Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ir atsakovės UAB „Vilstata“ apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-161-531 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei UAB „Vilstata“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė panaikinti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014-12-03 įsakymą Nr. 127-t dėl darbo sutarties nutraukimo, 2014-11-12 įsakymą Nr. 101 dėl drausminės nuobaudos V. L. skyrimo, 2014-11-20 įsakymą Nr. 112-t dėl drausminės nuobaudos skyrimo; pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į UAB „Vilstata“ gamybos direktoriaus pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam paskirtos drausminės nuobaudos yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo. Be to, su atsakovo įsakymu dėl atleidimo iš darbo jis nebuvo supažindintas DK nustatyta tvarka, nesupranta atleidimo pagrindo, nes vien tik tas faktas, kad darbuotojas turi kelias drausmines nuobaudas nėra pakankamas pagrindas darbdaviui vienašališkai nutraukti darbo sutartį. Atsakovo įsakymo tekste nurodytas DK 136 str. 3 d. 1 p., tačiau ar tai nurodytas teisinis darbo sutarties nutraukimo pagrindas, ar kurios nors iš drausminių nuobaudų skyrimo teisinis pagrindas, jam neaišku. Mano, kad atleidimas iš darbo tinkamai neįformintas, todėl yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu ir panaikino UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014-12-03 įsakymą Nr. 127-t dėl V. L. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. ir grąžino jį į gamybos direktoriaus pareigas; priteisė iš UAB „Vilstata“ ieškovui V. L. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo – 2014-12-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kas sprendimo priėmimo dienai sudarė 6 303,49 Eur, už 162 dienas, priteisė iš UAB „Vilstata“ 230 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ieškinio dalyje dėl 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 101 dėl drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo ir 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 112-t dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo V. L., atmetė ir šiuos įsakymus paliko galioti; ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Nustatė, jog ieškovas UAB „Vilstata“ dirbo nuo 1993-06-28, o pagal 1998-06-05 sudarytą darbo sutartį Nr. 54 jis buvo paskirtas į gamybos direktoriaus pareigas. UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014-12-03 įsakymu Nr. 127-t su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu nuo įsakymo priėmimo dienos. Pirmoji drausminė nuobauda pastaba, ieškovui buvo skirta 2014-11-12 bendrovės administracijos vadovo įsakymu Nr. 101, priimtu siekiant išvengti bendrovės nuostolių dėl vadovaujančiųjų darbuotojo aplaidumo ir neatidumo priimant tiekėjų pristatomas prekes ir pasirašant dokumentus, teikiamus apmokėjimui. Antroji drausminė nuobauda – papeikimas, ieškovui buvo skirta 2014-11-20 įsakymu Nr. 112-t už tai, kad darbuotojas darbo metu vykdė asmeninio pobūdžio, su jo tiesioginėmis pareigomis nesusijusią veiklą. Teismas nustatė, jog ieškovo atleidimas iš darbo yra susijęs su drausminėmis nuobaudomis. Su ginčijamu 2014-11-12 įsakymu dėl pastabos skyrimo, ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai 2014-11-14, tačiau jis šio įsakymo neginčijo, nes manė, jog jokių neigiamų pasekmių nesukels. Ieškovas neginčijo savo parašo važtaraštyje, kuriame buvo rasti neatitikimai. Jame nurodytas objektas V. L. nebuvo priskirtas, ir įrodymų, kad dokumentą turėjo pasirašyti būtent ieškovas, nėra. Tai kad ankstesnysis vadovas neturėjo pretenzijų darbuotojui, nereiškė, kad jis neprivalo atsakyti. Ieškovas nustatytu terminu nepateikė pasiaiškinimo dėl jam formuluojamo kaltinimo darbo drausmės pažeidimu ir įgaliojimų viršijimu. Todėl teismas sprendė, kad ši nuobauda ieškovui buvo skirta pagrįstai, o jos skyrimo tvarka atitiko įstatymo reikalavimus. Taip pat ją skyrė tam įgaliojimus turintis asmuo.

2014 m. spalio mėn. 23 - 24 dienomis ieškovas neatvyko į darbą ir neinformavo darbdavio apie neatvykimo priežastis. 2014-11-05 reikalavimu Nr. 01-02-1331, ieškovas buvo paprašytas per 2 darbo dienas pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis neatvyko į darbą dvi dienas iš eilės. 2014-11-07 ieškovas pateikė pasiaiškinimą ir dėl neatvykimo, ir dėl 2014-09-12 krovinio važtaraščio duomenų. Dėl neatvykimo į darbą ieškovas nurodė, jog 2014-10-22 dieną jis buvo pateikęs prašymą dėl atostogų spalio mėn. 23 - 24 dienomis suteikimo ir toks pareiškimas buvo pateiktas personalo skyriaus specialistei ir pavaduojančiai sekretorei. Ieškovas pažymėjo, jog tuo metu generalinio direktoriaus pareigas ėjo O. K., todėl toks jo prašymas dėl atostogų buvo jam adresuotas ir pateiktas. Tokių pasiaiškinime nurodytų priežasčių atsakovas nelaikė svarbiomis ir pateisinamomis, kadangi: toks darbuotojo prašymas nebuvo iš anksto pateiktas darbdavio administracijai; O. K. tokio prašymo pateikimo dienai jau nebuvo UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi ir neturėjo jokios sprendimo teisės dėl atostogų suteikimo (nuo 2014-09-22 dienos O. K. įgaliojimai baigėsi); 2014-10-22 prašyme dėl atostogų suteikimo nėra nurodytos jokios priežastys ir motyvai. Todėl darbdavys tokio prašymo netenkino, ir nėra įrodymų, jog ieškovui atostogos pagal jo prašymą buvo suteiktos. Atsakovas pažymėjo, kad darbuotojas, norėdamas gauti laisvas dienas savo kasmetinių atostogų sąskaita, privalėjo iš anksto darbdaviui pateikti motyvuotą prašymą ir sulaukti darbdavio įsakymo dėl atostogų suteikimo, o ne savavališkai, nesulaukęs darbdavio patvirtinimo, neateiti į darbą. 2014-10-24 įsakyme Nr. 77-t, nurodyta 2014-10-23 darbuotojo neatvykimą į darbą laikyti pravaikšta ir nemokėti ieškovui darbo užmokesčio; 2014-10-27 įsakyme Nr. 78-p nurodyta 2014-10-24 neatvykimą į darbą laikyti pravaikšta ir nemokėti ieškovui darbo užmokesčio. Ieškovas atsisakė pasirašytinai susipažinti su minėtais įsakymais, tačiau jų neskundė įstatymo nustatyta tvarka.

2014-11-06 ieškovas neinformavo darbdavio apie būtinybę dalyvauti teismo posėdyje ir dėl tos priežasties atleisti jį tam laikui nuo darbo. 2014-11-17 reikalavimu Nr. 01-02-1383 UAB „Vilstata“ l. e. p generalinė direktorė I. M. paprašė ieškovo pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nustatytu laiku nebuvo darbo vietoje ir nevykdė savo pareigų. Per reikalavime nustatytą terminą (per 2 darbo dienas) ieškovas nepateikė jokio pasiaiškinimo, tik personalo skyriui pateikė pažymą iš teismo. Darbdavys, įvertinęs ieškovo elgesį, t. y. darbo metu veikimo ne darbdavio interesais be jo žinios, atsižvelgiant į ankstesnes pravaikštas, jam paskyrė drausminę nuobaudą - papeikimą. Akivaizdu, kad ieškovas nebuvo darbe dvi dienas iš eilės, nors ir nebuvo supažindintas su darbdavio sprendimu (atitinkamu įsakymu dėl atostogų suteikimo) šiuo klausimu. Teismas laikė, kad darbo drausmė buvo pažeista ir jis pagrįstai nubaustas, skiriant drausminę nuobaudą papeikimą.

Atsakovas inicijavo drausminės nuobaudos skyrimo procesą dėl to, kad darbuotojas (ieškovas) padarė darbo drausmės pažeidimus, t. y. jis po pasikeitimų įmonės valdyme pradėjo elgtis netinkamai ir nelojaliai naujajai vadovybei. Netinkamas jo pareigų vykdymas pasireiškė tuo, kad V. L. ignoruodavo naujai paskirto generalinio direktoriaus įsakymus, jų nevykdydavo ir nepaisydavo, nepranešdavo darbdaviui apie neatvykimo į darbą laiką bei priežastis, neteikė ataskaitų apie atliekamus projektus. Laikinai einanti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus pareigas I. M. 2014-10-31 priėmė įsakymą Nr. 73 „Dėl bendrovės vykdomų darbų ataskaitų ir plano parengimo“, kuriuo įsakė gamybos direktoriams V. L. ir A. J. pagal faktiškai vykdomų projektų duomenis parengti ir pateikti svarstymui nurodytas ataskaitas už 2014 metus, taip pat bendrovės 2014 m. ketvirto ketvirčio darbų planą su tokiems darbams būtinų medžiagų ir priemonių sąrašu, kainomis ir pristatymo sąlygomis bei terminais. Su šiuo įsakymu ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas tą pačia dieną. Iki įsakymu nustatyto termino ieškovas neįvykdė nė vieno darbdavio pavedimo. Įsakymo vykdymo kontrolė buvo pavesta generalinio direktoriaus pavaduotojui V. N., kuris 2014-11-14 pranešimu informavo, kad V. L. ataskaitos už 9 mėnesius ir 4 ketvirčio darbų plano nepateikė. 2014-11-18 reikalavimu Nr. 01-02-1387 ieškovas buvo paprašytas per 2 darbo dienas pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nevykdo nurodymo. 2014-11-24 ieškovas raštu paaiškino, kad atsisako vykdyti Įsakymą, motyvuodamas tuo, kad generaliniu direktoriumi tebėra O. K., o tokių duomenų teikimas l. e. p. generalinei direktorei reikštų UAB „Vilstata“ komercinių paslapčių atskleidimą. O. K. nuo 2014-09-22 neteko savo įgaliojimų. 2014-09-22 Valdybos sprendimu naujuoju gen. direktoriumi išrinktas V. M.. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir suspendavus V. M. įgaliojimus, 2014-09-30 Valdybos sprendimu l. e. p. generaline direktore paskirta valdybos narė I. M., kuri šias pareigas ėjo iki 2014 m. gruodžio 1 d.

Ieškovas buvo įspėtas, kad jo atžvilgiu gali būti taikoma drausminė atsakomybė, o jo elgesys - šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą, darbdavys nesuformulavo darbuotojui jokio konkretaus kaltinimo darbo drausmės pažeidimu, apsiribodamas nuoroda į dokumentus, kuriais vadovaujasi tai spręsdamas ir faktu, kad darbuotojas turi dvi drausmines nuobaudas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., galėjo būti skirta teisėtai ir pagrįstai, tik tuo atveju, jei darbuotojas darbo drausmės pažeidimą būtų padaręs, turėdamas galiojančias nuobaudas. Ankstesnės nuobaudos buvo skirtos lapkričio 12 ir 20 dienomis. Tai reiškė, kad ieškovui nebuvo pasibaigę terminai jas skųsti. Taip pat tai rodo naujų bendrovės vadovų ketinimus paveikti darbuotoją būti lojaliu arba imtis jo atleidimo procedūrų. Ieškovas savo atsisakymą vykdyti reikalavimą motyvavo, jo manymu, svarbiomis aplinkybėmis, į kurias laikina vadovė nesigilino ir neatsižvelgė, pasirinkdama pačią griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį, nors tai daryti privalėjo. Teismas tai vertino, kaip darbdavio nenorą suprasti darbuotojo, bendrovėje vykstant atvirai konfrontacijai tarp akcininkų, kuriuo yra ir ieškovas, ir teisinius ginčus teismuose, ką patvirtina LITEKO duomenys, atliekami ikiteisminiai tyrimai. Todėl teismas manė, kad pagrįstas ieškovo argumentas, jog jo atleidimą lėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės: darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai kilę dėl darbdavio (kaip įmonės) vidinių ginčų teismuose. Teismo nuomone, šioje situacijoje ieškovui skirta nuobauda buvo per griežta padarytam pažeidimui, nes ieškovo delsimas vykdyti nurodymą nesukėlė kokių nors neigiamų pasekmių pačiai bendrovei, o tik padarė tam tikrų nepatogumų vadovui, kuris laiku negavo jam reikalingos informacijos. Gi ieškovo, kuris buvo atsakingas už tam tikrų statybos darbų vykdymą, atleidimas galimai sukėlė didesnių laiko sąnaudų ir padarė daugiau žalos, perduodant tų objektų kontrolę kitiems darbuotojams. Teismas darė išvadą, kad bendrovės vadovybė buvo suinteresuota ne tik ieškovo nubaudimu už tiesioginių darbinių funkcijų nevykdymą, o ir ketinimu tokiu būdu apriboti jo veiksmus, reiškiamus pasipriešinimu naujajai vadovybei. Tai patvirtino teisme apklaustas liudytojas A. J., kuris parodė, kad pareiškė pageidavimą būti atleistas iš darbo, žinodamas, kad jam gali atsitikti taip pat, kaip ir V. L.. Todėl V. L. ieškinį dėl drausminės nuobaudos, skirtos pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., panaikinimo, laikė pagrįstu ir tenkino. Ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes situacijos, dėl kurių buvo priimami ginčijami įsakymai susiklostė ir dėl jo paties netinkamo elgesio sprendžiant tarnybinius klausimus, bendraujant su bendrovės vadovais, kurie tuo laikotarpiu keitėsi, vyko permainos. Įsakymo dėl atleidimo iš darbo pripažinimas negaliojančiu, ieškovo grąžinimas į darbą ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama satisfakcija už patirtus gyvenimo nepatogumus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimo dalį, kuria atmetė dalį ieškinio dėl 2014-11-12 įsakymo Nr. 101 dėl drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo, 2014-11-20 įsakymo Nr. 112-t dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo, ir šiuos įsakymus paliko galioti, dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atsakovui tenkinti visiškai; priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, darbo drausmės pažeidimų procedūrų pradžia sutapo su kitu teisminiu ginču, kuriame nagrinėjami UAB „Vilstata“ akcininkų sprendimai, sprendžiami vadovo paskyrimo teisėtumo klausimai ir kt., kuriame V. L. dalyvauja kaip vienas iš ieškovų. Drausminių nuobaudų skyrimo dieną – 2014-11-12 ir 2014-11-20 UAB „Vilstata“ vadovu buvo O. K. ir joks kitas asmuo negalėjo eiti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus pareigas ir skirti ieškovui nuobaudas. Teismas šių aplinkybių netyrė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kad drausmines nuobaudas paskyrė įgaliojimus turintis asmuo. Bendrovėje patys vadovai (O. K. ir V. M., I. M.) negali sutarti, kas drausminių nuobaudų skyrimo laikotarpiu buvo teisėtas UAB „Vilstata“ generalinis direktorius, todėl negalima reikalauti, kad darbuotojas suprastų, kurio asmens nurodymus jis turi vykdyti, taip pat negalima formaliai reikalauti iš darbuotojo, kad jis pasiaiškintų, o vėliau dėl to skirti jam nuobaudas. UAB „Vilstata“ esamų ir buvusių vadovų ginčai negali sukelti darbuotojui jokių neigiamų pasekmių. Teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes, todėl šalių ginčą skundžiamojoje dalyje išsprendė neteisingai.

Teismo 2014-09-22 ir 2014-09-26 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2015-01-27, kai Panevėžio apygardos teismas tenkino atskiruosius skundus dėl jų panaikinimo. Todėl V. M. negalėjo vykdyti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus funkcijų iki 2015-01-27 ir Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255-724/2014 negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, o jeigu sukėlė - šios pasekmės teismo turėjo būti panaikintos, panaikinant skundžiamus įsakymus.

Pirmoji drausminė nuobauda - pastaba, ieškovui buvo skirta už tai, esą jis esą neatidžiai ir aplaidžiai vykdė pareigas priimant tiekėjų pristatomas prekes ir pasirašant dokumentus, teikiamus apmokėjimui. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas atlikdamas darbines pareigas, nusižengė darbo drausmei. 2014-11-07 ieškovas paaiškino UAB „Vilstata“, jog krovinio važtaraštį pasirašė vykdydamas bendrovės vadovo nurodymus, nes projekto vadovas atostogavo, o objektui buvo reikalingas betonas. Liudytojas A. J. (B2 projekto vadovas) teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog jis tuo metu atostogavo ir tam, kad netrikdyti bendrovės darbo, prekes turėjo priimti kitas UAB „Vilstata“ darbuotojas. Todėl teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas visų galimo pažeidimo padarymo aplinkybių neišsiaiškino ir net nepaėmė iš kitų darbuotojų paaiškinimų, kodėl važtaraštį pasirašė būtent A. L., ir dėl to nepagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą. Be to, byloje nebuvo jokių rašytinių duomenų, jog dėl ieškovo veiksmų atsakovui buvo padaryta žala ar nuostoliui. Todėl ieškovas ne tik nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo, bet ir nepadarė darbdaviui jokios žalos. Dėl to Visagino miesto apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti drausminę nuobaudą - pastabą.

Teismas nepagrįstai nepanaikino antrosios drausminės nuobaudos, nes ji buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovas pristatė pažymą darbdaviui apie tai, jog jis 2014-11-06 nuo 13.00 iki 13.30 dalyvavo teismo posėdyje. UAB „Vilstata“ personalo tarnybos specialistė 2014-11-20 tarnybiniu raštu siūlė įskaityti šį laiką kaip visuomeninių ar piliečio pareigų vykdymą, kaip tai numatyta pagal DK nuostatas. Be to, atsakovas ir jo vadovas V. M. yra minėtos bylos šalys. Taigi, atsakovas akivaizdžiai žinojo apie ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje (kuriame šaukiamas jis privalo dalyvauti) ir vis tiek skyrė jam drausminę nuobaudą už nebuvimą darbo vietoje, nors tuo metu jis objektyviai negalėjo būti darbo vietoje. Įsakyme net nenurodyta kokias darbuotojo pareigas nurodytas pareiginiuose nuostatuose ieškovas pažeidė. Todėl šiuo atveju drausminė nuobauda - papeikimas ieškovui buvo paskirta visiškai nepagrįstai ir aiškiai nesant įstatyme reikalaujamos drausmės pažeidimo sudėties. Teismas klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę ir buvo pagrįstai nubaustas.

Sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovas 2014 m. spalio 23-24 d. neatvyko į darbo vietą ir neinformavo darbdavio apie neatvykimo priežastis, todėl ieškovas pažeidė darbo drausmę ir drausminė nuobauda - papeikimas, jam buvo paskirta pagrįstai. Su tokiais teismo argumentais nesutinka, nes jam papeikimas buvo paskirta už tai, kad jis 2014-11-06 nuo 13.00 iki 13.30 nebuvo darbo vietoje, o ne dėl to, kad 2014 m. spalio 23-24 d. neatvyko į darbą. Be to, ieškovas 2014-10-23 ir 2014-10-24 dienomis nebuvo darbo vietoje, nes atostogavo ir prašymą dėl atostogų suteikimo pateikė bendrovės vadovui O. K.. Visa tai buvo paaiškinta I. M., tačiau ji į tai neatsižvelgė ir siekdama dar labiau padaryti spaudimą ieškovui ieškovo neatvykimą į darbą laikė pravaikšta.

Apelianto manymu teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad atsakovas tikslingai siekė atleisti ieškovą iš darbo. Ieškovui per labai trumpą laiką buvo pateikti net keturi reikalavimai pasiaiškinti dėl darbo drausmės, nors anksčiau jis nėra turėjęs jokių drausminių nuobaudų. Ieškovui buvo daromas spaudimas - siekiant kuo greičiau jį atleisti, net nesant pakankamo pagrindo, t. y. drausminės nuobaudos buvo naudojamas kaip darbuotojo ekonominio ar psichologinio spaudimo priemonės. Drausminės nuobaudos skirtos formaliai, darbo drausmės pažeidimų sunkumas, jo kaltė, sukelti padariniai net nebuvo vertinami. Dėl to ieškovas patyrė pažeminimą, neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nuolatinį stresą. Mano, jog teismas turėjo pakankamai pagrindo konstatuoti neturtinės žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų padarymo faktą ir apginti dėl neteisėto atleidimo iš darbo pažeistų ieškovo teisių žalos atlyginimo būdu.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilstata“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi prielaidomis, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė DK 136 str. 3 d. 1 p. nuostatas, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje plėtojamų išaiškinimų, taikant ir aiškinant DK 136 str. 3 d. 1 p., taip pat pažeidė DK 300 str. 3-4 dalies nuostatas. 2014-12-03 įsakymo priėmimo dieną ieškovui buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos ir šios nuobaudos galiojo. Todėl visiškai nepagrįsti teismas teigė, kad jei nebuvo pasibaigę drausminių nuobaudų apskundimo terminai, tai jos nebuvo galiojančios. Pažymi, kad drausminių nuobaudų įsigaliojimas nesiejamas su termino skundui paduoti pasibaigimu, o siejamas su tinkamu pranešimu darbuotojui apie paskirtą drausminę nuobaudų. Visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, jog darbdavys nesuformulavo jokio konkretaus drausmės pažeidimo 2014-12-03 įsakyme, kadangi: dar iki ginčijamo įsakymo priėmimo 2014-11-18 reikalavimu Nr. 01-02-1387 ieškovas buvo paprašytas per 2 darbo dienas pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nevykdo darbdavio įsakymo Nr. 73 „Dėl bendrovės vykdomų darbų ataskaitų ir plano parengimo“, pagal kurį įsakė ieškovui ir kitam gamybos direktoriui A. J. pagal faktiškai vykdomų projektų duomenis parengti ir pateikti svarstymui nurodytas ataskaitas už 2014 metus, taip pat bendrovės 2014 m. ketvirto ketvirčio darbų planą su tokiems darbams būtinų medžiagų ir priemonių sąrašu, kainomis ir pristatymo sąlygomis bei terminais. Ieškovas per atsakovo nustatytą terminą jokio pasiaiškinimo nepateikė. 2014-11-24 ieškovas raštu atsisakė vykdyti įsakymą, motyvuodamas tuo, kad generaliniu direktoriumi neva tai tebėra O. K., todėl tokių dokumentų teikimas l. e. p. generalinei direktorei reikštų UAB „Vilstata“ komercinių paslapčių atskleidimą. Toks ieškovo atsisakymas vykdyti darbdavio nurodymus pirmos instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo pripažintas nepagristas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas minėtu reikalavimu taip pat buvo įspėtas, jog jo atžvilgiu gali būti taikoma drausminė atsakomybė, o jo elgesys - šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Priimdamas 2014-12-03 įsakymą UAB „Vilstata“ atsižvelgė ir iš esmės įvertino ieškovo elgesį iki padaryto pažeidimo, tokio elgesio galimas neigiamas pasekmes įmonei. Ieškovas, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. 14 d. iš esmės nepaisė darbdavio nurodymų, darbo laiko grafiko, nebendradarbiavo su darbdaviu, veikė savarankiškai be darbdavio žinios, nevykdė jo įsakymų. Tuo laikotarpiu ieškovui buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos bei užfiksuotos pravaikštos. Todėl visiškai nepagristos pirmos instancijos teismo išvados, jog atleidimas iš darbo buvo per griežta drausminė nuobauda padarytam pažeidimui.

Nors įsakyme nedetalizuota, kokias pareigas aplaidžiai atliko ieškovas, tačiau nurodoma, kad įsakymas priimtas remiantis tarnybiniais pranešimais bei ankstesne darbuotojo darbo drausme. Tarnybiniuose pranešimuose bei 2014-11-18 reikalavime buvo konkretizuota, kokių pareigų aplaidus vykdymas pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu, o ieškovas su šiais dokumentais supažindintas. Taigi ieškovui nuobaudos skyrimo metu buvo žinoma, už kokius pažeidimus jam skiriama nuobauda ir jų tiesioginis nenurodymas įsakyme jo teisių nepažeidė ir neturėjo įtakos, įgyvendinant apskundimo teisę. Be to, net ir pripažinus, kad tai yra drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas (nesuformulavus konkretaus pažeidimo Įsakyme, tačiau ankstesniuose pranešimuose nurodant jų pobūdi ir dėl to kilsiančias pasekmes), jis laikytinas tik formaliu, nesudarančiu pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobauda.

Mano, jog teisiškai nereikšminga tai, jog padarydamas paskutinį darbo drausmės pažeidimą, ieškovas jokios tiesioginės turtinės žalos darbdaviui nesukėlė, tačiau svarbu šiuo atveju buvo, kokio pobūdžio pažeidimus ieškovas padarė iki paskutinio pažeidimo, taip pat tai, kad piktybiškai ir nepagrįstai nevykdydamas darbdavio nurodymų ieškovas iš esmės prarado darbdavio pasitikėjimą, darbdavys po padarytų kelių pažeidimų nebeturi realaus pagrindo tikėti ir pasitikėti ieškovu. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad gamybos direktoriaus pareigos yra itin svarbios ir būtinos įmonei tam, kad vykdoma ūkinė - komercinė veikla būtų kokybiška, tinkama, kad darbai būtų vykdomi laikantis sutarčių terminų, kad statybos veikloje būtų naudojamos kokybiškos medžiagos, būtų laikomasi privalomų statybos techninių reikalavimų. Netinkamas gamybos direktoriaus pareigų vykdymas neabejotinai gali lemti įmonės nuostolius, tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius.

Teismo sprendimas, pripažinus neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, jo grąžinimas į buvusias pareigas, apelianto nuomone, yra iš esmės nepagrįstas, trikdantis normalius, lojalumu ir pasitikėjimu grindžiamus darbo teisinius santykius. Kyla pagrįstas klausimas, kaip ieškovas, būdamas nelojalus naujajai UAB „Vilstata“ vadovybei, nevykdydamas teisėtų jos nurodymų galės toliau tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas? Kaip darbdavys galės toliau pasitikėti ieškovu ir patikėti jam svarbias įmonės veiklai užduotis? Teismas nevertino, kurį iš alternatyvių gynybos būdų taikyti, t. y. ar DK 300 str. 3 dalyje įtvirtintų, ar DK 300 str. 4 dalyje įtvirtinta. Teismas iš viso nemotyvavo sprendimo grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą, nenurodė jokių argumentų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Mano, kad aplinkybė, jog darbuotojas turi kelias drausmines nuobaudas nėra pakankamas pagrindas darbdaviui vienašališkai nutraukti darbo sutartį. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neteisėtai skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nėra suformuluotas konkretus darbo drausmės pažeidimas. Ieškovui net nebuvo pateikti 2014-11-14 ir 2014-12-02 tarnybiniai pranešimai, kurių pagrindu atsakovas nutraukė su ieškovu darbo sutartį. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad darbdavys nesuformulavo jokio konkretaus darbo drausmės pažeidimo 2014-12-03 įsakyme ir šis pažeidimas (paaiškinimo nebuvimas) laikytinas drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo procedūros pažeidimu, sudarančiu pagrindą įsakymams panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo grąžinimas į darbą yra negalimas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą grąžino į darbą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

V. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, UAB „Vilstata“ apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis dėl drausminių nuobaudų panaikinimo keistina, o sprendimo dalis dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtų, paliktina nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo V. L. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, yra pagrįsti ir sudaro faktinį ir teisinį pagrindą patenkinti skundo reikalavimą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. L. UAB „Vilstata“ dirba nuo 1993 m. birželio 28 d. Nuo 1998 m. birželio 5 d. darbo sutarties Nr. 54 pagrindu paskirtas gamybos direktoriumi. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 127-t pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (b. l. 20-26). Duomenų apie tai, kad ieškovui nuo 1993-06-28 iki 2014-11-12 buvo paskirtos drausminės nuobaudos, nėra pateikta.

Visagino miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovų V. L., A. S., O. K., G. M., V. D., P. Ž. ieškinys, kuriuo prašoma uždrausti 2014 m. sausio 22 d. UAB „Vilstata“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 129 išrinktai UAB „Vilstata“ valdybai V. M., I. M., M. A., A. A., A. N. atšaukti ir rinkti naują UAB „Vilstata“ generalinį direktorių. Ieškovų prašymu Visagino miesto apylinkės teismo 2014-09-22 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausta 2014 m. sausio 22 d. UAB „Vilstata“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 129 išrinktai UAB „Vilstata“ valdybai V. M., I. M., M. A., A. A., A. N. atšaukti ir rinkti naują UAB „Vilstata“ generalinį direktorių. Visagino miesto apylinkės teismo 2014-09-26 nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir sustabdytas UAB „Vilstata“ valdybos nutarimų vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 124 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 2 d. bei 37 str. 3 d. nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. O. K. atšaukti ir atleisti iš UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus pareigų, 2014 m. rugsėjo 22 d. laikant paskutine jo darbo diena; išrinkti ir nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. UAB „Vilstata“ generaliniu direktoriumi paskirti V. M., nustatyti naujai išrinktam bendrovės vadovui (generaliniam direktoriui) 40 val. darbo savaitę, bendrovės vadovui (generaliniam direktoriui) mokėti atlygį (bruto) – 1000 Lt per mėnesį; įgalioti ir įpareigoti V. M. bendrovės vardu pasirašyti O. K. darbo sutarties nutraukimo, naujo bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) paskyrimo dokumentus ir darbo sutartį, atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, naujų UAB „Vilstata” vadovo duomenų įregistravimo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre (civ. byla Nr. 2-53-758/2015, šiuo metu sujungta su Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civ. byla Nr. 2-176-198/2015). UAB „Vilstata“ neeilinio valdybos posėdžio 2014-09-30 nutarimu nuo 2014-10-01 laikinai eiti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus pareigas paskirta I. M. (b. l. 49-50).

Visagino miesto apylinkės teismo 2014-09-22 ir 2014-09-26 nutartys buvo panaikintos Panevėžio apygardos teismo 2015-02-02 nutartimis (b. l. 87-89, 100-108).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad bylos šalys yra konfliktinėje situacijoje ir ieškovas yra vienas iš daugelio ieškovų, iškėlusių civilinę bylą dėl UAB „Vilstata“ neeilinio visuotinio akcininkų 2014 m. sausio 22 d. susirinkimo nutarimu, kurio metu buvo išrinkta nauja UAB „Vilstata“ valdyba, teisėtumo. Pažymėtina, kad ieškovų reikalavimai, pareikšti minėtoje civilinėje byloje iki šiol teisme neišnagrinėti (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-176-198/2015).

Dėl 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos.

Atsakovo 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 101 gamybos direktoriui V. L. skirta drausminė nuobauda – pastaba. Įsakyme nurodoma, kad V. L. skiriama drausminė nuobauda – pastaba, atsižvelgiant į 2014-10-20 generalinio direktoriaus pavaduotojo tarnybinio pranešimo, 2014-11-05 rašto Nr. 01-02-1331 „Reikalavimas pateikti pasiaiškinimą“ bei 2014-11-07 V. L. pateikto pasiaiškinimo sąlygas bei siekiant išvengti bendrovės nuostolius dėl vadovaujančių darbuotojų aplaidumo ir neatidumo priimant tiekėjų pristatomas prekes ir pasirašant dokumentus, teikiamus apmokėjimui (b. l. 53).

Generalinio direktoriaus pavaduotojas V. N. 2014-10-20 tarnybiniu pranešimu informavo apie tai, kad 2014-09-12 krovinio važtaraštis Nr. 09.12/17 dėl 2,8 m³ betono pristatymo pasirašytas ne objekto darbų vadovo, o gamybos direktoriaus V. L. (taip dokumente), kuris vadovauja miesto objektams ir jokio ryšio su IAE objektais neturi (b. l. 51-52). UAB „Vilstata“ 2014-11-05 raštu Nr. 01-02-1331 „Reikalavimas pateikti pasiaiškinimą“ pareikalavo, kad ieškovas V. L. per 2 darbo dienas raštu pateiktų pasiaiškinimą, dėl kokių priežasčių jis neatvyko į darbo vietą 2014 m. spalio 23-24 dienomis ir apie neatvykimą nepranešė darbdaviui (b. l. 9). Ieškovas 2014-11-07 paaiškinime nurodė, kad 2014-10-22 pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo 2014-10-23 ir 2014-10-24 dienomis, kuris buvo pateiktas kadrų skyriui. Iš ieškovo prašymo matyti, kad dar 2014-10-22 jis buvo perduotas I. M., tačiau ant minėto prašymo l. e. generalinio direktoriaus pareigas I. M. vizos, kad prašymas nepatenkintas, nėra. Taip pat nėra duomenų, jei ieškovo prašymas nebuvo patenkintas, kad ieškovui apie tai pranešta (b. l. 10-11). Įvertinus dokumentus, kurių pagrindu ieškovui 2014-11-12 buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, nesuprantama už ką ieškovui skirta drausminė nuobauda, nes dėl incidento, nurodyto 2014-10-20 generalinio direktoriaus pavaduotojo tarnybiniame pranešime, ieškovui buvo pasiūlyta pasiaiškinti 2014-11-03 raštu Nr. 01-02-1314 (b. l. 6), tačiau 2014-11-12 įsakymas šiuo pasiaiškinimu nesiremia, o įsakymo formuluotėje įrašyta: „<...>siekiant išvengti bendrovės nuostolius dėl vadovaujančių darbuotojų aplaidumo ir neatidumo priimant tiekėjų pristatomas prekes ir pasirašant dokumentus, teikiamus apmokėjimui <...>“. Esant tokiems neatitikimams ir nesant pagrįstų duomenų apie nuostolius dėl ieškovo krovinio važtaraščio Nr. 09.12/17 pasirašymo, nėra pagrindo atsakovo 2014-11-12 įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. L. laikyti teisėta ir pagrįsta, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti šią nuobaudą pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos.

Atsakovo 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 112 t gamybos direktoriui V. L. skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Įsakyme nurodoma, kad drausminė nuobauda skiriama, „<...> atsižvelgiant į 2014-11-17 rašto Nr. 01-02-1383 „Reikalavimas pateikti pasiaiškinimą“, 2014-11-20 Personalo tarnybos specialisto tarnybinio pranešimo sąlygas bei aplinkybę, kad V. L. nustatytu terminu nepateikė jokio paaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, o iš pateiktų duomenų nustatyta, kad darbuotojas darbo laiku vykdo asmeninio pobūdžio, su jo tiesioginėmis pareigomis nesusijusią veiklą ir šiuo metu darbuotojas turi galiojančią drausminę nuobaudą“ (b. l. 12).

Atsakovas 2014-11-17 raštu Nr. 01-02-1383 „Reikalavimas pateikti pasiaiškinimą“ pareikalavo, kad ieškovas V. L. per 2 darbo dienas raštu pateiktų pasiaiškinimą, dėl kokių priežasčių jis darbo laiku nebuvo savo darbo vietoje 2014 m. lapkričio 6 d. nuo 13.00 val. iki 13.30 val. ir apie neatvykimą nepranešė darbdaviui (b. l. 14). Personalo tarnybos specialistė A. L. 2014-11-20 tarnybiniu raštu pranešė l. e. generalinio direktoriaus pareigas I. M., kad gamybos direktorius V. L. pristatė į KS pažymą dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuo 13.00 val. iki 13.30 val. 2014 m. lapkričio 6 d., todėl pasiūlė skaityti šį laiką valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų vykdymu ir neapmokėti darbovietėje (b. l. 13). Nors Visagino miesto apylinkės teismas 2014-11-18 pažymoje nurodė klaidingą datą, 2014 m. spalio 6 d. (b. l. 15), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad 2014 m. lapkričio 6 d. Visagino miesto apylinkės teisme nuo 13.00 val. iki 13.30 val. vyko teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-874-844/2014 kurioje dalyvavo ieškovas V. L. ir į kurį buvo kviečiamas, bet neatvyko V. M. ir jo atstovas adv. R. M..

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 183 straipsnis numato, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinant rinkimų teises; pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, nežiūrint į teisinį reglamentavimą, ieškovo tinkamą informavimą apie dalyvavimą teismo posėdyje, personalo tarnybos specialistės siūlymą, atsakovas ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą. Sutiktina su apelianto argumentu, kad šiuo įsakymu nuobauda jam paskirta būtent už tai, kad jis darbe nebuvo 2014-11-06 nuo 13.00 val. iki 13.30 val., o ne už tai, kad 2014-10-23 ir 2014-10-24 dienomis atostogavo.

Įstatymas reglamentuoja, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui (DK 236 str.). Iš šios ir kitų DK normų (DK 237–240 str.) seka, kad drausminė atsakomybė atsiranda tada, kai yra drausmės pažeidimas, t. y. esant veiksmui (neveikimui), kurio buvimas yra pagrindas (juridinis faktas) teisiniams padariniams atsirasti. Nesant šio juridinio fakto, negali būti ir drausminės atsakomybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skiriant darbuotojui drausminę nuobaudą, būtina pareikalauti jo pasiaiškinimą. Darbuotojo pasiaiškinime pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-563/2011, 2012-12-20 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-594/2012, kt.).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų padarymo ir drausminių nuobaudų už juos skyrimo aplinkybių, besitęsiančia tarp ieškovo ir atsakovo administracijos konfliktinę situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbdavys nepagrįstai skyrė ieškovui drausmines nuobaudas, akivaizdžiai siekdamas atleisti „nepaklusnų“ darbuotoją iš darbo. Kadangi drausminės nuobaudos skirtos ieškovui UAB „Vilstata“ 2014-11-12 įsakymu Nr. 101 ir 2014-11-20 įsakymu Nr. 112 t, jos panaikinamos.

Teisėjų kolegija, nesutinka su apelianto UAB „Vilstata“ apeliacinio skundo argumentais. Byloje nustačius, kad darbdavys sistemingai taikė ieškovui drausmines nuobaudas nesant tam pagrindo, ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimus dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, kurių pagrindu ieškovui darbdavio 2014-11-12 įsakymu Nr. 101 ir 2014-11-20 įsakymu Nr. 112 t buvo skiriamos drausminės nuobaudos, todėl be pagrindo nepanaikino minėtų drausminių nuobaudų. Nežiūrint į tai, sprendimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014-12-03 įsakymą Nr. 127 – t, dėl V. L. atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir grąžinti jį į gamybos direktoriaus pareigas, yra iš esmės teisingas, kadangi, kaip jau buvo minėta, UAB „Vilstata“ 2014-11-12 įsakymu Nr. 101 ir 2014-11-20 įsakymu Nr. 112 t ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos yra nepagrįstos ir panaikinamos.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria Visagino miesto teismo motyvams dėl neturinės žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo pašalinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas, yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda būtų teisingai atlyginama. Taigi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-11 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-213/2012; 2012-07-12 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-374/2012 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje, kaip jau minėta, 2014 m. sausio 22 d. UAB „Vilstata“ pasikeitė bendrovės valdyba, šis sprendimas ginčijamas teismuose ir ieškovas V. L. yra vienas iš daugelio ieškovų, reikalaujančių panaikinti 2014-01-22 sprendimus. Esant tokiai situacijai tiek ieškovui, tiek naujai paskirtai administracijai trūksta tolerancijos ir korektiško elgesio. Kolegijos nuomone, ieškovo grąžinimas į darbą ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas yra pakankama kompensacija už patirtus nepatogumus, todėl neturtinė žala nepriteistina.

Darbuotojas, gindamas savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo, gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus, t. y. reikalauti arba grąžinti į darbą, arba negrąžinant į darbą priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šiuo atveju ieškovas prašo teismo grąžinti jį į darbą. Byloje nenustatyta ekonominių, organizacinių ar kitų panašių priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų būti grąžintas į darbą, manyti, jog jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, taip pat nėra pagrindo (DK 300 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo grąžinti jį į darbą UAB „Vilstata“ (DK 300 str. 3d.). Pagal DK 300 str. 3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra viena iš įstatymo nustatytų darbuotojo garantijų, atliekančių socialinę funkciją (saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo). Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad šios išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-371/2012; 2014-01-10 nutartis, priimta civ. byloje bylos Nr. 3K-3-133/2014; kt.). DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį kasacinio teismo praktikoje taip pat vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-5/2012; kt.). Taip siekiama prevenciškai veikti darbdavius, kad jie neteisėtai neatleistų darbuotojų, įvertintų galimus savo neteisėtų veiksmų neigiamus padarinius. Išmokų už priverstinį pravaikštos laikotarpį kvalifikavimas sankcija darbdaviui už padarytą darbo teisės normų pažeidimą nepaneigia tokių išmokų kompensuojamojo pobūdžio ir jų atliekamos socialinės funkcijos, jos turi būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui, o sankcijos dydis turi būti adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-30 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-245/2012; 2012-07-04 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-372/2012).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas iš darbo atleistas 2014-12-03. Įvertinant tai, kad apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), ieškovo priverstinės pravaikštos laikas iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sudaro 227 darbo dienas. Ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 38,91 Eur (b. l. 70), todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudaro 8‘832,57 Eur (38,91 Eur x 227 d. d.). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas UAB „Vilstata“ dirba nuo 1993 metų, nuo atleidimo iš darbo dienos nedirbo, jo darbo užmokestis buvo gan didelis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti vidutinį darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydį.

Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą keičia dalyje dėl 2014-11-12 ir 2014-11-20 įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovui pirmosios instancijos teismo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, didintinas, įvertinus tai, kad priverstinės pravaikštos laikas baigiasi 2015-10-29, t. y. apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinius skundus.

Iš esmės patenkinus ieškovo V. L. apeliacinį skundą, iš atsakovo UAB „Vilstata“ priteistinos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos, 680 Eur už suteiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 176-178, CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Panaikinti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. 101 „Dėl drausminės nuobaudos V. L. skyrimo“.

Panaikinti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 112 t „Dėl drausminės nuobaudos V. L. skyrimo“.

Panaikinti UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 127-t „Dėl V. L. darbo sutarties nutraukimo“.

Pripažinti V. L. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu ir grąžini V. L. į gamybos direktoriaus pareigas.

Priteisti iš UAB „Vilstata“, JAK 155571031, 8‘832,57 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 57 euro centus) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Ieškovo V. L. reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atmesti.

Priteisti iš UAB „Vilstata“, JAK 155571031, 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei“.

Priteisti iš UAB „Vilstata“, JAK 155571031, 680 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.