Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo turtu priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. K. 2015-02-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (1 t. b.l. 29-34). 2015-09-04 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimus patikslino ir prašė: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukters R. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą - 4965 Eur, susidariusį už du metus ir devynis mėn. iki kreipimosi į teismą dienos; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), nuo kreipimosi į teismą dienos; 4) piniginės išlaikymo formos dalį (8129 Eur) pakeisti į išlaikymą turtu, priteisiant iš atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 36,47 kv.m., ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaimo sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurių vertė 8129 Eur, taip pat iš atsakovo iki dukters pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 62,59 Eur, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 82-83).

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. V. susipažino 2000 metais. 2003 m. rugsėjo 13 d. jie įsigijo žemės sklypą su sodo namu ir nuo tada pradėjo gyventi kartu. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. V.. Gyvenant kartu, atsakovas dažnai išgėrinėdavo, dėl to kildavo nesutarimai, barniai, susistumdymai, nuolatinis priekabiavimas, psichologinio smurto naudojimas. Nurimęs atsakovas imdavo atsiprašinėti, sakydavo kad tai paskutinis kartas, daugiau toks jo elgesys nebepasikartos. Toks atsakovo elgesys daro blogą įtaką dukrai: ji mato kaip atsakovas priekabiauja, šūkauja, mėto daiktus. Atsakovas neklauso prašymų nekelti triukšmo dukros akivaizdoje, nešūkauti prie jos, nekelti skandalų. Dukra dėl tokio elgesio nuolat patiria didelį šoką, tapo dirgli. Atsakovas nevykdė ir nevykdo pareigos išlaikyti dukrą. 2014 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas išvyko dirbti į Norvegiją. Nuo to laiko gyvena atskirai. 2014 m. lapkritį atsakovui grįžus į Lietuvą, su juo galutinai išsiskyrė. Ieškovė su dukra liko gyventi įsigytame name sodų bendrijoje, o atsakovas susirinko savo daiktus ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Susidarius tokiai situacijai, gindama nepilnametės dukros teises, ieškovė prašo nustatyti dukros R. V. gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad nuo gimimo dukra R. gyvena su ja, yra prie jos prisirišusi, jų tarpusavio santykiai labai geri. Ieškovė dukra tinkamai rūpinasi. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje dėl vaiko nepriežiūros ar vaiko teisių pažeidimų ieškovė nėra ir niekada nebuvo registruota.

Nustačius dukros R. V. gyvenamąją vietą su ieškove, iš dukros tėvo A. V. ieškovė prašė priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad nepilnametė dukra R. V. specialių poreikių neturi. Dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia daugiau kaip 300 Eur: mokykloje maistas mėnesiui – 57,92 Eur (200 Lt);mokyklai papildomi užsiėmimai ir priemonės apie 28,96 Eur (100 Lt); laisvalaikis ir poilsis mėnesiui (spektakliai, pramogos) - apie 28,96 Eur (100 Lt); sveikatos profilaktika, vitaminai, vaistai (per mėn.) – 14,48 Eur (50 Lt); higienos reikmenys (dantų pasta, dantų šepetukas, muilas, dušo želė, šampūnas, kremai) - 14,48 Eur (50 Lt); maistas (košės, mėsa, daržovės, jogurtai, makaronai ir kt.) -101,36 Eur (350 Lt) per mėn.; drabužiai - apie 43,44 Eur - 57,92 Eur (150 -200 Lt) per mėnesį. Be to, sparčiai augančiam vaikui kas pusmetį ieškovė perka suknelę išeiginę - 43,44 Eur (150 Lt), striukę šiltą - apie 57,92 Eur (200 Lt), striukę pavasarinę/ rudeninę - 28,96 Eur (100 Lt), batus žieminius - apie 43,44 Eur (150 Lt), batus rudeniui / pavasariui - 28,96 Eur (100 Lt), basutes - apie 28,96 Eur (100 Lt), guminius batus - apie 17,37 Eur (60 Lt), sportbačius - apie 14,48 Eur (50 Lt), batukus - apie 14,48 Eur (50 Lt). R. V. mokosi vidurinėje mokykloje, todėl ieškovė samdo mokytojus papildomiems matematikos, lietuvių ir du kartus per savaitę anglų kalbos užsiėmimams, duktė lanko papildomą būrelį. Šie esami augančio vaiko poreikiai nulemia tai, kad 300 Eur išlaikymo kas mėnesį dydis iš abiejų tėvų yra realus ir būtinas realiems vaiko poreikiams tenkinti.

Ieškovė taip pat nurodė, kad vadovaujasi teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri patikslinto ieškinio pateikimo metu yra 300 Eur. Todėl abu tėvai savo kiekvienam vaikui turi skirti po 150 Eur. Vadovaudamasi tuo ir nurodytais vaiko poreikiais, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. V. pusę minėtos dukros išlaikymui reikalingos sumos, t.y. po 150 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą (nuo 2015-02-24) iki dukros pilnametystės, t.y. iki (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašė priteisti ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už tris metus atgal nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. už 2012-02-23 iki 2015-02-23 laikotarpį, nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4.965,00 Eur (išminusavus 435 Eur sumą, kurią pradėjus gyventi atskirai, atsakovas pervedė dukters išlaikymui po 145 Eur už 2014 m. gruodžio, sausio ir 2015 m. vasario mėnesius).

Parenkant išlaikymo formą, ieškovė prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovo pajamos yra nestabilios, nes jis nors ir yra darbingas, tačiau dažnai dirbti vengia be jokių priežasčių, neprisideda materialiai prie vaiko išlaikymo, todėl laikė tikslinga išlaikymą dukrai iš atsakovo priteisti A. V. priklausančio nekilnojamojo turto dalimi natūra. Nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 13 d. kartu su A. V. lygiomis dalimis (po ½ dalį) įsigijo žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0716 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 72,94 kv.m. sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 30.000 Lt (t.y. 8.696 Eur) sumą, sumokėję kiekvienas po 15.000 Lt (t.y. po 4348 Eur). Ieškovė ir atsakovas yra bendraturčiai minėto gyvenamojo sodo namo ir žemes sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)“. Visas nekilnojamasis turtas yra šalių valdomas bendrąja daline nuosavybe. Galimybės atidalinti atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto objektus be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nėra. Be to, nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, dukra su ja gyvens (duomenys neskelbtini), t.y. sodo pastate. Todėl labiausiai vaiko poreikius atitiktų ir išlaikymo teikimą užtikrintų dalies išlaikymo priteisimas turtu, t.y. atsakovui A. V. bendrosios dalines nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi žemės sklypo, t.y. 0,0358 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ sodo pastato, t.y: 36,47 kv.m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu būtų užtikrintos tinkamos dukros gyvenimo sąlygos ir apsaugotos jos naudojimosi gyvenamuoju namu teisės.

Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nurodytą vertę, viso žemės sklypo rinkos vertė yra 4663 Eur, sodo pastato vertė - 11527 Eur, o šiltnamio - 68 Eur , viso - 16.258 Eur. Atsakovui tenkanti 1/2 turto dalies rinkos kaina yra 8129 Eur.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, ieškovė paaiškino, kad su atsakovu jau seniai nebebuvo galima gyventi, nes jis vartoja alkoholį, naudoja psichologinį smurtą, tai matė vaikas. Atsakovas 2014 metų gruodį panaudojo prieš ją smurtą, po to per savaitę išsikraustė. Policijos ji nekvietė, nes buvo dukros gimtadienis, nenorėjo gadinti šventės. Dukra yra jautri, jai vienuolika metų, nuo gimimo dukra gyvena ieškovei ir atsakovui priklausančiame name, yra prisirišusi prie tos vietos, jai reikia pastovumo. Persikelti į miestą ieškovė neketina, netoliese gyvena jos brolis, tėvai. Dukra lanko Vinco Kudirkos progimnaziją Kauno mieste. Kaimynė nuveža dukrą į mokyklą, parvažiuoja pati. Kol gyveno kartu su atsakovu, atsakovas visada dirbdavo, tačiau jai pinigų neduodavo. Jo pinigai buvo tik jo, jis juos skirdavo alkoholiui, draugams, motociklams, mašinoms. Tuo tarpu ieškovės uždirbti pinigai buvo visos šeimos. Atsakovas mokėdavo mokesčius tik už elektrą apie 150 Lt, kartais sumokėdavo sodo bendrijos metinį mokestį apie 130 Lt. Ji mokėjo už šiukšles, internetą. Elektroninius pervedimus darydavo iš atsakovo sąskaitos, kartais persivesdavo sau po 100 Lt. Už vandenį mokėti nereikia. Malkas pirko ji prieš 4 metus, malkų turi iki šiol. Maisto jiems reikėdavo minimaliai, nes ieškovės mama turi maisto įmonę, todėl maistą teikdavo mama. Ieškovė nurodė, kad atsakovo tėvai taip pat jiems padėjo - dukra per atostogas būdavo pas senelius, o iki dukra pradėjo lankyti darželį, atsakovo mama atvažiuodavo jos pažiūrėti, nes ieškovė mokėsi. Atsakovo tėvai juos paremdavo ir maisto produktais - kiaušiniais, marinuotais grybais, dovanodavo 1000 Lt dukrai gimtadieniui. Atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėdavo retai. Dukrai viską pirkdavo ieškovė. Retkarčiais, kai ji atnešdavo čekį ir parodydavo atsakovui, jis duodavo pinigų. Kol gyveno su atsakovu, dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, galvojo, kad atsakovas pasikeis. Dabar atsakovas pasidarė geresniu tėvu, nei buvo anksčiau, perka viską ko dukra nori, nuo išsikraustymo teikia išlaikymą. Atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai užtenka. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio nėra išlaikymo įsiskolinimo. Iki to laiko paskaičiavo įsiskolinimą už 2 metus 9 mėn. Išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu ieškovės pajamos taip pat buvo apie 600 eurų. Ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ir kultūros centre referente.

Išlaikymo turtu prašo todėl, kad atsakovas toks žmogus, kuris tampo nervus. Nenori, kad jis grįžtų gyventi, nori ramiai gyventi su dukra. Pinigų išmokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančią turto dalį ji neturi, atidalinti namą į kelis objektus nėra galimybės, atsidalinti kambariais taip pat neįmanoma. Priteisus išlaikymą turtu, dukros interesai nenukentės. Iš gaunamų pajamų ji pajėgs išlaikyti nepilnametę dukrą ir namą. Dirba po pusę etato dviejuose darbuose, uždirba minimalią algą. Dar dirba papildomai, užsiima platinimu. Jos mėnesinės pajamos apie 600 eurų. Kita dukra išsilaiko pati, studijuoja Vilniuje, už jos mokslus moka seneliai.

Išlaikymą turtu prašo priteisti ir dėl tos aplinkybės, kad sodo pastatas yra rekonstruotas. Rekonstrukciją pradėjo 2010 m., baigė 2014 m. Rekonstrukciją ji pradėjo viena, tuo metu atsakovas buvo Švedijoje. Atsakovas prie rekonstrukcijos prisidėjo mažesne dalimi, ne daugiau kaip 20 proc., darbu ir pinigais prisidėjo maždaug 20 000 Lt. Ieškovei buvo grąžintas rublinis indėlis ir dar ji turėjo dvi sąskaitas Snoro banke. Iš tų pinigų pradėjo rekonstrukciją. Prie rekonstrukcijos prisidėjo jos tėvai, seneliai, o taip pat ir atsakovo tėvai padėjo, nes atsakovas gėrė. Atsakovo tėvas pamatus padėjo padaryti, grindis sudėjo. Cementą, žvyrą pirko ieškovės tėvas, kartais atsakovo tėvas pirko. Seną namą daugiausia ardė ji su draugė. Namas yra praplėstas metru, sienos išlygintos. Buvo šlaitinis stogas. Dabar paaukštintos sienos, perdengtas stogas, apšiltintas fasadas. Kai pirko namą, antrame aukšte buvo įrengtas vienas kambarys, dabar trys kambariai. Pirmame aukšte kambarių nepadaugėjo. Rūsys taip pat buvo. Rekonstrukcijos projekto nerengė. Stogą padengė jos tėvai, kadangi tuo metu jie keitėsi stogą, tai pirko daugiau ir 100 kv.m. dangos nupirko ieškovei. Darbus darė ji pati ir meistrai. Su draugėm ji kimšo vatą, kalė plėvelę. 2014 metais išorę darė irgi pati, susirado meistrą, kurie užpurškė eko vatą, paskui plėvelę ji ir draugės kalė, o atsakovas sėdėjo, gėrė ir tyčiojosi. Kad būtų pigiau, ji pirko lenteles nedažytas, paskui pati jas dažė. Šešeris metus laukė, kad ką nors darytų atsakovas, supratusi, kad nieko nebus, pradėjo pati daryti. Ji savo ir savo tėvų lėšomis gerino ir atsakovo dalį. Tikėjosi, kad jis pasikeis, norės gyventi žmoniškai.

Atsakovas gimus dukrai įrengė šildymą. Atlikus rekonstrukciją, pakeistas šildymas, padarytos šildomos grindys, daugiau radiatorių įrengta, vandentiekis kitaip išvedžiotas. Pirmame aukšte įrengtos šildomos grindys. Šiuos darbus atliko atsakovas. Atsakovas taip pat keitė vandentiekį, antrame aukšte įrengė dušą. Dalį medžiagų pirko ji, dalį atsakovas, nes jam kaip darbuotojui buvo pigiau. Plytelės pirktos ieškovės lėšomis.

Atsakovas A. V. su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį priteisimo sutiko. Su reikalavimu pakeisti piniginės išlaikymo formos dalį (8129 Eur) į išlaikymą turtu, bei su reikalavimu priteisti 4965 Eur išlaikymo įsiskolinimą atsakovas nesutiko.

Dėl išlaikymo priteisimo formos atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymą turtu, nes išlaikymo turtu priteisimas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, kai akivaizdu jog periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas vis vien nebus teikiamas (tėvas, iš kurio reikalaujama priteisti išlaikymą, neturi jokių nuolatinių pajamų, pajamos yra per mažos; etc). Labiausiai augančio vaiko interesus atitinka išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Atsakovas nesugebės teikti vaikui išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (atsakovas dirbantis, visą laiką rūpinosi dukryte, vos pradėjęs gyventi skyrium ir tiesiogiai nebeišlaikydamas dukters, savanoriškai ieškovei teikia dukters išlaikymui skirtas lėšas).

Nors visiškai nėra jokio pagrindo išlaikymą priteisti turtu, atsakovas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei išlaikymas R. V. būtų priteisiamas konkrečiu turtu, nebūtų pagrindo vadovautis ieškinyje nurodomomis reikalaujamo priteisti turto vertėmis, nes ieškovės ir atsakovo bendrai valdomo turto vertė yra gerokai didesnė ir atsakovo įsitikinimu siekia 50 000 Eur (1 t., b.l. 89-92).

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko. Atsakovas paaiškino, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, jis sutinka, kad dukra gyventų su mama. Taip pat sutinka ir su 150 eurų išlaikymu. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl išlaikymo turtu. Gyvenant kartu su ieškove, prisidėjo prie bendrų šeimos ir vaiko poreikių tenkinimo. Jis vaiką myli, visada rūpinosi dukra, veždavo ją į darželį, važiuodavo kartu su ja apsipirkti į parduotuvę. Drabužius dukrai daugiausia ieškovė rinkdavo, o jis duodavo pinigų, kartais ieškovė iš savo lėšų pirkdavo. Kol gyveno kartu, mokyklai apsipirkinėdavo abu. Jis mokėdavo mokesčius, pirkdavo maistą. Kol gyveno kartu su ieškove, uždirbdavo apie 2000 - 2400 Lt. Iš papildomų darbų užsidirbdavo apie 1000 Lt ir daugiau. Jo atlyginimas buvo pervedinėjamas į sąskaitą ir buvo skiriamas daiktų įsigijimui, mokesčiams, statyboms, maistui. Šeimos gerbūviui buvo paimti lizingai, kuriuos jis mokėjo. Papildomai uždirbtus pinigus jis atiduodavo ieškovei. Be to, ieškovė galėdavo išsiimti pinigų ir iš sąskaitos, nes turėdavo jo kortelę. Todėl nelaiko, kad yra išlaikymo įsiskolinimas.

2007-2008 metais buvo Švedijoje, nes buvo finansiškai sunku, siuntė ieškovei pinigus. Kai su ieškove nusipirko sodą, ieškovė užsispyrė pirkti sklypą ir statyti namą, o ne tvarkyti sodą. Tuomet jis pasiėmė paskolą, jie nusipirko antrą sklypą, planavo statyti namą, tačiau nepasistatė. Pradedant rekonstrukciją, santaupų neturėjo. Turėjo tik einamųjų darbinių pajamų, taip pat gaudavo pajamų už papildomą darbą. Jis rekonstrukcijai neprieštaravo, siūlė ieškovei pasiimti paskolą. Tačiau paskolos jie neėmė. Ieškovė gaudavo pinigų iš savo tėvų, taip pat ir jos močiutė padėdavo. Atsakovas prie rekonstrukcijos prisidėjo savo lėšomis ir darbu, jo tėvas taip pat labai daug savo darbu prisidėjo. Pradėjus rekonstruoti pastatą, jo tėvas atliko griovimo, betonavimo darbus, vatą sudėjo į perdangas, kartu su atsakovu pirkdavo cementą, žvyrą. Savo darbą ir įdėtas lėšas vertina 40 000 Lt. Mano, kad ir po rekonstrukcijos namas su sklypu turėtų priklausyti jam ir ieškovei per pusę. Vertina, kad dėl atliktos rekonstrukcijos turto vertė išaugo, neatitinka Registrų centro nurodytos vertės ir jam priklausančios dalies vertė yra apie 20 000 eurų. Jam priklausančios ½ turto dalies jis nesutinka atsisakyti. Laikosi pozicijos, kad vaikas turi gauti pinigines lėšas, o ne turtą. Dukrai padovanoti turtą spės bet kada. Be to, pats dabar neturi kur gyventi, nes kito gyvenamo būsto neturi. Namą būtų galima pasidalinti: name yra kitas įėjimas, užlipimui į antrą aukštą yra dveji laiptai. Sutiktų išmokėti ieškovei kompensaciją už jos turto dalį, jeigu bankas duotų paskolą, nes ieškovė yra sakiusi, kad galėtų eiti pas tėvus.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – VTAS) pateiktoje išvadoje nurodė, ieškovė J. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi du vaikus: pilnametę dukrą J. G., (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą R. V., (duomenys neskelbtini). J. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini)vadybininke, gauna 300 Eur darbo užmokestį, papildomai užsidirba apie 100 Eur per mėnesį. Atsakovas A. V., ieškovės pateiktais duomenimis, nuo 2014 m. gyvena skyrium nuo šeimos, nuo 2015 m. kovo mėnesio gyvena užsienyje. J. K. su 2 dukromis gyvena 140 kv. m., 4 kambarių su patogumais sodo name su mansarda. Namuose tvarkinga, švaru, buitis aprūpinta. Būstas apšildomas kietu kuru. R. turi atskirą kambarį, jame yra lova, spinta, komoda, rašomasis stalas. Mergaitei sudarytos tinkamos poilsio ir veiklos sąlygos. Namuose yra įvairių augintinių, jie grėsmės saugumui bei sveikatai nekelia. R. V. Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Kelis kartus per savaitę mokykloje lanko papildomas lietuvių ir anglų kalbų, matematikos pamokas. Vaiko sveikata yra gera, prižiūrima UAB „Marių klinika“. Rugilė paaiškino, kad ji dabar gyvena su mama, su ja nori ir toliau gyventi, nes mama ja rūpinasi, jos kartu praleidžia nemažai laiko. Su tėvu daugiausia bendrauja Skype pagalba, kai jis būna Lietuvoje, pasiima ją su savimi, kur nors važiuoja, tėtis nuperka jai knygų, rūbų. Mergaitės vertinimu, jos ir tėvo ryšys tapo geresnis, artimesnis tėvui gyvenant skyrium. Pilnametė ieškovės dukra J. G. studijuoja Vilniaus kolegijoje, šiuo metu atlieka praktiką Kaune, todėl gyvena kartu su mama ir seserimi R.. Ieškovė paaiškino, kad ji rūpinasi dukters R. priežiūra, auklėjimu, ugdymu, laisvalaikiu, sveikatos priežiūra. Motina pastebi dukters muzikinius gabumus, kūrybiškumą, planuoja ateityje su menu, muzika susijusių būrelių lankymą. Namuose vaikui galioja tam tikros taisyklės, R. yra gana savarankiška, esant reikalui, ji po pamokų pabūna viena neilgą laiką, moka pasišildyti maisto ar pasiruošti nesudėtingą patiekalą. Ieškovė bendraudama su dukra atsižvelgia į vaiko nuomonę, ieško kompromiso, esant sudėtingesnei situacijai. J. K. darbo specifika leidžia tinkamai pasirūpinti dukros priežiūra, esant reikalui, padeda netoliese gyvenantys R. seneliai (ieškovės tėvai).

J. K. ir A. V. šeima Skyriui iki šiol nebuvo žinoma, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje VTAS nėra gavęs.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs motinos J. K. galimybes ir gebėjimus užtikrinti dukters R. V. poreikių patenkinimą, bei atsižvelgęs į išsakytą vaiko nuomonę, mano, kad R. V. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina.

Vadovaujantis LR CK 3.189 straipsnio nuostatomis, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turi būti nustatomas įvertinus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalinga daugiau kaip 300 Eur suma. VTAS vertina, kad tokia suma atitinka vaiko interesus.

Sprendimas pagal ieškovės prašymą priteisti iš A. V. išlaikymą dukrai R. ieškinyje nurodytu turtu turėtų būti priimtas įvertinus vaikui naudingiausią išlaikymo būdą, užtikrinantį būtinas jo vystymuisi sąlygas, tinkamą vaiko poreikių patenkinimą (1 t. b.l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnametės R. V., (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę. 2003 m. rugsėjo 13 d. jie lygiomis dalimis (po ½ dalį) įsigijo žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0716 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais: 72,94 kv.m. sodo pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas su minėtais statiniais yra sodininkų bendrijos teritorijoje. VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, 2014-12-05 žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 4663 Eur, sodo pastato - 11527 Eur, šiltnamio - 68 Eur (1 t. b.l. 12-13). Šalims lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2007-08-03 buvo 1740 Eur (1 t. b.l. 10). Šalių paaiškinimu, nuo pirmojo žemės sklypo su sodo pastatu įsigijimo (2003-09-13) jie gyveno kartu kaip šeima. Išsiskyrė 2014 m. lapkričio pabaigoje. Po šalių išsiskyrimo jų nepilnametė dukra R. V. liko gyventi su motina minėtame sodo name, o atsakovas išsikraustė.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė prašė nepilnametės dukros R. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko, todėl dėl šio reikalavimo surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 str. 5 d. ).

Teismas vertina, kad nepilnametės šalių dukros R. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo kaip motinos pareigas atliktų netinkamai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad motina vaiku rūpinasi, R. V. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Todėl nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatoma su motina – ieškove J. K. (CK 3.169 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155, 3.156 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo išlaikymo Civilinio Kodekso nustatyta tvarka (CK 3.194 str. 2 d.). Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kaip nustatyta, ieškovė J. K. ir atsakovas A. V. yra nepilnametės R. V., (duomenys neskelbtini), tėvai. Todėl jiems tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 d dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

2015-02-24 ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. V., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos ( 2015-02-24) iki dukros pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), taip pat prašė priteisti 4965 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 m. laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (už laikotarpį nuo 2012-02-23 iki 2015-02-23), skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį.

Kadangi atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo sutiko, dėl šio reikalavimo surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 str. 5 d. ).

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios ir ieškovas turi lygią pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad jie nuo 2014 m. gruodžio pradžios gyvena skyrium. Todėl ieškovei, su kuria liko gyventi nepilnametė dukra, atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CK 3.194 straipsnio 2 dalį, išlaikymas gali būti priteisiamas, jeigu tėvai, pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pradėdamos gyventi skyrium šalys būtų susitarę dėl vaiko išlaikymo tvarkos ir formos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), t. y. kokiu būdu kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo ir teismas tokį susitarimą būtų patvirtinęs (CK 3.193 straipsnis). Ieškinio dėl išlaikymo vaikams pareiškimas teisme patvirtina, kad dėl šio klausimo yra kilęs šalių ginčas, todėl šis reikalavimas turi būti išspręstas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius (CK 3.192-3.208 straipsniai).

Atsakovas neginčija, kad jis turi galimybę teikti 150 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, tai patvirtina duomenys apie jo gautas pajamas (1 t. b.l.102-109), pateikti duomenys apie dukros išlaikymui pervestas sumas 2014 m. gruodžio – 2015 m. lapkričio mėn. laikotarpiu (1 t. b.l. 133-142, 2 t. 5-9).

Ieškovė nurodė, kad specialių poreikių dukra neturi ir tokio dydžio išlaikymo pilnai pakanka vaiko poreikiams tenkinti, įvertinus ir jos pačios teikiamą lygią išlaikymo dalį. Todėl šie ieškinio reikalavimas, ieškovės pareikštas atstovaujant nepilnametę dukrą, tenkintinas ir nepilnametei R. V., (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2015-02-24 iki jos pilnametystės (CK 3.194 str. 2 d.).

Atsakovo sumokėtos sumos vaiko išlaikymui turi būti įskaitytos vykdant išieškojimą pagal šią sprendimo dalį.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (tėvų materialiniai padėčiai ar vaikų poreikiams), šalys gali bet kada vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nepilnametė šalių dukra gyvena ir gyvens kartu su motina. Ieškovė yra savo nepilnametės dukros atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdė ir nevykdo pareigos išlaikyti dukrą. Teismo posėdyje paaiškino, kad nors atsakovas visada dirbdavo, tačiau jai pinigų neduodavo. Jiems gyvenant kartu, atsakovas savo gautus pinigus skirdavo tik savo poreikiams (alkoholiui, draugams, motociklams, mašinoms), o ne jų bendriems poreikiams ir ne dukros išlaikymui. Dukrai viską pirkdavo ieškovė.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, o taip pat turi būti nustatoma nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009. Taigi byloje turi būti nustatomi ir tiriami įrodymai bei aplinkybės, susiję su šalių ginču dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ginčijamu laikotarpiu, nustatytas teisės reikalauti išlaikymą atsiradimo momentas.

Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažįsta, kad gimus dukrai, gyveno kartu kaip šeima, kartu maitinosi, pirko bendrus daiktus, namų apyvokos reikmenis, ėmė kreditą kito sklypo pirkimui. Ieškovė neginčija, kad kreditas buvo dengiamas iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys bendrų poreikių tenkinimui pirko jų buičiai reikalingus daiktus, tame tarpe ir išsimokėtinai: 2004 m. vaizdo – garso aparatūrą, 2005 įsigijo televizorių Sony, viryklę Gorenje, 2013 m. pirko baldus (Atlantic kampą) (1 t. b.l. 114-117). Pirkimo išsimokėtinai sutartys sudarytos A. V. vardu. Atsakovo vardu 2011-08-19 sudaryta ir Viasat paslaugų teikimo sutartis. Ieškovė neginčijo, kad lizingo įmokos, mokesčiai buvo mokami iš atsakovo darbo užmokesčio. Nurodė, kad atsakovas taip pat mokėjo mokesčius už elektrą, sodo bendrijos metinį mokestį mokėdavo abu (tai patvirtina ir byloje pateikta tikslinių mokesčių išklotinė (1 t. b.l. 111). Ieškovės paaiškinimu, ji mokėjo tik mokesčius už šiukšles ir internetą, tačiau šias įmokas pervesdavo iš atsakovo sąskaitos. Nurodė, kartais iš atsakovo sąskaitos persivesdavo lėšų ir savo poreikiams. Ieškovė neneigė, kad atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėjo ir grynais pinigais, tačiau jos vertinimu, tai buvo retai, kai ji atnešdavo čekį ir parodydavo atsakovui. Paaiškino, kad atsakovo ir jos tėvai juos paremdavo maisto produktais, atsakovo tėvai taip pat jiems padėjo darbu bei prižiūrėdami dukrą, duodami pinigų dukrai

Šalims gyvenant santuokoje ir gyvenant kartu galioja prezumpcija, kad šalys veda bendrą ūkį ir bendrai išlaiko nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo tarpusavio santuokoje, todėl minėta prezumpcija jiems negalioja. Tačiau nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad iki 2014 m. gruodžio jie vedė bendrą ūkį. Todėl tai, kad jų tarpusavio susitarimu iš atsakovo gaunamų pajamų buvo mokami mokesčiai, grąžinamas kreditas už lygiomis dalimis įsigytą žemės sklypą, mokamos lizingo įmokos už jų buičiai reikalingus daiktus, o ieškovė daugiau pirko dukrai reikalingas prekes, nereiškia, kad atsakovas prie dukros poreikių tenkinimo neprisidėjo.

Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog vaiko poreikiai tiek šiuo metu, tiek anksčiau buvo pilnai užtikrinti. Byloje nėra įrodymų, kad juos užtikrino viena ieškovė. Kaip matyti, kol gyveno su atsakovu, dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas, šalims gyvenant kartu, neteikė dukrai reikalingo išlaikymo.

Nenustačius, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ieškovės reikalavimas dėl 4965 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl išlaikymo turtu priteisimo.

Ieškovė prašė išlaikymą dukrai priteisti mišria forma – periodinėmis išmokomis ir turtu, t. y. atsakovui A. V. bendrosios dalines nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bendra atsakovui priklausančio šio turto vertė sudaro 8129 Eur, todėl turtu prašė priteisti susidariusį 4965 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 3164 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, o taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, kas mėnesį po 62,59 Eur, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovas nesutiko, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, taip pat nesutiko, kad išlaikymas būtų nustatytas ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir jam priklausančia ½ dalimi minėto nekilnojamojo turto, t.y. mišria forma. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės nurodyta prašomo priteisti dukros išlaikymui turto verte, motyvuodamas, kad „VĮ Registrų centras“ nustatyta pastato vertė – 11527 Eur, kuria remiasi ieškovė savo ieškinyje, neatitinka realios rinkos vertės, kadangi 2007-2014 m. buvo atlikta pastato rekonstrukcija, po kurios padidintas pagrindinio pastato bei rūsio plotas. Jo nuomone, turto vertė gerokai didesnė, todėl jo užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suformuota kadastrinių matavimų byla, tačiau nei statybos leidimo, nei rekonstrukcijos projekto jis neturi, todėl neįregistravus pakeitimų, neturi galimybės atlikti turto vertinimo procedūros. Todėl prašė skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismas tenkino šį atsakovo prašymą.

Atlikus turto vertinimo ekspertizę ir nustatyta, kad sodo pastatas pakeistas, t.y. padidintas rūsio plotas, pakeistas pastato ilgis, plotis ir aukštis. Krosninis šildymas pakeistas į vietinį centrinį, įrengtas vietinis vandentiekis ir nuotekų šalinimą. Tokiu būdu sodo pastatas „rekonstruotas“ į gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo patalpų įrengimas ir apdaila užbaigta, namas tinkamas gyventi ir žiemos laikotarpiu. 2016-02-15 sodo pastato vertės tyrimo ekspertizės akte nustatyta, kad atliktiems pakeitimams negauti statybos leidimai. Todėl ekspertas negalėjo pateikti išvados apie tokio pastato rinkos vertę, nes negalėjo palyginti analogiškų ar panašių namų, nes pirkimo -pardavimo sandoriuose be statybos leidimų atliktų pakeitimų duomenų negalima įrašyti.

Atlikus papildomą ekspertizę, 2016-05-01 ekspertizės akto išvadoje nustatyta, kad sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė vertinimo dienai, t.y. 2016-02-05, yra 40 266,74 Eur. Pažymėtina, kad ekspertui buvo pavesta nustatyti minėto turto rinkos vertę atsižvelgiant į kadastrinių matavimų bylos duomenis, bet neatsižvelgiant į tai, kad atliktiems pakeitimams negauti statybos leidimai.

Taigi akivaizdu, kad sodo pastato vertė, rekonstravus jį į gyvenamąjį namą, gerokai išaugo. Vadinasi išaugo ir atsakovui priklausančios ½ dalies vertė. Tačiau atlikta rekonstrukcija iki šiol neįteisinta, todėl VĮ Registrų centras negali registruoti atliktų pakeitimų ir nustatyti realios pastato vertės. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp jų kilęs ginčas ne tik dėl minėto turto vertės, bet ir dėl jų indėlio rekonstruojant sodo pastatą, jie kelia klausimą dėl jiems priklausančių dalių perskaičiavimo. Tokie šalių ginčai išeina už pareikšto ieškinio ribų. Šalims buvo paaiškinta, kad jie savo turtinius ginčus turėtų spręsti atskiroje byloje, reikšdami atitinkamus reikalavimus. Šalys iki bylos nagrinėjimo pabaigos šia procesine teise nepasinaudojo, tačiau dar gali pasinaudoti. Nagrinėjamai bylai esant kitokio pobūdžio ir nesant pareikštų reikalavimų, teismas nesprendžia minėtų šalių turtinių ginčų ir netiria šiais klausimais pateiktų įrodymų (liudytojų parodymų).

Tačiau tai, kad šalys nėra įregistravę nustatyta tvarka atliktos rekonstrukcijos, kad tarp jų kyla ginčai dėl pastato vertės, dėl jiems po rekonstrukcijos priklausančių pastato dalių yra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu. Teismo vertinimu, tokį be statybos leidimo rekonstruotą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio kyla bendraturčių ginčai, priteisti kaip išlaikymas vaikui netikslina.

Vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, teismas turi atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006).

Pažymėtina, kad išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas išlaikymo prievolė periodinėmis išmokomis vykdo, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Jo gaunamos pajamos yra pastovios ir pakankamos išlaikymo prievolės vykdymui (1 t. b.l. 102-109). Todėl nėra jokio pagrindo dalies išlaikymo priteisti turtu.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad tokiu būdu bus geriau apsaugota vaiko teisė į būstą, nėra pagrįstas ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ir pagrindas priteisti vaikui išlaikymą turtu. Byloje nenustatyta, kad šios vaiko teisės būtų pažeidžiamos ar būtų iškilusi tokio pažeidimo grėsmė. Pastato dalis nuosavybės teise priklauso ir ieškovei, su kuria liko gyventi nepilnametė dukra. Atsakovas jam priklausančia dalimi nesinaudoja, be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad gyvenant kartu su vaiku atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu buvo netinkamas (nuosprendžių, nutarimų dėl padarytų administracinių pažeidimų, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir pan.). Tai, kad ieškovė nenori, kad atsakovas turėtų galimybę grįžti gyventi į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, nėra pakankamas pagrindas vaikui priteisti išlaikymą turtu ar mišria forma. Todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl tenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (150 Eur x 12/3 proc.), iš atsakovo valstybei priteistas 54 Eur žyminis mokestis.

Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nuo žyminio mokesčio neatleista, todėl paduodama ieškinį turėjo sumokėti 41,00 Eur už šį reikalavimą, tačiau nesumokėjo, teismas šio trūkumo neištaisė. Ieškinį šioje dalyje tenkinus, 41,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Bendra iš atsakovo priteistina valstybei žyminio mokesčio suma sudaro 95 Eur.

Ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo (dėl 4965 Eur priteisimo) atmestas, todėl už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis (148,95 Eur) iš atsakovo nepriteistinas.

Ieškovė byloje turėjo 420 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b.l. 19-20).

Atsakovas byloje patyrė 990 Eur atstovavimo išlaidų (2t., b.l. 78-81).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (bendra išmokų už vienerius metus suma 1800 Eur) ir atmetus reikalavimą dėl 4965 Eur išlaikymo įsiskolinimo, tenkinta 29 proc. turtinių reikalavimų, atmesta 71 proc. turtinių reikalavimų. Taip pat tenkintas vienas neturtinis reikalavimas (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), vienas atmestas (dėl išlaikymo nustatymo mišria forma). Todėl teismas vertina, kad tenkinta 29 proc. ieškinio. Šalims atitinkamai priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 121,80 Eur atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 702,90 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 581,10 Eur advokato pagalbos išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 18,21 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 12,92 Eur, o iš atsakovo 5,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais,

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės R. V., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai R. V., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2015-02-24 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. K. nepilnametei R. V. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 581,10 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 10 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 95 Eur (devyniasdešimt penkis) žyminio mokesčio ir 5,28 Eur (penkis eurus ir 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,92 Eur, (dvylika eurų ir 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.