Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byloje esančiais duomenimis pirmos instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2011-05-02 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (t. 2. b. l. 121-123). Už ieškovui parduotas rapsų sėklas atsakovas jam 2011-04-12 išrašė PVM sąskaitą- faktūrą serija GAR Nr. 3196 14 800 Lt sumai už rapsus „KATIA“ F1, 2011-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą 6 573,02 Lt sumai už rapsų sėklas „JURA“ (t. 2. b. l. 13-14). Ieškovas į bylą pateikė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Šiaulių skyriaus 2011-08-18 aktą, kur nustatyta, kad „KATIA“ veislės rapsai suformavo tik 30-40 proc. normalių ankštarų (91,06 ha), neišsivysčiusiose 1-4 sėklos. „JURA“ veislės rapsai (32,76 ha) išsivysčiusios ankštaros 60-70 proc, kitos ankštaros nenormalios arba neišsivysčiusios. Šie duomenys ir antstolio faktinių aplinkybių užfiksavimo aktas parodo, kad buvo negauta daugiau, nei 50 % turėto gauti derliaus (b. l. 15-16). Atsakovo internetiniame puslapyje buvo skelbiami tokie duomenys, apie ieškovo įsigytas sėklas „JURA“ – gamintojas Euralis Semences, derlingumo potencialas: 3-4 t/ha, „KATIA“ – vasarinių rapsų hibridas (b. l. 17-20). Į bylą pateikti ieškovui parduotų rapsų sėklų „JURA“ ir „KATIA“ žymėjimų buvusių ant šių sėklų maišų kopijos, ant jų aiškiai užrašyta, kad sėklos yra hibridinės (tame skaičiuje rusų kalba, lietuvių kalba jokių įrašų nėra) etiketėje nurodyta JURA veislės sėklų maišų etiketėje nurodyti tokie duomenys: sertifikatas - S.O.C. Prancūzija, Luvro g. 44, 75001, Paryžius, sėklų sertifikatas pagal ES (b. l. 21-22). 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. sausio 2 d. pretenzijomis ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti paaiškinimus, bei prašydamas atlyginti 209 083,50 Lt nuostolių (b. l. 23-25). Atsakovas ieškovo pretenzijų netenkino (b. l. 151-154). Ieškovo pateiktuose antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ankštarose nėra užmezgusios visos sėklos, kadangi šiuo atveju daugiau nei 50 % ankštarų buvo neužmezgusios (b. l. 56-71). Atsakovas kartu su pirminiu atsiliepimu į bylą pateikė sertifikatų kopijas su vertimais. Juose nurodyti siuntos numeriai FO440WBT0015, 2011-01-28, FO440WB30059, 2011-01-28, FO440WA09885, 2011-01-28, FO440WBT0002, 2011-02-02, FO440WA09884, 2010-11-23. Nurodyta, kad 80 proc. sėklų sudaro „JURA MS“, o 20 proc. – „OLOINDIGO“ ir kt. (t. 2. b. l. 237-245). Į bylą taip pat pateikta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie LR ŽŪM atsakymas dėl vasarinių rapsų veislių derinių „KATIA“ ir „JURA“ ženklinimo tinkamumo. Nurodoma, kad gautas Prancūzijos Respublikos kontrolės ir sertifikavimo tarnybos atsakymas, jog vasarinių rapsų sėklų deriniai „KATIA“ ir „JURA“ yra registruoti kataloge ir gali būti tiekiami rinkai. GNIS pažymėjo, kad veislių derinių pakuotės yra paženklintos galiojančiomis etiketėmis, nes GNIS išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes OECD mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“ (pranc. assoctation vertetale t. 4. b. l. 42). Šioje byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią pavedė atlikti biomedicinos mokslų daktarei N. B. ir habilituotai biomedicinos mokslų daktarei I. B., ekspertui J. – L. D.. (t. 3. b. l. 146-160). 2012 m. sausio 11 d. ieškovas pranešimu nurodė, kad įskaito 40 118,59 Lt sumą, ir pareikalavo atlyginti likusius 168 964, 91 Lt dydžio nuostolius (t. 1, b. l. 153). Atsakovas 2012 m. sausio 17 d. pranešimu nurodė nesutinkantis su ieškovo atliktu įskaitymu (t. 1, b. l. 154).

Teismas, remdamasis ekspertų išvadomis konstatavo, kad rapsų hibridinės sėklos yra žymiai pranašesnės negu sėklų deriniai, sudaryti iš sterilaus hibrido ir apdulkintojo (linijinė veislė) – iš hibridinės sėklos gaunamas didesnis derlius, nes hibridinė rapso sėkla savidulkė. Ekspertai nenustatė, kad ieškovas augindamas rapsus iš atsakovo nupirktų rapso sėklų netinkamai prižiūrėjo, tręšė ir t.t. pasėlius. Pateikta vieša informacija UAB „Agrimatco“ internetiniame puslapyje, kur nurodoma, kad sėklos hibridinės pasižymi ypač dideliu derlingumu, o „JURA“ veislė gali duoti 3-4 tonas derliaus. Teismas sprendė, kad pirkdamas rapsų sėklas iš atsakovo, ieškovas buvo aiškiai suklaidintas, nes ant maišų pateikta informacija, kad tai yra hibridinė rapso sėkla kitomis kalbomis, tame tarpe ir ieškovui suprantama rusų kalba, etiketėse nubuvo įrašų (informacijos) lietuvių kalba, tik prancūzų kalba ant etikečių yra įrašas, kad tai ne hibridas, o veislių derinys. Ant sėklų maišų buvo pateikiama prieštaringa ir klaidinanti informacija. Be to ieškovui išrašytose PVM sąskaitose- faktūrose nurodyta „rapsai Katia F1“, ekspertės nurodo, kad „santrumpa F1 reiškia, kad tai yra pirmos kartos fertili hibridinė augalo sėkla, gauta sukryžminus genetiškai skirtingus augalų individus. Kadangi ieškovui parduotos „Jura“ ir „KATIA“ sėklos yra veislių deriniai, o ne hibridinės veislės, todėl toks žymėjimas sąskaitoje faktūroje yra neteisingas (9 klausimas). Ieškovo teigimu, jis užsakė ir pirko būtent hibridinę sėklą, įvertinęs viešą ir atsakovo atstovo pateiktą informaciją, tikėdamasis gauti ženkliai didesnį derlių. Ieškovas menką derlių taip pat vertina kaip sėklos neatitikimą kokybės reikalavimams. Su šiais ieškovo argumentais, teismas nesutiko. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį pateikė į bylą trečiojo asmens Euralis Semences išrašytus sertifikatus bei SOC sėklų partijos analizių rezultatų perdavimo biuletenius. Trečiasis asmuo byloje pateikė OECD išduotus sertifikatus, kartu SOC sėklų siuntos tyrimų rezultatų perdavimo biuletenius (analogiški atsakovo pateiktiems ir dėl to byloje ginčo nėra). Teismas konstatavo, kad atsakovas pardavė sėklų derinį, nors šalys faktiškai buvo susitarusios dėl hibrido pirkimo. Teismas sprendė, kad maišų etiketės neatitinka 2000 gruodžio 29 d. Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 381 11.8.1. punkto reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus laikytina, kad ženklinimas yra neteisingas ir klaidinantis. Nors pagal Prancūzijos Respublikos kontrolės ir sertifikavimo tarnybos atsakymą, vasarinių rapsų sėklų deriniai „KATIA“ ir „JURA“ yra registruoti kataloge ir gali būti tiekiami rinkai, veislių derinių pakuotės yra paženklintos galiojančiomis etiketėmis, nes GNIS išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes OECD mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“ (pranc. assoctation vertetale), tačiau 2002/57/EB direktyvoje dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla jokių išlygų, susijusių su sėklos ženklinimu valstybės narėms nėra numatyta. Trečiasis asmuo pateikė sertifikatus, išrašytus S.O.C. FRANCE 44, rue du Louvre 75001 PARIS, šiuose sertifikatuose nurodyti ir kartu prie sertifikato pridėti atliktus tyrimus pagrindžiantys dokumentai nesutampa, t.y., juose skiriasi rapso „JURA“ ir „KATIA“ sudedamųjų dalų siuntų numeriai, sertifikatai išrašyti ankstesne data, nei kad atlikti šios siuntos sudedamųjų dalių tyrimai, pridėti tyrimų rezultatai vėlgi yra imti iš įmonės „ARTERRIS“. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011-01-14 įsakymo Nr. A1-8 „Dėl ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašo patvirtinimo“ 7 priede nurodoma sertifikato forma, taikoma rapsų veislių deriniams, o remiantis šio teisės akto 4 punktu matyti, kad šias sėklas sertifikuoti turi teisę tik oficiali kiekvienoje valstybėje paskirta institucija. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-12-29 įsakymo Nr. 381 „dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 59.4. punktas. Byloje trečiasis asmuo pateikė sertifikatus, išrašytus S.O.C. FRANCE 44, rue du Louvre 75001 PARIS, tačiau, sertifikatai išrašyti ankstesne data, nei kad atlikti šios siuntos sudedamųjų dalių tyrimai, pridėti tyrimų rezultatai vėlgi yra imti iš įmonės „ARTERRIS“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sertifikatai skirti LATVIJAI (t.2.b.l.237-245). Derliaus buvo planuojama gauti apie 3 tonas, tačiau buvo gauta tik 1,9 tonos iš vieno hektaro. Šis ieškovo lūkestis, teismo vertinimu, yra normalus ir realus, nes paties atsakovo pateiktuose keleto ūkininkų paaiškinimuose nurodoma, kad vidutiniškai buvo gauta apie 3 tonas derliaus, be to, kaip minėta Augalininkystės tarnybos ir antstolės aktai patvirtina šio planuoto derliaus realumą (derliaus būtų gauta daugiau, kaip 3 tonos iš hektaro, jeigu būtų visos ankštaros užmezgusios sėklas, šiuo atveju kadangi daugiau, nei 50 % ankštarų buvo neužmezgusios sėklų, tai ir derliaus mažiau, nei 50% turėto gauti derliaus. Atsakovas, neatlikęs tyrimų ar sėkla tinkama auginti Lietuvos sąlygomis, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių. Ekspertizės 6 klausime nurodyta, kad nėra informacijos apie derinių naudojimą Lietuvoje komerciniams tikslams, tai patvirtina, jog sėkla nėra žinoma Lietuvoje, nėra jokių konkrečių rekomendacijų dėl jos auginimo ir atsakovas parduodamas tokią sėklą prisiima riziką dėl neigiamų pasekmių. Ieškovas nurodė, kad investavo į pasėlius 234 134,37 Lt, pasėlių plotas 123,78, o pelno gavo tik 60 000 Lt. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pardavė ne to asortimento sėklas, ir ieškovo nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų – netinkamo asortimento ir neinformavimo, kad parduoda sėklų derinį, kurį reikia auginti naudojant papildomą apdulkinimą. Vertindamas padarytų nuostolių dydį, teismas sprendė, kad nėra įrodymų jog atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės sėklas (dėl jų sudygimo ir vystymosi iki ankštarų susiformavimo jokių pretenzijų nebuvo reiškiama), o, mažesnį derlių ieškovas gavo dėl to, kad jis pasėjo būdamas atsakovo suklaidintas ne hibridinius rapsus, o rapsų sėklų mišinį, todėl susiklosčius ne visai palankioms sąlygoms buvo gautas mažesnis derlius. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas iš atsakovo tas pačias rapsų sėklas pirko ir augino ne vieną sezoną. Ieškovas, kaip profesionalus ūkininkas galėjo labiau pasidomėti, kokia jam sėkla parduodama, o neapsiriboti vien tik klaidinančiais įrašais ant sėklų maišų, pirkimo-pardavimo dokumentuose, sąskaitose. Atsakovas ir trečiasis asmuo pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad VAT akte bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra informacijos apie tai, kokį iš viso žemės plotą (būtent iš atsakovo įsigytais rapsais) užsėjo ieškovas, ir teigia, kad dėl esamo ieškovo suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi galėjo nuslėpti dalį duomenų apie gautą rapsų derlių, pateikė tik sau palankią informaciją apie neva gautą nedidelį rapsų derlių. Abejonių būtų nekilę, jei ieškovas atliekant visus šiuos išvardintus veiksmus būtų kvietęs atsakovo ir trečiojo asmens atstovus, kad tai buvo padaryta byloje jokių įrodymų nėra.

Dėl priešieškinio reikalavimų teismas pasisakė, kad ieškovas atsisakymą apmokėti atsakovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras grindė jo patirtais nuostoliais, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų daryti išvadą, kad jie patirti būtent dėl atsakovo nekokybiškų prekių. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo apimtis (ir nuostolių masto faktinis pagrindas) keitėsi tris kartus, todėl tokiu atveju ieškovo reikalavimas, ypatingai įskaitymo atlikimo metu, negalėjo būti laikomas galiojančiu, apibrėžtu ir vykdytinu, todėl ir įskaitymas negali būti laikomas teisėtu. Ieškovas prašomos priteisti skolos pagal priešieškinį neginčijo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011-05-02 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti suderinto asortimento prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą. Sutartimi šalys susitarė dėl bendrųjų prekių pirkimo- pardavimo sąlygų bei būdų ir tai buvo pagrindas daugkartiniam prekių pirkimui-pardavimui (Sutarties 1.3. punktas). Be to, šalys susitarė, kad prekių kokybė turi atitikti gamintojo išduotose kokybės dokumentuose nurodytus reikalavimus, bei įprastai tokiomis prekėms keliamus reikalavimus; prekių priėmimas-perdavimas įforminamas pasirašant PVM s/f, krovinio važtaraštį ar kitą dokumentą patvirtinantį, kad prekes pirkėjas gavo, prekių kokybę ir kiekį pirkėjas privalo patikrinti atsiimant prekes iš pardavėjo sandėlio, vėliau už prekių kokybę ir kiekį atsako tik pirkėjas; jei prekės pristatomos pardavėjo ar trečiųjų asmenų pirkėjui, prekių kiekis ir kokybė tikrinami tuoj pat jas pristačius, o priėmus prekes į savo sandėlį už prekes atsako tik pirkėjas; pardavėjas neatsako už prekių trūkumą ar kokybės neatitikimus, jei pirkėjas nesilaikė sutartyje numatytos prekių priėmimo tvarkos .

Pagal 2011-04-12 PVM sąskaitą – faktūrą GAR Nr. 3195 ieškovas iš atsakovo nupirko rapsų „Katia“ už bendrą 14 800 Lt sumą, pagal 2011-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą JON Nr. 0901 – rapsų „Jura“ už 4 550 Lt sumą. Bendra PVM sąskaitų-faktūrų suma su trąšomis ir pan. siekia 40 118,59 Lt sumą, šalys 2011-12-31 pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą minėtai 40 118,59 Lt sumai. Ieškovas sumų pagal šias PVM sąskaitas-faktūras nėra sumokėjęs. 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. sausio 2 d. pretenzijomis ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti paaiškinimus, kodėl nesivysto dalis ankštarų ir rapsai augina tik savo augalo masę, bei prašydamas atlyginti 209 083,50 Lt nuostolių. Atsakovas ieškovo pretenzijų netenkino. 2012 m. sausio 11 d. ieškovas pranešimu atsakovui nurodė, kad įskaito 40 118,59 Lt sumą, pareikalavo atlyginti likusius 168 964, 91 Lt dydžio nuostolius. Atsakovas 2012 m. sausio 17 d. pranešimu nurodė nesutinkantis su ieškovo atliktu įskaitymu, todėl ieškovas prašo teismo šį įskaitymą pripažinti teisėtu.

Ieškovas į bylą pateikė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Šiaulių skyriaus 2011-08-18 aktą, kur nustatyta, kad „KATIA“ veislės rapsai suformavo tik 30-40 proc. normalių ankštarų (91,06 ha), neišsivysčiusiose 1-4 sėklos. „JURA“ veislės rapsai (32,76 ha) išsivysčiusios ankštaros 60-70 proc., kitos ankštaros nenormalios arba neišsivysčiusios.

Šioje byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią pavedė atlikti biomedicinos mokslų daktarei N. B. ir habilituotai biomedicinos mokslų daktarei I. B.. Trečiasis asmuo į bylą pateikė ir kitoje civilinėje byloje paskirto eksperto J. – L. D. pateiktus atsakymus į analogiškus klausimus.

Pareikštu ieškiniu ieškovas, gindamas savo, kaip pirkėjo, teises, prašo priteisti iš atsakovo patirtų nuostolių atlyginimą remdamasis dviem skirtingais pagrindais - dėl atsakovo parduotos nekokybiškos prekės ir dėl parduotos ne to asortimento prekės.

Vadovaujantis CK 6.331 straipsnio 1, 2 dalimis, pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, tai pardavėjas privalo perduoti tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti. Tarp šalių kilęs ginčas, ar šis atsakovo įsipareigojimas buvo tinkamai įvykdytas, t.y. ar šalys buvo sutarusios dėl tokio asortimento prekės, kokia ieškovui buvo realiai parduota.

Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovas ieškovui tariamai pardavė ne tos rūšies vasarinių rapsų sėklų sėklas, t.y. sėklų derinį vietoje hibrido. Iš surinktų įrodymų šioje byloje, o būtent: teismo paskirtų ekspertų išvadų matyti, kad paprastai aliejinių rapsų rinka dalijama į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos – linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai ir skirtingų hibridų deriniai). Byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo v.

Taip pat byloje nustatyta, kad šalys atskirai raštu nesusitarė dėl būtent 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo, todėl apie atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimą ar nebuvimą, taip pat atsakovo žinojimą apie konkrečius ieškovo poreikius spęstina pagal šalių nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes.

Ieškovas teigia, kad atsakovo pateikta informacija internetiniame puslapyje, nurodyta PVM sąskaitose-faktūrose bei ant pakuočių ir etikečių buvo klaidinanti. Ieškovas manė įsigyjantis rapsų hibridą, dėl ko turėjo lūkesčius gauti atitinkamą derlių.

Hibrido sąvokos apibrėžimas galiojančiuose teisės aktuose nepateiktas, todėl ši atsakovo vartojama sąvoka kaip klaidinanti negali būti vertinama pagal atitiktį teisės aktams, todėl vertinama pagal teismo vidinį įsitikimą bei kaip atsakovo internetiniame puslapyje pateikiamą informaciją suprastų ūkininkas, kuris yra verslininkas.

Atsakovo internetiniame puslapyje apie ieškovo įsigytas sėklas „KATIA“ skelbiama, kad tai – vasarinių rapsų hibridas, pasižymi didele dygimo energija, labai didelis derlingumo potencialas, didesnis atsparumas ligoms lyginant su tokio tipo hibridais, gera aliejaus išeiga, nurodytos agronominės rekomendacijos ir rekomenduojamos pagrindinių trąšų normos.

Visgi, teismo vertinimu, vien klaidinga nuoroda „F1“ PVM sąskaitoje – faktūroje, juolab atsižvelgiant į specialių žinių jos suvokimui reikalaujantį šios nuorodos pobūdį, nėra pakankamas įrodymas spręsti, jog šalys susitarė dėl 100 proc. hibridinės sėklos pirkimo-pardavimo. PVM sąskaita–faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, todėl vien iš jos spręsti apie šalių susitarimo turinį nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovo lūkestis gauti tokį patį derlių, kuris nurodytas atsakovo internetinėje svetainėje, nėra realus, kadangi akivaizdu, jog toks derlius gali būti pasiekiamas egzistuojant idealioms auginimo sąlygoms, bei nurodomas tik kaip potencialus.

Ieškovui nesikreipus į atsakovą dėl papildomos informacijos apie prekės etiketės turinį ir per protingą terminą nepareiškus atsakovui pretenzijos dėl parduotų prekių asortimento, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė būtent dėl 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo, ir kad būtent tokie ieškovo poreikiai turėjo būti žinomi atsakovui sutarties sudarymo metu, laikytina, kad reikalavimas perduoti ieškovui šalių suderinto asortimento prekes atsakovo pažeistas nebuvo.

Ieškovo teigimu, atsakovo parduotų sėklų etikečių žymėjimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla 12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad veislės cenozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete (pakeitimas padarytas 2002 m. liepos 19 d. Direktyva 2002/68/EB). Ieškovo įsigytos sėklos sertifikuotos Prancūzijos oficialios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C. France). Iš Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvados matyti, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba kreipėsi į Prancūzijos Respublikos oficialią kontrolės ir sertifikavimo tarnybą, iš kurios buvo gautas patvirtinimas, kad ji išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sėklų „Jura“ ir „Katia“ etikečių foto nuotraukų, nuoroda – veislių derinys (pranc. association variétale) etiketėse yra.