Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. I. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Rimšos 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23206296107.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas išsireikalavo administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK 23206296107, kuri gauta iš Institucijos elektroniniu būdu.

AB „Regitra“ pateiktais duomenimis, automobilis BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 1 d. nuosavybes teise priklausė N. I., kurį įsigijo 2022 m. birželio 29 d., ką patvirtina lietuvių kalba surašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, AB „Regitra“ lietuvių kalba 2022 m. birželio 29 d. pateiktas N. I. įgaliojimas viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

N. I. atstovo advokato G. Bučinsko skundas atmetamas.

ANK 661 straipsnio 1 dalis nustato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, o kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (ANK 661 straipsnio 2 dalis).

N. I. atstovas advokatas G. Bučinskas skundu prašo panaikinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. Rimšos 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato G. Bučinsko prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23206296107 ir perduoti klausimą nagrinėti institucijai iš naujo.

Visų pirma, N. I. atstovo advokato G. Bučinsko skunde nurodoma, kad pagal ANK 661 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, Institucijos vyriausiasis tyrėjas D. Rimša, gavęs pareiškėjos atstovo advokato G. Bučinsko prašymą, turėjo spręsti dar ne pačios administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, o priimti sprendimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo pradėjimo arba nepradėjimo. Vadinasi, skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai, nepriėmus sprendimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių tyrimo pradėjimo, buvo priimtas sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

N. I. atstovo advokato G. Bučinsko prašyme dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo, adresuoto institucijai, buvo pateikti, be kita ko, prašymai: 1) priimti pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 23206296107 atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms; 2) priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 23206296107.

Visų pirma pasakytina, kad pagal savo esmę administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama tik tada, kai yra paaiškėjusių naujų aplinkybių. Kita vertus, jei nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas yra negalimas, kartu nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Taigi paaiškėjusios naujos aplinkybės arba jų nebuvimas yra tiesiogiai susijęs su administracinio nusižengimo bylos atnaujinimu ar neatnaujinimu. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato G. Bučinsko prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23206296107. Nors procesinis sprendimas (atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių) nebuvo tiesiogiai suformuluotas Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. Rimšos 2025 m. lapkričio 20 d. sprendime, tačiau tai nelaikytina esminiu proceso teisės pažeidimu. Kaip minėta, skundžiame sprendime nurodyta formuluotė „atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“ yra glaudžiai susijusi su įstatyme nurodyta formuluote „atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių“, kadangi priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, savaime suprantama, kad tuo pačiu yra atsisakoma pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Vadinasi, pareigūnas skundžiamu sprendimu nustatė, kad pagal pateiktą prašymą nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, kartu konstatuotina, kad buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl to priimtas sprendimas atsisakyti atnaujinti bylą. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, kad, priešingai nei nurodoma skunde, vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, ANK įtvirtintomis nuostatomis ir aktualia teismų praktika, buvo vertinama, ar pareiškėjos atstovo advokato G. Bučinsko prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, t. y. ar N. I. buvo tinkamai išsiųsti procesiniai dokumentai; ar ji turėjo realią galimybę sužinoti apie jai siunčiamus procesinius dokumentus ir padarytą administracinį nusižengimą; apie subjekto, kuris sumokėjo pareiškėjai paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, reikšmę; taip pat buvo pasisakyta dėl automatiniu būdu siunčiamų procesinių dokumentų kalbos; pareiškėjos lietuvių kalbos nemokėjimo aplinkybių ir kt. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vien dėl to, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas D. Rimša skundžiamame sprendime pavartojo nevisiškai tikslią įstatyme įtvirtintą formuluotę, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nebuvo visapusiškai išnagrinėtas pareiškėjos atstovo prašymas, o priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Antra, pareiškėjos atstovo skunde keliamas klausimas, susijęs su Institucijos siųstų procesinių dokumentų, t. y. administracinio nusižengimo protokolo ir 2023 m. gegužės 2 d. pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-296688-2023, tinkamu įteikimu.

ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad N. I. apie padarytą administracinį nusižengimą sužinojo tik 2025 m. spalio 28 d., kai ketino išsinuomoti automobilį „Bolt“ ir jai buvo pranešta, kad jos vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. N. I. kreipėsi į AB „Regitra“, kurios darbuotojas paaiškino, kad už 2023 m. gegužės 2 d. padarytą administracinį nusižengimą jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, ji neatliko privalomų teisės vairuoti transporto priemones susigražinimo veiksmų, todėl šios teisės ji neturi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija automatiniu būdu išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu 2025 m. gegužės 2 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šioje byloje teismas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydamas papildomos informacijos, kokį elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį pareiškėja buvo nurodžiusi bylai reikšmingu laiku, t. y. 2023 m. balandžio – 2023 m. birželio mėn., šiai valstybės institucijai. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė informaciją, kad minėtu laiku N. I. „Mano VMI“ buvo nurodžiusi elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 68–69). Kaip minėta, ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. N. I. elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laiku buvo nurodytas valstybės informacinėje sistemoje (registre). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai Institucijos siunčiami procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje ROIK 23206296107 buvo išsiųsti laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Neabejotina, kad N. I. turėjo galimybę susipažinti su Institucijos siųstais procesiniais dokumentais. Nors, pasak N. I., jos elektroniniu paštu naudojasi jos vyras, tai nereiškia, kad į šį elektroninį paštą, kuris yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ir registruose, N. I. negali gauti jai skirtų pranešimų ar procesinių dokumentų, todėl šį elektroninį paštą ji privalo tikrinti. Teismas pažymi, kad N. I., netikrindama savo elektroninio pašto ir jį perleisdama savo vyrui, pasielgė neatsakingai, prisėmė riziką ir iš to kylančias pasekmes, kad ji gali gauti procesinius sprendimus iš institucijos, be kita ko, informaciją apie jai surašytus administracinio nusižengimo protokolus. Pareiškėja, iš tiesų nesinaudodama elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), galėjo jį panaikinti iš valstybės informacinių sistemų ir registrų, tačiau nepadarė to. Be to, atsižvelgiant į N. I. ir jos vyro tarpusavio ryšius (šeimos nariai, o ne atsitiktiniai asmenys), akivaizdu, kad pareiškėja galėjo sužinoti, kad už bylai reikšmingą administracinį nusižengimą paskirtą administracinę nuobaudą – baudą – sumokėjo jos vyras. Pareiškėjos sutuoktinis turėjo galimybę papasakoti, kad jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Todėl ji turėjo visas objektyvias galimybes žinoti, kad į jos elektroninį paštą buvo gauti Institucijos siųsti procesiniai dokumentai, kurie buvo adresuoti jai, juolab administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyti jos asmens duomenys, t. y. vardas, pavardė, gimimo data ir elektroninio pašto adresas.

ANK 568 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėjos atstovo skunde nurodomi prieštaringi teiginiai, nes, kaip minėta, viena vertus, teigiama, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi ne N. I., o jos vyras (vadinasi, pagal pareiškėjos atstovą, galima daryti išvadą, kad atstovaujamoji apskritai nežinojo apie Institucijos siųstų procesinių dokumentų turinį), kita vertus, tvirtinama, kad N. I. nesuprato atsiųstų dokumentų turinio ir nežinojo, kad privalo pateikti informaciją apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo jos automobilį. Antra, N. I. automobiliu padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu, todėl procesiniai dokumentai buvo suformuoti ir išsiųsti automatiniu būdu pareiškėjos elektroninio pašto adresu (laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos). Įstatymų leidėjas nenustato pareigos institucijoms, siunčiančioms automatiniu būdu suformuotus procesinius dokumentus, versti juos į administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų gimtąją kalbą arba tą kalbą, kurią jie moka, juolab šiuo atveju Institucija neturėjo duomenų, kad N. I. apskritai nemoka lietuvių kalbos. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėja, gavusi procesinius dokumentus lietuvių kalba, turėjo galimybę kreiptis į Instituciją dėl jų vertimo į jos gimtąją kalbą ar tą kalbą, kurią ji moka, gavimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad N. I. taip darė. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos atstovo skunde taip pat nurodoma, kad N. I. vyras R. G., nors ir nemokėdamas lietuvių kalbos, suprato, kad gauti procesiniai dokumentai yra dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, dėl kurio jam paskirta administracinė nuobauda – bauda, kurią sumokant būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos ROIK numerį, todėl jis sumokėjo paskirtą baudą. Teismui kyla pagrįstų abejonių, kad asmuo, visiškai nemokėdamas lietuvių kalbos, iš gautų procesinių dokumentų galėtų suprasti: 1) kad apskritai yra padarytas administracinis, už kurį paskirta administracinė nuobauda – bauda; 2) administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes; 3) kad, baudą sumokant, būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos ROIK numerį. Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad, mokant baudą, būtina nurodyti ir įmokos kodą (1001). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad pareiškėjos vyras visiškai nemokėjo lietuvių kalbos. Kita vertus, asmens elgesys, kai jis, neįsitikinęs procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos turiniu ir nepasidomėjęs, už kokį konkrečiai administracinį nusižengimą ir kam paskirta administracinė nuobauda – bauda, sumoka ją, vertintinas kaip neatsakingas ir aplaidus.

Trečia, nors pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad N. I. bylai reikšmingu laiku apskritai nemokėjo lietuvių kalbos, kita vertus, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nesutinka su tokia aplinkybe. Šioje byloje teismas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas pateikti, kokia kalba pareiškėja šiai institucijai teikė prašymus. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius pateikė informaciją, kad N. I., be kita ko, 2023 m. lapkričio 22 d. užpildė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridėjo 2023 m. birželio 16 d. pažymėjimą apie išlaikytus valstybinės (lietuvių) kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus (b. l. 83–100). Nors N. I. pažymėjimą dėl išlaikyto valstybinio kalbos egzamino gavo jau po nagrinėjamoje byloje Institucijos siųstų procesinių dokumentų, kita vertus, teismas pažymi, kad nurodyta data patvirtina tik pažymėjimo gavimo momentą, vadinasi, egzaminas turėjo būti laikomas anksčiau, juolab akivaizdu, iki tol pareiškėja turėjo lankyti valstybinės (lietuvių) kalbos kursus ar kitaip mokytis. Be to, teismas pažymi, kad nuo procesinių dokumentų gavimo dienos iki N. I. išduoto pažymėjimo apie išlaikytą valstybinį kalbos egzaminą dienos praėjo tik šiek tiek daugiau nei mėnuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalba nėra tokia lengva, kad ją būtų paprasta išmokti per itin trumpą laiką ir išlaikyti egzaminą. Be to, šioje byloje teismas taip pat kreipėsi į AB „Regitra“ prašydamas pateikti, kam nuosavybės teise bylai reikšmingu laiku priklausė automobilis BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti duomenis, kurių pagrindu buvo vykdoma paskutinė iki 2033 m. gegužės 1 d. minėto automobilio registracija. AB „Regitra“ pateikė informaciją, kad automobilis BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 1 d. nuosavybes teise priklausė N. I., kurį ji įsigijo 2022 m. birželio 29 d. AB „Regitra“ kartu pateikė lietuvių kalba surašytą 2022 m. birželio 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat minėta institucija pateikė 2022 m. birželio 29 d. lietuvių kalba N. I. pateiktą įgaliojimą savo vyrui R. G. viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja bylai reikšmingu laiku visiškai nemokėjo lietuvių kalbos, kad negalėtų susipažinti su Institucijos siųstų procesinių dokumentų turiniu jai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

N. I. atstovo skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinį nusižengimą padarė jos vyras R. G., kuris ir sumokėjo už tai paskirtą administracinę nuobaudą – baudą. Be to, pareiškėja savo automobiliu nesinaudoja, kadangi su šiuo automobiliu važinėja jos vyras, kuris ne kartą yra trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant N. I. nuosavybes teise priklausantį automobilį.

Visų pirma, teismas pritaria Institucijos atsiliepime nurodytam argumentui, kad, nors administraciniu nurodymu siūlomą sumokėti paskirtą baudą sumokėjo R. G., kita vertus, įstatymų leidėjas nenustato pareigos atlikti mokėjimą tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir tik iš savo banko sąskaitos, juolab, kaip minėta, Institucijos procesiniai dokumentai buvo siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) asmeniškai N. I.. Be to, pažymėtina, kad N. I. yra susituokusi su R. G. ir su juo kartu gyvena, t. y. jie yra šeima, todėl vien tai, kad pareiškėjos vyras sumokėjo siūlomą administracinę nuobaudą – baudą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent jis padarė bylai reikšmingą administracinį nusižengimą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad pareiškėjos vyras kitose administracinių nusižengimų bylose ne kartą yra trauktas administracinėn atsakomybėn su N. I. nuosavybes teise priklausančiu automobiliu, nes kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai. Antra, nors pareiškėja nurodo, kad automobiliu BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji visiškai nesinaudoja, kita vertus, iš AB „Regitra duomenų matyti, kad šis automobilis nuosavybės teise priklauso jai nuo 2022 m. birželio 29 d. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, kodėl šis automobilis negalėjo būti registruotas pareiškėjos vyro vardu, jei ši juo visiškai nesinaudoja. Tokiu atveju visi padaryti administraciniai nusižengimai iš karto būtų registruojami jos vyrui, kuris, pasak pareiškėjos atstovo, nuolat vairuoja šį automobilį. Be to, kiekvienas asmuo suvokia, kad, jei duoda nuosavybės teise priklausantį automobilį naudotis kitam asmeniui, tai šis gali padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o atsiranda rizika, kad administracinės nuobaudos gali būti skiriamos nuosavybės teise priklausančio automobilio savininkui. Trečia, kaip pastebėjo ir Institucijos vyriausiasis tyrėjas D. Rimša, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad N. I. per paskutinius penkerius metus itin daug kartų bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (tiek iki bylai reikšmingo administracinio nusižengimo, tiek po jo), be kita ko, vairuojant automobilį BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio 20 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211398567, 2024 m. spalio 14 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257628669, 2024 m. lapkričio 14 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24261598668 ir kt. Nutarimai, kuriais skirtos administracinės nuobaudos, nėra panaikinti. Nurodytos aplinkybės ne tik paneigia pareiškėjos atstovo skunde nurodytą teiginį, kad N. I. nesinaudoja automobiliu BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir patvirtina, kad ji yra ne kartą gavusi analogiškus procesinius dokumentus dėl tokio pobūdžio administracinių nusižengimų, už kuriuos paskirtas administracines nuobaudas – baudas – yra sumokėjusi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gautas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nėra atsitikinimo pobūdžio procesiniai dokumentai, su kuriais pareiškėja susidūrė pirmą kartą ir negalėjo suprasti šių dokumentų reikšmės ir paskirties.

Pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad, jei administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas automatiniu būdu, t. y. fiksavimo priemone, tikėtina, kad turėtų būti galimybė matyti, kas konkrečiai vairavo N. I. automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu. Kita vertus, šioje administracinio nusižengimo bylos stadijoje nėra vertinamas įrodymų pakankamumo klausimas dėl asmens kaltės.

Pripažintina, kad dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, administracinio nusižengimo byloje ROIK 23206296107 jau nuo 2023 m. gegužės 3 d. N. I. turėjo visas galimybes sužinoti apie jai priimtą nepalankų procesinį sprendimą, nevykdyti jo (nemokėti siūlomos sumokėti baudos). Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinis nurodymas buvo įvykdytas sumokėjus siūlomą administracinę nuobaudą (baudą) 2023 m. gegužės 15 d. savo noru, kaip tai reglamentuojama ANK 669 straipsnyje. Pagal ANK 610 straipsnio 4 dalį, administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Asmeniui, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 straipsnio 5 dalis). Taip pat pagal ANK 686 straipsnio 3 dalį, asmenims, kuriems administracinio nusižengimo protokole įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui, laiku sumokėjus administraciniu nurodymu siūlomą baudą, administracinis nurodymas laikomas įvykdytu, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po baudos sumokėjimo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2023 m. gegužės 15 d. sumokėjus paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, ji sutiko ir su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams. Todėl administracinis nurodymas laikomas įvykdytu ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. ANK 660 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. N. I. atstovas 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą Institucijai, be kita ko, dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 23206296107 atnaujinimo, t. y. gerokai praleidęs šešių mėnesių terminą ANK 660 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos atstovo skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo tenkinti jo skundą ir panaikinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. Rimšos 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato G. Bučinsko prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23206296107. Šioje byloje nenustatyta jokių paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, juolab atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tokios išvados nepaneigia vien N. I. atstovo advokato G. Bučinsko priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti. Be to, vien tik skundžiamame sprendime tikslios, ANK 661 straipsnyje įtvirtintos formuluotės nepateikimas savaime nereiškia esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinamas skundžiamas sprendimas ir perduoti klausimą nagrinėti institucijai iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. I. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Rimšos 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23206296107.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.