Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjui, nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki šio skundo padavimo dienos esant suimtam, ne visu laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Šiaulių TI viso 29 dienas (laikotarpiais: 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d.; 2019­ m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 1 d.). Nurodytais laikotarpiais Šiaulių TI kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ne tik buvo pilnai užpildyta suimtaisiais, tokiu būdu sumažinant tenkančiam vienam asmeniui plotą, tačiau į šį plotą buvo įskaičiuotas ir sanitarinio mazgo plotas bei plotas, užpildytas įvairiais prie grindų pritvirtintais baldais (lovomis, kitais buitinės paskirties daiktais), tokiu būdu suimtiesiems palikus dar mažesnį nei reglamentuotas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas bei dar labiau sumažinus jų judėjimo kameroje galimybes.

Lukiškių TI-K (vėliau – Vilniaus PN) viso 137 dienas (laikotarpiais: 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d.; 2016 m. gruodžio 21 d.; 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 29 d.; 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 12 d.; 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 8 d.; 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. kovo 15 d.; 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 28 d.; 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 9 d.; 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. sausio 12 d.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, į kurių plotą buvo įskaičiuotas 0,56 kv. m sanitarinis mazgas, bei buvo laikomas su kitais asmenimis, tokiu būdu, net neatėmus kameroje buvusių kitų baldų užimamo ploto, asmeniui buvo paliktas mažesnis nei 3,6 kv. m kameros plotas, kuriame pareiškėjas iš viso galėjo būti. Tuo tarpu, beveik viso pareiškėjo suėmimo laikotarpiu, kurį jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 13 d. (viso 1 135 dienos) (išskyrus laikotarpius, kuomet jis buvo laikomas vienas, t. y. iš visų Lukiškių TI-K praleistų dienų atėmus 291 dienas), pareiškėjas su kitais suimtaisiais buvo kalinamas kamerose nesiekiančiose ar vos siekiančiose 8 kv. m plotą, kas reiškia, jog iš šio ploto atėmus ne tik 0,56 kv. m sanitarinio mazgo plotą, bet ir kamerose buvusių baldų plotus, pareiškėjui kamerose net 844 dienas nebuvo užtikrintas minimalus, 3,6 kv. m, vienam asmeniui tenkantis judėjimo plotas. Be to, pareiškėjas labai dažnai buvo pervedamas iš vienos kameros į vis kitą kamerą, tokiu būdu ne tik neleidžiant pareiškėjui apsiprasti su nauja kamera bei joje laikomu kitu asmeniu, bet ir sukeliant psichologinę įtampą dėl nežinomybės - kada, kur ir su kuo vėl bus pervestas į kitą kamerą. Taigi, iš viso laikotarpio, kurį pareiškėjas praleido suėmime, net 873 dienas (844 dienas Lukiškių TI-K ir 29 dienas Šiaulių TI) pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus, 3,6 kv. m, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Pažymi, kad šiame plote taip pat buvo talpinamos lovos, sanitarinis mazgas, kiti buitinės paskirties ir kalinamų asmenų asmenio naudojimo daiktai, t. y. šį itin ilgą laikotarpį pareiškėjui tenkantis kameros plotas, kuriame jis galėtų judėti, buvo mažesnis nei nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas.

Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K (visu praleistu laikotarpiu), taip pat, Vilniaus AVPK Areštinės (būtent laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 3 d. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl naudojantis tualetu net 1 194 dienas buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Šiuo ypač ilgu laikotarpiu pareiškėjas buvo priverstas atlikti savo gamtinius reikalus (šlapintis, tuštintis) kitų, toje pačioje kameroje laikomų asmenų, akivaizdoje, taip pat, jį galint stebėti pro angą/akutę duryse prižiūrėtojams, tuo neabejotinai žeminant ir pažeidžiant asmens orumą. Taip pat pareiškėjo orumas, laikotarpiu, kuomet pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitais asmenimis, buvo žeminamas ir šiems kartu laikomiems asmenims prie pareiškėjo atliekant savo gamtinius reikalus, kadangi „gyvenamojoje patalpoje“ be jokios pertvaros esant išvietei, kurioje yra tuštinamasi, jos, netgi, neatskiriant, iš esmės yra sukuriama situacija, kuomet suimtieji yra priversti kartu gyventi tualeto patalpoje. Pareiškėjui net laikotarpiais, kuomet kameroje jis buvo laikomas vienas, nebuvo užtikrintas jo tinkamas privatumas, kadangi, nesant tinkamai atskirtam sanitariniam mazgui, šiuo laikotarpiu jį pro kameros durų angą/skylutę galėjo stebėti prižiūrėtojai. Iš Vilniaus PN, Šiaulių TI bei Vilniaus AVPK pateiktos informacijos matyti, kad nei vienoje iš Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Vilniaus AVPK Areštinės senajame pastate buvusių kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, o Vilniaus AVPK Areštinės senojo pastato kamerose net nebuvo 1,5 metro siekiančios pertvaros. Nagrinėjamu atveju ši pareiškėjo teisė jo suėmimo laikotarpiu buvo pažeidinėjama net 1 194 dienas.

Pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo pažeista jo teisė į privatumą, dėl ko jam atsirado teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Be to, atsižvelgiant į nurodytas sąlygas, kuriomis pareiškėjas buvo laikomas, beveik neturėdamas ploto laisvai judėti, bei į ilgą kalinimo tokiomis sąlygomis trukmę, akivaizdu, jog tokios laikymo sąlygos negali būti pateisinamos tikėtinomis kalinimo pasekmėmis, todėl laikytinos žiauriu ir kankinamu elgesiu, neabejotinai pažeidžiančiu Konvencijos 3 straipsnį. Atsakovo atstovai kaip atsakingos institucijos, privalo užtikrinti, jog viso asmens suėmimo laikotarpiu šiam asmeniui būtų užtikrintos tinkamos, jo garbės ir orumo nežeminančios sąlygos, kas reiškia, jog šios pareigos neįvykdžius nuo pat pradžių bei šį pažeidimą tęsiant beveik visą suėmimo laikotarpį, šis pažeidimas turėtų būti laikomas trunkamuoju, o atsakovo neteisėti veiksmai traktuojami kaip trunkamasis neteisėtas neveikimas. Taigi, atsakovo padaryti tęstiniai ir intensyvūs pažeidimai, susiję su akivaizdžiai netinkamomis kalinimo sąlygomis, dėl kurių buvo ne tik pažeidžiamas pareiškėjo orumas, tačiau tokiomis nežmoniškomis sąlygomis jis buvo kalinamas virš trijų metų laiko, negalėdamas nei normaliai judėti kameroje, nei normaliai naudotis sanitariniu mazgu, tenkinti kitus savo būtinus žmogiškuosius poreikius, dėl ko patyrė itin didelį ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortą, jį kankino nemiga ir depresija, dėl patiriamų nepatogumų jis patyrė didelius išgyvenimus. Pareiškėjui netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 83 su dar 1-5 asmenimis, todėl jam tekęs plotas buvo nuo 3,84 kv. m iki 11,52 kv. m. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Nurodo, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sanitarinio mazgo įėjimas kameroje Nr. 83 atitvertas užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu. Sanitarinių mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja. Kameroje Nr. 83 sanitarinio mazgo atitvaro aukštis 2,27 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. Per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas būnant sanitariniame mazge – neįmanomas. Nuo gultų sanitarinis mazgas taip pat nematomas, kadangi tarp jų yra didelis atstumas.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Taip pat pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Tai leidžia teigti, kad jokių pažeidimų, o taip pat ir neigiamų išgyvenimų, nulemtų tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų, nebuvo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymi, jog neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pateikia duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų numerius, plotus, laikomų asmenų skaičių, įskaitant patį pareiškėją. Skirstant asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatų.

Įstaigos administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena. Įstaigoje vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai.

Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos buvo įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą yra nepagrįstas. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Pažymi, jog kai kuriose kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį miegamąją vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, turėjo teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.

Vilniaus PN nuomone pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pateikia duomenis apie Areštinės kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas bei pažymi, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto dydis. Areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto buvo atitverti 130 cm aukščio sienelėmis, o naujame Vilniaus AVPK areštinės pastato kamerose, skirtose areštantų laikymui, sanitariniai mazgai įrengti su 180 cm aukščio atskiriamąja pertvara nuo gyvenamojo ploto ir varstomomis 120 aukščio durimis. Areštinę nuolat tikrino Vilniaus visuomenės sveikatos centro pareigūnai nustatyta tvarka, kurie pažeidimų nenustatė.

Nurodo, kad pareiškėjas deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, ir, be to, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat būtinojo priežastinio ryšio. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas jo laikymo Areštinėje metu būtų kreipęsis į administraciją ar kitas institucijas su skundais dėl blogų sąlygų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų negiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Vilniaus AVPK teigimu, pareiškėjas pažeidė ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d., nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 3 d. ir nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 7 d. buvo laikomas Vilniaus AVPK Areštinėje. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus AVPK Arešinėje teismui išsiuntė 2020 m. birželio 12 d., todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2020 m. gegužės 22 d. Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu žinojo arba turėjo žinoti apie galimai netinkamas kalinimo sąlygas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovų prašymus, nagrinėjamu atveju taikoma ieškinio senatis reikalavimams dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gegužės 21 d., tačiau laikytina, kad reikalavimui dėl kalinimo galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Tačiau teismo vertinimu, objektyvių pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 5 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 ,, Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinas senaties terminas ir pareiškėjo skundo reikalavimai nagrinėtini laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus PN (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. ir nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. sausio 13 d. Iš Vilniaus PN pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas aukščiau nurodytu laikotarpiu buvo laikomas vienas arba kartu su kitu asmeniu. Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,84 kv. m iki 7,94 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,56 kv. m iki 7,38 kv. m. Vadinasi, Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerų plotą mažino baldai ir sanitarinis mazgas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pareiškėjas skunde teigė, jog dažnai buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas.

Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodyta, kad įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, t. y. Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Nors Vilniaus PN kamerų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas.

Iš į bylą pateikto Šiaulių TI 2020 m. vasario 26 d. rašto Nr. 14-2834 ,,Dėl informacijos pateikimo” matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. ir nuo 2019­ m. birželio 3 d. iki 2019 m. liepos 10 d. Pareiškėjas pateiktame skunde ginčija buvimo Šiaulių TI laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. ir nuo 2019­ m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 1 d., todėl šis laikotarpis laikytinas ginčo laikotarpiu. Byloje pateikta Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. pažyma ,,Dėl A. K.” Nr. 60-16237, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. ir nuo 2019­ m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Visu šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 83, kurios plotas 23,05 kv. m, joje buvo laikoma nuo 2 iki 6 asmenų. Byloje pateiktame Šiaulių TI Sanitarinių magų zonų kamerose lentelėje Nr. 62/08-145 nurodyta, kad kameroje Nr. 83 esančio sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 1,577 kv. m. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui tekęs kameros plotas neatėmus sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,84 kv. m iki 11,52 kv. m, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,57 kv. m iki 10,73 kv. m. Vadinasi, Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dažnai buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą.

Kaip minėta, nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienoje kameroje, t. y. Nr. 83, todėl nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjas buvo dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nebuvo pažeisti nei Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ar BVK 70 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sanitarinio mazgo įėjimas kameroje Nr. 83 atitvertas užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu. Sanitarinių mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja. Kameroje Nr. 83 sanitarinio mazgo atitvaro aukštis 2,27 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas ginčija galimai netinkamas Vilniaus AVPK Areštinės laikymo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 3 d. Iš Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus 2020 m. vasario 26 d. rašto Nr. 10-S-9230(1.39E-10) ,,Dėl informacijos pateikimo apie A. K.” matyti, jog pareiškėjas Vilniaus AVPK Areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d., nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. lapkričio 18 d., nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 7 d. Kaip minėta, pareiškėjo skundo reikalavimams taikytas senaties terminas, taip pat aktualu tai, kad pareiškėjas neginčija viso aukščiau nurodyto savo buvimo Areštinėje laikotarpio, todėl nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 3 d.

Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad Areštinės ((duomenys neskelbtini)) kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto buvo atitverti 130 cm aukščio sienelėmis, o naujame Vilniaus AVPK Areštinės pastato kamerose, skirtose areštantų laikymui, sanitariniai mazgai įrengtisu 180 cm aukščio atskiriamąją pertvara nuo gyvenamojo ploto ir varstomomis 120 cm aukščio durimis.

Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija privatumo sanitariniame mazge užtikrinimo naujajame Vilniaus AVPK Areštinės pastato kamerose.

Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-552/2018, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat pažymima, jog saugumo užtikrinimas Areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiuo atveju turi būti parenkami tokie Areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017).

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodomų teisinių dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatuotina, jog pareiškėjui visą jo buvimo Areštinėje laiką, t. y. nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 3 d., iš viso 6 paras, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.