Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, bendravimo su vaikus tvarkos nustatymo bei turto padalijimo, byloje išvadą duodanti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui palikti pavardę – M..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo sąlygų

7. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei šalys nurodo, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005).

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo

13. Šalims 2022 m. kovo 17 d. Palangos miesto sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarius santuoką, ieškovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovė ir atsakovas nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka ikisantuokines pavardes nepažeidžiant LR CK 3.69 str. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas visa apimtimi.

Dėl turto padalijimo

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas tuo klausimu jokios savo pozicijos neišdėstė, išvada teikianti institucija taip pat pritarė ieškinio reikalavimams, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tenkintinas.

17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

18. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

21. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Jos pajamas sudaro socialinės pašalpos ir išmokos už vaiką apie 650 Eur per mėnesį. Atsakovas duomenų apie savo pajamas nepateikė, nurodė, kad verčiasi individualia veikla ir jo pajamos nėra stabilios. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise nepriklauso kilnojamas turtas, transporto priemonių, registruotų šalių vardu nėra.

22. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

23. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Teismas konstatuoja, kad 600 Eur suma reikalinga vienam vaikui per mėnesį nėra per didelė ir ji yra mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad nepilnamečių vaikų kasmėnesiniai poreikiai yra mažesni. Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė savo realios finansinės padėties. Teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas asmuo ir gali susirasti gerai apmokamą darbą bei teikti vaikui reikiamą išlaikymą. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumų šioje ieškinio dalyje taip pat tenkintinas.

26. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

27. Reikalavimas dėl įsiskolinimo neprieštarauja CK 3.200 str. reikalavimams ir jam esant retroaktyvaus pobūdžio, nustačius teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), reikalavimas priteisti susidariusį įsiskolinimą tenkintinas.

28. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

29. Ieškovės siūlymui nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendraus iki dukrai sukaks šeši metai, dalyvaujant vaiko mamai K. K., kiekvieną šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val., o po to kai dukrai sukaks šeši metai: A. M. galės bendrauti su nepilnamete dukra E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimant dukrą šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžinant iki sekmadienio 15.00 val., bei apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovų vertinimu turėtų būti tikslinamas. Jų nuomone, ieškovės siūlomas pirmasis bendravimo laikotarpis, iki kol vaikui sukaks šešeri metai, yra per ilgas, t. y. atsakovo bendravimas 6 metus su vaiku tik vieną kartą per savaitę bei dalyvaujant ieškovei neatitiktų geriausių vaiko interesų. Atsakovo galimybės pasirūpinti dukra šiuo metu yra ribotos, tačiau neužmezgant ir nestiprinant emocinio ryšio tarp vaiko ir atsakovo gali kilti neigiami padariniai. Jų vertinimu pirmasis atsakovo bendravimo su dukra laikotarpis, kai atsakovas su dukra bendrauja tik vieną kartą per savaitę ir dalyvaujant ieškovei, turėtų būti trumpesnis, todėl siūlo nustatyti bendravimo tvarką tam tikrais vaiko amžiaus tarpsniais: iki vienerių metų, nuo 1 iki 2 metų, nuo 2 iki 3 metų, nuo 3 iki 5 metų ir pan., atsižvelgus į vaiko amžių nustatyti bendravimo dažnumą ir kartu praleidžiamą laiką. Teismas su tokiomis išvadą teikiančios institucijos įžvalgomis sutinka.

30. Pažymėtina, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

31. Atsižvelgiant į vaiko amžių, su kuriuo siekiama nustatyti bendravimo tvarką, į tai, kad pasikeitus aplinkybėms tokia tvarka gali būti koreguojama bendru šaliu susitarimu arba esant ginčui, keičiama teismo sprendimu, teismas mano tikslingu nustatyti tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri apimtų pereinamąjį laikotarpį atsakovui prisiderinti prie dukters amžiaus ypatumų, emocionalumo ir aktyvumo lygio ir, žaidybinių interesų, dalyvaujant vaiko motinai bei galimybę atsakovui individualiai tęsti bendravimą su dukra :

31.1. Atsakovas A. M. susitinka su E. M. kas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val., iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba viešoje vietoje, būtinai dalyvaujant vaiko motinai, iki vaikui sukaks 4 metai.

31.2. Atsakovas A. M. turi teisę ligos atveju lankyti dukrą E. M. ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje šiuo teismo sprendimu nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių.

31.3. Nuo 2027-06-05, Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, A. M. bendrauja su dukra E. M. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:30 val. ir tėvo gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) d., pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės K. M. gyvenamosios vietos iki 17:30 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės K. M. gyvenamąją vietą 19:30 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:30 val. (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena). K. M. praleidžia su dukra motinos dieną, t. y., pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, ir motinos gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) d.

31.4. Nuo 2027-06-05 kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaiku 20 (dvidešimt) darbo dienų atostogų, šį laikotarpį išskaidant, kad kiekvienas atostogų su vaiku laikotarpis neviršytų 7 (septynių) dienų.

31.5. A. M. dukrą pasiima pirmąją atostogų dieną 9:30 val. iš motinos K. M. gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19.30 val.

31.6. Apie planuojamas atostogas kiekviena iš šalių turi informuoti kitą šalį prieš 14 (keturiolika) dienų. Tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais – motinos.

31.7. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka netaikoma kiekvieno iš tėvų atostogų metu.

31.8. Kiekvienas iš tėvų turi teisę neperduoti vaiko kitam iš tėvų, kilus abejonių dėl tėvo (motinos) blaivumo ir pastarajam asmeniui atsisakius pasitikrinti blaivumą bei dėl tėvo (motinos) neadekvačios psichinės būsenos.

31.9. Vaikui susirgus, kiekviena iš šalių privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą šalį.

31.10. Šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra.

31.11. Tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

32. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai tenkintų reikalavimų visumai.

33. Atsižvelgiant į tai, kai teismas ieškinį tenkina iš dalies koreguojant šalių kaltės klausimą ir smulkiau detalizuojant bendravimo su vaiku tvarką, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos proporcingai ieškinio reikalavimų korekcijai.

34. Teismas vertina, kad 25 procentais mažintinos išlaidos dėl žyminio mokesčio priteisimo dėl ištuokos (109 Eur), bei 25 procentais už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 367,08 Eur. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už turto dalybas – 22 Eur ir 108 Eur žyminis mokestis už išlaikymo klausimo iprendimą.

35. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista bei išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimu – ištuoka: 109 Eur, turto dalybos - 22 išlaikymas: 108 Eur, antrinės teisinės pagalbos išlaidos: 367,08 Eur (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88str. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

1. (duomenys neskelbtini)d. Palangos miesto sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (akto, įrašo Nr. 15) - nutraukti sprendime konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui palikti pavardę – M..

3. Po santuokos nutraukimo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti: 450 Eur vertės šildymo krosnelę ST0408B.

4. Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 225 Eur dydžio piniginę kompensaciją už po santuokos nutraukimo A. M. asmeninėn nuosavybėn atitenkančią turto dalį.

5. Nepilnametės dukros E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos mama K. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

6. Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

6.1. Atsakovas A. M. susitinka su E. M. kas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val., iki 18 val., vaiko gyvenamojoje vietoje arba viešoje vietoje, būtinai dalyvaujant vaiko motinai, iki vaikui sukaks 4 metai.

6.2. Atsakovas A. M. turi teisę ligos atveju lankyti dukrą E. M. ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje šiuo teismo sprendimu nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių.

6.3. Nuo 2027-06-05, Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, A. M. bendrauja su dukra E. M. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:30 val. ir tėvo gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini)d., pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės K. M. gyvenamosios vietos iki 17:30 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės K. M. gyvenamąją vietą 19:30 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:30 val. (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena). K. M. praleidžia su dukra Motinos dieną, t. y., pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, ir motinos gimtadienio dieną, t. y(duomenys neskelbtini)d.

6.4. Nuo 2027-06-05 kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaiku 20 (dvidešimt) darbo dienų atostogų, šį laikotarpį išskaidant, kad kiekvienas atostogų su vaiku laikotarpis neviršytų 7 (septynių) dienų.

6.5. A. M. dukrą pasiima pirmąją atostogų dieną 9:30 val. iš motinos K. M. gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19.30 val.

6.6. Apie planuojamas atostogas kiekviena iš šalių turi informuoti kitą šalį prieš 14 (keturiolika) dienų. Tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais pirmenybė yra teikiama tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais – motinos.

6.7. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka netaikoma kiekvieno iš tėvų atostogų metu.

6.8. Kiekvienas iš tėvų turi teisę neperduoti vaiko kitam iš tėvų, kilus abejonių dėl tėvo (motinos) blaivumo ir pastarajam asmeniui atsisakius pasitikrinti blaivumą bei dėl tėvo (motinos) neadekvačios psichinės būsenos.

6.9. Vaikui susirgus, kiekviena iš šalių privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą šalį.

6.10. Šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra.

6.11. Tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

7. Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2023-10-19, nepilnametės dukros E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)d., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (trys šimtai eurų) iki dukros E. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

8. Priteisti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 477 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023-10-19).

9. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametės dukros E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja, uzufrukto teise.

II. Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 ct) žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 ir, 275,31 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

III. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.