Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Agrimatco Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui UAB „Agrimatco Vilnius“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Agrimatco Vilnius“ 103 057,91 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas bei pripažinti teisėtu ieškovo 2011-04-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GAR Nr. 3195 ir pagal 2011-05-03 PVM sąskaitą faktūrą serija JON Nr. 0901 reikalavimą jo mokėtinas sumas įskaityti į atsakovo mokėtinų nuostolių sumą. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto – buto, esančio Žirmūnų g. 67 Vilniuje, unikalus Nr. 1096-9018-7036:0004, areštą ieškinio sumai, o šio turto nepakankant – kito atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, pinigines lėšas ir turtines teises, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, be to, atsakovo atžvilgiu pretenzijas yra pareiškęs ne vienas ūkininkas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-20 nutartimi ieškovo J. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; neviršijant 103 057,91 Lt sumos, areštavo atsakovui UAB „Agrimatco Vilnius“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Žirmūnų g. 67, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-9018-7036:0004, ir tik šio turto nepakankant – areštavo kitus atsakovo nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis; atsakovui UAB „Agrimatco Vilnius“ iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Atsakovui taip pat leidžiama iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas; ieškinio reikalavimo suma – 103 057,91 Lt – laikytina didele net ir juridiniam asmeniui. Nutarties priėmimo metu teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, bet tikėtina, kad pretenzijas jam yra pareiškę ar reikš ir kiti ūkininkai, pirkę tas pačias sėklas kaip ir ieškovas. Visa tai leido teismui manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto teigimu, nutartis nepagrįsta dėl skunde dėstomų aplinkybių:

Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika nurodo, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių (ieškinio tikėtinumo, atsakovo turtinės padėties ir pan.) atsakovo teisės gali būti nepagrįstai apribotos vien tik kreditoriaus vienašališkai pareikšto turtinio reikalavimo pagrindu, kas būtų ne tik neteisėta, bet ir akivaizdžiai neprotinga. Nurodo, jog apeliantui priklausančio turto balansinė vertė sudaro 6 467 121 Lt; apelianto akcininko raštas pagrindžia, kad didžiąją mokėtinų sumų dalį – 4 630 439,45 Lt iš 4 723 980 Lt sudaro įsipareigojimai akcininkui ir šie įsipareigojimai nėra pradelsti. Nesutinka su teismo išvada, kad nutarties priėmimo momentui nežinoma apelianto turtinė padėtis, kadangi pats ieškovas prie ieškinio pridėjo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus. Apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių vertė sudaro 2 074 340,42 Lt, t. y. dvidešimt kartų daugiau negu ieškovo reikalavimo suma. Teigtina, kad apelianto turtinė padėtis itin gera, kas paneigia teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo galimybę. Ieškovo teiginiai, kad reikalavimus apeliantui yra pareiškę kiti ūkininkai, dėl ko atsakovas gali savo turtą perleisti ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš jo, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Nurodo, jog „vengia“ vykdyti prievolę, kadangi dėl ieškovo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo vyksta ginčas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti; Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 212-02-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo atžvilgiu pareiškę ieškinius keli ūkininkai, kurių reikalavimų užtikrinimui pritaikyti atsakovo turto areštai 1 056 478,59 Lt sumai. Nėra pagrindo teigti, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones nutarė taikyti neįvertinęs ieškinio tikėtinumo. Ieškovo teigimu, apelianto pateikti dokumentai rodo, kad jo finansinė situacija nėra gera.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 103 057,91 Lt nuostolių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su apelianto argumentais, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, taip pat, be ieškinio dydžio kriterijaus, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti atsakovo įmonės finansinį stabilumą (patikimumą). Apelianto argumentai, kad jo turtinė padėtis itin gera, kad apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių vertė sudaro 2 074 340,42 Lt, t. y. dvidešimt kartų daugiau negu ieškovo reikalavimo suma, bei, jog apeliantui priklausančio turto balansinė vertė sudaro 6 467 121 Lt, dar neleidžia konstatuoti apelianto įmonės finansinės padėties stabilumo (patikimumo). Pagal kartu su atskiruoju skundu pateiktą atsakovo 2011-01-01 – 2011-12-31 balansą (b.l. 75-76) matyti, kad įmonė turi turto už 6 467 121 Lt, iš jo ilgalaikio materialaus turto turi už 1 682 062 Lt, nematerialus turtas – 2 811 Lt, finansinis turtas – investicijos į dukterines įmones, paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms – 135 674 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimais sudaro 4 833 998 Lt, iš jų 4 723 980 Lt sudaro skolos tiekėjams. Apeliantas nurodo, jog 4 630 439,45 Lt sudaro įsipareigojimai vieninteliam įmonės akcininkui Kipro įmonės Agrimatco limited, kurie nėra pradelsti ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė Kipro įmonės Agrimatco limited 2012-02-14 patvirtinimą, kuriame nurodyta, jog UAB „Agrimatco Vilnius“ 4 630 439,45 Lt finansinių įsipareigojimų akcininko naudai įvykdymo terminas baigiasi 2014-07-16, tačiau tokie duomenys pateiktame 2011-01-01 – 2011-12-31 balanse neatsispindi, o einamajam periodui sudaryto balanso apeliantas nepateikė. Taip pat iš balanso duomenų matyti, kad ataskaitiniais metais patirta 163 846 Lt nuostolių. Apeliantas nurodo, jog nekilnojamojo turto bei transporto priemonių vertė sudaro 2 074 340,42 Lt, tačiau tai paneigia balanso duomenys. Be to, duomenų iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto arešto aktų registro duomenų, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Kaip minėta, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, teisinę reikšmę įgyja viso atsakovo turimo turto santykis su jo įsipareigojimais. Taigi, kaip matyti iš apelianto pateiktų pateikto duomenų, negalima teigti, kad apelianto turtinė padėtis itin gera. Be to, apie įsipareigojimų egzistavimą galima spręsti ir iš ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų nutarčių, bei iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), iš kurių matyti, kad atsakovui yra iškeltos kelios bylos dėl piniginių reikalavimų, kas neabejotinai leidžia spęsti apie jo ūkinės veiklos nestabilumą ir padidina šioje byloje priimto teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, šiose bylose buvo taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės, konstatuojant, kad sprendimo neįvykdymo rizika realiai egzistuoja.

Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo iš atsakovo įsigytų galimai nekokybiškų sėklų, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių negavęs derliaus, kurį tikėjosi gauti iš užaugintos sėklos. Atsakovas neneigia, jog ieškovui sėklas pardavė, tačiau nesutinka su ieškovu dėl jų kokybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinyje išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarus vertinimas pirmosios instancijos teismo buvo atliktas ir sutiktina, jog tai leidžia manyti, kad ieškovui palankus sprendimas byloje pagal paduotą ieškinį galėtų būti priimtas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.