- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-757-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-001095-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- G. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-9453-783/2020 dėl pareiškėjos G. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys byloje: J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas. Teismas sprendimu nutraukė ieškovės G. K. ir A. K. santuoką dėl atsakovo A. K. kaltės bei padalijo santuokoje įgytą turtą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi sprendimą iš dalies pakeitė.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo 1 punkte nurodytoje civilinėje byloje, paaiškindama, jog procesui atnaujinti yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, tai yra dėl to, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. iš sūnaus sužinojo apie tai, kad atsakovas A. K. yra skolingas 5000 Eur jos buvusiam sutuoktiniui R. B., su kuriuo ji prievolės atsiradimo metu gyveno santuokoje, ši prievolė atsirado A. K. ir jo sutuoktinei G. K. taip pat gyvenant santuokoje, bendram ūkiniam tikslui. Teigia, jog už šią A. K. prievolę R. B. buvo skolingi abu sutuoktiniai, ji, pareiškėja G. K., taip pat turėjo teisę į ½ dalį sutuoktinių (skolininkų) A. K. ir G. K. negrąžintos skolos dalį, tai yra 2500 Eur. Kadangi ji, pareiškėja G. K., nebuvo įtraukta į A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo bylą, liko neišspręstas skolinio įsipareigojimo ir prievolės pobūdžio kreditorei klausimas, buvo pažeista jos teisė į skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2020 m. spalio 7 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
5. Teismas konstatavo, kad toks prašymas lyg ir atitinka turinio reikalavimus, tačiau iš prie prašymo pridėtų įrodymų matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra susijęs su atsakovo A. K., vykdžiusio ūkinę veiklą, prievole ūkininkui R. B. pagal 2015 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tai yra ši prievolė yra kilusi iš R. B., buvusio G. K. sutuoktinio, ūkininko ūkio veiklos ir nėra tiesiogiai susijusi su pačiu R. B. asmeniu. Tai yra, pareiškėja G. K. prašymą dėl proceso civilinėje byloje teikia ne kaip sutuoktinė, bet kaip tikėtina ūkininko R. B. ūkio partnerė, nors ir su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties bei duomenų, jog jos pačios prašymu buvo įtraukta kaip ūkininko R. B. partnerė (Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 5 dalies nuostatos).
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad ūkininkas R. B. civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 jau buvo pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. eA2-12047-649/2018), prašymas buvo pateiktas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, susijęs su ta pačia atsakovo A. K. prievole pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmestas kaip nepagrįstas. Todėl teismas sprendė, kad teismas jau yra pasisakęs dėl ūkininko R. B. ūkio teisių ir teisėtų interesų civilinėje byloje dėl A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo, atskiras G. K. prašymas, jeigu ją laikyti ūkininko R. B. ūkio partnere, nesudaro pagrindo teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nes šis prašymas jau yra išnagrinėtas ir atmestas (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto analogija).
7. Pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1848-1086/2020 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. K., tikėtina, dėl tos pačios skolos fakto, šioje civilinėje byloje kaip trečiasis asmuo dalyvauja ir buvusi A. K. sutuoktinė G. K., civilinė byla dar nėra išnagrinėta (teismo posėdis numatytas 2020 m. spalio 27 d.), ir pareiškėja G. K., manydama, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1848-1086/2020 gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, turėtų kreiptis į šį teismą dėl jos įtraukimo trečiuoju asmeniu, pateikti įrodymus, pagrindžiančius įtraukimą į procesą trečiuoju asmeniu, ir dalyvauti bylos nagrinėjime.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.1. Apeliantė nurodo, kad teismo išvada „jeigu ją laikyti ūkininko R. B. ūkio partnere“ yra nepagrįsta bylos duomenimis ir teisės aktais. Apeliantės G. K. R. B. neatstovavo kaip ūkio partnerės, nes ji, teisės aktais nustatyta tvarka ir faktiškai, tokia nebuvo ir į teismą ginti savo pažeistų teisų kreipėsi savarankiškai, kaip buvusi R. B. sutuoktinė, ir kartu kaip ieškovės G. K. ir atsakovo A. K. kreditorė, kuri nebuvo įtraukta į jų (skolininkų) santuokos nutraukimo bylą. Todėl teismui remtis CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto analogija dėl apeliantės G. K. nebuvo teisinio pagrindo, tai akivaizdžiai pažeidžia apeliantės teisę kreiptis į teismą, dėl jos, kaip kreditorės, pažeistų teisių gynimo.
8.2. Apeliantės teigimu, nei įsiteisėjusio sprendimo tarp tų pačių šalių, nei dėl to paties dalyko, nei tuo pačiu pagrindu (dėl 5000 Eur skolos pagal 2015 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą), nėra.
8.3. Nors teismo teigimu, ūkininkas R. B. civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 jau buvo pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ji teismo nurodytoje byloje nedalyvavo, jos interesų neatstovavo R. B. (apeliantės ir R. B. santuoka nutraukta 2016-08-31 teismo sprendimu), teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2-l 005/2017, apeliantė skųsti neturėjo teisės, vadinasi, apeliantės pažeista teisė (teisė atgauti dalį skolos) teismo nurodytoje byloje apginta nebuvo.
8.4. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė prašymo trūkumų, dėl kurių prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimtas ir nagrinėjamas, bei motyvuotai nutartyje nenurodė į kurią instituciją apeliantei kreiptis, kad prašymas būtų išnagrinėtas, ar kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias teismui prašymą priimti, ir taip pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį.
8.5. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą atsisakė priimti taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo) dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartimi priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Apeliantės įsitikinimu, toks prašymo atnaujinti procesą atsisakymo priimti pagrindas yra netinkamas, nes jis taikytinas sprendžiant ieškinio, o ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, be to CPK 370 straipsnyje nustatyta galimybė sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytus pagrindus, o CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nėra nurodytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantė prašymą atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017, kurioje buvo sprendžiami su G. K. ir A. K. santuokos nutraukimu susiję klausimai, pateikė remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra dėl to, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. G. K. nurodė, kad atsakovas A. K. yra skolingas 5000 Eur jos buvusiam sutuoktiniui R. B., su kuriuo ji prievolės atsiradimo metu gyveno santuokoje, ši prievolė atsirado A. K. ir jo sutuoktinei G. K. taip pat gyvenant santuokoje, bendram ūkiniam tikslui, pareiškėja G. K., nebuvo įtraukta į A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo bylą, todėl, pasak pareiškėjos, liko neišspręstas skolinio įsipareigojimo ir prievolės pobūdžio kreditorei klausimas, buvo pažeista jos teisė į skolą.
12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti taikydamas CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto analogiją, motyvuodamas tuo, kad ūkininkas R. B. civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 jau buvo pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. eA2-12047-649/2018), prašymas buvo pateiktas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, susijęs su ta pačia atsakovo A. K. prievole pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmestas kaip nepagrįstas. Todėl teismas sprendė, kad teismas jau yra pasisakęs dėl ūkininko R. B. ūkio teisių ir teisėtų interesų civilinėje byloje dėl A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo, atskiras G. K. prašymas, jeigu ją laikyti ūkininko R. B. ūkio partnere, nesudaro pagrindo teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nes šis prašymas jau yra išnagrinėtas ir atmestas.
13. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis bei taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri nustatyta CPK 370 straipsnyje. CPK 370 straipsnis reglamentuoja ir proceso atnaujinimo etapus: pirmajame etape sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame – dėl prašymo pagrįstumo, ir tik trečiajame etape pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.
14. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos prašymas „lyg ir atitinka turinio reikalavimus“. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrinęs, kad prašymas iš esmės atitinka procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, sprendė, kad toks prašymas jau yra išnagrinėtas teisme, todėl pareiškėja negali teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
16. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tokiu atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar neteismingas tam teismui, arba jeigu prašymą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo, o kitų klausimų nagrinėjimas šioje pradinėje – pareiškimo priėmimo – procesinėje stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011). Be to, CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tik tada, jei jis grindžiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindais, nes įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Jeigu naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos tos pačios arba iš esmės panašios aplinkybės, tai yra pagrindas pripažinti faktinių aplinkybių tapatumą ir, remiantis CPK 374 straipsnyje įtvirtintu draudimu, atsisakyti tokį prašymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
17. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, jog nors prašymas iš esmės yra pateiktas tuo pačiu teisiniu pagrindu, kaip ir civilinėje byloje Nr. eA2-12047-649/2018, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tačiau pareiškėjas yra kitas asmuo. Dėl šios aplinkybės nesutiktina su teismo argumentais, kad toks prašymas jau yra išnagrinėtas ir atmestas. Civilinėje byloje Nr. eA2-12047-649/2018 buvo atmestas pareiškėjo R. B. prašymas kaip nepagrįstas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017, kurioje buvo sprendžiamas G. K. ir A. K. santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Pareiškėja G. K. minėtoje civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo nedalyvavo, jos interesų pareiškėjas R. B. neatstovavo, o nagrinėjamoje byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė savarankiškai, kaip, jos teigimu, prievolės atsiradimo metu buvusi R. B. sutuoktinė. Ar toks pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, negali būti sprendžiama.
18. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjos prašymą iš esmės kaip pakartotinį, t. y. išsprendęs prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 374 straipsnis), pasisakė ir dėl prievolės kilmės, dėl pareiškėją ir R. B. galimai siejusios ūkinės veiklos, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi kito pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas kaip nepagrįstas, kad dėl tos pačios skolos fakto nagrinėjama kita byla kitame teisme. Visi šie teismo motyvai leidžia spręsti, kad teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pasisakė ir dėl klausimų, susijusių su pareiškėjos prašymo pagrįstumu, nors, nepriėmęs paties prašymo, to negalėjo atlikti.
19. Darytina išvada, kad spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, teismas ne tik nepagrįstai atsisakė priimti tokį prašymą kaip pateiktą pakartotinai (CPK 374 straipsnis), kadangi pareiškėja anksčiau tokio prašymo nebuvo teikusi, bet ir nukrypo nuo aukščiau aptartų proceso taisyklių bei kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl proceso atnaujinimo instituto stadijų, neatsižvelgė į tai, kokie klausimai pradinėje šio proceso stadijoje negali būti sprendžiami, ir jau pareiškimo priėmimo stadijoje pasisakė ir dėl tų klausimų, kurie įstatymų leidėjo valia gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje, t. y. dėl aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 straipsnio 1 dalis).
20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė ir aiškino prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimą ir nagrinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos G. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.