- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2-918-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01015-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- G. G., uždarajai akcinei bendrovei „Kenko LT“
- Ieškovas
- I. R.
- Trečiasis asmuo
- notarė Danguolė Blauzdžiuvienė, A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės G. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1693-619/2019 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kenko LT“ (nuo 2014 m. gegužės 12 d. bankrutuojanti, nuo 2019 m. gegužės 24 d. išregistruota), G. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė Danguolė Blauzdžiuvienė ir A. B. (A. B.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2013 m. gegužės 25 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą UAB „Kenko LT“ G. G.; 2) panaikinti Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro 2013 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5552; 3) priteisti iš atsakovės G. G. 9 415,44 Eur (32 509,63 Lt) sumą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pareiškė, kad atsisako ieškinio, prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, grąžinti žyminį mokestį.
3. Atsakovė G. G. pateikė prašymą dėl 869,56 Eur (3 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 269,69 Eur žyminio mokesčio, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atmetė atsakovės G. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.
5. Įvertinęs tai, kad ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, atsakovė G. G. yra atsakovės UAB „Kenko LT“ akcininkė, jos sutuoktinis A. B. yra UAB „Kenko LT“ vadovas, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi UAB „Kenko LT“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuojant, kad bendrovė buvo kryptingais jos vadovo veiksmais vedama prie nemokumo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovės G. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalis.).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė G. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje, kuria UAB „Kenko LT“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatavo bendrovės vadovo, o ne atsakovės G. G. kryptingus veiksmus privedant bendrovę prie bankroto. Be to, nurodytoje nutartyje teismas patvirtinto atsakovės G. G. finansinį reikalavimą, būtent dėl šios priežasties ieškovė atsisakė ieškinio šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismui bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 94 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
10. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį šalies procesinis elgesys (veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo metu) laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, įtvirtintas CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Nurodyto CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar pateikus kitą procesinį dokumentą) ar sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, toks šalies procesinis elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
11. Pirmosios instancijos teismas nutarė nepriteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidų, remdamasis kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo spręstas klausimas dėl atsakovės UAB „Kenko LT“ bankroto pripažinimo, priimtu procesiniu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo pozicija.
12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nes nepagrįstai rėmėsi prielaidomis dėl apeliantės sąžiningumo atsižvelgdamas į kitoje byloje nustatytas aplinkybes. Kaip minėta, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertintinas šalių procesinis elgesys būtent nagrinėjamoje, o ne kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog apeliantės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningas. Tai, kad kitoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės UAB „Kenko LT“, kurios buvusi akcininkė yra apeliantė G. G., bankroto pripažinimo tyčiniu, savaime negali būti pagrindu konstatuoti apeliantės, kaip šios bylos šalies, nesąžiningo procesinio elgesio. Nesant duomenų, leidžiančių spręsti, kad apeliantė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar sąmoningai netinkamai atliko procesines pareigas, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės.
14. Apeliantės atstovas advokatas K. Ragaišis teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 8 d., metu pareiškė prašymą priteisti apeliantės naudai 869,56 Eur (3 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurioms pagrįsti pateikė 2014 m. vasario 18 d. pinigų priėmimo kvito kopiją.
15. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. Jasiūnienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.).
16. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
17. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, atsakovės, atstovaujamos advokato procesinį elgesį ir per bylos nagrinėjimo laikotarpį pateiktų procesinių dokumentų skaičių, civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės prašomų priteisti 869,56 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neprieštarauja rekomendacijose nustatytiems civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliems dydžiams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
18. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nagrinėjamam klausimui aktuliu teisiniu reglamentavimu, teismų praktikos išaiškinimais, netinkamai įvertino šalių procesinį elgesį, todėl nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo pagrindu skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina ir esant pakankamai duomenų klausimui išspręsti –klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas – apeliantei iš ieškovės priteistina 869,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės G. G. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 869,56 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.