Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui N. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas ieškovės atstovo prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant. Atsakovas N. S. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 123 str. 3 d., 130 str.). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant UAB „Alba prima“. Bendrovės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi. Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d., 2022 m. rugsėjo 12 d., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimis.

Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas N. S. nuo 2013 m. kovo 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vadovu.

CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas neperduodamas įmonės turto bei buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei, tinkamai įgyvendino savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, ar jas įgyvendindamas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus bei, ar jo elgesys atitiko protingo vadovo elgesio standartą.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnis nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kaip jau minėta Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi įmonės vadovai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Taigi, būtent atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, turėjo pareigą (privalėjo) perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus, ir negalėjo šios pareigos perkelti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad aplaidus savo pareigų vykdymas (ar jų visiškas nevykdymas), kai neperimamas įmonės turtas, nesirūpinama turtu, neieškoma galimai prarasto turto, nesudaromi buhalterinės apskaitos dokumentai yra neteisėti įmonės vadovų veiksmai, kurie užtraukia jiems civilinę atsakomybę. Neperduodamas įmonės turto bei finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovas N. S. tokiais veiksmais sutrukdė bankroto administratoriui nustatyti įmonės turtą, jį realizuoti ir bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus.

Be to, nemokumo administratorė nurodė, jog įmonė tapo nemokai jau 2021 m. rugpjūčio 24 d., tačiau atsakovas, kaip įmonės vadovas, tinkamai nevykdė savo pareigų ir savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, taip padarant žalą įmonei ir jos kreditoriams.

JANĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pareiga inicijuoti bankroto bylą vadovui kyla nuo momento, kada įmonė tampa nemokia. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Iš įmonės bankroto byloje (Nr. eB2-259-775/2023) esančio juridinių asmenų registre pateikto balanso už 2018 m. laikotarpį duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 119 008 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 129 Eur, kurį visą sudarė materialusis turtas, trumpalaikio turto – už 118 879 Eur, kurį sudarė atsargos – 97 468 Eur ir kitas trumpalaikis turtas – 21 411 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 238 851 Eur, o 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės veikla buvo nuostolinga, ji einamaisiais metais patyrė 5 889 Eur nuostolių. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog po 2018 m. juridinių asmenų registrui buvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl darytina išvada, jog byloje pakanka įrodymų spręsti, jog 2018 gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę jos turto vertės. Be to, bankroto civilinėje byloje nustatyta, kad įmonės vardu nebuvo registruota nekilnojamojo turto, ir yra registruota tik viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme yra draudžiamas, jai taikomi apribojimai, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra vykdomi keturi išieškojimai (CPK 179 str. 3 d.).

Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad būtent nuo šio momento atsakovas N. S., kaip įmonės vadovas, turėjo suprasti ir žinoti apie jo vadovaujamos bendrovės nemokumą, todėl jam nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, t. y., nevykdant įstatyme numatytos imperatyvios pareigos, toks jo neveikimas vertintinas kaip vadovo neteisėti veiksmai. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žala įmonei kilo dėl buvusio įmonės vadovo N. S. neteisėtų veiksmų; įmonės vadovas, būdamas protingas ir rūpestingas, turėjo ir galėjo numatyti, kad jo neteisėti veiksmai sukels įmonei žalą (CK 6.247 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas jo kaltę paneigiančių įrodymų byloje nepateikė.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y., kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė vadovui už delsimą inicijuoti bankroto bylą kyla, nes pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti naujų potencialių įmonės kreditorių interesus, kadangi šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Be to, savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, todėl didėja bendrovės įsipareigojimai kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. Nr. 3K-3-344/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant įmonės vadovo padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Kaip minėta, CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, pagal CK tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas bei turėtos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 329 291,21 Eur žalą, patirtą dėl atsakovo veiksmų. Ieškovė įrodinėdama žalos dydį rėmėsi įmonės kreditorių pareikštais kreditoriniais reikalavimais su priedais, nurodydama, jog tokią žalą įmonė patyrė nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su nurodytais ieškovės skaičiavimais.

Pirma, ieškovė byloje nėra pateikusi neginčijamų įrodymų, jog įmonė nemoki tapo 2021 m. rugpjūčio 24 d., kaip ir įrodymų patvirtinančių įmonės įsipareigojimų dydį nurodytu laikotarpiu.

Antra, iš byloje pateiktų įrodymų nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog įmonė nemoki buvo jau 2018 m. gruodžio 31 d., ir, kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi UAB “ (duomenys neskelbtini)” iškėlė bankroto bylą, ir nustatė, jog įmonės kreditorių reikalavimai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 238 851 Eur. Teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydis sudarė 514 421,03 Eur sumai. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovo neteisėtas neveikimas – nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 m. pabaigoje lėmė skolų kreditoriams susidarymą 2019 –2022 m. laikotarpiu ir sudaro 275 570,03 Eur (514 421,03 – 238 851). Taigi byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir 275 570,03 Eur žalos kreditoriams atsiradimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ši suma priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 26 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai, t. y. 3 042 Eur (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi priteisimo ieškovei nesprendžiamas.

Valstybė šioje byloje patyrė 11,12 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 84 proc. reikalavimų) iš atsakovo valstybei priteistina 9,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302618226, 275 570,03 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurus, 03 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos (275 570,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3 042 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt du eurus, 00 ct) žyminį mokestį ir 9,34 Eur (devynis eurus, 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660, kitoms bylinėjimosi išlaidoms – 5662. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.