Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-561-592/2021, pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovams V. M. ir A. M. dėl įsipareigojimo demontuoti ieškovės ir kitų bendrasavininkų nuosavybės teises pažeidžiančius ir pavojų sveikatai bei gyvybei keliančius atsakovams nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. G., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, M. D., Jonas H. D., R. G., J. Z., N. S., E. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. M. ir A. M., kurį patikslinusi, prašė: 1) įpareigoti atsakovus nuo (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo sienos pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius (atvado izoliatorius, įvadinį kabelį, nutiestą nuo atvado izoliatorių į komercinės apskaitos spintą, komercinės apskaitos spintą, automatinius jungiklius/saugiklius); 2) nustatyti 3 (trijų) mėnesių šių įpareigojimų įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 30 Eur baudą, skiriamą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, mokėtiną ieškovei, jeigu atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio faktinis gyventojas yra ieškovės atstovas pagal įgaliojimą sūnus A. G.. Paaiškino, kad šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2019 m. vasario 23 d. pasirašė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria ieškovės sūnus buvo paskirtas namo įgaliotuoju asmeniu, kuris įgaliotas atstovauti patalpų savininkų interesams.

1.2. Paaiškino, kad 2018 m. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „0,4kV OL L-100 nuo PP-1670 rekonstrukcija į KL, TR-291 (duomenys neskelbtini), Inv. Nr. 1E4103140051“ namo kieme kraštovaizdį ir namų fasadus darkančias bei mažiau gamtos veiksniams atsparias, t. y. mažiau saugias, orines linijas keitė požeminiais kabeliais: sumontavo požeminę elektros kabelių liniją, elektros kabelių spintas, komercinės apskaitos spintas, atliko esamų vartotojų perjungimą nuo elektros oro linijos prie suprojektuotų elektros tinklų. Ieškovės įgaliotas asmuo, sužinojęs apie projektą, apsidžiaugė, AB „Elektros skirstymo operatorius“ darbuotojas informavo ieškovės sūnų, kad bus panaikinta tik dalis oro linijų (kuriomis anksčiau buvo tiekiama elektros energija Namo butams), tačiau kita dalis oro linijų ir ant namo esančių elektros įrenginių (elektros kabelis, saugikliu dėžutė ir kt.) panaikinta nebus, nes jais tiekiama elektros energija gretimo daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) butams, o šiuose butuose gyvenantis kaimynas (faktinis patalpų naudotojas R. M.) nesutinka, kad jo kieme būtų po žeme įrengtas kabelis ir orinės linijos būtų pakeistos požeminiu kabeliu. Informavo, kad minėtas kaimynas su rekonstrukcijos darbais nesutinka vienintelis visame kvartale, kad dėl jo liks nepašalinta sena ir kiemo vaizdą darkanti oro linijų atrama.

1.3. Taip pat paaiškino, kad įgaliotasis asmuo informavo AB „Elektros skirstymo operatorius“ darbuotoją, kad jis nesutinka, jog namo išorine siena tarp Buto langų būtų sumontuoti kitam daugiabučiam namui elektros energiją tiekiantys laidai, ir paklausė, kodėl ši orinė linija yra nutiesta ne tiesiai kitam daugiabučiam namui ((duomenys neskelbtini)) nuo atramos, o per visą namo sieną, tačiau jam buvo atsakyta, jog R. M. nesutinka nieko keisti, o AB „Elektros skirstymo operatorius“ be jo sutikimo negali atlikti jokių darbų ant jo gyvenamo daugiabučio namo sienos. Be kita ko, įgaliotasis asmuo AB „Elektros skirstymo operatorius“ darbuotoją informavo, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo ant namo sienos montuoti svetimų elektros įrenginių.

1.4. Ieškovės įgaliotasis asmuo ėmėsi iniciatyvos spręsti nesaugiai įrengtų namo fasadą darkančių ir tokiu būdu namo bendrojo naudojimo objektų savininkams žalą darančių bei jų nuosavybės teises pažeidžiančių svetimų elektros įrenginių pašalinimo nuo namo sienos klausimą, bendravo su R. M. daug kartų apie tai, kad jo butams elektros energiją tiekiantys elektros įrenginiai yra neteisėtai sumontuoti ant namo sienos bei tokiu būdu pažeidžiamos namo butų savininkų nuosavybės teisės, reikalavo, kad R. M. orinę liniją ir įvadinį kabelį nuo namo sienos pašalintų ir juos nutiestų tiesiai iki (duomenys neskelbtini) namo patalpų, o ne per namo fasadą, tačiau šis nesutiko to padaryti ir visus siūlymus atmetė.

1.5. Pažymėjo, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. defektacijos aktu buvo konstatuota, kad minėti elektros įrenginiai įrengti nesilaikant Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių ir Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių nuostatų/reikalavimų, jų tolimesnis eksploatavimas kelia grėsmę namo gyventojų ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei.

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad ieškovės teiginys, jog R. M. nesutinka, kad jo kieme būtų po žeme įrengtas kabelis ir orinės linijos būtų pakeistos požeminiu kabeliu, neatitinka tikrovės ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių galima būtų matyti, kad R. M. (atsakovų sūnus) būtų nesutikęs su rekonstrukcijos darbais, taip pat neatitinka tikrovės ieškovės teiginys, kad minėtas (duomenys neskelbtini) butų faktinis naudotojas R. M. nesutinka nieko keisti.

2.2. Pažymėjo, kad santykiai su ieškovės atstovu A. G. yra įtempti ir konfliktiški, kadangi R. M. nepavyksta susikalbėti su ieškovės atstovu, bendraujančiu liepiamąja nuosaka ir nesiskaitančiu su kaimynais. R. M. dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų atlikta elektros linijos rekonstrukcija, tačiau laikėsi aiškios pozicijos, jog elektros linijos rekonstrukcija turi būti atlikta pagal projektą, siekiant, kad visi saugumo reikalavimai keliami darbams būtų įgyvendinti ir atsižvelgta į paveldosaugos reikalavimus, kadangi pastatas patenka į Kultūros paveldosaugos teritorijos Šnipiškių dalį. Pabrėžė, kad rekonstrukcijos rengimo projektas nutrūko ne dėl R. M. kaltės, o dėl projektuotojo nebendradarbiavimo.

2.3. Patys atsakovai jokių veiksmų, susijusių su elektros įrenginiais ant ieškovės namo sienos, niekada neatliko, taip pat neatliko kabelio įvedimo darbų į 3 ir 5 butus, nėr jokio teismo sprendimo ar kitų institucijų sprendimų, dėl kurių elektros įrenginiai ant ieškovės sienos būtų pripažinti neteisėtais. Paaiškino, jog elektros įrenginiai buvo įrengti dar tarybiniais laikais ir atitinka nustatytus reikalavimus, nesukelia jokio pavojaus, nebuvo jokių avarijų, taip pat avarinių tarnybų iškvietimų šiuo klausimu.

2.4. Pati ieškovė (duomenys neskelbtini) namo priestato rekonstrukcijos metu 2008-2009 metais šlaitinį stogą perdarė į plokščią ir ant stogo įrengė terasą, t. y. ieškovės iniciatyva keturių laidų elektros įvadas nuo oro linijos atramos iki keraminių izoliatorių ant (duomenys neskelbtini) namo fasado buvo pakeistas vieno kabelio elektros tiekimo įvadu, kuris buvo sumontuotas ant (duomenys neskelbtini) namo fasado, apie tai neinformavus (duomenys neskelbtini) namo gyventojų.

2.5. Dėl susidariusios situacijos galima kaltinti ieškovės sūnų T. G.. Paaiškino, jog 2017 m. projekto dalies vadovas A. G. atsiuntė aiškinamąjį raštą, projektinius sprendinius, inžinerinių tinklų planą, fotografijų su brėžiniais ir išaiškinimais dokumentą (duomenys neskelbtini), T. G., tuometinis (duomenys neskelbtini) buto gyventojas, raštu nesutiko ir kategoriškai pareikalavo, kad neliktų įvadinių kabelių ant namo fasado, todėl rangovas buvo priverstas demontuoti įvadinius kabelius (duomenys neskelbtini), 3 ir 5 butams, priestato sienoje virš karnizo išliko plastikinės kabelių apsaugos. Tai rodo, kad T. G. netinkamas elgesys sąlygojo susidariusią situaciją.

2.6. Atsakovų nuomone, jie elektros įrenginiais naudojasi teisėtai, kadangi jie buvo įrengti 1956 metais, atsakovai jokių veiksmų su elektros įrenginiais neatliko, nėra elektros tinklų nuosavybės ribų aktų, elektros įrenginiai ant ieškovės namo išorinės sienos netrukdo jiems naudotis pastatu pagal jo paskirtį, nesukelia jokių nepatogumų. Atsakovų nuomone, jie nėra tinkami atsakovai byloje.

3. Trečiasis asmuo AB „Elektros skirstymo operatorius“ atsiliepime į pradinį ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ant gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sienos įrengti elektros įrenginiai – ant pastato fasado nutiestas įvadinis kabelis bei saugiklių dėžutė, trečiajam asmeniui (ESO) nuosavybės teise nepriklauso, ieškovės reikalavimai nedaro įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, kadangi už šių abonentinių tinklų perkėlimą atsakingi šių tinklų savininkai.

4. Trečiasis asmuo A. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. B. G. atsakovams V. M. ir A. M. 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 113,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės V. B. G. ir R. G. vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jie pirko 2008 metais. Atsakovams nuosavybės teise priklauso butai Nr. 3 ir 5, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pirko atitinkamai 1996 ir 2007 metais. Pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Taip pat nustatė, kad elektros tinklų nuosavybės ribų 2013 m. rugsėjo 25 d. aktai, susiję su butais Nr. 3 ir 5, esančiais (duomenys neskelbtini), yra atsakovų kaip savininkų nepasirašyti. Atsisakymo leisti prijungti įvadinį kabelį 2016 m. lapkričio 3 d. akte nurodoma, kad R. M. atsisakė įleisti į patalpas ((duomenys neskelbtini)), nes su juo nėra suderinti projektai, atsisakė leisti vykdyti darbus, t. y. atsisakė leisti vesti įvadinį kabelį, nes reikalauja pakeisti projektą, kad įvadiniai kabeliai eitų parapetu, reikalauja keisti projektą.

5.2. Teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad yra surašytas atsakomybės ribų aktas, kuris nėra abiejų šalių pasirašytas, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovų nuosavybę į ginčo įrenginius. Taip pat sutiko su atsakovų argumentu, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie objektyviai ir pakankamai pagrįstų ieškovės argumentą, kad R. M. būtų nesutikęs su rekonstrukcijos darbais, susijusiais su ginčo įrenginių pašalinimu nuo sienos namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, ieškovė nepaneigė atsakovų argumentų, kad R. M. laikėsi aiškios pozicijos, jog elektros linijos rekonstrukcija turi būti atlikta pagal projektą, siekiant, kad visi saugumo reikalavimai keliami darbams būtų įgyvendinti ir atsižvelgta į paveldosaugos reikalavimus, kadangi pastatas patenka į Kultūros paveldosaugos teritorijos dalį, taip pat nepaneigė atsakovų argumentų, kad atsakovai veiksmų, susijusių su elektros įrenginiais ant ieškovės namo sienos, niekada neatliko, kaip neatliko kabelio įvedimo darbų į jų butus Nr. 3 ir 5, nepaneigė ir to, jog nėra teismo sprendimo ar kitų institucijų sprendimų, dėl kurių elektros įrenginiai ant ieškovės sienos būtų pripažinti neteisėtais.

5.3. Teismas sprendė, jog nesant tinkamų įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai padarė pažeidimą, dėl kurio ieškovė gina tariamai pažeistas savo teises nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką.

5.4. Negalėdamas konstatuoti, kad būtent atsakovai yra atsakingi už ginčo objektų įrengimą, jų šalinimą, teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad jie nėra tinkami atsakovai byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6. Ieškovė V. B. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti; 2) įpareigoti atsakovus nuo daugiabučio namo sienos esančios (duomenys neskelbtini), pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius (atvado izoliatorius, įvadinį kabelį, nutiestą nuo atvado izoliatoriaus į automatinių jungiklių/saugiklių dėžutę, automatinių jungiklių/saugiklių dėžutę); 3) nustatyti 3 (trijų) mėnesių šių įpareigojimų įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei 30 Eur baudą, skiriamą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, mokėtiną ieškovei, jeigu atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

6.1. Kol vyksta ginčas ir Elektros įrenginiai nėra pašalinti, ieškovė su kitais bendrasavininkais negali atlikti namo fasado remonto darbų, dėl ko namas yra mažiau atsparus atmosferos poveikiui, ne tik praranda savo estetinę išvaizdą, bet, galimai, ir rinkos vertę, todėl tikėtina, kad ateityje fasado remontas kainuos daugiau.

6.2. Teismas nevertino to, jog į civilinę bylą buvo pateikti net dviejų atestuotų energetikos darbuotojų, kuriems yra suteikta teisė vykdyti elektros įrenginių priežiūrą ir įrengimą, defektacijos aktai, patvirtinantys, kad ant ieškovės namo sienos sumontuoti atsakovų Elektros įrenginiai yra nesaugūs ir jų eksploatavimas kelia grėsmę aplinkinių žmonių turtui, sveikatai bei gyvybei.

6.3. Absoliuti byloje esančių įrodymų visuma liudija, kad 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. atsisakymo leisti prijungti įvadinį kabelį aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta aiški atsakovų pozicija, kad jie atsisako įsileisti į patalpas ir kategoriškai atsisako vykdyti bet kokius darbus bei reikalauja keisti projektą. Trečiojo asmens ir VEI rašytiniuose paaiškinimais teismui buvo patvirtinta, kad tiek 2016 m., tiek ir vėliau, iki projekto įgyvendinimo pabaigos 2018 m. nepavyko įgyvendinti visų Projekte numatytų darbų, nes atsakovai tam nedavė sutikimo. Atsakovų elgesio negalima pavadinti bendradarbiavimu, noru išspręsti klausimą ar tuo labiau visų įmanomų pastangų dėjimu, o R. M. elgesys piktybiškai, be jokios argumentacijos nesutinkant su jokiais pateikiamais siūlymais bei vėliau iškart keičiant susitarimus ir keliant nerealius reikalavimus (vėl pažeisti kitų asmenų nuosavybės teises ir kabelius slėpti svetimoje sienoje), rodo, kad jis niekada nesutiko su Elektros įrenginių perkėlimu, savo veiksmais sąmoningai trukdė tai atlikti, vilkino procesą neprotingai ilgą laiko tarpą, todėl Projektas privalėjo būti užbaigtas neatlikus visų suplanuotų veiksmų.

6.4. Nei atsakovai, nei R. M. nėra kompetetingi vertinti projekto saugos bei paveldosaugos aspektais. Projektus taip, kad jie atitiktų visiems keliamiems reikalavimams, rengia kvalifikuoti rangovai, turintys atestatus dirbti kultūros paveldo teritorijose, o juos saugumo bei atitikimo paveldosauginiams reikalavimams atžvilgiu vertina juos derinančios atsakingos institucijos, bet ne nekompetetingi asmenys.

6.5. Patiems atsakovams nesilaikant teisės aktuose nustatytų pareigų kreiptis į elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo jų vardu ir tuo apribojant operatoriaus galimybes informuoti atsakovus apie sudarytą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą ar jo vėlesnius pakeitimus, toks neteisėtas veiksmas vėliau tampa „teisiniu pagrindu“ teismui spręsti, jog parašo ant nuosavybės ribų akto nebuvimas reiškia, kad nuosavybės riba tarp ESO valdomų tinklų ir atsakovų abonentinio tinklo nėra nustatyta. Jeigu pašomi pašalinti Elektros įrenginiai būtų ESO nuosavybėje, jie jau senai būtų pertvarkyti pagal projektinius sprendinius ir tam atskiro atsakovų sutikimo nereikėtų.

6.6. Vien tai, kad ginčo įrenginiai galimai atitiko sovietiniais laikais keliamus reikalavimus, nereiškia, kad jie nepažeidžia ieškovės teisių šiuo metu ir net jeigu atsakovai iš tiesų patys aptariamų elektros įrenginių ant svetimos sienos nemontavo/neįrengė, jiems įsigijus butus su jiems priklausančiais elektros įrenginiais (abonentiniu elektros tinklu), kuriais tiekiama elektros energija jų butams, jie kartu perėmė visas su jais susijusias teises bei pareigas.

7. Atsakovai A. M. ir V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

7.1. Elektros tinklai niekada neperdavė (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkams elektros energijos tiekimo įrangos sumontuotos ant (duomenys neskelbtini) namo išorinės sienos, atsakovai neatliko jokių veiksmų susijusių su elektros įrangos įrengimu ant ieškovės namo sienos, esančios (duomenys neskelbtini).

7.2. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad elektros įrenginiai priklausytų nuosavybės teise atsakovams ir ieškovė šios aplinkybės neįrodė, vien surašytas atsakomybės ribų aktas, kuris nėra abiejų šalių pasirašytas, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovų nuosavybę į ginčo įrenginius. Kadangi nėra elektros tinklo nuosavybės ribų aktų, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklų nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje. Elektros skaitiklis yra įrengtas (duomenys neskelbtini) namo priestate, todėl ieškovės prašomi pašalinti elektros įrenginiai yra ESO žinioje, kadangi jie įrengti prieš atsakovų el. skaitiklius, tai reiškia, jog A. M. ir V. M. netinkamai byloje patraukti atsakovais.

7.3. Pati ieškovė vykstant teisminiam procesui pašalino dalį ginčo elektros įrenginių, byloje yra 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažyma apie atliktus darbus, kurioje nurodoma, jog nuo namo esančio (duomenys neskelbtini), A. G. prašymu, buvo pašalinti penki neaiškios paskirties elektros kabeliai.

7.4. Tai, kad atsakovų sūnus nesutinka per keturias vietas įrengiamai elektros instaliacijai, nereiškia, kad jis neleido ar draudė pašalinti elektros laidus nuo ieškovės namo sienos, be kita ko, byloje nėra objektyvių įrodymų, kokiam konkrečiam galutiniam projekto sprendimui prieštaravo atsakovai. Susidariusią situaciją sąlygojo būtent ieškovės atstovo T. G. elgesys (jis nesutiko ir kategoriškai reikalavo, kad neliktų įvadinių kabelių ant namo fasado).

7.5. Apeliaciniame skunde ieškovė pateikė naujus argumentus, kurie nebuvo analizuoti pirmosios instancijos teisme.

7.6. Rekonstrukcijos rengimo projektas nutrūko ne dėl R. M. kaltės, o dėl projektuotojo nebendradarbiavimo. Be kita ko, PD ir įvadinis kabelis yra sumontuoti teisėtai ir negali nuosavybės teise priklausyti atsakovams, nes šiuo kabeliu naudojosi kelių daugiabučių namų gyventojai. Atsakovai neatliko jokių veiksmų su Elektros įrenginiais sumontuotais ant (duomenys neskelbtini) namo sienos, nuolat moka už elektros energijos tiekimą, yra ESO vartotojai.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:

8.1. Trečiajam asmeniui ESO nepavyko įgyvendinti pagal Projektą visų numatytų rekonstrukcijos darbų dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. 3 ir Nr. 5 (toliau – Objektai) perjungimo nuo elektros oro linijos į kabelinę liniją, kadangi šių Objektų savininkai – atsakovai nedavė sutikimo, objektų skaitikliai liko įrengti objekto viduje, o abonentiniai tinklai (įvadinis kabelis bei saugiklių dėžutė) – ant gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sienos.

8.2. 2013 m. rugsėjo 25 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad prašomi pašalinti elektros įrenginiai nuosavybės teise priklauso atsakovams. Be kita ko, nėra nustatyto reikalavimo, kad nuosavybės ribų aktai privalo būti pasirašyti vartotojo, yra nustatyta tik pareiga ESO apie sudarytą nuosavybės ribų aktą informuoti vartotoją, todėl vien tai, kad akto formoje yra nurodyta grafa vartotojo parašui, o pats vartotojas negrąžina ESO pasirašytų aktų, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuosavybės riba nėra nustatyta pagal Taisyklių 11.18 punkto reikalavimus.

8.3. Teismas visiškai nevertino reikšmingos aplinkybės, kad atsakovai, dar 1996 m. ir 2007 m. įsigiję nuosavybės teise Objektus, dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo savo vardu į elektros tiekėją nesikreipė ir šių sutarčių nesudarė, nors tokia pareiga vartotojams yra nustatyta Taisyklių 49 punkte, trečiajam asmeniui ESO Aktų atnaujinimo metu net nebuvo žinoma apie Objektų savininkų pasikeitimą.

8.4. Net jei atsakovai nežinojo apie buvusių Objektų savininkų sudarytus nuosavybės ribų aktus, nekeičia faktinės situacijos, kad nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo, nagrinėjamu atveju – tarp ESO ir atsakovų, buvo ir iki šiol yra nustatyta tokia, kokia yra nurodyta Aktuose, o atsakovai, kurie šiuo metu yra Objektų savininkai, neabejotinai yra atsakingi už suvartotą elektros energiją savo Objektuose, už savo abonentinių tinklų techninę būklę ir priežiūrą, jiems galioja pagal 1994 m. sudarytus pirminius nuosavybės ribų aktus, kurie buvo atnaujinti 2013 m., surašant Aktus, nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos. Nepriklausomai nuo to, kas pirmą kartą įrengė ginčo vidaus elektros tinklus, šie tinklai nuosavybės teise priklauso atsakovams.

8.5. Atsižvelgiant į numatytus rekonstrukcijos darbų atlikimo terminus, suplanuotą finansavimą šių darbų atlikimui ir į tai, kad atsakovai, vis keisdami savo poziciją, nesutiko suderinti jokių projektinių sprendinių, buvo priimtas ESO sprendimas palikti esamus oro linijos įvadus nuo atramos Nr. 100/1 į Objketus, t. y. nerekonstruoti dalies ESO elektros tinklų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovės V. B. G. ir R. G. vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jie pirko 2008 metais. Atsakovams V. M. ir A. M. nuosavybės teise priklauso butai Nr. 3 ir 5, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pirko atitinkamai 1996 ir 2007 metais. Atsakovams elektros energija tiekiama orine linija, ant ieškovės namo sienos liko atsakovams priklausantys tiekiantys elektrą įrenginiai – atvado izoliatorius, įvadinis kabelis, nutiestas nuo atvado, izoliatoriaus į automatinių jungiklių/saugiklių dėžutė, automatinių jungiklių/saugiklių dėžutė.

13. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį (dėl nuosavybės teisų gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu). Patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus nuo (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo sienos pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius (atvado izoliatorius, įvadinį kabelį, nutiestą nuo atvado izoliatorių į komercinės apskaitos spintą, komercinės apskaitos spintą, automatinius jungiklius/saugiklius) kaip nesaugius ir darkančius namo fasadą; 2) nustatyti 3 (trijų) mėnesių šių įpareigojimų įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 30 Eur baudą, skiriamą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, mokėtiną ieškovei, jeigu atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.

14. Teismui atmetus ieškinį 2021 m. spalio 26 d. sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, motyvuodama, kad sprendimas priimtas pažeidus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, padarė faktiškai ir teisiškai netinkamas išvadas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

15. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Esminis skundo argumentas – apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad reikalaujami perkelti nuo namo sienos elektros įrenginiai nuosavybės teise nepriklauso atsakovams. Teismo nustatyta aplinkybė, kad elektros tinklo nuosavybės ribų 2013 m. rugsėjo 25 d. aktuose, susijusiose su atsakovų butais Nr. 3 ir 5, nėra atsakovų parašų, neįrodo, kad įrenginiai ant ieškovės namo sienos nepriklauso atsakovams nuosavybės teise.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo AB „Elektros skirstymo operatoriaus“ savo procesiniuose dokumentuose nuoseklai aiškino, jog šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktas reglamentuoja, kad „elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte, kuris sudaromas pirmą kartą prijungiant vartotojo įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų [...]. Apie vartotojo objektui sudarytą elektros tinklų nuosavybės ribų aktą ir jo vėlesnius pakeitimus operatorius raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoja vartotoją“.

17. Nuo 2013 m. visus nuosavybės ribų aktus perkeliant į kompiuterines laikmenas ir archyve neradus sudarytų aktų originalų, minėti nuosavybės ribų aktai buvo atnaujinti, nekeičiant nustatytos atsakomybės ribos. Taigi 2013 m. rugsėjo 25 d. suformuotuose aktuose buvo nurodyti tie patys duomenys, kadangi laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. jokie trečiojo asmens ar vartotojo vidaus elektros tinklų rekonstrukcijos darbai, dėl kurių turėtų būti pakeista nuosavybės riba tarp vartotojų vidaus tinklų ir operatoriaus elektos tinklų, nebuvo vykdomi, t. y., 2013 m. rugsėjo 25 d. aktai buvo tik atnaujinti, tačiau aktuose nebuvo atliekami jokie techniniai duomenų pakeitimai.

18. Aktuose yra nustatyta elektros tinklų nuosavybės riba ant atvado prie įvadinių prijungimo izoliatorių, įrengtų ant pastato išorinės sienos/vamzdžio stovo, gnybtų. Trečiojo asmens nuosavybėje yra oro linija, įvadas nuo oro linijos iki izoliatorių ir elektros energijos apskaitos prietaisai. Tuo tarpu objektų (butų) savininkų nuosavybė yra atvado izoliatoriai, kai izoliatoriai įrengti ant pastato sienos, įvadinis kabelis paklotas (nutiestas nuo atvado izoliatorių į komercinės apskaitos spintą (KAS), komercinės apskaitos spinta (KAS), automatinis jungiklis/saugiklis.

19. Ši aktuose nustatyta elektros tinklų nuosavybės riba atitinka ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai Taisyklių 11.18 punktu, pagal kurį „jei orinis atvadas į įvadinę elektros apskaitos spintą (skydelį) yra operatoriaus nuosavybė, o įvadinė elektros apskaitos spinta (skydelis), įrengta pastato viduje, – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant atvado prijungimo izoliatorių, įrengtų ant pastato išorinės sienos arba ant vamzdinio stovo“. Be to, kaip matyti iš Taisyklių 9 punkto nuostatų, nėra nustatyto reikalavimo, kad nuosavybės ribų aktai privalo būti pasirašyti vartotojo. Yra nustatyta tik trečiojo asmens pareiga apie sudarytą nuosavybės ribų aktą informuoti vartotoją. Vien tai, kad akto formoje yra nurodyta grafa vartotojo parašui, o pats vartotojas negrąžina pasirašytų aktų, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuosavybės riba nėra nustatyta pagal Taisyklių 11.18 punkto reikalavimus.

20. Atsakovai, dar 1996 m. ir 2007 m. įsigiję nuosavybės teise butus, dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo savo vardu į elektros tiekėją nesikreipė ir šių sutarčių nesudarė, nors tokia pareiga vartotojams yra nustatyta Taisyklių 49 punkte.

21. Net jeigu atsakovai nežinojo apie buvusių objektų (butų) savininkų sudarytus nuosavybės ribų aktus, kadangi patys, kaip minėta, nevykdė teisės aktuose jiems nustatytos pareigos įsigijus nuosavybės teise objektus, į kuriuos yra tiekiama elektros energija, laiku ir tinkamai kreiptis į tiekėją dėl elektro energijos tiekimo sutarties sudarymo, tai niekaip nekeičia faktinės situacijos, kad nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo, nagrinėjamu atveju – tarp trečiojo asmens ir atsakovų, buvo ir iki šiol yra nustatyta tokia, kokia yra nurodyta Aktuose. Atsakovai, kaip butų savininkai, yra atsakingi už suvartotą elektros energiją savo objektuose, už savo abonentinių tinklų (vartotojo vidaus tinklų) techninę būklę ir priežiūrą, o taip pat jiems galioja pagal 1994 m. sudarytus pirminius nuosavybės ribų aktus, kurie buvo atnaujinti 2013 m., surašant Aktus, nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos.

22. Taisyklių 9 punkte reglamentuojama, kad „Tuo atveju, kai elektros tinklo nuosavybės ribų aktas nesudarytas ir (ar) operatoriaus ir vartotojo sudarytoje sutartyje elektros tinklo nuosavybės riba nenustatyta, laikoma, kad elektros tinklo nuosavybės riba nustatyta taip, kaip nurodyta Taisyklių 11 ir 12 punktuose“.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo elektros tinklais elektros energija buvo ir iki šiol yra tiekiama į atsakovų butus, todėl sutiktina su apeliantės argumentu, kad elektros įrenginiais, sumontuotais ant ieškovės ir kitų namo bendraturčių namo sienų, kuriuos patikslintu ieškiniu prašoma atsakovus įpareigoti pašalinti, elektros energija yra tiekiama tik atsakovams priklausantiems butams, esantiems (duomenys neskelbtini).

24. Pagal CK 6.383 straipsnio 2 dalies nuostatas, energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai.

25. Nors atsakovai nėra atsakingi už pirminį ginčo abonentinių tinklų įrengimą, kadangi butus nuosavybės teise įsigijo 1996 m. ir 2007 m. su jau įrengtais abonentiniais elektros tinklais, tačiau jie yra šių abonentinių tinklų savininkai.

26. Jeigu ginčo abonentiniais tinklais būtų tiekiama elektros energija ir kitiems gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ar / ir (duomenys neskelbtini), butų savininkams, visi šie savininkai būtų šių abonentinių tinklų bendraturčiai. Tačiau bylos duomenimis pagal trečiojo asmens įgyvendintą elektros tinklų visų vartotojų vidaus tinklai, išskyrus atsakovų, buvo perjungti prie rekonstruotų ESO elektros tinklų. Šiuo atveju, kadangi ginčo tinklais po rekonstrukcijos yra tiekiama elektros energija tik atsakovams, pripažintina, kad tik atsakovai liko nerekonstuortų elektros tinklų ir su tinklais susijusių įrenginių dalies savininkais.

27. Tačiau, nors atsakovai yra prašomų pašalini nuo namo sienos elektros įrenginių savininkai, ieškinys negalėjo būti patenkintas. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus nuo (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo sienos pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančius elektros įrenginius (atvado izoliatorius, įvadinį kabelį, nutiestą nuo atvado izoliatorių į komercinės apskaitos spintą, komercinės apskaitos spintą, automatinius jungiklius/saugiklius).

28. Trečiasis asmuo vykdo skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklą Lietuvos Respublikoje ir ESO priklausančių energetikos objektų (elektros tinklų ir įrenginių) iškėlimo ar rekonstravimo paslaugą, tokias paslaugas pageidaujantiems asmenims teikia vadovaudamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, konkrečiu atveju, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika ir kitais teisės aktais.

29. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

30. Analogiška nuostata nustatyta ir Aprašo 54 punkte, kur nurodoma, kad vartotojo, gamintojo ar kitų asmenų pageidaujami perkelti ar rekonstruoti operatoriui priklausantys energetikos objektai (elektros tinklai ir įrenginiai), kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra perkeliami ar rekonstruojami remiantis operatoriui pateikta paraiška ir pagal teisės aktų nustatyta tvarka operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, šio Aprašo nustatyta vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju paraišką pateikęs vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo savo lėšomis ir vadovaudamasis operatoriaus pateiktomis prijungimo sąlygomis parengia ir pateikia operatoriui teisės aktų nustatyta tvarka parengtą operatoriaus elektros tinklų ir (ar) kitų įrenginių statybos (tiesimo) ir (ar) rekonstrukcijos projektą ir sąmatą. Vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo pageidaujantis atlikti operatoriaus elektros tinklų įrengimą, ir (ar) rekonstravimą, ir (ar) perkėlimą, ir (ar) statybą, vadovaujasi Aprašo VI skyriaus nuostatomis. Tuo tarpu už abonentinių tinklų perkėlimą, rekonstravimą yra atsakingi šių tinklų savininkai.

31. Taigi elektros tinklai ir įrenginiai gali būti perkeliami tik įstatymo nustayta tvarka, pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą operatoriaus elektros tinklų ir (ar) kitų įrenginių statybos (tiesimo) ir (ar) rekonstrukcijos projektą ir sąmatą.

32. Nagrinėjamu atveju 2018 m. trečiasis asmuo ESO pagal parengtą ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „0,4 kV OL L-100 nuo PP-1670 rekonstrukcija į KL, TR-291 (duomenys neskelbtini) Inv. Nr. 1E4103140051“ (toliau – Projektas) vykdė jam priklausančios oro linijos L-100 iš transformatorinės TR-291_PP-1670, įrengtos 1956 m., rekonstrukcijos darbus, t. y. sumontavo požeminę elektros kabelių liniją, elektros kabelių spintas, komercinės apskaitos spintas, atliko esamų vartotojų perjungimą nuo elektros oro linijos prie suprojektuotų elektros tinklų. Pagal Projekto sprendinius nuo naujai sumontuotos požeminės kabelių linijos turėjo būti perjungti tiek gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), tiek gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vartotojai.

33. Trečiajam asmeniui nepavyko įgyvendinti pagal Projektą visų numatytų rekonstrukcijos darbų dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. 3 ir Nr. 5 perjungimo nuo elektros oro linijos į kabelinę liniją, kadangi šių objektų savininkai – atsakovai – nedavė sutikimo, kad būtų atliekami jiems nuosavybės teise priklausančios abonentinės dalies prijungimas prie naujai suprojektuotų elektros tinklų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. atsisakymo leisti prijungti įvadinį kabelį aktai, liudytojo projekto darbų vadovo A. G., tiek ir trečiojo asmens A. G. paaiškinimai apie tai, kad su atsakovais nepavyko suderinti nei Projekto, nei galimų Projekto korekcijų. Atsakovams nesutikus atlikti jiems nuosavybės teise priklausančios abonentinės dalies prijungimo prie naujai suprojektuotų elektros tinklų, pagal Projektą, Objektų skaitikliai liko įrengti objekto viduje, o abonentiniai tinklai (įvadinis kabelis bei saugiklių dėžutė) – ant gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sienos

34. Taigi atsakovams priklausančius elektros įrenginius nuo ieškovės namo sienos gali pašalinti tik trečiasis asmuo, atlikęs elektros tinklų rekonstukciją pagal su elektros tinklų ir įrenginių savininkais suderintą projektą, nei ieškovė, nei atsakovai savo nuožiūra ir jiegomis negali nuo (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo sienos pašalinti atsakovams nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių. Nagrinėjamu atveju teisė reikalauti pašalinti atsakovams priklausančius įrenginius nuo namo fasado gali būti įgyvendinta tik atlikus elektros tinklų rekonstukciją pagal Projektą be atsakovų sutikimo (pritarimo). Ginčo dalykas nagrinėjamu atveju turėjo būti Projekto teisėtumas ir pagristumas (ar projektiniai sprendiniai nepažeidžia atsakovų teisių) bei atsakovų atsisakymo pritarti Projektui teisėtumas ir pagrįstumas.

35. Tačiau nagrinėjamoje byloje Projektas ir atsakovų asisakymo leisti rekonstruoti jiems priklausančius elektros įrenginius teisėtumas nebuvo nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjama byla nepriskiriama prie bylų, kuriose teismas gali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų, todėl primosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareikštus reikalavimus, priėmė iš esmės teisėtą sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties.

36. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ištyrė faktines bylos aplinkybes, ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38. Netenkinus apeliacinio skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovai sumokėjo 1 331 Eur už atsiliepimo parengimą, jų patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės V. B. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš V. B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos tesime.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.