- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-565-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01277-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- K. D.
- Trečiasis asmuo
- R. D.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui V. D., trečiasis asmuo R. D., institucija išvadai teikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens R. D. ieškinio reikalavimą atsakovui V. D. dėl išlaikymo skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu 1985-12-27 Klaipėdos miesto CMS, dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai tą pačią pavardę, nepilnametės dukters R. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis po 400 Lt nuo 2006 11 01 iki dukters pilnametystės, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Klaipėdos r., Dituvos kaime, padalyti lygiomis dalimis tarp šalių po ½ dalį, ieškovei priteisti automobilį KIA SEPHIA, atsakovui priteisti likusius automobilius, traktoriaus priekabas, motociklą, vandens statinę, suvirinimo aparatą, kitą žemės ūkio techniką, priteisti ieškovei iš atsakovo 7 350 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-10-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Nepilnametės dukros R. D., gim. 1994 03 21, gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2009-08-31 (34 mėn.) iš viso 6 800 Lt ir išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2009-09-01 iki R. D. sueis pilnametystė. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą taip: priteisė ieškovei ir pripažino jai asmeninės nuosavybės teisę į: ½ dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3 ha, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 8 335 Lt; 0,57 dalis (40015/70570) gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,57 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,57 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris 4400-2122-3356, esančių Klaipėdos r. sav., Dituvos kaime, vertė 64 182 Lt; automobilį KIA SEPHIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1 000 Lt, viso turto už 73 517 Lt. Teismas priteisė atsakovui ir pripažino jam nuosavybės teises į: ½ dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3 ha, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 8 335 Lt; 0,43 dalis (30555/70570) gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,43 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,43 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 48 418 Lt; motociklą KAWASAKI ELIMINATOR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4 500 Lt; dvi traktoriaus priekabas, vertė 1 800 Lt; šienapjovę, 500 Lt; vagotuvą, 800 Lt; kultivatorių, 500 Lt, plūgą, 800 Lt; mėšlo kratytuvą, 2 000 Lt; trąšų barstytuvą, 500 Lt; bulviakasę, 400 Lt; grėblį vartytuvą, 900 Lt; vandens statinę, 500 Lt; žoliapjovę, 300 Lt; suvirinimo aparatą „Kemp“, 1 500 Lt, viso turto už 71 753 Lt. Teismas nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė asmeniškai naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4 (11,95kv.m) ir 1-5(16,68kv.m); atsakovas asmeniškai naudojasi patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6(19,17kv.m); abi šalys bendrai lygiomis dalimis, po ½ dalį, naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2(8,00kv.m), 1-1(4,40kv.m), 1-3 (1,31kv.m), 1-7(9,06kv.m). Teismas nustatė, kad abi šalys turi teisę atitinkamomis dalimis (ieškovė – 0,57 dalis, atsakovas – 0,43 dalis) naudotis gyvenamajame name esančia palėpe. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui R. D. išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2009-11-15 (36 mėn. su puse) iš viso 7 800 Lt. Teismas nurodė, kad esminio ginčo dėl turto padalijimo tarp šalių nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo iškviesti ir teisme liudytojus V. U., R. D. ir V. V.. Atsakovas prašo pripažinti, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys. Teismas, spręsdamas turto padalinimo klausimą, padalino šalių turtą, nukrypdamas nuo lygių dalių principo. Atsakovas prašo santuokoje įgytą turtą padalinti taip: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą padalinti lygiomis dalimis; iš techninio inventoriaus jam priteisti 2000 Lt vertės mėšlo kratytuvą, 1500 vertės suvirinimo aparatą „Kemp“ ir 400 Lt vertės bulviakasę, o likusį techninį inventorių priteisti ieškovei. Atsakovui priteisti 8000 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas nurodo, kad nesutinka, jog yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Jo prašomi iškviesti liudytojai gali patvirtinti, kad ieškovė paliko šeimą, buvo jam neištikima. Kaltais dėl santuokos nutraukimo turi būti pripažinti abu sutuoktiniai. Teismas jam priteisė visą techninį inventorių, tačiau jis naudojais tik mėšlo kratytuvu, suvirinimo aparatu ir bulviakase. Atsakovas nesutina su gyvenamojo namo padalinimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas neskundžia sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta palikti santuokines pavardes, R. D. gyvenamąja vietą nustatyti su motina K. D. bei priteisti iš apelianto dukros R. D. išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2009-08-31 bei išlaikymą po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės ir nurodo, kad abu sutuoktiniai kalti dėl jos nutraukimo.
Dėl santuokos nutraukimo
CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuokos sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje esantis Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2003-06-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad atsakovas pripažino, jog savo namuose, apsvaigęs nuo alkoholio mušė nepilnametę dukrą. Be to, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-03-30 nutarimu atsakovas baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį dėl to, kad savo namuose nepilnametės dukros akivaizdoje triukšmavo, trukdė ruošti pamokas, trankė indus bei baldus. Netinkamą atsakovo elgesį patvirtino ieškovė, sutuoktinių sūnus, Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos specialistai (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu atsakovas, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ieškovė (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl to, jog ieškovas paliko šeimą ir buvo neištikimas su kita moterimi. Byloje esantis įrodymas (vaiko gimimo liudijimas) patvirtina, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei dar prieš paliekant šeimą. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog santuokos iširimo priežastimi buvo ieškovo neištikimybė ir dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas.
Dėl turto padalinimo
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytą naudojimosi namu tvarką nustatyta, pripažino asmenine ieškovės nuosavybe 0,57 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,57 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,57 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 0,43 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,43 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,43 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teismas pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimą, kadangi tokio masto nukrypimas nuo lygių dalių principo, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo jam priteistas turėjo būti mėšlo kratytuvas, suvirinimo aparatas „Kemp“ ir bulviakasė, o kitas inventorius – ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokie atsakovo argumentai nepagrįsti, taip vertindama teisėjų kolegija atsižvelgia į nenuoseklius atsakovo paaiškinimus dėl dalintino turto bei į faktą, kad atsakovas nereiškė priešieškinio byloje, savo reikalavimus dėl turto padalijimo pateikė tik apeliaciniame skunde. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį teismo prašė jam priteisti visą techninį inventorių. Į tai atsižvelgdama teisėjų kolegija ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui elgiantis nenuosekliai, pagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais ir atsakovui priteisė motociklą KAWASAKI ELIMINATOR, dvi traktoriaus priekabas, šienapjovę, vagotuvą, kultivatorių, plūgą, mėšlo kratytuvą, trąšų barstytuvą, bulviakasę, grėblį vartytuvą, vandens statinę, žoliapjovę, ir suvirinimo aparatą „Kemp“. Teismas atsakovui priteisė 71 753 Lt vertės turtą, ieškovei – 73 517 Lt, t. y. nežymiai nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, bei nepriteisė atsakovu 1 764 Lt kompensacijos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, nes atsakovas šiurkščiai elgėsi su ieškove, naudojo smurtą šeimoje, su ieškove liko gyventi tuo metu dar nepilnametė R. D., gim. 1994-03-21 (CK 3.60 str. 2 d., 3.123 str. 1 d.).
Kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą