- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2-9553-920/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05870-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nemuno Būstas“, I. D.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovės AB „LESTO“ atstovei Mildai Nordbi, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovui Mariui Bakanauskui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „LESTO“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Nemuno Būstas“, I. D., dėl skolos už elektros energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „LESTO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 3589,13 Lt skolą už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2014 m. vasario mėn., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė AB „LESTO“ tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Už ieškovės patiektą ir objektui, trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ priskaičiuotą elektros energiją, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2014 m. vasario mėn., nebuvo pilnai atsiskaitoma, todėl susidarė 3589,13 Lt įsiskolinimas. Ieškovė pažymėjo, kad rašytinė elektros energijos tiekimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, tačiau atsakovė, kaip buto savininkė, privalo atsiskaityti už tiektą elektros energiją. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo, tačiau atsakovė iki ieškovės nurodyto termino skolos nesumokėjo bei nurodė, kad už objektui priskaitytą elektros energiją privalo atsiskaityti patalpų nuomininkai. Ieškovė nesutiko su nurodyta atsakovės pozicija, kad už elektros energiją šiuo atveju privalo mokėti buto nuomininkė trečiasis asmuo I. D., su kuria minėto buto nuomos sutartis viešajame registre įregistruota tik 2013-02-15, kadangi su trečiuoju asmeniu ieškovė AB „LESTO“ nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją kyla iš nuomos sutarties ir nuomos teisinių santykių, o atsakovei, kaip socialinio būsto nuomotojai, kyla pareiga imtis teisinių priemonių įsiskolinimo iš nuomininko išieškojimui. Teismų praktikoje nurodoma, kad patalpų savininkui suteikiant patalptas valdyti ir naudotis tretiesiems asmenims, svarbu atitinkamai modifikuoti patalpų energijos vartojimo ir įrenginių priežiūros santykius, priešingai veikdamas savininkas turi prisiimti su tuo susijusią riziką. Elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai, susiklostę tarp šalių konkliudentiniais veiksmais, nebuvo modifikuoti, todėl atsakovė perleidusi minėtą butą valdyti nuomininkei, kaip objekto savininkė, turi prisiimti su tuo susijusią riziką, kadangi elektros energijos pirkimo –pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Susidaręs 3589,13 Lt įsiskolinimas už elektros energiją priteistinas iš atskovės (b.l. 3-7).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes už suvartotą elektros energiją privalo sumokėti ne buto savininkė Kauno miesto savivaldybė, bet realiai elektros energiją naudoję vartotojai, t.y. trečiasis asmuo I. D. (M.), su kuria, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-24 įsakymu Nr. A-4742, 2006-11-27 buvo sudaryta ½ gyvenamųjų patalpų su dalimi bendro naudojimo patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Dėl likusios ½ dalies, minėto buto nuomos sutartis sudaryta su M. L., kuri vėlesniu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-14 įsakymu Nr. A-4695 buvo perduota trečiajam asmeniui I. D.. 2013-02-15 tarp atsakovės ir trečiojo asmens I. D. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, todėl atsakovės vertinimu, būtent minėto buto nuomininkėms ir kyla pareiga mokėti komunalinius mokesčius, tame tarpe ir atsiskaityti su ieškove už faktiškai suvartotą elektros energiją, ieškovės nurodytu laikotarpiu. Konkliudentiniais veiksmais elektros energijos tiekimo ir naudojimo sutartis buvo sudaryta tarp elektros energijos tiekėjo ir realių vartotojų, t. y. nuomininkų I. D. ir M. L., bet ne patalpų savininkės Kauno miesto savivaldybės. Remdamasi nurodytais argumentais, atsakovė teismo prašė ieškinį atmesti (b.l. 50-53).
Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo nurodė, nuo 2003 m. yra paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. UAB „Nemuno būstas“ 2004-03-03 sutarties pagrindu vykdė prievolę fiksuoti minėto namo, įvadinio elektros skaitiklio duomenis ir juos pateikti ieškovei, paskirstyti mokesčius už suvartotą elektros energiją vartotojams ir pateikti jiems sąskaitas, tačiau kaip matyti iš ieškovės byloje pateikto skolos rejestro atsakovė ginčo laikotarpiu vengė laiku ir tinkamai apmokėti ieškovės teiktas paslaugas dėl ko susidarė 3589,13 Lt įsiskolinimas, tačiau kadangi ginčas kilęs tarp šalių dėl skolos už elektros energijos suvartojimo priteisimą, o ne dėl namo administratoriaus vykdomų funkcijų ieškinys tenkintinas teismo nuožiūra (b.l. 46-47).
Trečiasis asmuo I. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, jokių prašymų, pareiškimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu 2006 m. kovo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija. Atsakovė taip pat neginčija ir turtinio reikalavimo dydžio – 3589,13 Lt, tačiau atsikirsdama į ieškinį, nurodo, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes minėta skola už elektros energiją turėtų būti priteista iš trečiųjų asmenų, t.y. buto nuomininkių I. D. ir M. L.. Ieškovė nesutinko, jog atsakovais byloje būtų pakeisti buto nuomininkės, pažymėjo, kad nuomos sutartis, dėl nurodyto objekto, viešajame registre tarp atsakovės ir I. D. įregistruota tik 2013-02-15. Objekto nuomos sutartis su M. L. Nekilnojamo turto registre nėra įregistruota, todėl vadovaujantis CK 6.478 str. 2 d. ji trečiuoju asmeniu į bylą neįtrauktina. Nurodė, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai, susiklostę tarp šalių konkliudentiniais veiksmais, nebuvo modifikuoti, todėl atsakovė perleidusi minėtą butą valdyti nuomininkei, kaip objekto savininkė, turi prisiimti su tuo susijusią riziką, kadangi elektros energijos pirkimo –pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (b.l. 11-12). Ieškovė AB „LESTO“ tiekė elektros energiją minėtam butui, kadangi tinkamai ir laiku už ieškovės teiktas paslaugas nebuvo atsiskaityta, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2014 m. vasario mėn., ieškovės skaičiavimu susidarė 3589,13 Lt įsiskolinimas (b.l. 31-37). 2006-11-27 Kauno miesto savivaldybė su trečiuoju asmeniu I. M. (dabar D.) ir M. L. sudarė ½ dalies savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis (b.l. 55-58). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-14 įsakymu dėl bendrabučio gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo ir sudarymo su I. D., 2006-11-27 nuomos sutartis su I. D. pakeista, jos šeimai papildomai perduoda ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) ir sudaryta nauja 2013-02-15 buto nuomos sutartis (b.l. 60-65).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 išaiškinta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti.
Analogišką poziciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakartojo ir naujausiose savo nutartyse: 2014-05-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014 ir 2014-04-02 nutartyje 3K-3-200/2014. 2014-06-25 nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2014, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ypač detaliai išnagrinėjo atsakovės keliamo subjekto (objekto savininko ar nuomininko) atsakomybės klausimą dėl skolos už šilumos energiją. Nors pastarojoje byloje skola susidarė už šilumos, o ne elektros energiją, tačiau energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK normos, todėl joje išdėstyti bendrieji principai taikytini ir nagrinėjamoje byloje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse yra išaiškinęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo-pardavimo sutarties šalis - pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui - buto savininkui ar nuomininkui -tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse.
Taisyklių 2005, 2010 ir 2013 m. redakcijų atitinkamai 29, 18 ir 20 punktuose nurodyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas.
Pagal Taisyklių redakcijų atitinkamai 83, 96 ir 100 punktus, tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Kai byloje nustatoma, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę sutarties, ši aplinkybė yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Aiškinant Taisyklių 83, 96 ir 100 punktus kartu su atitinkamai 29, 18 ir 20 punktais, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamose bylose analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2014 nurodė, kad „nesant sudarytų tokių sutarčių arba joms pasibaigus, taikytina bendroji taisyklė, kad šiluma tiekiama pagal šilumos tiekėjo ir savininko raštu (pagal individualias sąlygas) ar konkliudentiniais veiksmais (pagal standartines sąlygas) sudarytą sutartį, prievolė atsiskaityti už patiektą energiją tenka patalpų savininkui“. Nutartyje Teismas taip pat pažymėjo, kad tokią teisės aiškinimo logiką nulemia energijos tiekimo sutarties specifika: paprastai energijos tiekėjo galimybė nutraukti energijos tiekimą konkrečiam bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo naudotojui, kartu toliau ją tiekiant kitiems elektros energijos gavėjams tame pačiame (daugiabučiame) pastate yra apsunkinta, todėl teisės aiškinimas neturi sudaryti prielaidų susiklostyti situacijoms, kai pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai, tačiau toliau esant priverstam tiekti energiją toms patalpoms, nebūtų asmens, kuriam įstatymas nustatytų pareigą mokėti už patiektą energiją. Bei konstatavo, kad nuomotojui turint galimybę kontroliuoti nuomininko sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau to nedarant, jam pagal įstatymą ir bendrąją pirmiau aptartą taisyklę tenka pareiga atsiskaityti su energijos tiekėju.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas, tik dėl kitos rūšies energijos pirkimo-pardavimo santykių, 2008-01-30 nutartyje išaiškino: „Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civiliniu teisiniu santykiu dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo Įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose-teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus rašytinius įrodymus, atsakovei priklausančio buto nuomininkei I. D. nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, prievolė sumokėti tiekėjui skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei, t.y. atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip buto savininkės, skolą už elektros energiją yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Atsakovė, praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.), todėl tenkintinas ir šis ieškinio reikalavimas.
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 81 Lt žyminio mokesčio, priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei AB „LESTO“, į.k. 302577612, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, j.a.k. 111106319 – 3589,13 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių litų 13 ct)/1039,48 Eur skolą už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2014 m. vasario mėn., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą (3589,13 Lt/1039,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimos išlaidas 81 Lt (aštuoniasdešimt vieno lito)/23,46 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.