Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atabaltika“ ir G. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovui G. G. patikslinto ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovas patvirtino, kad procesinius dokumentus gavo). Atsakovas G. G. nurodė, kad palaiko į ieškinį pateiktą atsiliepimą, kuriame sutinka su pareikštu ieškiniu ir prisiima atsakomybę padengti įsiskolinimą.

6. Atsakovei UAB „Atabaltika“ ieškinys ir teismo pranešimas buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė UAB „Atabaltika“ nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Atabaltika“ 2019 m. liepos 24 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2020 m. rugpjūčio 13 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista, išdėstant ją nauja redakcija. Kreditavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo suteikti kredito gavėjui kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti bankui kreditą dalimis ir terminais, nurodytais sutarties specialioje dalyje. Sutartyje nustatyta kredito suma – 15 000 Eur, metinė palūkanų norma – 14 proc., kintama palūkanų dalis – 6 mėn. EURIBOR, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. liepos 31 d., kredito grąžinimo laikotarpis – kas mėnesį. 2019 m. liepos 24 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laiduotojas (G. G.) įsipareigojo atsakyti bankui ne didesne nei laidavimo suma, jeigu skolininkas neįvykdo visų ar dalies skolininko prievolių arba atsiranda kiti kreditavimo sutartyje numatyti kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindai. Laiduotojo atsakomybė išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (Laidavimo sutarties 2.3. punktas). Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę UAB „Atabaltika“, ragindamas vykdyti pinigines prievoles pagal kreditavimo sutartį ir nustatė terminą iki 2022 m. sausio 26 d. neįvykdytiems finansiniams įsipareigojimams padengti, o tos pačios dienos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į G. G., ragindamas vykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį ir nustatydamas terminą iki 2022 m. sausio 26 d. neįvykdytiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Ieškovas po nustatyto papildomo termino neįvykdytiems finansiniams įsipareigojimams padengti 2022 m. vasario 9 d. nutraukė kreditavimo sutartį. Laidavimo sutartyje yra įtvirtinta, kad atsakovų atsakomybė prieš banką yra solidari (Laidavimo sutarties 2.2 punktas).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą atsakovui reiškia šalių sudarytos laidavimo sutarties pagrindu. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Atabaltika“ netinkamai vykdė savo pinigines prievoles pagal kreditavimo sutartį, pažeidė įsipareigojimą grąžinti ieškovui kreditą kreditavimo sutarties specialioje dalyje (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 9 punktas) nustatytais terminais ir tvarka ir taip pažeidė savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti visą suteiktą kreditą ir susijusius mokėjimus. Atsakovas G. G. nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį, kuria jis įsipareigojo atsakyti ieškovui ne didesne nei laidavimo suma, jeigu skolininkas (UAB „Atabaltika“) neįvykdo visų ar dalies prievolių arba atsiranda kiti kreditavimo sutartyje numatyti kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindai (Laidavimo sutarties 2.1. punktas). Laiduotojo atsakomybė išlieka iki visiško skolininko prievolių įvykdymo (Laidavimo sutarties 2.3. punktas).

10. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų ginčiję sutarčių sąlygas (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad atsakovai pareigų grąžinti kreditą ieškovei tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 9328,74 Eur skolos (negrąžinto kredito) ir 290,87 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15 punkte nustatyta, kad praleidus sutartyje nustatytus kredito sugrąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialioje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės sutarties specialioje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos. Papildomos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kreditavimo sutartyje numatytų kredito grąžinimo terminų pasibaigimo ir skaičiuojamos iki visos pradelstos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos. Papildomos palūkanos sumokamos kiekvieną kalendorinę dieną, už kurią jos paskaičiuotos.

12. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

14. Teismas, vertindamas kreditavimo sutartyje įvardintas papildomas palūkanas kasacinio teismo formuojamos praktikos kontekste, sprendžia, kad terminas palūkanos kreditavimo sutartyje iš esmės vartojamas kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. palūkanoms, kaip kompensacijai už prievolės įvykdymo termino praleidimą, apibūdinti.

15. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditavimo sutartimi papildomos palūkanos skaičiuojamos praleidus sutartyje nustatytus kredito sugrąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą, ieškovo prašomą 485,25 Eur padidintų palūkanų, apskaičiuotų iki 2022 m. birželio 21 d., sumą vertina kaip minimalius kreditoriaus (ieškovo) nuostolius kompensuojančias palūkanas, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 485,25 Eur palūkanų suma.

17. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 39 punkte įtvirtinta, jog už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, įsipareigojimo mokestį kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Pagal minėtą sutarties punktą ieškovė atsakovams paskaičiavo 6,97 Eur dydžio delspinigius.

18. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų kompensuojamąsias palūkanas ir 6,97 Eur delspinigių, todėl esant nustatytam ir įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad netesybos (6,97 Eur) turi būti įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų (padidintų) palūkanų dydį (485,25 Eur).

20. Ieškovas prašo priteisti 21 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, nustatytas pagal sutarties 41 punktą, už 9328,74 Eur negrąžintą kreditą nuo 2022 m. birželio 23 d. (patikslinto ieškinio padavimo dienos) iki visiško skolos grąžinimo dienos, taip pat 6 proc. procesines palūkanas iš atsakovės UAB „Atabaltika“ ir 5 proc. procesines palūkanas – iš atsakovo G. G. nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

21. Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-509/2010).

22. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

23. Kadangi ieškovas prašo priteisti 5 ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo kreipimosi į patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl 21 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų, turi būti taikomos ne CK nustatytos 5 ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 21 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl ieškovo prašymas priteisti 21 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą 9328,74 Eur skolą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, o prašymas dėl 5 proc. (iš G. G.) ir 6 proc. (iš UAB „Atabaltika“) dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo – atmetamas.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 271 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – 99,93 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 270,81 Eur (271 Eur x 99,93 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

25. Teisme patirta 35,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį patenkinus 99,93 proc., iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnis) valstybės naudai priteistina 35,81 Eur (35,84 proc. 99,93 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, po 18 Eur (35,81 Eur/ 2) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo (0,03 Eur) šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Atabaltika“ (j. a. k. 304279696) ir G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Luminor Bank AS (j. a. k. 11315936), Lietuvoje veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (j. a. k. 304870069), naudai 9328,74 Eur (devyni tūkstančiai trys šimtai dvidešimt aštuoni eurai 74 ct) skolą, 290,87 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų ir 87 ct) palūkanas, 485,25 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 25 ct) padidintas palūkanas, 21 (dvidešimt vienas) procentų kompensuojamąsias palūkanas už priteistą skolos sumą (9328,74 Eur) nuo patikslinto ieškinio pateikimo (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško skolos grąžinimo ir lygiomis dalimis 270,81 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai 88 ct), t. y. po 135,41 Eur (vienas šimtas trisdešimt penki eurai 41 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18 (aštuoniolika) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Atabaltika“ (j. a. k. 304279696) 18 (aštuoniolika) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.