- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2-561-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38406-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Atsakovas
- V. M., A. M.
- Trečiasis asmuo
- A. G., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, M. D., J. H. D., R. G., J. Z., N. S., E. S.
- Ieškovas
- V. B. G.
- Advokatai
- Aleksandras Gončarkas, Julius Sakalauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovams V. M. ir A. M. dėl įpareigojimo demontuoti ieškovės ir kitų bendrasavininkų nuosavybės teises pažeidžiančius ir pavojų sveikatai bei gyvybei keliančius atsakovams nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius, tretieji asmenys: A. G., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, M. D., J. H. D., R. G., J. Z., N. S., E. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. M. ir A. M., kurį patikslinusi, prašo: įpareigoti atsakovus nuo (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo sienos pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius (atvado izoliatorius, įvadinį kabelį, nutiestą nuo atvado izoliatorių į komercinės apskaitos spintą, komercinės apskaitos spintą, automatinius jungiklius/saugiklius); nustatyti 3 (trijų) mėnesių šių įpareigojimų įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei 30 Eur baudą, skiriamą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, mokėtiną ieškovei, jeigu atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kurio faktinis gyventojas yra ieškovės atstovas pagal įgaliojimą sūnus A. G.. Šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2019 m. vasario 23 d. pasirašė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Šia sutartimi ieškovės sūnus buvo paskirtas Namo įgaliotuoju asmeniu, kuris įgaliotas atstovauti patalpų savininkų interesams. 2018 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal projektą Nr. INP-1409/P-16-TP-E „0,4kV OL L-100 nuo PP-1670 rekonstrukcija į KL, TR-291 (duomenys neskelbtini)., Inv. Nr. 1E4103140051“ namo kieme kraštovaizdį ir namų fasadus darkančias bei mažiau gamtos veiksniams atsparias, t. y. mažiau saugias, orines linijas keitė požeminiais kabeliais: sumontavo požeminę elektros kabelių liniją, elektros kabelių spintas, komercinės apskaitos spintas, atliko esamų vartotojų perjungimą nuo elektros oro linijos prie suprojektuotų elektros tinklų. A. G., sužinojęs apie projektą, apsidžiaugė, kadangi orinės elektros linijos nuo atramos (stulpo) kieme buvo nutiestos iki Namo sienos, prikabintos prie sienos tarp Buto langų, tinkamai nepritvirtintos linijos Namo sienos paviršiumi tarp Buto langų nutiestos žemyn, tada per visą sienos ilgį nutiestos iki kito daugiabučio namo — (duomenys neskelbtini). AB „Elektros skirstymo operatorius“ darbuotojas informavo ieškovės sūnų, kad bus panaikinta tik dalis oro linijų (kuriomis anksčiau buvo tiekiama elektros energija Namo butams), tačiau kita dalis oro linijų ir ant Namo esančių elektros įrenginių (elektros kabelis, saugikliu dėžutė ir kt.) panaikinta nebus, nes jais tiekiama elektros energija gretimo daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) butams, o šiuose butuose gyvenantis kaimynas (faktinis patalpų naudotojas R. M.) nesutinka, kad jo kieme būtų po žeme įrengtas kabelis ir orinės linijos būtų pakeistos požeminiu kabeliu. Informavo, kad minėtas kaimynas su rekonstrukcijos darbais nesutinka vienintelis visame kvartale, kad dėl jo liks nepašalinta sena ir kiemo vaizdą darkanti oro linijų atrama. Įgaliotasis asmuo informavo AB „Elektros skirstymo operatorius“ darbuotoją, kad jis nesutinka, jog Namo išorine siena tarp Buto langų būtų sumontuoti kitam daugiabučiam namui elektros energiją tiekiantys laidai, ir paklausė, kodėl ši orinė linija yra nutiesta ne tiesiai kitam daugiabučiam namui ((duomenys neskelbtini)) nuo atramos, o per visą Namo sieną. Įgaliotajam asmeniui buvo atsakyta, kad R. M. nesutinka nieko keisti, o AB „Elektros skirstymo operatorius“ be jo sutikimo negali atlikti jokių darbų ant jo gyvenamo daugiabučio namo sienos. Įgaliotasis asmuo AB „Elektros skirstymo operatorius“ darbuotoją informavo, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo ant Namo sienos montuoti svetimų elektros įrenginių.
Įgaliotasis asmuo ėmėsi iniciatyvos spręsti nesaugiai įrengtų Namo fasadą darkančių ir tokiu būdu Namo bendrojo naudojimo objektų savininkams žalą darančių bei jų nuosavybės teises pažeidžiančių svetimų elektros įrenginių pašalinimo nuo Namo sienos klausimą. Įgaliotasis asmuo su R. M. bendravo daug kartų apie tai, kad jo butams elektros energiją tiekiantys elektros įrenginiai yra neteisėtai sumontuoti ant Namo sienos bei tokiu būdu pažeidžiamos Namo butų savininkų nuosavybės teisės. Įgaliotasis asmuo R. M. daugybę kartų reikalavo, kad jis orinę liniją ir įvadinį kabelį nuo Namo sienos pašalintų ir juos nutiestų tiesiai iki (duomenys neskelbtini) namo patalpų, o ne per Namo fasadą. R. M. nesutiko to padaryti ir visus siūlymus atmetė. Įgaliotasis asmuo kreipėsi raštu į R. M. tėvus A. M. ir V. M. (patalpų savininkus), tačiau pretenzijų jiems įteikti nepavyko.
Įgaliotasis asmuo 2019 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į tinkamą kvalifikaciją turintį specialistą, kad šis įvertintų ant Namo sienos neteisėtai sumontuotų elektros įrenginių, kuriais tiekiama elektros energija (duomenys neskelbtini) namo butams, atitikimą įrengimo bei saugos reikalavimams. 2019 m. rugpjūčio 22 d. defektacijos aktu buvo konstatuota, kad minėti elektros įrenginiai įrengti nesilaikant Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių ir Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių nuostatų/ reikalavimų, jų tolimesnis eksploatavimas kelia grėsmę namo gyventojų ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės teiginys, jog R. M. nesutinka, jog jo kieme būtų po žeme įrengtas kabelis ir orinės linijos būtų pakeistos požeminiu kabeliu, neatitinka tikrovės ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių galima būtų matyti, kad R. M. (atsakovų sūnus) būtų nesutikęs su rekonstrukcijos darbais. Taip pat neatitinka tikrovės ieškovės teiginys, kad minėtas (duomenys neskelbtini) butų faktinis naudotojas R. M. nesutinka nieko keisti. Pažymėjo, kad santykiai su ieškovės atstovu A. G. yra įtempti ir konfliktiški, kadangi R. M. nepavyksta susikalbėti su ieškovės atstovu, bendraujančiu liepiamąja nuosaka ir nesiskaitančiu su kaimynais. R. M. dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų atlikta elektros linijos rekonstrukcija, tačiau laikėsi aiškios pozicijos, jog elektros linijos rekonstrukcija turi būti atlikta pagal projektą, siekiant, kad visi saugumo reikalavimai keliami darbams būtų įgyvendinti ir atsižvelgta į paveldosaugos reikalavimus, kadangi pastatas patenka į Kultūros paveldosaugos teritorijos (duomenys neskelbtini) dalį. Pažymėjo, kad rekonstrukcijos rengimo projektas nutrūko ne dėl R. M. kaltės, o dėl projektuotojo nebendradarbiavimo.
Pažymėjo, kad patys atsakovai jokių veiksmų, susijusių su elektros įrenginiais ant ieškovės namo sienos, niekada neatliko, taip pat neatliko kabelio įvedimo darbų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus. Šiuo atveju nėra jokio teismo sprendimo ar kitų institucijų sprendimų, dėl kurių elektros įrenginiai ant ieškovės sienos būtų pripažinti neteisėtais. Elektros įrenginiai buvo įrengti dar tarybiniais laikais ir atitinka nustatytus reikalavimus. Elektros įrenginiai nesukelia jokio pavojaus, nebuvo jokių avarijų, taip pat avarinių tarnybų iškvietimų šiuo klausimu. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. elektros įtaisų, sumontuotų ant (duomenys neskelbtini) namo sienos, apžiūrą atliko ir elektros įtaisų apžiūros-defektacijos aktą pasirašė V. Š., kuris nėra teismo ekspertas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, išnagrinėjęs trečiojo asmens A. G. skundą dėl elektros linijos ir saugiklių dėžutės pašalinimo nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 20 d. rašte konstatavo, kad ESO veiksmuose eksploatuojant oro liniją bei įgyvendinant projektą pažeidimų nenustatė.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė (duomenys neskelbtini) namo priestato rekonstrukcijos metu 2008-2009 metais šlaitinį stogą perdarė į plokščią ir ant stogo įrengė terasą. Rekonstrukcijos metu ieškovės iniciatyva keturių laidų elektros įvadas nuo oro linijos atramos iki keraminių izoliatorių ant (duomenys neskelbtini) namo fasado buvo pakeistas vieno kabelio elektros tiekimo įvadu, kuris buvo sumontuotas ant (duomenys neskelbtini)namo fasado, apie tai neinformavus (duomenys neskelbtini) namo gyventojų. Keturių laidų įvado demontavimo procesas užfiksuotas ieškovės. Galimai nekokybiškai elektros tinklų rangovo sumontuotas vieno kabelio įvadas. Atsakovai jokių veiksmų neatliko.
Pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos galima kaltinti ieškovės sūnų T. G.. 2017 m. projekto dalies vadovas A. G. atsiuntė aiškinamąjį raštą, projektinius sprendinius, inžinerinių tinklų planą, fotografijų su brėžiniais ir išaiškinimais dokumentą 2017/2-TP-E-03. T. G., tuometinis (duomenys neskelbtini) buto gyventojas, raštu nesutiko ir kategoriškai pareikalavo, kad neliktų įvadinių kabelių ant namo fasado. Rangovas buvo priverstas demontuoti įvadinius kabelius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butams. Priestato sienoje virš karnizo išliko plastikinės kabelių apsaugos. Taigi T. G. netinkamas elgesys sąlygojo susidariusią situaciją.
Atsiliepimas
Atsakovai mano, kad elektros įrenginiais naudojasi teisėtai, kadangi jie buvo įrengti 1956 metais, atsakovai jokių veiksmų su elektros įrenginiais neatliko, nėra elektros tinklų nuosavybės ribų aktų. Elektros įrenginiai ant ieškovų namo išorinės sienos netrukdo jiems naudotis pastatu pagal jo paskirtį, nesukelia jokių nepatogumų.
Atsakovų teigimu, jie nėra tinkami atsakovai byloje.
Trečiasis asmuo AB „Elektros skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį (pradinį) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ant gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sienos įrengti elektros įrenginiai – ant pastato fasado nutiestas įvadinis kabelis bei saugiklių dėžutė, trečiajam asmeniui (ESO) nuosavybės teise nepriklauso. Ieškovės reikalavimai nedaro įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, kadangi už šių abonentinių tinklų perkėlimą atsakingi šių tinklų savininkai.
Trečiasis asmuo A. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės V. B. G. ir R. G. vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį (butą) pirko 2008 metais.
Atsakovams nuosavybės teise priklauso butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pirko atitinkamai 1996 ir 2007 metais. Šis pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Tai patvirtina byloje esantys NTR duomenų bazės išrašai.
Elektros tinklų nuosavybės ribų 2013-09-25 aktai, susiję su butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), yra atsakovų kaip savininkų nepasirašyti, nors tokia grafa yra, ir nenurodoma nepasirašymo priežastys. Pagal šių aktų sudarymo metu galiojančią Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 7 punkto redakciją elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte arba sudarytoje sutartyje.
Atsisakymo leisti prijungti įvadinį kabelį 2016-11-03 akte nurodoma, kad R. M. atsisakė įleisti į patalpas ((duomenys neskelbtini)), nes su juo nėra suderinti projektai; atsisako leisti vykdyti darbus. Iš Atsisakymo leisti prijungti įvadinį kabelį 2016-11-30 akto matyti, kad A. M. atsisako leisti vesti įvadinį kabelį, nes reikalauja pakeisti projektą, kad įvadiniai kabeliai eitų parapetu, reikalauja keisti projektą.
Iš byloje esančio projektuotojo AB „Elektros tinklų statyba“ aiškinamojo rašto (pagal AB „Elektros skirstymo operatoriaus“ 2017-05-23 projektavimo užduotį) matyti, kad šalia esančio namo - (duomenys neskelbtini) - elektros įrenginių (elektros kabelių, abonentinių įvadų) darbai vykdytini dėl estetinio vaizdo, o apie šių įrenginių keliamą pavojų – nieko neaptariama. Tuo pačiu nurodoma, kad priestatas (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, o visi įvadai į butus yra priestato viduje, todėl įvadai į esamą priestatą po žeme negalimi; butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numatoma „užmaitinti“ įrengiant įvadinius kabelius pagrindinio pastato siena virš karnizo.
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energijos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2019-05-20 rašte į A. G. 2019-04-23 skundą nurodė, kad VEI pareigūnai apžiūrėjo elektros tinklus, surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad oru yra nutiestas vienas kabelis iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priestato vietą. Trūkumų ir pažeidimų, galinčių neigiamai įtakoti elektros tiekimą šiems namams, nenustatyta. Tuo pačiu pasisakė, kad elektros tinklų įrengimo (ar išmontavimo) ant pastato sienos, priklausančios jos savininkams nuosavybės teise, klausimas nėra VEI kompetencijoje. Siūlo spręsti klausimą tarpusavio sutarimu arba įstatymu nustatyta tvarka teisme.
Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl tariamai pažeidžiamų jos, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkės, teisių kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius (atvado izoliatorius, įvadinį kabelį, nutiestą nuo atvado izoliatorių į komercinės apskaitos spintą, komercinės apskaitos spintą, automatinius jungiklius/saugiklius).
Ieškovė nurodo, kad pažeidimas pasireiškia ne neveikimu, o veikimu – neleidžia pašalinti ginčo objektų (kaip nurodo ieškovės advokatas, ieškinys yra negatorinis).
Tai, kad ginčo įrenginiai priklauso atsakovams nuosavybės teise byloje nėra pakankamai ir objektyviai pagrindžiančių įrodymų. Vien ta aplinkybė, kad yra surašytas atsakomybės ribų aktas, kuris nėra abiejų šalių pasirašytas, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovų nuosavybę į ginčo įrenginius.
Tuo atveju, jei atsakovų vardu veikdamas jų sūnus R. M. nurodė, kad nesutinka per kurias vietas (žemės sklypo ar namo dalis) turi būti įrengiama elektros instaliacija, tai nereiškia, kad jis neleido ar draudė pašalinti elektros laidus nuo ieškovės namo sienos. Sprendinius kaip užtikrinti elektros tiekimą atsakovams kaip vartotojams priima kompetentingos institucijos ir šioje byloje nėra objektyvių įrodymų, kokiam konkrečiam galutiniam projekto sprendimui prieštaravo atsakovai.
Teismas sutinka su atsakovų argumentų, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie objektyviai ir pakankamai pagrįstų ieškovų argumentą, kad R. M. būtų nesutikęs su rekonstrukcijos darbais, susijusiais su ginčo įrenginių pašalinimu nuo sienos namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip teisme pasisakė ir dalyvaujantys byloje asmenys, esminis ginčas buvo kaip atvesti elektros laidus iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir „užmaitinti“ atsakovų butus, t. y. nebuvo tiesiogiai kalbama apie elektros įrenginių pašalinimą nuo (duomenys neskelbtini).
Teismo nuomone, ieškovė nepaneigė atsakovų argumentų, kad R. M. laikėsi aiškios pozicijos, jog elektros linijos rekonstrukcija turi būti atlikta pagal projektą, siekiant, kad visi saugumo reikalavimai keliami darbams būtų įgyvendinti ir atsižvelgta į paveldosaugos reikalavimus, kadangi pastatas patenka į Kultūros paveldosaugos teritorijos dalį.
Liudytoju apklaustas projekto darbų vadovas A. G. nurodė, kad projektas buvo koreguojamas atsižvelgiant į R. M. nurodytas aplinkybes, pripažino, jog priestatas buvo prastos būklės, dėl ko ir pats abejojo, ar galima vykdyti kąsimo darbus šalio tokio priestato; nurodė, kad R. M. prašant pateikti galutinį projektą – toks projektas nebuvo pateiktas, o bendraujama tik žodžiu.
Ieškovė nepaneigė atsakovų argumentų, kad atsakovai veiksmų, susijusių su elektros įrenginiais ant ieškovės namo sienos, niekada neatliko, taip pat neatliko kabelio įvedimo darbų į jų butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); kad nėra teismo sprendimo ar kitų institucijų sprendimų, dėl kurių elektros įrenginiai ant ieškovės sienos būtų pripažinti neteisėtais.
Be to, akivaizdu, kad tuo atveju, jei ginčo įrenginiai keltų pavojų gyvybei ar sveikatai, elektros tiekimas turėtų būti nutrauktas ar sustabdytas iki pažeidimų ar trūkumų pašalinimo. Byloje nėra ginčo, kad elektros energija tiekiama atsakovams ir šiuo metu.
Byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių jog atsakovai ar jų įgalioti asmenys įrengė ginčo įrenginius, ar atsakovai yra teisių perėmėjai asmenų, įrengusių ar turėjusių nuosavybės teisę į ginčo įrenginius.
Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai padarė pažeidimą, dėl kurio ieškovė gina tariamai pažeistas savo teises nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką.
Negalima konstatuoti, kad būtent atsakovai yra atsakingi už ginčo objektų įrengimą, jų šalinimą, todėl sutiktina su atsakovų argumentu, kad atsakovai nėra tinkami. Teismas išaiškino ieškovei teisę netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, tačiau šia teise nesinaudojo ir nurodė, kad būtent atsakovai yra tinkami atsakovai.
Taigi nagrinėjamu atveju labiau sutiktina su atsakovų argumentacija, kad atsakovai ginčo elektros įrenginiais naudojasi teisėtai, kad atsakovai jokių veiksmų su ginčo elektros įrenginiais neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai padarė pažeidimus, kurių pagrindų turėtų pareigą įvykdyti prievolę - nuo (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo sienos pašalinti ginčo elektros įrenginius. Atmetus pastarąjį ieškinio reikalavimą, netenkinami ir išvestiniai reikalavimai.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina atsakovams 2 178 Eur advokato pagalbai; nepriteistina atsakovams 1 089 Eur išlaidos specialistų išvadoms, nes jos yra perteklinės ir iš esmės nereikšmingos bylai, nes nėra konkrečios ar tiesiogiai nesusiję su ginčo dalyku; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą 113,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės V. B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 113,46 Eur (vieną šimtą trylika eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.