Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8-258/2014 pagal ieškovo ūkininko S. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“, trečiajam asmeniui Prancūzijos įmonei „Euralis Semences SAS“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrimatco Vilnius“ priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus, pagrindžiančius ieškovui parduotų prekių asortimento pažeidimą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas buvo susitarę dėl suderinto asortimento prekių – dėl hibridinės vasarinių rapsų sėklos. Tuo tarpu sėklų derinys yra kito asortimento prekė, kurią sudaro 80 proc. sterilių ir reikalaujančių apdulkinimo sėklų ir 20 proc. apdulkintojas. Teismas neįvertino to, kad ir pats atsakovas išduodamas ieškovui parduotos sėklos dokumentus patvirtino, kad „Katia“ yra hibridinė sėkla: ant rapsų maišų pakuočių net keliomis kalbomis parašyta, kad sėkla yra hibridas; pakuotės paženklintos mėlynos spalvos etiketėmis (pagal Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 381 11.8.1 p. taip žymima hibridinė sėkla); sėkla „Katia“ atsakovo internetiniuose puslapiuose nurodoma kaip vasarinių rapsų hibridas; pardavimo sąskaitose nurodoma sėklos kategorija F1 (hibridinė augalo sėkla); ekspertės paaiškino, kad veislių derinio auginimas yra rizikingesnis nei hibrido.Teismo išvada, kad ginčo sėklos derinys vertintinas kaip kompozicinis hibridas prieštarauja bylos įrodymams: kompozicinio hibrido sąvoka nenumatyta Žemės ūkio ministro 2000-12-29 įsakyme Nr. 381 „Dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinime“; teismo ekspertų nurodyta, kad sėklos „Katia“ yra sertifikuotų veislių derinys, o ne hibridas; atsakovas nėra panaudojęs kompozicinio hibrido sąvokos.Teismas nepasisakė dėl ginčo sėklos kokybės ir nevertino tai pagrindžiančių įrodymų: Augalininkystės tarnybos akto 2011-08-31, iš kurio matyti, kad 70 proc. ankštarų buvo neužmegzta ir kitų ūkininkų V. Č., M. U., E. S., S. R., R. R., T. R., ŽŪB Dvareliškių, ŽŪB Reibinių, R. J., D. D., J. D. pretenzijų šiam atsakovui.Teismas padarė neteisingą išvadą dėl tinkamo sėklų sertifikavimo Europos Sąjungos valstybės narės. Sėklos gamintojo EURALIS Semence sertifikatas neturi įrodomosios galios, nes oficialius sertifikatus gali išduoti tik oficiali kiekvienoje valstybėje paskirta institucija (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2011-01-14 įsakymo Nr. A1-8 4 punktas, 7 priedas, minėto 2000-12-29 įsakymo Nr. 381 59.4 p.). Priešingai nei nurodė teismas, maišų etiketės neatitinka minėto 2000-12-29 įsakymo Nr. 381 11.8.1 punkto reikalavimų (etiketė buvo mėlyna, o ne mėlyna su žalia įstriža linija), jose nenurodytas komponentų santykis (2000-12-29 įsakymo Nr. 381 4 priedo 1.4.6 p.). Augalininkystės tarnybos išvada vertintina kritiškai, nes ji neteisėtai buvo įtraukta dalyvauti kitoje civilinėje byloje dėl tos pačios rapsų sėklų veislės (ieškovas D. D.) ir kaip institucija atsakinga už prekybos sėkla kontrolę neteisėtai leido ja prekiauti be tinkamo ženklinimo.Teismas sistemiškai neišanalizavo teismo ekspertizės išvadų į 6, 7, 14, 15 klausimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų. Atitinkamai teismas neįvertino, kad ieškovas tinkamai vykdė savo pareigas: buvo atidus pirkėjas, investavo ir tinkamai prižiūrėjo pasėlius. Priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių patvirtina tai, kad ieškovas jų nebūtų patyręs, jei būtų parduota hibridinė sėkla, o ne rizikingesnis jų derinys. Teismas visiškai nevertino atsakovo kaip šios srities profesionalo atsakomybės klausimo jam nustatytų pareigų įgyvendinimo aspektu, t. y. neperdavė reikalaujamo asortimento prekės (hibridinės sėklos) ir neinformavo, kad parduoda sėklų derinį (rizikingesnę veislę) (CK 6.333 str.). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės pirkėjui perėjimo momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Pardavėjo atsakomybė už bet kokius su pirkėju neaptartus daiktų trūkumus yra numatyta CK 6.334 straipsnyje. Be to, atsakovo atsakomybė yra be kaltės (CK 6.256 str. 2, 4 d.).Netinkamai išsprendus nuostolių atlyginimo klausimą, netinkamai išspręstas ir priešieškinis. Be to, teismas priteisė nepagrįstai didelius delspinigius bei procesines palūkanas.

Iš esmės analogiškose bylose jau yra priimti teismų sprendimai, kuriais reikalavimai atsakovui yra atmesti: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-1338/2014, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-935-823/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-255-577/2015, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2857-866/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-387-603/2015, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3349-235/2014.Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sėklos „Katia“ atitiko asortimentą. Pirma, šalių 2009-04-16 pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo susitarta dėl konkretaus prekių asortimento. Antra, atsakovo internetiniame tinklalapyje nenurodyta, kad ginčo sėklos yra 100 proc. hibridas, o teisės aktai nedraudžia hibridu vadinti sėklų, iš kurių net 80 proc. yra hibridinių; ieškovui kaip ūkininkui vizualiai apžiūrėjus sėklas turėjo būti aišku, kad jos nėra 100 proc. hibridinės (buvo spalvotos, o ne vienspalvės). Trečia, sėklų pakuotės apipavidalinimui teisės aktai nenumato jokių reikalavimų, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti vadovaujamasi sėklų pakuotės etiketės ir sertifikatų informacija. Ketvirta, ieškovas neįrodinėjo, kad spręsdamas apie sėklų asortimentą vadovavosi PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytu žymėjimu „F1“, todėl jis nevertintinas apeliacinės instancijos teismo. Penkta, nėra įrodymų, patvirtinančių jo žinojimą dėl konkretaus ieškovo poreikio įsigyti 100 proc. hibrido rapsų sėklų. Šešta, ieškovas turėjo sutartinį įsipareigojimą patikrinti įsigyjamų prekių kiekį ir kokybę bei pateikti pretenzijas pardavėjui (atsakovui) (Sutarties 2.3p.).Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas nesuklaidino ieškovo, nes pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsigydamas prekes. Be to, teisės aktai neapibrėžia sąvokų „hibridas“ ar „hibridinės sėklos“. Aliejinių rapsų sėklų gamybos ir prekybos praktikoje ir mokslinėje literatūroje rapsų hibridinės sėklos ir linijinių sėklų deriniai taip pat yra vadinami ir „kompoziciniu hibridu“. Sąvoka „derlingumo potencialias“ reiškia derlių idealiomis agronominėmis sąlygomis, todėl negali būti sutapatinta su garantuojamu derlingumu.Teismas teisingai nusprendė, kad rapsų sėklų pakuočių etiketės atitinka teisės aktų reikalavimus. Tą patvirtina: Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014-02-17 išvada Nr.1S-270 kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2857-866/2014, 2013-06-27 raštas Nr. 1S-1141, ET 2012-06-16 Direktyvos 2001/57/EB „Dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla“ 12 straipsnio 2 dalis (leidžia valstybėms narėms numatyti atitinkamas išimtis jų teritorijoje uždarytoms mažoms pakuotėms, į kurias buvo supakuota ginčo sėkla), IV priedo A dalies aa papunktis (reikalavimas nurodyti įvarius veislės komponentus bei jų svorio procentą gali būti netaikomas ir pakanka nurodyti veislės cianozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas svorio procentas).Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo ieškovui parduotos rapsų sėklos atitiko kokybės reikalavimus. Tą patvirtina teismo ekspertų išvada 2, 23, 24, 27, 41, 43-45 klausimais, Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos išduoti sėklų sertifikatai, Valstybinės augalininkystės tarnybos 2012-10-09 raštas Nr. 1S-1588, 2012-10-22 Nr. 1S-1656, 2014-02-17 išvada Nr.1S-270, tarptautinio eksperto Jean-L. D. ekspertizės išvados į 14, 15 klausimus.Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp deklaruojamų neteisėtų atsakovo veiksmų ir nuostolių dydžio. Teismo ekspertės I. B. išvada į 2 klausimą ir bendra minėtos ekspertės ir N. B. išvada Vilniaus miesto teismo civilinėje byloje Nr. 2-2857/866/2016 į 6, 24 klausimą pagrindžia, kad vasarinių rapsų 100 proc. hibridinės sėklos ir kompozicinio hibrido sėklos yra lygiavertės didesnio derlingumo potencialo ir priežiūros (auginimo) srityje. Dėl to nepaisant kaip ieškovas suvokė įsigytą sėklą, esant atitinkamoms sąlygoms, galėjo gauti gerą derlių. Teismo ekspertizės išvadose detaliai išanalizuoti faktai, turėję įtakos rapsų derliui.

Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas pardavė ieškovui pageidaujamo asortimento sėklas, nes ūkininkas turėjo suprasti ką įsigyja, juolab, kad kompozicinio hibrido „Katia” spalvinis žymėjimas skiriasi nuo linijinių rapsų ar 100 proc. hibrido sėklų.Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovui buvo parduota tinkamos kokybės sėkla, sertifikuota Prancūzijos Oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C). Sėklos kokybės ir sertifikavimo tinkamumą patvirtino Valstybinė augalininkystės tarnyba 2014-02-14 išvadoje. Valstybinė augalininkystės tarnyba minėtoje išvadoje patvirtino, kad ginčo rapsų sėklos yra tinkamai paženklintos. Ieškovas nepaneigė šios išvados, turinčios didesnę įrodomąją galią (Augalų sėklininkystės įstatymo 8 str. 4 d., CPK 197 str. 2 d.). Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).

Pirmiau šioje nutartyje jau buvo paminėta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ūkininko S. P. (apelianto) ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, kuris buvo grindžiamas tuo, jog atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ 2009-04-16 sutartimi jam pardavė ne to asortimento ir nekokybiškas rapsų sėklas. Tai, anot apelianto, lėmė blogą derlių ir nebuvo gautos planuotos pajamos.

Pardavėjo (atsakovo) daiktų perdavimo pareigos, susijusios su reikalavimais asortimentui, yra numatytos CK 6.331 straipsnyje, o šios sąlygos pažeidimo atveju pirkėjo (ieškovo) teisės nustatytos CK 6.332 straipsnyje. Pardavėjo pareigos, susijusios su perduodamų daiktų kokybe, pirkėjo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą reglamentuotos CK 6.333, 6.334 straipsniuose. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė apginti jo teises ne minėtose teisės normose nustatytais būdais, – jis prašė atlyginti patirtus nuostolius. Kaip žinoma, sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, o tam yra būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246 - 6.249 str.).

Prieš nagrinėdama apelianto skundo argumentus, teisėjų kolegija laiko būtina pažymėti šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Dėl teisminio precedento

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Kita vertus, spręsdamas dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, teismas visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas.

Šiuo atveju teismuose tam pačiam atsakovui UAB „Agrimatco Vilnius“ ir jo pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui Prancūzijos įmonei „Euralis Semences SAS“ trys skirtingi ūkininkai (ieškovai) buvo pareiškę ieškinius dėl nuostolių atlyginimo, grindžiamus tuo, kad jiems buvo parduotos ne to asortimento ir netinkamos kokybės rapsų sėklos, įskaitant ir „Katia“. Šios trys bylos jau yra išnagrinėtos kasacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. 3K-3-576-684/2015, Nr. 3K-3-569-611/2015, Nr. 3K-3-640-611/2015), jose priimti iš esmės vienodi procesiniai sprendimai.

Dėl to teisėjų kolegija anksčiau minėtose kasacinėse bylose priimtus procesinius sprendimus laiko precedentiniais šioje byloje, yra jų saistoma ir jais vadovaujasi.

Dėl prekių asortimento

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad aliejinių rapsų rinka dalijama į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos: linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai arba skirtingų hibridų deriniai). Apeliantas šioje byloje įrodinėjo, kad šalys susitarė būtent dėl hibridinės vasarinių rapsų sėklos pirkimo, tuo tarpu atsakovo parduotos sėklos (veislių derinys) negali būti vadinamos hibridinėmis. Teismas nurodė, jog atskiro rašytinio susitarimo dėl būtent 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo nebuvo, todėl apie atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimą ar nebuvimą, taip pat atsakovo žinojimą apie konkrečius ieškovo poreikius sprendė pagal šalių nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje šalių 2009-04-16 daugkartinio prekių pirkimo–pardavimo sutartyje (T. 2, b. l. 116-118) nėra konkrečiai numatyta, kokio asortimento prekes atsakovas turi parduoti ieškovui, byloje taip pat nėra ir jokio papildomo šalių susitarimo, konkretizuojančio minėtą sutarties sąlygą (1.1, 1.3 p.), ar duomenų apie tai, kad šalys kokiu nors būdu buvo sutarusios ar derinusios dėl konkretaus ginčo sėklų asortimento, kad ieškovas atsakovui būtų kokiu nors būdu išreiškęs valią įsigyti būtent 100 proc. hibridą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su teismo bei atsiliepimo į skundą argumentais, kad vien žyma (santrumpa) „F1“ PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 3210 pati savaime nėra pakankama išvadai, jog šalys buvo susitarusios dėl 100 proc. hibridinės sėklos (T. 1, b. l. 12). Beje, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ieškinys netgi nebuvo grindžiamas aplinkybe, kad ieškovas buvo suklaidintas tokio žymėjimo PVM sąskaitoje–faktūroje.

Be to, minėta, kad apeliantas siekį įsigyti būtent 100 proc. hibridinę sėklą įrodinėjo atsakovo internetiniame tinklalapyje paskelbta informacija, kad „Katia“ yra vasarinių rapsų hibridas, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas – profesionalas ūkininkas – šią informaciją turėjo sutikrinti su nurodyta etiketėje bei išsiaiškinti vizualiai apžiūrėjęs sėklas (iš skirtingų spalvų būtų supratęs, jog tai ne hibridas). Apeliantas, nesutikdamas su tuo, tvirtina, kad buvo klaidinanti tiek internete paskelbta, tiek etiketėse skirtingomis kalbomis pateikta informacija.

Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo suformuotu precedentu, sutinka su apeliantu, kad pirkėjui suteikta netiksli ar klaidinanti informacija apie prekę (internete, etiketėje) yra neteisėti pardavėjo veiksmai, dėl kurių šiam gali kilti civilinė atsakomybė. Tačiau tuo pačiu pažymi, kad nurodytos aplinkybės būtų reikšmingos tik tuomet, jei būtų nustatyta, kad hibridinė sėkla turi tam tikrų būdingų tik joms savybių, kurių neturi veislių deriniai „Katia“, ar kad veislių deriniai pasižymi tam tikra savybe, kurios neturi hibridai, dėl ko ieškovas, nebūtų sutikęs įsigyti veislių derinių, ar kad hibrido ir veislių derinio auginimo technologijos skiriasi, t. y. jeigu būtų nustatyta, kad ieškovo nuostolius lėmė tai, jog jis įsigijo veislių derinį, o ne hibridą. Tuo tarpu, kaip nurodė teismas, o skundo argumentai to nepaneigia, ieškovas apsisprendė įsigyti sėklų „Katia“ iš esmės dėl informacijos apie šių sėklų derlingumą. Pažymėtina, kad ekspertės I. B. ir N. B., atlikusios teismo paskirtą ekspertizę, neišskyrė hibrido ir veislių derinio produktyvumo, aliejingumo, atsparumo ligoms, jautrumo oro sąlygoms skirtumų. Kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teismo paskirtas ekspertas Jean-L. D. pažymėjo, kad kiekviena individuali veislė (nesvarbu, ar hibridas, ar veislių derinys) turi jai būdingas savybes pagal kiekvieną iš nurodytų parametrų (T. 3, b. l. 97-114).

Kitaip sakant, ekspertai nenurodė, kad pagal kurį nors iš šių parametrų hibridai visais atvejais yra pranašesni už veislių derinius. Ekspertai tik pažymėjo, kad hibridinės veislės turi didesnį derlingumo potencialą nei tradicinės veislės (linijinės), tačiau tokio skirtumo tarp hibridų ir veislių derinių nenurodė.

Taigi ieškovas nepaneigė byloje surinktų įrodymų, kad rapsų veislė „Katia“ neturi tų savybių, kurios nurodytos atsakovo tinklalapyje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė jam pardavė ne to asortimento prekę ar jos neteisėti veiksmai (tinkamos informacijos apie prekę nesuteikimas) yra priežastiniu ryšiu susiję su patirtais nuostoliais (CPK 178 str.).

Dėl prekių kokybės

Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčo sėklos atitiko kokybės reikalavimą ir neva buvo tinkamai sertifikuotos, nes, jo teigimu, nebuvo gautas planuotas derlius.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas aukščiau nurodytas kitas civilines bylas, kurių aplinkybės yra iš esmės tapačios šiai bylai, išaiškino, kad vienas iš būdų įrodyti parduodamų sėklų atitiktį teisės aktų reikalavimams – pateikti tai patvirtinančius sertifikatus.

Šis teismas taip pat išaiškino, kad tokia susiklosčiusi situacija, kai ginčo rapsų sėklos yra užauginamos Prancūzijoje ir Ispanijoje, supakuojamos Prancūzijoje ir parduodamos Lietuvai, patenka į Direktyvos (2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla), pagal kurią taikoma Bendrijos schema, reguliavimo sritį. Prancūzija taip pat turėjo perkelti Direktyvos reikalavimus į savo nacionalinius teisės aktus, tačiau Prancūzijos teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą ir reglamentuojančių rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos schemą, turinys byloje nebuvo nustatinėjamas. Iš byloje pateiktų rapsų „Katia“ sėklų sertifikatų ir pakuočių etikečių akivaizdu, kad šios sėklos nebuvo sertifikuotos ir paženklintos pagal Bendrijos schemą, kad jiems yra išduoti sertifikatai ir jų pakuotės paženklintos pagal OECD (skirtą trečiosioms šalims) schemą. Tą patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvadoje, pateiktoje kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nurodyta informacija, kad Prancūzijos Respublikos kontrolės ir sertifikavimo tarnyba išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes OECD mėlynos spalvos etiketėmis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai nevertino, ar Prancūzijos teisės aktai leidžia OECD schemą naudoti sėklų prekybai tarp ES valstybės narių; jei taip, ar tokios Prancūzijos teisės aktų nuostatos neprieštarauja Direktyvos tikslams ir nuostatoms.

Taigi, remdamasis suformuotu teisminiu precedentu dėl analogiškos ginčo rapsų sėklos „Katia“ sertifikavimo ir ženklinimo, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog jos (sėklos) buvo sertifikuotos ir paženklintos laikantis teisės aktų reikalavimų, nes Prancūzijos teisės normų turinys šioje byloje nebuvo nustatinėjamas. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar ginčo sėklos buvo sertifikuotos pagal teisės aktų reikalavimus, būtų reikšminga tik tuomet, jei sertifikatai būtų vienintelis įrodymas, patvirtinantis sėklų kokybę. Taigi nors atsakovas šioje byloje neįrodė, kad rapsų sėklos buvo sertifikuotos pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau byloje pateikti įrodymai dėl kitų ūkininkų (D. S., G. J., R. E., V. R. ir kt.), iš atsakovės įsigijusių rapsų sėklų „Katia“, 2011 m. gauto derliaus, Valstybinės augalininkystės tarnybos 2012 m. spalio 22 d. raštas Nr. 1S-1656 ir 2012 m. spalio 9 d. raštas Nr. 1S-1588, patvirtinantys, kad atliktais tyrimais su sėklomis iš tų siuntų, iš kurių sėklų įsigijo ir ieškovas, patvirtina, kad ginčo sėkla atitiko kokybės reikalavimus, t. y. atsakovas įrodė ginčo sėklos kokybę (T. 1, b. l. 114-133, T. 2, b. l .149-151, T.3, b. l. 46, 49-54).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertų atsakymais, nurodė, jog, kaip ir teigia pats apeliantas, vasariniai rapsai yra jautrūs bet kokiems auginimo technologijos pažeidimams, išvardijo veiksnius, galinčius turėti įtakos ankštarų mezgimui ir rapsų derliaus kiekiui (drėgmės trūkumas, rapsų purškimas įvairių augalų apsaugos produktų ir skystųjų trąšų, mikroelementų, lipniųjų medžiagų mišiniais, nuėmimo laikas ir pan.). Taip pat remdamasis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis teismas nustatė, kad 2011 m. Joniškio r. vasariniams rapsams kritiniu momentu (žydėjimas, butonizacija) galėjo trūkti drėgmės. Priešingų duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nepateikta. Dėl to sutiktina su teismo išvada, kad mažesnį ankštarų mezgimą galėjo lemti daug veiksnių, todėl pats savaime faktas, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų, neįrodo sėklų netinkamos kokybės (CPK 185 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje yra tiriami ir vertinami ne atskiri įrodymai, bet jų visuma, iš kurios formuojasi teismo įsitikinimas, kad egzistuoja ar ne tam tikros su ginču susijusios aplinkybės. Dėl to vien tik tai, kad tam tikri (atskiri) apelianto nurodyti ekspertų atsakymai, anot jo, atitinka jo paties nurodomas aplinkybes, neįrodo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (CK 6.246-6.249 str., CPK 178 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl sėklų ženklinimo ir sertifikavimo atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau teisingai nustatė, jog ieškovas neįrodė susitarimo įsigyti būtent hibrido sėklų bei to, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų būtent dėl sėklos rūšies ar kokybės, o atsakovas įrodė, kad pardavė tinkamos kokybės veislių derinių sėklas. Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl kitų skundo reikalavimų

Apeliantas neginčija savo pagrindinės skolos atsakovui. Pagal minėtos šalių 2009 m. balandžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punktą numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo neapmokėtos prekių vertės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šis dydis pats savaime nėra neprotingai didelis, o apeliantas ir nenurodo argumentų, kodėl jo manymu, kad jie (delspinigiai) nepagrįstai dideli. Pažymėtina, kad palūkanos taip pat priteistos remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, o jų apskaičiavimo apeliantas nekvestionuoja (CPK 185 str.). Dėl to apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti ir šios teismo sprendimo dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ patyrė 3 388 Eur (be PVM), o trečiasis asmuo EURALIS Semences SAS 1 442 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliaciniame teisme. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.11 punktais, atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo S. P. atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistina po 435 Eur išlaidų apmokėti už advokatų pagalbą apeliaciniame teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo ūkininko S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“ (juridinio asmens kodas 111651472, buveinė – Žirmūnų g. 68, Vilnius) 435 Eur (keturi šimtai trisdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo ūkininko S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui EURALIS Semences SAS (Reg. Nr. 423296250, buveinė – Avenue Gaston Phoebus 64230 Lescar, Prancūzija) 435 Eur (keturi šimtai trisdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.