. Taip pat nėra duomenų, kad kas mėnesį reikia vykti klausos aparatą reguliuoti. Indai, baldai, elektros prekės ir patalinė kiekvieną mėnesį nėra perkami. Vilniuje vaikas mokysis mokslo metais, o kelionės išlaidoms nepilnamečiam vaikui nuo rugsėjo 1 d. iki vasaros atostogų pradžios galioja lengvatos, todėl kelionės išlaidos nebus didelės. Mano, kad visos nepagrįstai didelės ar perteklinės išlaidos nurodytos siekiant išlaidų dydį pritempti prie sumos, pateisinančios reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą iki 220 Eur. Akiniai vaikui reikalingi, bet tai yra vienkartinė prekė. Ir ji gali būti priskirta prie nenumatytų išlaidų. Atsakovas visada kompensuotų pusė išlaidų reikalingai prekei, pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Mano, kad nei A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimas, nei motociklas nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu. Tėvai gyvena tik iš darbo užmokesčio, todėl norai turi atitikti galimybes ir būtinus poreikius. Mano, kad vaiko išlaikymo dydis ieškinyje buvo nurodytas teisingai, o papildomai nurodyti vaiko poreikiai yra dirbtinai didinami ir nuo liepos 15 d. iki gruodžio 15 d. negalėjo padidėti beveik 300 Eur.

Prašo ieškinį dėl išlaikymo padidinimo atmesti arba tenkinti mažesne suma, įvertinus vaikui valstybės mokamus 254 Eur. Reikalavimą priteisti procesines palūkanas ir reikalavimą priteisti padidintą išlaikymą po 220 Eur nuo š. m. sausio 1 d. prašo atmesti. Prašo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja G. P. paaiškino, kad šalys yra jos tėvai. Sulaukus pilnametystės, tėvas ir toliau finansiškai remia. Nepriklausomai nuo to dirba ji ar ne, kiekvieną mėnesį į sąskaitą perveda po 150 Eur. Dirba Vilniuje ir mokosi. Gyvena bendrabutyje, už kurį moka po 120-130 Eur. Dirba puse etato, todėl gauna mažesnį nei minimalų užmokestį. Iš savo gaunamų pajamų galėtų pragyventi. Iš tėvo pinigų nereikalavo, jis pats tai daro. Mama lėšų neskiria. Pagalbos į mamą nesikreipė. Su mama nėra jokių santykių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išadą, kurioje nurodoma, kad padidinus teikiamą išlaikymą iki 220 Eur būtų geriau užtikrintas tinkamas būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimas, išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir didėjančius poreikius.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-885-277/2012 iš V. P. nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nepilnamečiams vaikams G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir U. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis 400 Lt (115,85 Eur) dydžio periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalį teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis gali būti pakeistas iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba vaiko poreikiams. Šių aplinkybių pasikeitimas pagal suformuotą teismų praktiką, turi būti esminis ir vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.

Ieškovė reikalavimą padidinti nustatytą išlaikymą nepilnamečiam sūnui grindžia iš esmės pasikeitusia ekonomine situacija, minimalios mėnesinės algos dydžio, kurį laiko orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pasikeitimu iki 468 Eur atskaičius mokesčius ir vaiko poreikių padidėjimu, nes nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip aštuoneri metai.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad vaikui augant, objektyviai didėja vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų suma – daugiau lėšų reikia skirti vaiko ugdymo reikmėms, drabužiams, avalinei, laisvalaikiui, būreliams, maistui ir kt. Galima teigti, kad padėtis pasikeitė iš esmės.

Ieškovė, pateikdama vaiko poreikių lentelę, nurodė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 740 Eur.

Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, kad nurodyta suma yra nepagrįstai didelė. O būtent, kad dubliuojasi nurodytas poreikis maistui, nes išlaidos maistui papildomai nurodomos prie laisvalaikio poreikio ir išlaidų, susijusių su mokymusi (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodytos išlaidos klausos aparato remontui ir prie nenumatytų išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktą paskaičiavimą aprangai reikalinga maksimali suma yra apie 500 Eur, todėl šią sumą padalinus iš dvylikos mėnesių poreikis būtų ne 100 Eur, kaip nurodo ieškovė, o tik apie 42 Eur. Teismas taip pat sutinka su atsakovo atstovės teiginiu, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametį sunų, bet ne jo augintinį.

Įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus dėl išlaidų vaiko būtiniesiems ir kitiems poreikiams dydžio, išvadą teikiančios institucijos išvadą, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, teismas sprendžia, jog šiuo metu visiškai pakankama, atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas), atsižvelgiant į augančio vaiko, turinčio sveikatos problemų, poreikius, yra 540 Eur suma (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas gauna 143 Eur neįgalumo pašalpą ir 111 Eur vaiko pinigus. Šie valstybės pinigai yra skiriami ne tėvams, o pačiam vaikui. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatyta reikalinga 540 Eur suma mažinama valstybės mokama vaikui išmokų 254 Eur suma, todėl tėvų dalis vaiko išlaikymui reikalingoje sumoje yra 286 Eur (540 Eur – 254 Eur).

Priteistino išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, nes jis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna atlyginimą apie (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių. Ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute. Nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) ieškovei priklauso gyvenamasis namas (statybos pabaigos metai 1939) su priklausiniais ir žemės sklypas. Ieškovė išlaiko tik nepilnametį sūnų.

Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna atlyginimą apie (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių. Nuosavybės teise atsakovui (duomenys neskelbtini) priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypas ir po 1/2 dalį trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalis žemės sklypo ir pastato kaimo turizmui su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas kas mėnesį teikia priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir finansiškai padeda pilnametei V. D. universitete studijuojančiai dukrai, kas mėnesį pervesdamas po 150 Eur.

Šalys gauna stabilias pajamas, bet atsakovo padėtis šiuo metu yra geresnė, nes jam priklauso nemažai nekilnojamojo turto. Skirstant priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovas praktiškai neprisideda prie savo sūnaus auklėjimo ir rūpinimosi juo, o visa našta iš esmės tenka vien ieškovei, todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šią aplinkybę, prisidėdamas prie sūnaus išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingas ir protingas išlaikymo santykis yra ieškovei 1/3 dalis, atsakovui – 2/3 dalys, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis suapvalinus turi būti padidintas iki 190 Eur (286 Eur : 3 × 2) per mėnesį.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2) punktas). Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė reikalavo priteistą išlaikymą, įvertinus jo indeksavimą, padidinti 95 Eur (220 Eur – 125 Eur), o teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies, padidindamas priteistą išlaikymą 65 Eur, tai yra patenkinta reikalavimo dalis yra 68 procentai. Pagal Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteistas 23 Eur dydžio žyminis mokestis (65×12×3%).

Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Atsakovas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato padėjėjo ir advokato pagalbai apmokėti, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 910 Eur išlaidų advokato padėjėjo ir advokato pagalbai apmokėti (b. l. 26-27, 36-37, 55-56, 101-102). Atsakovo turėtos išlaidos advokato padėjėjo ir advokato pagalbai apmokėti neviršija dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, kai ieškinys patenkinamas iš dalies bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos proporcingai teisimo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimų patenkinta dalis 68 procentai, atmestų – 32 procentai, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiamas 291 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 10,13 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 96, 98, 259, 268, 270,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-885-277/2012 iš V. P. nepilnamečiam vaikui U. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur, įvertinus indeksavimą 125 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 15 d. padidinti iki 190 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš S. R. V. P. naudai 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš V. P. į valstybės biudžetą 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Išieškoti iš V. P. į valstybės biudžetą 10,13 Eur (dešimt eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.