Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. V., jo gynėjams advokatui Janui Kučinskiui (Jan Kučinsky), advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. vairavo transporto priemonę kai buvo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gegužės 27 d., apie 23.18 val., Vilniaus rajono sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo vilkiką DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Išvykdamas į reisą, susipyko su vadovu, kadangi vežė gėles, pasakė, kad gali neužtekti kuro. Vadovas pradėjo rėkti, šaukti ant jo, pasakė, kad dabar važiuotų į reisą, o grįžus liepė susirinkti daiktus ir gali būti laisvas. Nuo to viskas ir prasidėjo, J. V. susijaudino, važiavo ir išgėrė. Alkoholinius gėrimus vartojo prieš įvažiuojant į terminalą. Gėrė alų ir vėliau dar degtinės. Įvykio metu prie įvažiavimo stovėjo kiti vilkikai, o J. V. stovėjo iš kitos pusės. Pamatė, kad vilkikai pajudėjo, pajudėjo ir jis. Norėdamas atsistoti į eilę, veidrodėliu kliudė kito vilkiko priekabos galą su šaldytuvu, beveik nieko nesimatė. Vairuotojas pretenzijų neturėjo, vėliau atvykęs J. V. vadovas pasikalbėjo, atsiskaitė su kliudyto vilkiko vairuotoju ir viskas. J. V. norėjo tik įvažiuoti į terminalą, ten susirinkti smulkius daiktus, palikti raktelius ir važiuoti namo. Jau buvo nusprendęs, kad į reisą nevažiuos. Būtų įvažiavęs į terminalą ir paskambinęs vadovui pranešti, kad išeina iš darbo. Nuo tos vietos, kur vartojo alkoholinius gėrimus, iki įvažiavimo į terminalą buvo likę apie 50?60 metrų. Nieko neatsitiktų jei gėlės stovėtų vieną ar dvi paras, kadangi jos yra vazonuose ir vežimėliuose, šaldytuve. Viskas įvyko dėl konflikto su vadovu. Ir anksčiau būdavo konfliktų ir visi konfliktai dėl kuro, nes visą laiką trūksta kuro. Toje įmonėje dirba jau 15?16 metų, o vairuotoju dirba nuo 1987 m. Savo elgesį vertina blogai. Žino, kad profesionaliems vairuotojams iš viso negalima vartoti alkoholio, turi būti nulis promilių. Savo elgesį vertina labai blogai, bet dabar jau nieko nepadarysi. Šiuo metu neteko darbo, negali dirbti vairuotoju. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, žmona yra neįgali ir gauna atlyginimą. Ji darželio auklėtoja. Šeimos turtinė padėtis yra labai sunki. Sutinka, kad jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam. Viskas įvyko dėl streso, bet dabar jau nieko nepakeisi (b. l. 124–125).

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. V. paaiškino, kad ji su J. V. jau 36 metai kaip susituokę. Sprendimus priima pasitarę, tačiau galutinis žodis būna jos. J. V. elgesį vertina labai blogai, kalbėjosi su juo, vėliau su durka jį nuvežė užsikoduoti. Žino, kad ir anksčiau baustas dėl vairavimo išgėrus, tačiau nežino, kodėl išvadų nepadarė. Darbas sunkus, būna su kitais vairuotojais ilgai stovi eilėse, kartais jie paskatina vartoti alkoholinius gėrimus. Jos vyras, J. V., labai gailisi dėl įvykusio įvykio. Šeimos turtinė padėtis yra sunki. Jos atlyginimas yra mažas, bendros šeimos pajamos šiuo metu sudaro apie 1 000 Eur.

Atsižvelgiant į ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. F. parodė, kad 2024 m. gegužės 27 d. apie 23.15 val., vairuojant vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jau būnant prie registracijos punkto, adresu Vilniaus raj. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 1, pastebėjo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įkyriai ir piktybiškai bandė apvažiuoti kitus eilėje stovinčius vilkikus, tačiau niekas jo neįleido. Netrukus šio vilkiko vairuotojas sustojo už jo, paskui staigiai nuspaudė gazo pedalą bei kliudė V. F. priekabą. Po smūgio jis išėjo iš vilkiko. J. V. bandė pasišalinti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Vėliau J. V. išlipo iš automobilio ir V. F. pajuto alkoholio kvapą. Tada paskambino Bendruoju pagalbos centro (toliau – ir BPC) numeriu. J. V. nepažįsta, jis vilkike buvo vienas. Atvykę policijos pareigūnai J. V. sulaikė (b. l. 18–21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Joannos Jodko tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 27 d. 23.23 val. iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu Vilniaus raj. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 1, kur galimai neblaivus vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Atvykus nurodytų adresu ir patikrinus minėto vilkiko vairuotojo asmens dokumentą, nustatyta, kad tai J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su J. V., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis nurodė, kad išgėrė du butelius alaus prieš dvi ar tris valandas. Jam nustatytas pirmu ir antru pūtimu 1,68 promilių girtumas. Vilkikas perduotas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui (b. l. 44).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrimas vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Vilniaus raj. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 1. Vilkiko priekinė dalis nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę. Apžiūrint vilkiko kėbulą išoriškai, matoma, kad vilkiko keleivio pusės veidrodėlis ir priekinė dalis apgadintos. Automobilio šviesos šaltiniai (žibintai) priekyje, gale ir šonuose nesugadinti, veikiantys. Automobilio padangos yra su protektoriumi, būklė atitinka KET reikalavimus. Vilkiko viduje įrengti saugos diržai be pažeidimų, automobilio akumuliatorius neatjungtas. Automobilio stiklai nesudaužyti, saugos pagalvės neišsiskleidusios. Valytuvai veikiantys, stabdžių būklė: spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Vairo būklė: judinant vairą jo judesiai persiduoda į ratus. Po automobilio apžiūros, automobilis perduotas įmonės direktoriui. Ant automobilio ir automobilio viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, niekas nebuvo paimta (b. l. 22–37).

Peržiūrėjus policijos pareigūnų („body“) mobiliosiomis kūno kameromis darytus vaizdo ir garso įrašus nustatyta, kad pareigūnė klausia vyro (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinomas kaip J. V.), ar vartojo šiandien alkoholio, pastarasis atsako, kad alaus. Paklausus, ar senai vartojo alkoholį, J. V. atsako, kad prieš dvi ar tris valandas. Paklausus, ar daug išgėrė alaus, J. V. atsako, kad du buteliukus. Toliau pareigūnas duoda pūsti į alkotesterį ir rodydamas J. V. alkotesterio ekraną pagarsina rezultatus, kad nustatytos 1,68 promilės. Atlikus antrą kartą patikrinimą nustatomas toks pat girtumo laipsnis t. y. 1,68 promilės. Daugiau vaizdo įrašuose užfiksuota informacija tyrimui reikšmės neturi (b. l. 48–50).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 27 d. 23.45 val. patikrinimo metu J. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 21 val., atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL0711, pirmuoju tikrinimu 23.49 val. nustatytos 1,68 promilės, antruoju tikrinimu 2024 m. gegužės 28 d. 0.10 val. nustatyta 1,68 promilių girtumas (b. l. 40).

VĮ „Regitra“ išrašo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė DAF XF 480 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos Lietuvoje data 2019 m. sausio 23 d., priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 41–43).

VšĮ „Emprekis“ išraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad vilkiko DAF XF 480 FT, 2019 m., kaina su PVM 43 166 Eur. (b. l. 46).

Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad atlikus transporto priemonės DAF XF 480 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimą, turto vertintojo padaryta išvada, kad minėtos transporto priemonės rinkos vertė su PVM yra 26 499 Eur.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo J. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, J. V., būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 1,68 promilių, girtumas.

Įrodymais, pagrindžiančiais J. V. kaltę, laikytini jo paties, liudytojo V. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie patvirtina, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas; tyrėjos tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas; alkotesterio rodmenys; neblaivumo akte užfiksuoti duomenys; policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys; įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kuomet buvo užfiksuoti kaltinamojo vairuotos transporto priemonės ir kitos transporto priemonės apgadinimai. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo dėl kilusio konflikto su darbdaviu, J. V. kaltės nepaneigia ir jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholinius gėrimus jis vartojo tuomet, kai jo vairuotas vilkikas dar buvo gatvėje. Taigi J. V. žinojo, kad jam dar reikės sėstis prie vairo (kaip jis pats nurodė, planavo nuvaryti vilkiką į terminalą ir ten palikti), suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir nepaisant to, vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę ir alų), nes norėjo taip veikti.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. V. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visgi nėra pagrindo manyti, kad J. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į jam taikytą administracinę atsakomybę dėl KET pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus J. V. administracine tvarka buvo baustas šešis kartus, tarp jų penkis kartus už KET pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą jam būnant neblaiviam dėl ko be administracinės nuobaudos, jam buvo taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių (b. l. 90–94). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojo administracinio nusižengimo padarymo metu J. V. buvo nustatytas net 1,4 promilių neblaivumas. Tąkart kaltinamasis taip pat vairavo vilkiką su puspriekabe, dalyvavo viešajame eisme. Pažymėtina, kad draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai baigė galioti 2024 m. sausio 9 d. (b. l. 92), o jau 2024 m. gegužės 27 d., praėjus šiek tiek daugiau nei keturiems mėnesiams po pastarojo termino pabaigos, kaltinamasis vėl padarė analogiško pobūdžio, pavojingą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, priešingą teisei veiką. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. V. skirtos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų.

Negalima sutikti su gynėjos teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytu teiginiu, kad J. V. jau atsakė už padarytą administracinį nusižengimą, todėl į šią aplinkybę neturėtų būti atsižvelgiama sprendžiant laidavimo instituto taikymo klausimą, be to, J. V. pats savanoriškai kreipėsi į UAB „Aspersus“ konsultacijai, jam paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas vieneriems metams nuo priklausomybės alkoholiui. Pasisakydamas dėl šių gynėjos argumentų, teismas pažymi, kad jie prieštarauja pirmiau aptartai šiuo klausimu suformuotai teismų praktikai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 40 straipsniu, asmuo laikomas baustu, dar metų laikotarpį nuo <...> nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Minėta, kad administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, buvo įvykdyta 2024 m. sausio 9 d. Taigi ir nusikaltimo padarymo metu, ir šiuo metu J. V. laikomas baustu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis savo noru kreipėsi į UAB „Aspersus“ konsultacijai, be abejo, vertintina teigimai, tačiau tuo pačiu patvirtina, kad asmuo sutinka turintis priklausomybę alkoholiui, ir leidžia manyti, kad įvykdyta veika nebuvo atsitiktinė.

Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ir duomenys apie ankstesnius kaltinamojo teistumus užsienyje (b. l. 85–89). Pažymėtina, kad ši aplinkybė nelaikytina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia, tačiau į ją atsižvelgtina kaip į J. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Kaip minėta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos nustatymas iš esmės yra susijęs su kaltinamojo asmenybės (jo požiūrio į įstatymų laikymąsi, vertybinių nuostatų ir kt.) vertinimu, kuris atskleistų, ar asmuo yra linkęs pažeisti įstatymus, ar padarytos veikos yra atsitiktinė nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, ar tendencingas jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio rezultatas. Tokiam vertinimui, skirtingai nei vertinant asmens atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms (t. y. ar asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą), reikšminga informacija gali būti ir ankstesni (išnykę) asmens teistumai bei administraciniai nusižengimai (kiti pažeidimai), už kuriuos paskirtų nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs. Tokių duomenų vertinimas neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos ir atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, pagal kurią turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-224-1073/2023).

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, teismas daro išvadą, kad J. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, dėl anksčiau padarytų pažeidimų jis tinkamų išvadų nepadarė (šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis), vėl pažeidė įstatyme įtvirtintas normas, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja J. V., todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad J. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Nagrinėjamoje byloje teismui tokių abejonių liko. Į bylą pateikta kaltinamojo charakteristika jų nepašalino. Pažymėtina, kad tai, jog J. V. darbdavio yra charakterizuojamas kaip vienas patikimiausių ir patyrusių darbuotojų, pasižymėjęs gera darbo etika, punktualumu ir atsakingumu, demonstravęs išskirtinius techninius įgūdžius ir kt., nepaneigia pirmiau aptartais byloje surinktais įrodymais nustatytų nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių. Jas, beje, kaltinamojo charakteristikoje nurodo ir jo darbdavys, teigdamas, kad po pirmo įvykio darbovietė suteikė J. V. antrą šansą, tačiau šis įvykis parodė, kad jam reikia stiprinti savo atsakomybės jausmą ir gebėjimą priimti teisingus sprendimus, ypač stresinėse situacijose.

Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (1–4 punktai), šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2021).

Teismui konstatavus, kad J. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, dėl kitų BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų teismas nepasisako.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. J. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. V. Lietuvoje anksčiau neteistas (el. b. l. 82–90), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas, vieną kartą už transporto priemonės vairavimą jam būnant neblaiviam (el. b. l. 90–94), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) (b. l. 96). Byloje nėra duomenų apie J. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, švelniausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį, teismas, be pirmiau aptartų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Lietuvoje yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, šiuo metu yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, šeimos turtinė padėtis yra sunki, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudą, kurios dydis neženkliai viršija BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą minimalų šios bausmės rūšies dydį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam pripažinus savo kaltę, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus joje sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į J. V. paskirtos baudos dydį, jo turtinę padėtį, tą aplinkybę, kad kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, jog J. V. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, J. V. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 1,68 promiles alkoholio, t. y. ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti transporto priemones, kurių masė viršija 3,5 t (0 promilės); vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, padarė nedidelį eismo įvykį. Vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, šiuo atveju būtina įvertinti ne tik įvykdytą veiką, jos pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Minėta, kad remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, tačiau buvo baustas už transporto priemonių vairavimą jam būnant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,4 promilių neblaivumas. Taigi J. V. jau buvo taikytos analogiško pobūdžio administracinio poveikio priemonės, kurių tikslai kaltinamojo atžvilgiu nebuvo pasiekti.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, taip pat kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d. (b. l. 68–71), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, J. V. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad J. V. įvykio metu vairuotas vilkikas, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nagrinėjamoje byloje spręstinas konfiskuotino turto vertės (jos dalies) išieškojimo iš kaltinamojo klausimas (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, prašė iš kaltinamojo išieškoti turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą transporto priemonės DAF XF480FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 26 499 Eur. Pasisakydama šiuo klausimu, kaltinamojo gynėja akcentavo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumą ir prašė sumažinti iš J. V. išieškotinos pinigų sumos dydį iki 5–10 procentų jo vairuotos transporto priemonės vertės arba skirti jam įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, leidžiant ją sumokėti dalimis.

Visų pirma teismas pasisako dėl gynėjos prašymo skirti kaltinamajam BK 71 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinęs J. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat remdamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodo gynėja, šiuo atveju įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas kaltinamajam neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami apeliacinius skundus, kuriuose keliamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą tokio pobūdžio bylose (ne)skyrimo kaltiems asmenims klausimas, yra pasisakę, kad BK 72 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė labiau siejasi su kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, pavyzdžiui, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką, ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-327-919/2023; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-935/2023). Teismai taip pat pažymi, kad paprastai skiriant įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o byloje padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Teismų pažymėta, kad tokio pobūdžio bylose konfiskuotinos transporto priemonės vertės (jos dalies) išieškojimas, o ne įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, užtikrins teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-988/2021).

Teismas atkreipia dėmesį, kad analogiškai šiuo klausimu yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims, padariusiems nusikaltimus transporto eismo saugumui, žemesnių instancijų teismų buvo paskirta ne BK 72 straipsnyje, bet BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose 2K-111-222/2019, 2K-288-788/2020, 2K-182-303/2022 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, gynėjos prašymas dėl įmokos į nukentėjusiems nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimo kaltinamajam vietoj BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės atmestinas.

Nesant byloje duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Tačiau esant byloje pirmiau nurodytų duomenų, nustatant transporto priemonės rinkos vertę vadovaujamasi jais. Minėta, kad gynybos į bylą pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta transporto priemonės DAF XF480FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 26 499 Eur. Taigi spręsdamas klausimą dėl šios transporto priemonės vertės (jos dalies) (ne)išieškojimo iš kaltinamojo teismas remsis būtent šiais, o ne byloje esančiais VšĮ „Emprekis“, duomenimis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,68 prom. neblaivumas, J. V. Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 1, vairavo vilkiką ir padarė eismo įvykį, neženkliai apgadindamas kitą vilkiką. Teismo jau buvo ne kartą minėta, kad kaltinamajam jau buvo taikyta administracinė atsakomybė už analogiško pobūdžio priešingos teisei veikos padarymą. Tąkart J. V. taip pat vairavo vilkiką su priekaba, jam buvo nustatytas 1,4 promilių neblaivumas, taigi alkoholio koncentracija beveik siekė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą. Tačiau transporto priemonės konfiskavimas kaltinamajam taikytas nebuvo. Nepaisant to, J. V. tinkamų išvadų nepadarė, ir vėl vairavo sunkiasvorę transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos jo elgesio priežastys, J. V. elgesio nepateisina. Būdamas suaugęs, ilgametę profesionalaus vairuotojo patirtį turintis asmuo, kaltinamasis negalėjo nesuvokti galimai kilsiančių savo neteisėto elgesio pasekmių, kurios, iš esmės, ir kilo. Liudytojas V. F. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis įkyriai ir piktybiškai bandė apvažiuoti kitus eilėje stovėjusius vilkikus, tačiau niekas jo neįleido. Netrukus jo vairuotas vilkikas sustojo už liudytojo, paskui staigiai kaltinamasis nuspaudė akseleratoriaus pedalą ir kliudė liudytojo priekabą. Pasak liudytojo, po smūgio jis išėjo iš vilkiko. J. V. bandė pasišalinti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Teismo vertinimu, tokiam kaltinamojo elgesiui ir kilusioms pasekmėms turėjo įtakos jo suvartotas alkoholis.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo faktines aplinkybes, siekiant prevencinių tikslų, teismas daro išvadą, kad BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas J. V. yra būtinas ir proporcingas įvykdytam nusikaltimui.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Spręsdamas šį klausimą, be pirmiau aptartų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, apibūdinančių, be kita ko, įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, kaltinamojo šeimos turtinė padėtis yra sunki. Teismui teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys patvirtina, kad J. V. nuo 2024 m. birželio 4 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, jam skirtinos nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis pirmus mėnesius sudarys 731,02 Eur, tačiau sekančiais mėnesiais mažės. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamojo sutuoktinė dirba lopšelyje-darželyje, jos laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. birželio mėnesio gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 420 Eur per mėnesį, V. V. yra iš dalies darbinga, šiuo metu gauna 193,61 Eur neteikto darbingumo pensiją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšmės turi ir tai, kad J. V. yra vyresnio amžiaus (šiuo metu yra sulaukęs 59 m.), visą gyvenimą dirbo vairuotoju, taip pat, sprendžiant klausimą dėl iš kaltinamojo išieškotinos konfiskuotino turto vertės (jos dydžio), atsižvelgtina į kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtiną turtinio pobūdžio bausmę. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad asmeniui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau netapti asmeniui nepakeliama našta.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, vadovaudamasis proporcingumo principu, siekdamas tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas išieškoti iš J. V. ne visą, bet dalį vilkiko DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės, nustatant, kad iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma sudaro 7 000 Eur

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam J. V. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 362,50 eurų (b. l. 131–135), kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nemoka proceso kalbos, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 68–71), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamojo teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. V. galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant J. V. šią baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“ byloje saugomą J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. V. konfiskuotino turto, vilkiko DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų). Išaiškinti J. V., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. V. netenkinti.

J. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.