Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-55-752/2016 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo turtu priteisimo, institucija teikianti išvadą - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantė neginčija teismo sprendimo dalies, kuria dukters gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante bei nustatytas nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo iš atsakovo dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.

Apeliaciniame skunde apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dalies išlaikymo turtu priteisimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia išlaikymo įsiskolinimo priteisimą apsprendžia ne tėvų tarpusavio ryšių nutrūkimas, bet pareigos teikti išlaikymą vaikui nevykdymas, kuris gali atsirasti tiek vaikų tėvams gyvenant kartu, tiek jiems gyvenant skyrium. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Taigi byloje dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos šiam klausimui išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti iki kada teikė išlaikymą vaikui.

Apeliantės teigimu, teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymo pareigos vykdymą iki ieškinio pateikimo teismui. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Apeliantė teigdama, kad atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo ir prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-02-23 iki 2014-11-23, ieškinyje pati nurodė, kad nuo atsakovo išvykimo (2014-08-12) dirbti į Norvegiją jie gyvena atskirai, o galutinai išsiskyrė tik 2014 metų lapkričio mėnesį. Tačiau apeliantė byloje neneigia atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kad atsakovas, grįžęs iš Norvegijos išsikraustė gyventi pas tėvus tik 2014 m. gruodžio mėn., kad atsakovas dirbo ir gaudavo pajamas, todėl kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti, kad apeliantės ir atsakovo bendro šeimos gyvenimo metu jų duktė R. V. buvo išlaikoma išimtinai apeliantės lėšomis.

Apeliantė neginčija aplinkybių, kad ji su nepilnamete dukra liko gyventi jos ir atsakovo įsigytame būste, neneigia, kad atsakovas mokėdavo mokesčius už elektrą (2016-01-05 teismo posėdžio garso įrašo nuo 19 min.), kartu mokėjo sodo bendrijos mokesčius (2016-01-05 teismo posėdžio garso įrašo nuo 19 min. 14 s.; nuo 55 min. 7 s.). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad naudojosi atsakovo elektronine bankininkyste apmokant lizingo sutartis (2016-01-05 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 2 min. 24 s). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo vardu 2011-08-19 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su AS „Viasat“ ir 2014-08-19 pratęsta 24 mėnesių laikotarpiui (1 tomas b. l. 113). Atsakovo vardu UAB „Mokilizingas“ 2014-08-20 suteikta tikslinė paskola (vartojimo kreditas) nešiojamojo kompiuterio Toshiba C55 įsigijimui (1 tomas b. l. 114). Atsakovo vardu UAB „Mokilizingas“ 2013-10-16 suteikta tikslinė paskola (vartojimo kreditas) Atlantic kampas (baldams) įsigyti (1 tomas b. l. 115 kita lapo pusė). Apeliantė taip pat neginčija teismo sprendime konstatuotų aplinkybių, kad gyvenant šalims kartu, kreditas buvo dengiamas iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio, kad ieškovės paaiškinimu, ji mokėjo tik mokesčius už šiukšles ir internetą, tačiau šias įmokas pervesdavo iš atsakovo sąskaitos, kad kartais iš atsakovo sąskaitos persivesdavo lėšų ir savo poreikiam, kad atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėjo ir grynais pinigais. Nors apeliantė teigia, kad išperkamosios nuomos būdu įsigyta kompiuterinė, vaizdo garso technika buvo skirta paties atsakovo, o ne vaiko poreikių tenkinimui, tačiau šie teiginiai nepakankami konstatuoti, jog atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėdavo ir, kad minėti daiktai buvo skirti tik išimtinai atsakovo poreikių tenkinimui.

Byloje pateikta informacija apie asmens draudžiamąsias pajamas, UAB (duomenys neskelbtini) pažymos patvirtina, kad atsakovas 2012-01-01 – 2014-02-08, 2014-10-13 – 2014-10-31, 2014-11-01 – 2014-11-27, 2014-08-12 – 2014-08-31 – 2014-09-01 – 2014-10-02 laikotarpiu gaudavo pajamas (1 tomas b. l. 102 – 109), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovas neturėjo jokių finansinių galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo ir šios savo pareigos nevykdė. Be to, apeliantė nurodė, kad šalims gyvenant ne kartu gruodžio, sausio, vasario mėnesiais dukters išlaikymui atsakovas pervedė po 145 Eur. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad šalims pradėjus gyventi atskirai nevengė pareigos teikti nepilnametei dukrai išlaikymą (1 tomas b. l. 134 – 142, 2 tomas b. l. 5 – 9). Kaip matyti, atsakovas nevengė pareigos prisidėti prie dukros išlaikymo ir tokias galimybes turėjo.

Teisėjų kolegijai išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad 2016-05-17 teismo posėdyje apklausta liudytoja V. B. jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su vaiko išlaikymu 2012-2014 m. laikotarpiu nepaaiškino, tik nurodė, kad atsakovą retai matė su vaiku. Tame pačiame teismo posėdyje apklausti liudytojai (atsakovo tėvai) I. V. ir P. V. paaiškino, kad kol šalys gyveno kartu, ir jie padėjo šeimai pinigais bei darbu prie sodo namo rekonstrukcijos darbų, kad atsakovas visada dirbo ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo.2016-07-05 teismo posėdyje apklausta liudytoja N. A. teigė, kad vaiką išlaikė ieškovė, tačiau pripažino aplinkybes, kad yra girdėjusi, kad atsakovo tėvai rėmė šeimą pinigais, kad padėjo statybose, kad atsakovas yra pirkęs sofą, siurblį, kad gyvenamajame name yra baldai.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinti byloje esančius įrodymus kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas nėra teisinio pagrindo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 4 965 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 185 str.).

Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-895-230/2016).

Nors nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau iš dalies skiriasi faktinės nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, bylose pateikti rašytiniai įrodymai ir jų vertinimas. Apeliantės nurodytoje byloje šalys gyveno kartu su vaiko tėvo motina jai priklausančiame būste, sąskaitas išrašytas motinos vardu už komunalinius mokesčius tik kartais padengdavo vaiko tėvas, kitų įrodymų (kvitų ar pan.), kurie patvirtintų tinkamos atsakovo pareigos vykdymą teikti vaikui išlaikymą byloje nebuvo pateikta. Šioje byloje šalys gyveno joms nuosavybės teise priklausančiame būste, nutarties 25 – 27 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas prisidėjo prie šeimos gerbūvio, būsto išlaikymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Dėl išlaikymo turtu priteisimo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato tėvams pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą, įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Jeigu skolininkas yra mokus, išlaikymo forma periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, todėl ši išlaikymo forma realiai užtikrina vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Teismui nustačius, jog tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma bei turtu.

Apeliantė nurodo, kad teismas, nutaręs priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, o ne turtu nepagrįstai sprendė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra pastovios, neįvertino fakto, kad didžiąją dalį atsakovo pajamų sudaro dienpinigiai, kurie negali būti laikomi pajamomis, iš kurių galimas nepilnamečio vaiko išlaikymas. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliantės argumentais.

Iš apeliacinės instancijos teismo iniciatyva gautų SoDros duomenų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015-01-01 gauna pastovias mėnesines pajamas (280-380 Eur). Iš nutarties 27 punkte nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas nevengia dukrai teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis, dėl kurių dydžio tarp šalių ginčo nėra. Kaip minėta aukščiau, parenkant priteisiamo išlaikymo formą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko teisės į išlaikymą, įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė ir nurodė, kad labiausiai vaiko poreikius ir interesus atitiktų ir išlaikymo teikimą užtikrintų išlaikymo įsiskolinimo ir dalies išlaikymo priteisimas turtu, tačiau 2016-01-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo priteisti išlaikymą turtu, nes nenori, kad atsakovas grįžtų gyventi į namą (2016-01-05 teismo posėdžio garso įrašas nuo 45 min. 40 s.). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis neužtikrina nepilnametės dukters interesų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Nors išlaikymą dukrai priteisiant atsakovui ½ priklausančia nekilnojamojo turto – pastato dalimi ir galėtų būti iš dalies užtikrinami vaiko interesai (gyvenamajam būstui), tačiau vaikui turi būti užtikrintas ir kitų poreikių, interesų tenkinimas (maistui, aprangai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, higienai ir t. t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaikymas turtu tik pareikalautų didesnių išlaidų, susijusių su šio būsto išlaikymu. Kol šalių dukra yra nepilnametė, būsto išlaikymo išlaidos tektų tik apeliantei kas galimai sumažintų jos pareigos teikti vaikui išlaikymą galimybes. Teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nuspręsdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas reglamentuojamas CK 3.201 straipsnyje. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą, papildomų vaiko poreikių atsiradimą ar ypatingų aplinkybių buvimą. Pasikeitus šioms aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio, formos pakeitimo.

Dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise po ½ priklausančio nekilnojamojo turto – pastato-sodo pastato (u.n. (duomenys neskelbtini)) vertės apeliacinės instancijos teismas detaliai nepasisako, kadangi nebeaktualus netenkinant reikalavimo dėl išlaikymo formos. Taip pat kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie plačiau neaptariami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, tačiau apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės 521 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumento surašymu, kitomis teisinėmis paslaugomis. Minėtas išlaidas patvirtina 2016 m. spalio 11 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.881956 pasirašytas advokato padėjėjos E. Š.. Tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą paruoštas advokato padėjėjos patvirtina pateikta 2016-09-29 atstovavimo sutartis Nr. A-201.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-10-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016 išaiškino, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai. Vadovaujantis minėta teismų praktika, šios išlaidos iš apeliantės atsakovui nepriteistinos.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės J. K. apeliacinį skundą šios išlaidos iš jos nepriteistinos, kadangi jos (2,12 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.