Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei J. T., tretiesiems asmenis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. Š., D. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. T. 8 841,82 Eur (30 529,04 Lt) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-04-24 kilo gaisras S. Š. nuosavybes teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro židinys buvo buto balkono vakarų–šiaurės pusės kampe. Nuo S. Š. priklausančio buto (gaisro židinio) užsidegė ieškovei I. B. nuosavybes teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl kilusio gaisro ieškovei buvo padaryta 8 841,82 Eur (30 529,04 Lt) dydžio turtinė žala. 2014-11-06 parengiamojo teismo posėdžio metu S. Š. atstovas nurodė, kad gaisro metu butu naudojosi nuomininkė J. T., kadangi tarp S. Š. ir atsakovės buvo sudaryta žodinė buto nuomos sutartis. Šios aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos pareiškiant ieškinį ir patikslintą ieškinį, o tapo žinomos tik parengiamojo teismo posėdžio metu. Aplinkybes, kad gaisro metu butu naudojosi atsakovė patvirtino ir pati atsakovė savo, kaip trečiojo asmens, pateiktame atsiliepime į ieškinį. Gaisro metu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi atsakovė, tad dėl gaisro metu padarytos žalos ieškovei ji atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-12 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei I. B. iš atsakovės J. T. 8 841,82 Eur (30 529,04 Lt) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 841,82 Eur (30 529,04 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-07-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 265,25 Eur (916 Lt) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 579,24 Eur (2 000 Lt) teisinės pagalbos išlaidų ir 115,84 Eur (400 Lt) kitų būtinų išlaidų; grąžino ieškovei I. B. 86,88 Eur (300 Lt) per daug sumokėto žyminio mokesčio; priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. Š. iš atsakovės J. T. 624,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; grąžino trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. Š. jos 2014‑11-11 sumokėtą 144,81 Eur (500 Lt) užstatą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą. Nors nei atsakovė, nei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. Š. ir D. Š. nepateikė rašytinės sutarties dėl buto panaudos ar nuomos, sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, tačiau iš atsakovės ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, S. Š. ir D. Š. atsiliepimų į ieškovės ieškinį, teismas darė išvadą, kad atsakovė faktiškai naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. Š.. Teismas nustatė, kad 2014‑04-24 12.50 val. kilo gaisras daugiabutyje gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) aukšto balkone, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo šio buto užsidegė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Gaisro židinys – (duomenys neskelbtini), buto balkono vakarų šiaurės pusėje kampe, toje vietoje kur stovėjo fotelis prie atviro lango. Pažymėta, kad atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad „gaisras kilo iš mūsų“. Teismas vertino, kad atsakovė, būdama rūpestinga patalpų naudotoja, privalėjo pašalinti iš balkono medinį, dengtą audiniu fotelį, pastatytą šalia atviro lango. Atsakovė turėjo galimybę numatyti, kad pro atvirą balkono langą, gali įkristi kitų asmenų rūkomos cigaretės nuorūka, pelenų žiežirbos ar kt. Atsakinga už gaisro kilimą yra atsakovė, kurios naudojamose patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai. Atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Teismas konstatavo, kad atsakinga už atsiradusią žalą yra atsakovė J. T.. Be to, teismo nuomone, atsakovė, naudodama kitam asmeniui priklausantį turtą ir būdama rūpestinga turto naudotoja, turėjo galimybę naudojamą turtą apdrausti tiek būsto draudimu, tiek būsto civilinės atsakomybės draudimu, galimą riziką perkeliant draudikui. Ieškovė patirtą žalą įrodinėjo AB „Lietuvos draudimas“ turto sugadinimo, sunaikinimo akto priedais, lokaline sąmata, statybos rangos sutartimi dėl remonto-statybos darbų atlikimo po gaisro, darbų priėmimo–perdavimo aktu, kasos pajamų orderio kvitu. Ieškovė nurodė, kad baldų ir buitinės technikos žalos dydį apskaičiavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą bei vadovavosi protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo žalos dydžio, tik neigė atsakovės kaltę. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vertinant Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2014-06-03 pažymos turinį yra pagrindas išvadai, kad gaisro kilimo priežastis yra išorinis šaltinis, t. y. ugnis kilo ne dėl atsakovės valingų veiksmų. Pažyma patvirtina tik ugnies židinio vietą, bet neįrodo atsakovės kaltės. Pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovė tik patvirtino ugnies židinio vietą. Šioje byloje buvo būtina nustatyti gaisro kilimo priežastį bei jį sukėlusį asmenį. Atsakovės nuomone, joks protingai atidus bei rūpestingas žmogus negalėtų numatyti ir įvertinti išorinio ugnies pateikimo į savo balkoną tikimybę, ypač tuomet, kai balkonas yra įstiklintas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pažeidusi teisės aktus, todėl teismo išvada, kad atsakovė privalėjo pašalinti balkone esantį fotelį yra nepagrįsta. Nesutinka, kad atsakovė neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, jog gaisro kilimo rizika būtų minimali. Teismo išvada, jog atsakovė neginčijo žalos dydžio, nepagrįsta, be to, šiuo atveju pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovei. Teigia, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio dėl dalies daiktų. Nurodo, kad ieškovei priklausančio buto balkonas buvo įstiklintas bei apšiltintas, pačiame bute yra padaryti sienų pakeitimai – panaikinta (išgriauta) siena, kuri skiria kambarį nuo virtuvės. Mano, kad būtent dėl ieškovės balkone esančio apšiltinimo medžiagų, apdailos medžiagų, kurios neabejotinai yra degios, ugnis persimetė ir į vidinę buto dalį. Tuo tarpu į atsakovės balkoną patekusi ugnis neišplito į atsakovės buto vidų. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą iškviesti ir apklausti buto savininkę, kaip liudytoją, o tai lėmė, kad nebuvo nustatyta bylai svarbi aplinkybė – ieškovės buto balkonas buvo apšiltintas itin degiomis medžiagomis, o jo grindys išklotos medinėmis lentomis. Byloje nenustatyta, ar siena ieškovės bute išgriauta teisėtai bei ar toks perplanavimas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Teigia, kad dėl virtuvėje stovėjusio virtuvinio baldų komplekto, šaldytuvo, orkaitės „Zanussi“, elektrinės viryklės, skalbimo mašinos „Boch“, mikrobangų krosnelės „Panasonic“ apgadinimo atsakinga pati ieškovė, nes jų apdegimo tiesioginė priežastis buvo ne kilęs gaisras, o neteisėtas sienos išgriovimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė neįrodė, kad gaisro kilimo priežastis buvo būtent per balkono langą įkritusi kitų asmenų rūkomos cigaretės nuorūka ar pelenų žiežirbos. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas žalos padarymo faktas. Ieškovė patirtą žalą dėl daiktų įrodinėja lokaline sąmata, kurioje nurodytos daiktų vertės. Ieškovė, atsižvelgdama į daiktų nusidėvėjimą, protingumo ir sąžiningumo principus, pati sumažino lokalinėje sąmatoje nurodytų verčių dydžius 30 procentų. Atsakovė nepateikė duomenų, kad šių daiktų vertė yra mažesnė, todėl teismas pagrįstai priteisė visą ieškovės prašomą daiktų vertę. Nesutinka, kad didesnį žalos atsiradimą lėmė ir pačios ieškovės veiksmai padarant buto sienų pakeitimus bei apšiltinant balkoną (ieškovė neatliko jokių buto apšiltinimo darbų, kadangi įsigytas butas jau buvo su medine balkono apdaila). Dėl to nėra pagrindo neįtraukti į žalos dydį atsakovės prašomų virtuvėje buvusių daiktų verčių.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2014‑06‑03 pažymoje apie kilusį gaisrą nurodyta, kad 2014-04-24 12.50 val. gautas pranešimas apie gaisrą daugiabutyje gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) aukšto balkone, adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėtos pažymos nustatyta, kad nuo šio buto užsidegė butas, esantis (duomenys neskelbtini); gaisro židinys – (duomenys neskelbtini), buto balkono vakarų–šiaurės pusės kampe, toje vietoje kur stovėjo fotelis prie atviro lango. Iš Nekilnojamojo turto registro pažymų duomenų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas gaisro židinys, nuosavybės tiese priklauso S. Š.. Tuo tarpu butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei I. B.. Ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti 8 841,82 Eur (30 529,04 Lt) žalos atlyginimą, 5 procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės J. T., kaip faktiškai valdžiusio ir naudojusio patalpas, kuriose nustatytas gaisro židinys, asmens (nuomininkės).

Tiek atsakovė J. T., tiek tretieji asmenys S. Š. ir D. Š., kaip dalyvaujantys byloje asmenys, bylos nagrinėjimo metu pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose) paaiškino, kad gaisro metu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi J. T., kuri gaisro kilimo metu buvo bute kartu su mažamečiu vaiku. Aplinkybę, kad minėtame bute gyveno nuomininkė J. T., pateikdama rašytinius parodymus nurodė ir kaimynystėje gyvenanti A. M., kurios parašas patvirtintas notaro. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė J. T. faktiškai naudojosi trečiajam asmeniui S. Š. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2014-06-03 pažyma neįrodo atsakovės kaltės. Minėtoje 2014‑06‑03 pažymoje užfiksuota, kad gaisro židinys buvo adresu (duomenys neskelbtini) esančio buto balkono vakarų–šiaurės pusės kampe, toje vietoje kur stovėjo fotelis prie atviro lango. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pažymėjo, kad balkonas yra įstiklintas. Iš bylos duomenų matyti, kad į šį balkoną patekti ir juo naudotis galima tik iš buto (duomenys neskelbtini). Taigi bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad gaisras kilo būtent atsakovės faktiškai naudojamo buto balkone. Minėtoje 2014‑06‑03 pažymoje apie kilusį gaisrą nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi nenustatyto asmens (numetus neužgesintą degtuką ar nuorūką); dėl šio gaisro administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų nėra, ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Sprendžiant klausimą dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovei bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamu atveju nustatytas faktas ir nėra ginčo, kad dėl kilusio gaisro padaryta žala – apgadintas ieškovės turtas. Apeliantė teigia, kad bylos aplinkybės neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, dėl to negalima konstatuoti, kad atsakovės veiksmus ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys.

CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliantė teigia, kad gaisro kilimo priežastis yra išorinis šaltinis, t. y. ugnis kilo ne dėl atsakovės valingų veiksmų. Atsakovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad gaisro kilimo dieną prižiūrėjo nepilnametį brolienės vaiką, kuris atbėgęs ir pasakė apie tai, jog balkone kilo gaisras, su vaiku išbėgo iš buto, prieš išeinant kvietė gaisrinę; nuo ko kilo gaisras ji nežino, nes to nematė. CK 6.263 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis CK 6.248 str. 3 d., laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atvejais, kai žala (turto sugadinimas) padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko ar kito jų valdytojo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. veiksmai yra neteisėti, jei pavojingas, gadinantis turtą poveikis nustatomas ne iš kitų šaltinių, o iš jo patalpų. Priešingai nei nurodo apeliantė, skundžiamame sprendime nesiremiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009. Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ir dėl žalos atlyginimo dėl gaisro, kilusio gyvenamosiose patalpose, jomis naudojantis išimtinai atskiriems subjektams, nuosekliai pažymima, kad įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys, elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi, asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamu atveju gaisro židinys buvo nustatytas būtent atsakovės faktiškai naudojamo buto balkone, toje vietoje kur prie atviro lango stovėjo fotelis. Apeliaciniame skunde pati apeliantė pateikia prielaidas, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra ženkliai didesnė tikimybė į butams priklausančius balkonus patekti išoriniam ugnies šaltiniui dėl neatsakingų namo gyventojų veiksmų, o gaisrą galėjo sukelti atsitiktinai pro pravertą įstiklinto balkono langą įneštas ugnies kilimo šaltinis (šiuo atveju – neužgesintas degtukas ar nuorūka). Pirmosios instancijos teismas atsakovės elgesį vertino rūpestingumo, galimybių numatyti gaisro kilimą bei imtis veiksmų tam išvengti, aspektu. Nors apeliantė J. T. pažymi, kad balkonas buvo įstiklintas, tačiau teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovė patvirtino, kad dalis balkono langų tą dieną buvo praverti (jie nebuvo iki galo atidaryti), taip pat nurodė, kad tą dieną buvo labai karšta, be to, pažymėjo, jog tą dieną buvo labai stiprus gūsinis vėjas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant tokioms aplinkybėms nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi patalpų naudotoja, kiek atitinkamoje situacijoje buvo būtina, turėjo galimybę numatyti, kad pro pravirą balkono langą gali būti įneštas ugnies kilimo šaltinis (neužgesintas degtukas ar nuorūka), taip pat pašalinti iš balkono laikomą sulūžusį medžiaga dengtą medinį fotelį, pastatytą prie atviro lango. Atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės, t. y. kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių nuo jos nepriklausančių aplinkybių, už kurias ji nėra atsakinga (CPK 176–178, 185 str.). Darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė bendro pobūdžio pareigos prižiūrėti patalpas atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos naudojamose patalpose nekiltų gaisras, nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei, kurios naudojamose patalpose nustatytas gaisro židinys, kyla atsakomybė už gaisro kilimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei J. T. sąlygos.

Apeliaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl skundžiamu sprendimu nustatyto ieškovei priteistino žalos dydžio pagrįstumo. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.). Jo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.

Kaip minėta, pasitikslintu ieškiniu ieškovė I. B. prašė teismo priteisti iš atsakovės J. T. 8 841,82 Eur (30 529,04 Lt) žalos atlyginimą. Byloje pateiktuose atsiliepimuose (kaip trečiojo asmens, o vėliau – kaip atsakovės) į patikslintus ieškovės ieškinio reikalavimus J. T. laikėsi pozicijos, kad ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, bei jos nuomininko veiksmai padėjo didesnei žalai atsirasti. Iš 2014-04-25 AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto duomenų matyti, kad 2014-04-25 atlikta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, užfiksuotos aplinkybės ir sugadintos patalpos bei namų turtas, surašytas aktas; taip pat nurodyta, kad išdegė įstiklinto balkono patalpa, apdegė namų turtas patalpose 72-5 ir 72-6 ir pačios patalpos, aprūko patalpos 72-2 ir 72-1, nupjauti įėjimo durų spynos kaiščiai (gaisrininkams siekiant patekti į butą). Prie šio akto pridėtas priedas su nuostolių aprašymu.

Nustatyta, kad 2014-08-07 tarp I. B. (užsakovės) ir MB „Bobras“ (rangovo) sudaryta statybos rangos sutartis dėl užsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), remonto–statybos darbų po gaisro. Iš pateiktos MB „Bobras“ remonto darbų lokalinės sąmatos, 2014-09-12 darbų priėmimo perdavimo akto bei 2014-09-12 kasos pajamų orderio nustatyta, kad už remonto darbus pagal minėtą rangos sutartį ieškovė I. B. sumokėjo 16 036,04 Lt (t. y. 4 644,36 Eur). Atliktų darbų pobūdis atitinka 2014‑04‑25 AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodytus apgadinamus, todėl šios ieškovės turėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio dėl kitų daiktų: televizoriaus, virtuvinio baldų komplekto, šaldytuvo, orkaitės „Zanussi“, elektrinės viryklės, odinio ąžuolinio kampo, ąžuolinės sekcijos, skalbimo mašinos „Boch“, televizoriaus staliuko, mikrobangų krosnelės „Panasonic“. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie atliktą daiktų papildomą apžiūrą, defektaciją, kurioje būtų tiksliai nustatyta likutinė daiktų vertė, dėl šios priežasties nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti padarytą žalos dydį ieškovei dėl galimai apgadintų daiktų. Ieškovė nurodė neturinti išsaugojusi gaisro metu sugadintų baldų ir buitinės technikos įsigijimo dokumentų. Žalos (nuostolių) nustatymą reglamentuojančio CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde paminėti daiktai, taip pat ir 4 vnt. apšvietimo lempų bei VIASAT kabelinės televizijos blokelis, buvo nurodyti 2014‑04‑25 AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede, pažymint, kad nuo karščio deformavosi ar išsilydė konkrečių daiktų dalys ar korpusai, daiktai sugadinti, defektuotini. Prie virtuvės baldų, orkaitės „Zanussi“ bei elektrinės viryklės komplekto akte pažymėta, kad įsigyta 2007 m., kaina kartu su baru 10 000 Lt. Tuo tarpu darbų vadovo M. J. sudarytoje lokalinėje sąmatoje bendra šio paminėto turto kaina sudaro tik 6 050 Lt (4 500 Lt + 800 Lt + 750 Lt). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog minėtoje lokalinėje sąmatoje nurodytų sugadintų baldų ir buitinės technikos verčių dydžius, prašydama žalos atlyginimo, sumažino 30 proc., atsižvelgdama į nusidėvėjimą, protingumo ir sąžiningumo principus. Priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodytos sugadintų baldų ir buitinės technikos vertės yra neteisingos, nepagrįstos atsakovė nepateikė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomos priteisti žalos dydį ir dėl apeliantės paminėto turto, taip pat ir ieškovės nurodytų 4 vnt. apšvietimo lempų bei VIASAT kabelinės televizijos blokelio (t. y. 4 197,46 Eur (14 493 Lt)) laikė protingu, nustatytu ir įrodytu.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl didesnį žalos atsiradimą šiuo atveju lėmusių ir pačios ieškovės veiksmų bei CK 6.253 str. 5 d. bei CK 6.282 str. 1 d. nuostatų taikymo. CK 6.253 str. 1, 5 d. numato, kad vienas iš civilinės atsakomybės netaikymo, taip pat asmens galimo visiško ar iš dalies atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų – nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo deliktinės civilinės atsakomybės atveju gali būti nukrypta ir CK 6.282 str. 1 d. pagrindu, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas itin apdairiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. Apeliacinio skundo argumentai, kad aplinkybės, jog ieškovės balkonas yra apšiltintas atitinkamomis degiomis medžiagomis, o grindys išklotos medinėmis lentomis lėmė, kad gaisras iš atsakovės balkono persimetė į ieškovės balkoną, o ieškovei neatlikus šių rizikingų bei žalos tikimybę ženkliai didinančių veiksmų, gaisras būtų lokalizavęsis atsakovės balkone, grįsti tik atsakovės samprotavimais bei prielaidomis. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad buto balkono apšiltinimo darbų neatliko, nes įsigytas butas jau buvo su medine balkono apdaila. Atsižvelgiant į tai, atmestini skundo argumentai dėl atsakovės prašymo iškviesti ir apklausti buto savininkę, kaip liudytoją, atmetimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat apeliantė teigia, kad dalies turto (virtuvinio baldų komplekto, šaldytuvo, orkaitės „Zanussi“, elektrinės viryklės, skalbimo mašinos „Boch“, mikrobangų krosnelės „Panasonic“) apdegimo tiesioginė priežastis buvo ne kilęs gaisras, o neteisėtas sienos išgriovimas, nesant sienos tarp kambario ir virtuvės ugnis pasiekė ir visus virtuvėje esančius buitinius prietaisus. Duomenų, patvirtinančių, kad siena išgriauta neteisėtai, nėra. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, priežastinis ryšys tarp sienos nebuvimo ieškovės bute ir gaisro virtuvėje esančių baldų apgadinimo šiuo atveju teisiškai nereikšmingas. Nagrinėjamu atveju minėto turto apgadinimas buvo būtent atsakovės naudojamame bute kilusio gaisro pasekmė, t. y. žala atsirado (priežastinis ryšys) dėl gaisro. Atsižvelgiant į žalos padarymo pobūdį – žala padaryta dėl kito buto balkone kilusio ir išplitusio gaisro – nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl savo bute padarytų pakeitimų ieškovė, kaip nukentėjęs asmuo, savo veiksmais tyčia ar dėl didelio neatsargumo padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Dėl to nenustatyta pagrindo neįtraukti į žalos dydį virtuvėje buvusių daiktų vertės.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pagrindu tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti. Skundžiamą sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės apeliacinį skundą dėl jo materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Ieškovė I. B. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas 450 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Iš šias ieškovės 450 Eur dydžio išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovei suteikė UAB „Teisinės paslaugos visiems“ (t. 2, b. l. 87, 89–90). Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės turėtos 579,24 Eur (2 000 Lt) išlaidos už teisinę pagalbą, skundžiamu sprendimu priteistos ieškovei iš atsakovės, taip pat sumokėtos už UAB „Teisinės paslaugos visiems“ teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 28–30). Nustatyta, kad tarp ieškovės ir UAB „Teisinės paslaugos visiems“ sudaryta teisinių paslaugų sutartis (t. 1, b. l. 27). Byloje ieškovė taip pat buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokate Kristina Pralgauskaite (t. 1, b. l. 66, t. 2, b. l. 88). Nepateikta patvirtinančių duomenų, kad ieškovė turėjo išlaidų advokatės teisinei pagalbai. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai reiškia, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 str. 1 d. 3–6 p. nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 88 str. 1 d. 9 p. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šioje įstatymo nuostatoje nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p. (kaip minėta – išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 str. 1 d. 9 p. netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą (CPK 56 str.) asmeniui – UAB „Teisinės paslaugos visiems“ sumokėtas atlyginimas negali būti priteisiamas iš antrosios šalies – atsakovės (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6, 9 p., 98 str.). Tuo pagrindu ieškovės I. B. turėtos 450 Eur išlaidos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos iš atsakovės J. T.. Taip pat dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo keistinas skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimas, panaikinant sprendimo dalį dėl 579,24 Eur (2 000 Lt) išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo ieškovei iš atsakovės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei I. B. iš atsakovės J. T. priteista 579,24 Eur (2 000 Lt) teisinės pagalbos išlaidų.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.