Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, ieškovės I. B. atstovams advokatei Kristinai Pralgauskaitei ir Artūrui Vitkui, atsakovei J. T., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų S. Š. ir D. Š. atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei J. T., tretiesiems asmenis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų S. Š., D. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą nustatymo, įrodinėjimo apimties ir pareigos

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 24 d. 12.50 val. kilo gaisras daugiabutyje gyvenamajame name, 12-ojo aukšto balkone, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo šio buto užsidegė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame nudegė medinė balkono apdaila, išdužo lango stiklas tarp balkono ir kambario, sudegė lango rėmas apdegė balkono durys, kambaryje aprūko sienos ir lubos, baldai, buvo apipiltas televizorius. Gaisro židinys - (duomenys neskelbtini), buto balkono vakarų šiaurės pusėje kampe, toje vietoje kur stovėjo fotelis prie atviro lango (T.1; b.l.9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajajm asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. Š. (T.1; b.l. 22). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei (T.1; b.l. 21). 2014 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė ir MB „Bobras“ sudarė statybos rangos sutartį dėl remonto-statybos darbų atlikimo po gaisro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (T.1; b.l. 135, 135, 137). 2014 m. rugsėjo 12 d. ieškovė sumokėjo MB „Bobras“ 4644,35 Eur (16036,04 Lt) pagal statybos rangos sutartį (T.1; b.l. 138).

Kad būtų nustatytas asmuo, atsakingas už atsiradusią žalą, šioje byloje būtina nustatyti šalių tarpusavio iš sutarčių kilusius santykius.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. Š. ir D. Š. atsiliepimuose į pradinį ieškovės ieškinį nurodė, kad gaisro metu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. Š., naudojosi atsakovė J. T. (T.1; b.l. 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 100). Atsakovė J. T. patvirtino, kad gaisro metu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. Š., naudojosi atsakovė J. T. (T.1; b.l. 191, 192).

Nors nei atsakovė nei tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. Š. ir D. Š. nepateikė rašytinės sutarties dėl buto panaudos ar nuomos, sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, tačiau iš atsakovės ir trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų S. Š. ir D. Š. atsiliepimų į ieškovės ieškinį, daytina išvada, kad atsakovė faktiškai naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. Š..

Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymos, kuri yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis prima facie galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis) nustatyta, kad 2014 m. balandžio 24 d. 12.50 val. kilo gaisras daugiabutyje gyvenamajame name, 12-ojo aukšto balkone, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo šio buto užsidegė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Gaisro židinys - (duomenys neskelbtini), buto balkono vakarų šiaurės pusėje kampe, toje vietoje kur stovėjo fotelis prie atviro lango.

Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad „gaisras kilo iš mūsų“ .

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta net papildoma – administracinė – atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 192 straipsnis). Taigi dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo.

Byloje nustatyta, kad gaisro židinys - (duomenys neskelbtini), buto balkono vakarų šiaurės pusėje kampe, toje vietoje kur stovėjo fotelis prie atviro lango. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko (naudotojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko (naudotojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovės naudojamose patalpose, nukentėjęs asmuo,t.y. ieškovė neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas (naudotojas) turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama rūpestinga patalpų naudotoja, privalėjo pašalinti iš balkono medinį, dengtą audiniu fotelį, pastatytą šalia atviro lango. Atsakovė turėjo galimybę numatyti, kad pro atvirą balkono langą, gali įkristi kitų asmenų rūkomos cigaretės nuorūka, pelenų žiežirbos ar kt.

Minėta, kad atsakinga už gaisro kilimą yra atsakovė, kurios naudojamose patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio naudojamose patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio naudojamose patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio.

Atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga.

Nustatytų aplinkybių pagrindu ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakinga už atsiradusią žalą yra atsakovė J. T. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis.

Be to, teismo nuomone, atsakovė, naudodama kitam asmeniui priklausantį turtą ir būdama rūpestinga turto naudotoja, turėjo galimybę naudojamą turtą apdrausti tiek būsto draudimu tiek būsto civlinės atsakomybės draudimu, galimą riziką perkeliant draudikui.

Dėl žalos dydžio pagrįstumo

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

Ieškovė patirtą žalą įrodinėja AB Lietuvos draudimas“ turto sugadinimo, sunaikinimo akto priedais (T.1; b.l. 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19), lokaline sąmata (T.1; b.l. 20, 136), statybos rangos sutartimi dėl remonto-statybos darbų atlikimo po gaisro (T.1; b.l. 135), darbų priėmimo-perdavimo aktu (T.1; b.l. 137), kasos pajamų orderio kvitu (T.1; b.l. 138). Ieškovė nurodė, kad baldų ir buitinės technikos žalos dydį apskaičiavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą bei vadovavosi protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo žalos dydžio, tik neigė atsakovės kaltę. Pažymėtina, kad atsakovę šioje byloje atstovavo profesionalus teisininkas, todėl preziumuojama, kad teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos.

Aktualu pažymėti, kad nagrinėjama byla yra privataus pobūdžio, šioje byloje nėra ginamas viešas interesas, todėl teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas išaiškino šalims apie šalių įrodinėjimo pareigą t.y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, T.1; b.l. 147).

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. Š. iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 265,25 Eur (916,00 Lt) išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (T.1; b.l. 7), 579,24 Eur (2000,00 Lt) teisinės pagalbos išlaidų (T.1; b.l. 8, 28, 29, 30), 115,84 Eur (400,00 Lt) kitų būtinų išlaidų (T.1; b.l.140, 141).

Ieškovei grąžintina per daug sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Trečiajajm asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. Š. iš atsakovės priteistinos 624,25 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (T.1; b.l. 123, 124, 125; T.2; b.l. 55).

Dėl užstato grąžinimo

Kadangi liudytoja D. B. nepareikalavo sumokėti išlaidų, už jos atitraukimą nuo tiesioginio darbo, grąžintinas trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. Š. jos 2014 m. lapkričio 11 d. sumokėtas 144,81 Eur (500,00 Lt) užstatas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 89, 90, 91straipsniai, T.1; b.l.151, 155).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 89, 90, 91, 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovės J. T. 8841,82 Eur (30529,04 Lt) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8841,82 Eur (30529,04 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-07-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 265,25 Eur (916,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 579,24 Eur (2000,00 Lt) teisinės pagalbos išlaidų ir 115,84 Eur (400,00 Lt) kitų būtinų išlaidų.

Grąžinti ieškovei I. B. 86,88 Eur (300,00 Lt) per daug sumokėto žyminio mokesčio.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. Š. iš atsakovės J. T. 624,25 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. Š. jos 2014 m. lapkričio 11 d. sumokėtą 144,81 Eur (500,00 Lt) užstatą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą.

Pavesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyriui grąžinti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. Š. jos 2014 m. lapkričio 19 d. sumokėtą AB SEB banke sumokėtą 144,81 Eur (500,00 Lt) užstatą (mokėjimo paskirtis – užstatas galimoms liudytojos D. B. išlaidoms padengti Civilinė byla Nr. 10598-642/2014).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.