Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) uždarosios akcinės bendrovės „Nord House“ ir mažosios bendrijos „Individualūs namų sprendimai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Mulevičiaus prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nord House“ ir mažoji bendrija „Individualūs namų sprendimai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai yra pertekliniai, pateikti ne laiku, todėl atsisako juos priimti.

Dėl taikos sutarties vykdymo procese (ne)tvirtinimo

12. Apeliantai atskiraisiais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo procese jų sudaryta taikos sutartis, pateikta tvirtinti teismui, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nes pažeidžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8316-925/2024 (naujas bylos Nr. e2-635-1159/2025), pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - UAB „Nord House“ turto areštą.

13. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

14. CPK 595 straipsnis nustato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį; taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui; gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles.

15. CPK 595 straipsnis aiškiai nustato, kad net jei išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo, tokią taikos sutartį turi patvirtinti teismas. Taigi tik teismas, o ne antstolis turi kompetenciją įvertinti, ar išieškotojo ir skolininko sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, tik teismo patvirtinta taikos sutartis tampa vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti apeliantų vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8316-925/2024 (naujas bylos Nr. e2-635-1159/2025), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB „Nord House“ turto areštas. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu iš viešųjų registrų (Nekilnojamojo turto registro bei Turto areštų registro) duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems apeliantui UAB „Nord house“ (skolininkui vykdymo procese), nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. yra įregistruotas areštas pagal pirmiau minėtą teismo nutartį, o nuo 2025 m. balandžio 22 d. yra registruotas areštas, kurį uždėjo antstolis Saulius Mulevičius. Apeliantai vykdymo procese 2025 m. birželio 25 d. sudarė taikos sutartį, kai ginčo žemės sklypams buvo registruoti turto areštai.

17. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo juo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui atliekant vykdymo veiksmus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (CPK 586, 675 straipsniai). Turto areštas taip pat yra ir vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų (Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis). Tais atvejais, kai areštuojant turtą yra apribojama disponavimo šiuo turtu teisė, tai reiškia priverstinį laikiną teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę apribojimą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

18. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė yra procesinė priemonė, tarnaujanti tam, kad teisingumo vykdymas nebūtų tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006).

19. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymo metu taikos sutartimi perleistam turtui buvo taikytas areštas, kaip teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė bei kaip vykdymo procese antstolio pritaikyta priemonė, ir disponavimas šiuo turtu skolininkui UAB „Nord house“ buvo apribotas, vadinasi, turtas buvo perleistas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, todėl pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog šalių sudaryta taikos sutartis vykdymo procese prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms – draudimui disponuoti turtu, esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ir CPK 18 straipsniui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą netvirtinti apeliantų vykdymo procese sudarytos taikos sutarties.

20. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodė, kad vykdymo procese jų sudarytos taikos sutarties netvirtinimas dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paneigia hipotekos kreditoriaus teises.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad turto apsunkinimas hipoteka neabejotinai lemia asmens, kurio reikalavimams užtikrinti ginčo turtas yra areštuotas, reikalavimo patenkinimo galimybių sumažėjimą (o tam tikrais atvejais ir išnykimą) dėl įstatyme įtvirtintos hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius; nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019).

22. Priešingai nei teigia apeliantai, hipoteka įkeisto turto areštas savaime nepakeičia ir nesusiaurina hipotekos kreditoriaus teisių apimties. Nagrinėjamu atveju ginčo turto hipoteka yra registruota anksčiau nei turtui taikomi areštai, todėl tai nesusiaurina hipotekos kreditoriaus teisių išieškoti iš šio turto vertės, tačiau turto areštas, be kita ko, reiškia draudimą disponuoti hipoteka įkeistu turtu, tame tarpe ir perleidžiant turtą hipotekos kreditoriui.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties vykdymo procese tvirtinimą, todėl netvirtindamas apeliantų sudarytos taikos sutarties priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantų atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.