Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. I. (toliau – ir Pareiškėja) atstovo advokato Giedriaus Bučinsko skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) Viešosios tvarkos grupės patarėjos R. A. Ž. 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 25287321613 (toliau – ir Sprendimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo Sprendimo esmė

1. Institucijos Viešosios tvarkos grupės vyriausioji specialistė E. M. R. 2025 m. spalio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-83907-2025 su administraciniu nurodymu (ROIK 25287321613) (toliau – Protokolas su administraciniu nurodymu) N. I. dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Protokolu su administraciniu nurodymu, Pareiškėjai pasiūlyta iki 2025 m. lapkričio 6 sumokėti 30 Eur dydžio baudą. Bauda sumokėta 2025 m. spalio 8 d.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

11. ANK 661 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių tvarką. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Pagal savo esmę administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama tik tada, kai yra paaiškėjusių naujų aplinkybių. Kita vertus, jei nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas yra negalimas, kartu nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Taigi, paaiškėjusios naujos aplinkybės arba jų nebuvimas yra tiesiogiai susijęs su administracinio nusižengimo bylos atnaujinimu ar jo neatnaujinimu.

12. Kaip matyti, Institucija priėmė sprendimą „Atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 25287321613“. Visgi, pačiame Sprendime iš tiesų tiesiogiai nėra padaryta išvada dėl atsisakymo pradėti tyrimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nurodoma, kad atsisakoma atnaujinti administracinės bylos tyrimą. Šiuo aspektu, teismas pažymi, jog vien tai, kad Institucija pavartojo netikslią formuluotę, nelemia esminio proceso pažeidimo ir savaime nedaro Sprendimo neteisėto ir nepagrįsto, kaip kad teigiama skunde.

13. Formuluočių vartojimo netikslumas aptariamu atveju nėra esminis proceso teisės pažeidimas, kadangi Sprendime konstatuojama, jog prašymo nagrinėjimo metu nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pradedant administracinio nusižengimo teiseną. Sprendime naudojamos formuluotės, kad „nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK 25287321613 tyrimą“ ar „atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK 25287321613 tyrimą“ glaudžiai susijusios su įstatyme įtvirtinta formuluote „atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių“, kadangi priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tuo pačiu, atsisakoma pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Kitaip tariant, Institucijai atsisakius atnaujinti bylą, Institucija akivaizdžiai išreiškė poziciją ir atsisakyti pradėti tokį tyrimą. Šiuo atveju, Sprendimu Institucija nustatė, kad pagal Pareiškėjos atstovo neva pateiktą papildomą medžiagą, realiai jokių naujų aplinkybių neatsirado, taigi, ir pagrindo pradėti tyrimą – nėra. Tokios išvados lėmė ir sprendimą atsakyti atnaujinti bylą.

14. Be to, Sprendimo turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad Institucija įvertino byloje esančius duomenis, t. y. aptarė aktualią teismų praktiką, aplinkybes, kurios sudaro pagrindą pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vertino ar Pareiškėjos nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos tokiomis, ar procesiniai dokumentai jai buvo išsiųsti tinkamai, ar buvo reali galimybė sužinoti apie procesinius dokumentus, net proceso kalbos nemokančiam asmeniui, t. y. palietė visus prašymu keliamus klausimus. Dėl aptartų aplinkybių, nevisai tikslios formuluotės vartojimas Sprendime nelemia jo neteisėtumo ar nepagrįstumo, juo labiau, kad Pareiškėjos atstovo prašymas Sprendime buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas.

15. Vienas iš skundo argumentų tai, kad Pareiškėja apie administracinį nusižengimą sužinojo tik 2025 m. lapkričio 12 d. (po to, kai 2025 m. spalio 29 d. sužinojo apie tariamai kitą 2023 m. gegužės 1 d. padarytą administracinį nusižengimą), kai, advokato patarimu, gavo duomenis apie visus tariamus jos pažeidimus, padarytus su transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikė prašymus dėl visų bylų atnaujinimo, t. y. kvestionuojamas procesinių dokumentų įteikimo tinkamumas.

16. Kaip teisingai aptarta Sprendime, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (ANK 573 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Institucija automatiniu būdu 2025 m. spalio 8 d. išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir Protokolą su administraciniu nurodymu Pareiškėjos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, tą pačią dieną Protokolu su administraciniu nurodymu paskirta bauda buvo sumokėta. Iš pateikto skundo matyti, kad Pareiškėja nenurodo, kad šis el. pašto adresas yra negaliojantis ar nenaudojamas, priešingai, iš esmės patvirtina, kad juo buvo gautas Protokolas su administraciniu nurodymu. Tai tampa dar labiau akivaizdu jau iš paminėtos aplinkybės, kad paskirta bauda tą pačią dieną buvo apmokėta, taigi, ANK 573 straipsnio 1 dalies prasme, neabejotinai tinkamai įteikta adresatui. Pareiškėjos atstovo skunde nurodyti Pareiškėjos teiginiai, kad jos el. paštu naudojosi jos sutuoktinis R. G., nepaneigia ir niekaip nešalina jos galimybės ir pareigos pačiai tikrinti savo elektroninį paštą ar domėtis, kokie laiškai iš Institucijų yra gaunami. Pareiškėja, nesinaudodama savo el. paštu, sudarytu panaudojant jos asmens duomenis (vardą, pavardę), turėjo galimybę pašalinti jį iš valstybės informacinių sistemų ir registrų, tačiau to nepadarė.

18. Kaip minėta, ANK 573 straipsnio 1 dalį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti įteikiami (siunčiami) elektroniniu paštu, jeigu jų elektroninio pašto adresas yra nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kitose valstybės informacinėse sistemose ar registruose, naudojamuose elektroninėms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti. Pareiškėjos el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) aktualiu bylai laikotarpiu (2025 m. spalio 8 d.) buvo įtrauktas į tokią valstybės informacinę sistemą (registrą). Juo siųsti procesiniai dokumentai šioje administracinio nusižengimo byloje buvo neginčijamai įteikti laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pritariant Institucijos argumentams, Pareiškėja turėjo realią galimybę susipažinti su jai adresuotais procesiniais dokumentais, jos argumentai, kad jai priklausančia el. pašto paskyra naudojosi jos sutuoktinis, nepaneigia fakto, kad į valstybės informacinėse sistemose ir registruose nurodytą elektroninio pašto adresą ji gali gauti jai skirtus pranešimus ar kitus procesinius dokumentus, todėl šį elektroninį paštą ji privalo tikrinti ir pati.

19. Iš to seka ir kita išvada, kurią pagrįstai padarė Institucija – netikrindama savo elektroninio pašto, visiškai jį perleisdama savo vyrui, nesidomėdama į savo vardu el. pašto dėžutę gaunama korespondencija, kaip nurodė Pareiškėja, ši elgėsi mažų mažiausiai neatsakingai ir neapdairiai, todėl prisėmė riziką ir, atitinkamai, iš to kylančias neigiamas pasekmes. Toks atsainumas nepateisinamas ir netoleruotinas. Be to, paaiškinimai skamba neįtikinamai ir atsižvelgiant į Pareiškėjos ir jos sutuoktinio ryšius (artimi šeimos nariai). Akivaizdu, kad Pareiškėja iš savo vyro galėjo sužinoti, ne tik, kad už jos automobiliu padarytą administracinį nusižengimą paskirta bauda sumokėta, bet ir apskritai apie Protokolą, kuriame figūruoja jai priklausantis automobilis. Juolab, kad pati turėjo aktyviai domėtis jai priklausančiu turtu. Taigi Pareiškėja turėjo visas objektyvias galimybes žinoti ir galėjo bei privalėjo domėtis bei laiku įsitikinti, kad į jos elektroninį paštą buvo gauti Institucijos siųsti procesiniai dokumentai, kurie buvo adresuoti jai.

21. ANK 568 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

22. Administracinis nusižengimas užfiksuotas automatiniu būdu, nedalyvaujant jį padariusiam asmeniui, todėl procesiniai dokumentai suformuoti ir išsiųsti Pareiškėjos elektroninio pašto adresu (laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos). Pažymėtina, kad ANK nenustato pareigos institucijoms, siunčiančioms automatiniu būdu suformuotus procesinius dokumentus, versti juos į administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų gimtąją kalba arba tą kalbą, kurią jie moka. Administracinis nusižengimas padarytas Lietuvoje. Jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Institucija žinojo ar turėjo žinoti, kad Pareiškėja nemoka lietuvių kalbos, nebuvo. Institucija neprivalo preziumuoti ar daryti prielaidas, kad kuris Lietuvoje gyvenantis asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, nemoką proceso kalbos. Priešingai, Pareiškėja, gavusi procesinius dokumentus lietuvių kalba, turėjo galimybę kreiptis į Instituciją dėl jų vertimo į jos gimtąją kalbą ar tą kalbą, kurią ji supranta, gavimo, tačiau to nepadarė. Minėta, kad bauda sumokėta. Dar daugiau, Pareiškėjai siųstame lydraštyje buvo nurodyta apie galimybę gauti bendrą informaciją apie administracinio nusižengimo teiseną užsienio kalbomis (internetinio puslapio nuoroda). Elementaru, kad nesuprantant proceso kalbos, tačiau matant savo el. paštu adresuotus oficialius dokumentus, matant savo vardą, pavardę, kitus asmens duomenis, turto, kuris priklauso nuosavybės teise duomenimis, galima pasinaudoti kitų asmenų ar informacinių technologijų pagalba, kaip naudojasi atstovo pagalba šioje skundo byloje.

23. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad kitoje Pareiškėjos skundo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1704-1100/2025 teismas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas pateikti, kokia kalba Pareiškėja šiai Institucijai teikė prašymus. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius pateikė informaciją, kad N. I. (duomenys neskelbtini) užpildė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridėjo 2023 m. birželio 16 d. pažymėjimą apie išlaikytus valstybinės (lietuvių) kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Taigi, pažymėjimą dėl išlaikyto valstybinio kalbos egzamino Pareiškėja gavo dar prieš nagrinėjamoje byloje Institucijos siųstus procesinius dokumentus, kas patvirtina, jog iki tol Pareiškėja turėjo lankyti valstybinės (lietuvių) kalbos kursus ar kitaip mokytis lietų kalbos. Be to, Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1704-1100/2025 teismas taip pat kreipėsi į AB „Regitra“ prašydamas pateikti, kam nuosavybės teise priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti duomenis, kurių pagrindu buvo vykdoma paskutinė iki 2023 m. gegužės 1 d. minėto automobilio registracija. AB „Regitra“ pateikė informaciją, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 1 d. nuosavybes teise priklausė Pareiškėjai, kurį ji įsigijo 2022 m. birželio 29 d. AB „Regitra“ kartu pateikė lietuvių kalba surašytą 2022 m. birželio 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, AB „Regitra“ pateikė ir 2022 m. birželio 29 d. lietuvių kalba Pareiškėjos pateiktą įgaliojimą savo vyrui R. G. viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti. Taip pat Institucija kartu su byla atsiuntė ir lietuvių kalba surašytą 2023 m. sausio 3 d. Pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) UAB sudarytą automobilio panaudos sutartį. Dėl aptarto, nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog Pareiškėja bylai reikšmingu laiku visiškai nemokėjo lietuvių kalbos ir negalėjo susipažinti su jai elektroniniu paštu Institucijos siųstų procesinių dokumentų turiniu, kad negalėjo kreiptis pagalbos į profesionalų advokatą ar advokato padėjėją.

24. Abejonių dėl proceso kalbos nemokėjimo kelia ir Pareiškėjos teiginiai, kad jos vyras, nemokėdamas proceso kalbos, visgi kažkokiu būdu suprato, kad procesiniai dokumentai yra dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, dėl kurio jam paskirta bauda, kurią sumokant būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos ROIK numerį, todėl jis ir sumokėjo paskirtą baudą. Pastebėtina, kad Protokole su administraciniu nurodymu, be kita ko, nurodyta, kad, mokant baudą, būtina nurodyti ir įmokos kodą (1001). Minėta, bauda apmokėta, nurodymas įvykdytas. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad ir Pareiškėjos vyras visiškai nemokėjo lietuvių kalbos.

25. Šioje vietoje teismas akcentuoja ir tai kad Protokole su administraciniu nurodymu yra nurodyti ne jos sutuoktinio, o būtent jos asmens duomenys, t. y. vardas, pavardė, gimimo data ir elektroninio pašto adresas. Tokie duomenys vizualiai suprantami net proceso kalbos nemokančiam asmeniui. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ir Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad jos vyras neva suprato, kad bauda paskirta jam.

26. ANK nedraudžia paskirtą baudą sumokėti iš kito asmens banko sąskaitos. Kaip matyti, Pareiškėja ir jos sutuoktinis laikytini šeima, todėl tokios aplinkybės, nėra išskirtinės, visgi, jos nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad būtent Pareiškėjos vyras padarė administracinį nusižengimą ir neva prisiima už jį atsakomybę. Ypač atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, kad procesiniame dokumente aiškiai nurodytas būtent Pareiškėjos vardas, pavardė, jos kontaktiniai duomenys.

27. Pareiškėjos atstovas skunde taip pat teigia, kad Pareiškėja automobiliu nesinaudoja, administracinio nusižengimo padarymo metu namuose (duomenys neskelbtini). Vis tik, minėta, automobilis, įskaitant bylai aktualiu laikotarpiu, nuosavybės teise priklausė būtent Pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) savaime nepanaikina Pareiškėjos galimybės naudotis savo turtu pagal paskirtį. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys kodėl automobilis negalėjo būti užregistruotas (perregistruotas) Pareiškėjos sutuoktinio vardu, jeigu jau tik šis naudojosi tuo automobiliu.

28. Patikrinus LITEKO duomenis, matyti, kad Pareiškėja itin daug kartų buvo bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai reiškia, kad jai itin dažnai buvo siunčiami oficialūs procesiniai dokumentai, susiję būtent su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, už kuriuos paskirtas baudas sumokėjo. Vadinasi, sprendimai įsiteisėję ir įvykdyti. Taigi, jais konstatuotos faktinės aplinkybės, kad būtent Pareiškėja padarė administracinius nusižengimus. Taigi ir Protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nėra pirmasis tokio pobūdžio procesinis dokumentas.

29. Šiuo atveju, nuo 2025 m. spalio 8 d. Pareiškėja turėjo visas galimybes sužinoti apie jai priimtą nepalankų procesinį sprendimą ir nevykdyti jo (nemokėti siūlomos sumokėti baudos), jį apskųsti, tačiau to nedarė. Priešingai – Protokolas su administraciniu nurodymu buvo įvykdytas, siūlomą sumokėti 30 Eur baudą sumokant savo noru, iš esmės nedelsiant, vos gavus Protokolą su administraciniu nurodymu. Administracinis nurodymas yra neskundžiamas (ANK 610 straipsnio 4 dalį). Asmeniui, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju sumokėjus paskirtą baudą administracinis nurodymas laikomas įvykdytu ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigė.

30. Visumos aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad Sprendimas, kuriuo netenkintas Pareiškėjos atstovo advokato prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos tyrimo atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. I. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės patarėjos R. A. Ž. 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 25287321613.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.