Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos (toliau ir – Komisija) 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2651, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. G. T. Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovskij rajono teismo 2018 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalį, 328 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 4 dalį, 328¹ straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi paskirta subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė su pilnu turto konfiskavimu, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos kolonijoje. Šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

7. Atsiliepimų į nuteistojo G. T. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, įvertinęs pateiktą skundo nagrinėjimui bylos medžiagą bei patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo G. T. skundo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, bei pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis neatitinka visų sąlygų taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje pateiktiems motyvams neprieštarauja bei pažymi, kad minėtos nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, nereiškia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad G. T. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, tą pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Visgi, reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Iš Vilniaus apygardos teismui pateikto skundo argumentų matyti, jog iš esmės nuteistasis nurodo tik jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Teigia, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis atitinka Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-446 priede Nr. 10 nurodomos sąvokos „akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“ visus 4 kriterijus, dėl ko lygtinis paleidimas turėtų būti jam pritaikytas. Atsakydamas į skundo argumentus aukštesnysis teismas pastebi tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, kadangi šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-385-908/2023; 1S-256-817/2023; 1S-329-383/2023 ir kt.)

12. Iš apygardos teismui pateiktų nuteistojo byloje esančių duomenų matyti, kad G. T. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas trečią kartą. Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarime Nr. RV-25-2651 nurodyta, jog G. T. teistas pirmą kartą, t. y. už tęstinę nusikalstamą veiką, tarptautiniu mastu, (būdamas Europos Sąjungos šalių, Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose), laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2015 m. balandžio 26 d. Pažymėta, jog nuteistasis ganėtinai nuosekliai veikė nusikalstamai ir veikų įgyvendinimas buvo neatsiejama jo gyvenimo būdo dalis. Išskirti G. T. gyvenimo būdo ypatumai, kurie pasižymi įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, nenuosekliu savęs realizavimu socialiai priimtinose srityse, aktualūs ir su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susiję kriminogeniniai poreikiai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis turi nedidelę oficialią darbinę patirtį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo, deklaravo savo nedarbą pateisinančias nuostatas. Nuo 2023 m. liepos 10 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), kuri prilyginta darbinei veiklai. 2024 m. rugsėjo 24 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-2357 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) duomenimis nustatytos tam tikros darbinės veiklos bei nusikalstamumo sąsajos, t. y. nuteistojo darbinė veikla nepasižymėjo nuoseklumu, buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei, tokiu būdu vengiant dirbantiems šalies piliečiams privalomų mokestinių prievolių. Analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį, įžvelgtas jo nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes bei orientavimąsi į asmeninių poreikių ar asmeninės gerovės siekimą, stebėtos kontroliuojamos elgsenos prielaidos. Be to, nurodyta, kad G. T. gali būti linkęs naudoti psichologinio poveikio priemones emociškai/socialiai silpnesnių asmenų atžvilgiu, siekdamas savo tikslų. Geba išsikelti tikslus, tačiau siekdamas jų nėra linkęs pagalvoti apie savo veiksmų pasekmes kitiems, nelinkęs demonstruoti atjautos, supratimo ženklų. Drausmės pažeidimai pataisos įstaigose suponuoja apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei priimtinų taisyklių ignoravimą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Stebimi nusikalstamo elgesio rizikos skaitinės išraiškos pokyčiai, nes dabartinio vertinimo metu nuteistasis pateikė naujus dokumentus, paneigiančius jo teistumus užsienio valstybėse. Taigi, Komisijos nuomone, stebimi teigiami pokyčiai nuteistojo problemų identifikavimo bei sprendimo srityse, tačiau kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbo patirties stokos, gyvenimo būdo ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo dalyvavimas priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Konstatuota, jog nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau pažanga dar nėra tokia akivaizdi, jog būtų galima teigti, kad įvyko ženklūs asmenybės pokyčiai ir asmuo daugiau nenusikals.

13. Taigi, apygardos teismas, įvertinęs Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo G. T. pozicija, jog iš tiesų jo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau argumentas, kad asmuo padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti vertintinas kritiškai. Iš skundžiamos nutarties ir jo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo 2023 m. liepos 10 d. leista užsiimti anksčiau paminėta individualia veikla bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones, 2024 m. spalio mėn. jis buvo perkeltas atlikti bausmę į lengvąją grupę. Taip pat nuteistasis dalyvavo: „Nesmurtinės komunikacijos valdybos programos užsiėmimuose; „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės; projekto „Neišgirsti balsai“ rašymo dirbtuvėse. RS psichologo duomenimis nuteistasis dalyvavo ir baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“; dalyvavo švietėjiškos programos „Kelias į laimę“ diskusijų cikle; Nacionalinio socialinės integracijos instituto šventinėje veikloje „Šiandien aš dizaineris“; kūrybinio rašymo veikloje; filmo „Terapija“ peržiūroje ir diskusijoje apie priklausomybes, vertybes; Dianetikos centro vedamose paskaitose „Kelias į laimę“; „Pirmoji pagalba praktikoje ir situacijų analizė“ paskaitoje; paskaitoje pas savanorę M. „smurto artimoje aplinkoje prevencija emocinio intelekto svarba“; Vilniaus Dianetikos centro vedamose paskaitose į laimę bei atliko gerbūvio darbus. Be to, nuteistasis 2023 m. Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, bausmės atlikimo metu mokėsi bei 2021 m. įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Šiuo metu nuteistasis jokių įsiskolinimų neturi, tęsia bendravimą su artimaisiais (broliu, tėvais, dukra, sutuoktine), du kartus bausmės atlikimo metu buvo baustas bei tris kartus skatintas. Socialinio tyrimo išvadoje pastebėta, jog nuteistasis pokalbio metu teigė, kad būdamas laisvėje pragyvendavo iš savo oficialiai ir neoficialiai gaunamo atlyginimo.

14. Kaip matyti iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo teigiamus G. T. elgesio pokyčius, tačiau įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad nuteistasis dar neatitinka visų skunde akcentuotų Priede Nr. 10 įtvirtintų kriterijų dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo ir tai, jog nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bei vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu. Aukštesnysis teismas įvertinęs skundžiamoje nutartyje išdėstytą teismo poziciją neturi pagrindo su ja nesutikti, kadangi teismas priimdamas sprendimą pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Akivaizdu, kad pozityvus nuteistojo elgesio pokytis pastebimas, tačiau nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė, be to, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant.

15. Pagal pirmąjį kriterijų, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti nustatoma, kai nuteistasis gali nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsaugos veiksnius ir panašiai. Nors skunde teigiama, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog „nuteistasis individualaus pokalbio metu geba įvardinti problemines sritis, susijusias su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu“ ir tai G. T. įsitikinimu įrodo, kad jis supranta jam taikomų priemonių esmę, suvokia savo kriminogenines rizikas, poreikius ir būdus nuo jų apsisaugoti, tačiau apygardos teismo vertinimu, toks skundo argumentas nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė neteisingą požiūrį į šio reikalavimo supratimą. Pažymėtina, jog tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į šiuos nuteistojo argumentus bei konstatuota, kad siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo būtina atsižvelgti į visumą byloje nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ne kartą buvo akcentuota, kad nuteistasis siekia teigiamų pokyčių, tačiau tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek iš RS psichologo duomenų matyti, jog G. T. turi tobulinti laisvės atėmimo metu įgytus įgūdžius, juos lavinti. Nuteistasis baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, tačiau įvertinus asmens elgesį, be kita ko, konstatuota, kad G. T. mąstymo lankstumas problemų sprendimo kontekste vietomis kiek ribotas, stebėta, jog taikant įvairias metodikas intervencijos metu, asmuo gebėjo dalį jų pritaikyti atrasdamas platesnį galimų alternatyvų spektrą bei pastebėta, kad kai kuriais atvejais G. T. buvo reikalinga pagalba, t. y. teigiamas pastiprinimas, pagalba bei užuominos, kadangi dėl vidinių įsitikinimų bei patirčių praeityje asmuo gali užsiblokuoti ar pernelyg susikoncentruoti į paviršutiniškus atsakymus. Taip pat, iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis siekia paneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d nutartyje nustatytas faktines aplinkybes (dėl nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpio), kas parodo, jo norą sušvelninti savo padėtį, sumenkinti savo atsakomybę, nurodant, kad nusikalstamos veikos, be kita ko, ir labai sunkios buvo vykdomos trumpą laikotarpį. Prašo susipažinti su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu visa apimtimi. Apygardos teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pažymi, jog kaip pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, klausimai dėl nuteistojo atžvilgiu priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nėra skundo dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nagrinėjimo dalykas. Be to, skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo gynėjas pateikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d nutarties neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių (nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpio).

16. Įvertinus antrąjį kriterijų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nuo 2023 m. liepos 10 d. jis pradėjo verstis individualia veikla. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžio prasme bei pradėjo domėtis darbu tik prieš sueinant BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui, iki to asmuo teigė, jog nedirbs jo orumą žeminančio darbo. Taip pat skunde nuteistasis ginčija byloje nustatyta aplinkybę, jog jis nemokėjo mokesčių valstybei, nors kaip konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, pats G. T. pokalbio metu buvo nurodęs, jog praeityje vykdė ne tik oficialią veiklą, bet ir neoficialią. Pagal trečiąjį kriterijų nuteistasis trijų mėnesių laikotarpyje nebuvo patrauktas drausminėn atsakomybėn bei pagal ketvirtąjį kriterijų vykdė resocializacijos rekomendacijas. Apygardos teismo įsitikinimu, tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog asmuo būdamas laisvėje daugiau nenusikals, nepakanka Priede Nr. 10 įtvirtintų kriterijų dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinti formaliai, išskiriant vien tik teigiamas aplinkybes bei neatsižvelgiant į kitą byloje pateiktą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą. Be to, priešingai nei nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo, pagrįstai atsižvelgė į nustatytą pakankamai didelį dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių (nepakankama oficialaus darbo patirtis, išrankus požiūris darbo pobūdžio atžvilgiu, tam tikri gyvenimo ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; būdinga per aukšta savivertė bei pasitikėjimo savimi lygis; nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu raiška), kadangi šie nuo ankstesnių vertinimų reikšmingai nepakito, kas reiškia, jog vis dar reikalauja tikslinių G. T. veiksmų siekiant juos valdyti. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (5 iš 5 balsų balsavo prieš). T. y. šios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog G. T. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

17. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Kaip jau paminėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar nesudaro realaus pagrindo manyti, kad lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Pažymėtina, jog nuteistojo veiksmai turėtų būti nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau aktyvūs, nuoseklūs bei disciplinuoti, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti juo.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kuri paremta bylos medžiaga, su kuria nesutikti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo G. T. skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.