Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1381-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
2S-1381-343/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07876-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Aksa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1381-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07876-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/00174, Nr. 0085/19/00173, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Aksa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vespila“ (toliau – pareiškėja, skolininkė) skundu dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/00173 ir Nr. 0085/19/00174 prašo panaikinti 2020m. balandžio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tenkinti skolininkės 2020 m. balandžio 8 d. prieštaravimus, kuriais buvo prašoma panaikinti 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 punktus bei skirti pakartotinę 2019 m. sausio 31 d. turto arešto akte Nr. 0085/19/00173, 0085/19/00174 nurodyto turto rinkos vertės ekspertizę.

2. Nurodė, jog 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu turtas buvo įkainotas netinkamai, o abejonės ir esminiai neaiškumai dėl tikrosios turto rinkos vertės nebuvo pašalinti. Teigia, jog 2020 m. balandžio 2 d. patvarkyme nustatyta turto vertė, net ir po pakartotinės ekspertizės atlikimo, yra daug mažesnė už realią tokio turto kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Pasak pareiškėjos, vertintojas turto vertę nuvertino net 72 procentais, nors turtas yra veikiantis ir tebenaudojamas pilnu pajėgumu AB „Aksa“ (toliau – suinteresuotas asmuo) veikloje. Turtas (maišyklės) turėjo būti vertinamas kartu su tiesiogiai su juo susijusia kita dalimi įrangos (dozatoriais, siurbliais ir pan.), be kurios maišyklės negali veikti ir būti naudojamos pagal savo paskirtį. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, jog ekspertizės akte yra nustatyta, kad maišyklių būklė yra gera. Ekspertizės akte maišyklėms buvo priskirtas būklės rodiklis „Tinkamas naudoti“. Ekspertizės akte niekur nenustatyta, kad maišyklėms reikia pakeisti svarbius mazgus ar kokias nors detales. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad jokių sąlygų ar aplinkybių, kurios turėtų įtakos maišyklių būklei, nenustatyta. Tokiu atveju vertintojas, surašydamas ekspertizės aktą, nepagrįstai maišyklėms pritaikė būklės rodiklį „Tinkamas naudoti“ ir atitinkamai nepagrįstai maišyklėms pritaikė 65-80 proc. nusidėvėjimą. Vertinant maišyklių nusidėvėjimą turėjo būti parinktas būklės rodiklis „Geras“, kuriam esant taikomas 20–35 proc. nusidėvėjimas.

3. Antstolis skundo netenkino ir persiuntė jį teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2020 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pavedė teismo ekspertui J. U. įvertinti 2 vnt. planetarines priešpriešinio srauto betono maišykles be jokių priedų, nes maišyklė yra atskiras vienetas, kuris yra gaminamas ir parduodamas, bei turi savo vertę. Nurodė, kad nors maišyklė ir yra jungiama su kitais mišinių gamybos įrengimais, tačiau visi įrengimai jungiami su statybine dalimi. Taigi, toks turtas gali būti vertinamas be kitų sudedamųjų dalių, nes potencialus pirkėjas gali sudedamąsias dalis komplektuoti savo nuožiūra. Teigia, jog, atlikdamas ekspertizę turto vertei nustatyti, teismo ekspertas atsako į antstolio užduotą klausimą laikantis ekspertizės įstatymo. Taip pat nurodo, jog betono maišyklių vertės ekspertizė atlikta išlaidų (kaštų) vertės tyrimų būdu, kurio esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai ir argumentuotai pagrindžiama maišyklių gaunama vertė. Atkreipia dėmesį, jog maišyklių gamybos metai yra 2007, t. y. jos eksploatacijoje jau 13 metų, todėl maišyklės yra naudotos ir turi nuvertėjimą. Kaip ekspertas nurodo, nuvertėjimo sumai apskaičiuoti taikomas gyvavimo amžiaus „būklės rodiklis“, o esant tokiam būklės rodiklio nustatymui nusidėvėjimas yra 65-80 proc.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Nustatė, kad, antstoliui paskyrus pirmąją turto vertinimo ekspertizę ir skolininkei nesutinkant su turto įkainojimu, buvo paskirta pakartotinė ekspertizė. Nagrinėjamu atveju skolininkė nesutinka ir su pakartotinės ekspertizės išvadomis, nurodydama, kad ekspertas nepagrįstai maišyklėms pritaikė 65–80 proc. nusidėvėjimą, kadangi jokių defektų nepastebėta. Pareiškėjos manymu, vertinant maišyklių nusidėvėjimą turėjo būti parinktas būklės rodiklis „Geras“, kuriam esant taikomas 20–35 proc. nusidėvėjimas. Teismas, įvertinęs įrenginių faktinį amžių, abiejų ekspertizių pateiktas išvadas dėl nusidėvėjimo, sprendė, kad 72 proc. nusidėvėjimas minėtiems įrenginiams pritaikytas pagrįstai, nepaisant to, kad nėra nustatyti kokie nors įrenginių defektai.

6. Atmetė pareiškėjos argumentus, kad maišyklės turėjo būti vertinamos kartu su jomis tiesiogiai susijusia kita įrangos dalimi (dozatoriais, siurbliais ir pan.), nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų aišku, kad maišyklių neįmanoma naudoti be šiuo metu prie jos prijungtų priedų įsigijus juos iš kitų tiekėjų.

7. Pažymėjo, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir kt., dėl to pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą.

8. Teismas pareiškėjos hipotetinio pobūdžio svarstymus, kad ekspertas neatsižvelgė į turto naudojimu sukuriamą vertę - gaunamas pajamas, kas, pareiškėjos teigimu, didina vertę, taip pat ekspertas nevertino, ar iš turto nuomos gaunamos pajamos nepadengia to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ir kitų to turto eksploatavimo išlaidų, laikė neįrodytais ir sprendė, kad tai nesudaro pagrindo skirti trečią ekspertizę. Pažymėjo, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Nurodė, kad skolininkas gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje įvirtinta teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

9. Konstatavo, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, juos atlikdamas nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai įkainojo turtą.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad maišyklėms pagrįstai pritaikytas 72 proc. nusidėvėjimas. Vien tai, kad turto amžius yra 12 metų, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, nereiškia, kad turtas yra nudėvėtas būtent tokiu lygmeniu, atitinkančiu būklės rodiklį „Tinkamas naudoti“ su 65-80 proc. nusidėvėjimu. Nagrinėjamu atveju ekspertas ekspertizės akte nei jokiame kitame dokumente neužfiksavo, kad esminės turto (maišyklių) dalys būtų nudėvėtos ar pakeistos. Atvirkščiai, akte užfiksuota, kad maišyklių būklė yra gera ir jokių sąlygų ar aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos vertinamo turto būklei, nėra nustatyta. Apeliantės teigimu, maišyklėms turėjo būti taikomas būklės rodiklis „Geras (G)“ su 20-35 proc. nusidėvėjimu. Nagrinėjamu atveju teismas jokiais byloje esančiais įrodymais nepaneigė pareiškėjos argumentų dėl netinkamo būklės rodiklio (nusidėvėjimo) pritaikymo maišyklėms, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

1.2. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog turto buhalterinė vertė gali visiškai skirtis nuo to paties turto realios rinkos vertės, t. y. buhalteriškai turtas gali būti laikomas nudėvėtu ir turėti 1 Eur vertę, tačiau realiai tokio turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė.

1.3. Pareiškėja aktyviai dalyvauja vykdymo procese. Ji yra suinteresuota turtą realizuoti tokia kaina, kuri visiškai padengtų įsiskolinimą išieškotojui ir vykdymo išlaidas antstoliui. Tuo tarpu išieškotojas realiai nėra suinteresuotas turto (maišyklių) realizavimu, nes pats siekia perimti maišykles ir už kuo žemesnę kainą.

1.4. Ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra nustatyta nepagrįstai maža, o teismas skundžiamojoje nutartyje rėmėsi jokiais įrodymais nepagrįstu turto nusidėvėjimo skaičiavimu.

1.5. Skundžiama nutartimi yra užkertamas kelias realiai teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi šiuo atveju į visą situaciją buvo pažiūrėta vien iš formaliosios bei teorinės (tikėtinumu paremtos) pusės. Teigia, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo.

11. Kauno apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 24 d. gauti pareiškėjos UAB „Vespila“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose taip pat reiškiamas prašymas prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – AB „Aksa“ vadovo M. P. 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą „Dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo“ bei Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinimuose nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas nepagrįstai nevertino aktualių faktinių aplinkybių, jog įrenginiai yra betono maišyklės, kurios kitaip nei, pavyzdžiui, automobilis, morališkai ir iš esmės technologiškai nesensta, dėl ko nepraranda savo vertės. Šiuo konkrečiu atveju ekspertas, atlikdamas įrenginių apžiūrą ir surašydamas ekspertizės aktą, nenustatė, kad maišyklėms reikėtų keisti kokius nors komponentus, taip pat nenustatyta, kad maišyklės būtų technologiškai pasenusios. Ekspertas ekspertizės akte patvirtino, kad tokio paties tipo (analogiškas) maišykles dar ir dabar galima įsigyti naujas, kas reiškia, jog vertintos maišyklės nėra morališkai ir technologiškai pasenusios. Teigia, jog įrenginių nusidėvėjimo vertinimas atliekamas vadovaujantis moksliškai patvirtintais standartais, kurie yra nurodyti mokslininko P. K. mokslinėje knygoje „Mašinų ir įrenginių nusidėvėjimas ir nuvertėjimas“. Vadovaujantis šiais moksliniais standartais, buvo atliktas maišyklių vertinimas, tačiau ekspertas, skaičiuodamas nusidėvėjimą, klaidingai pritaikė būklės rodiklį. Šiuo atveju teismas, nustatydamas 72 proc. maišyklių nusidėvėjimo laipsnį, nepagrįstai nesivadovavo moksliškai patvirtintais standartais, o pasirėmė vien tik maišyklių amžiumi, kuris savaime negali lemti 72 proc. nusidėvėjimo.

2.2. Teismas teigė, kad varžytynių dalyviai nustatys optimaliausią maišyklių kainą. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes maišyklės nėra nekilnojamasis turtas ir, atsižvelgiant į ekspertizės metu nustatytą kainą, jos nebus parduodamos varžytynėse. Teigia, jog maišyklės, kurių yra du vienetai, tiek ekspertizės akte buvo vertinamos kaip du atskiri daiktai, tiek ir antstolis patvarkyme yra nustatęs kiekvienos maišyklės vertę (po 28125Eur) ir pardavimo kainą (po 22 500 Eur) atskirai. Vadinasi, maišyklės bus pardavinėjamos ne varžytynių būdu, o per įmonę, kuri verčiasi turto prekyba ar perdirbimu.

2.3. Tai, kad išieškotojas turi suinteresuotumą įgyti valdymo/nuosavybės teisę į maišykles, patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai.

2.4. Vadovaujantis CPK 626 straipsniu, maišyklių realizavimas vykdymo procese šiuo metu yra negalimas ir vykdymo procesas vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/00173, 0085/19/00174 turėtų būti sustabdytas, nes maišyklės yra areštuotos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2739-262/2019.

12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Vykdomųjų bylų Nr. 0085/19/00174 ir Nr. 0085/19/00173 duomenimis nustatyta, kad antstolis R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00174 vykdo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 51 405,13 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo 51 038,13 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Vespila“ išieškotojos AB „Aksa“ naudai, o vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00173 vykdo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 5 264,70 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Vespila“ išieškotojos AB „Aksa“ naudai. 2019 m. rugpjūčio 9d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo UAB „Verslavita“ paskyrė atlikti ekspertizę UAB „Vespila“ priklausančio turto vertei nustatyti (vykdomoji byla Nr.0085/19/00174, t. 1, b. l. 128-127). 2019 m. gruodžio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo (vykdomoji byla Nr.0085/19/00174, t. 1, b. l. 144-143). Skolininkė, nesutikdama su kilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta planetarinių priešpriešinio srauto betono maišyklių verte, 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė prieštaravimus, kuriuos antstolis tenkino iš dalies. Patvarkyme nurodė, kad, įmokėjus iki nustatyto termino nurodytą sumą, bus paskirta pakartotinė ekspertizė UAB „Vespila“ priklausančioms 2 vnt. planetarinėms priešpriešinio srauto betono maišyklėms (vykdomoji byla Nr.0085/19/00174, t. 1, b. l. 284-283). 2020 m. sausio 14 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti, kurią paskyrė atlikti J. U. (vykdomoji byla Nr.0085/19/00174, t. 1, b. l. 316-315). Atlikus pakartotinę ekspertizę, antstolis 2020 m. balandžio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad planetarinės priešpriešinio srauto betono maišyklės (duomenys neskelbtini), Nr. 161108 vertė yra 28 125 Eur (nustatoma pradinė varžytynių kaina 22 500 Eur), planetarinės priešpriešinio srauto betono maišyklės (duomenys neskelbtini), Nr.161109 vertė yra 28 125 Eur (nustatoma pradinė varžytynių kaina 22 500 Eur) (vykdomoji byla Nr.0085/19/00174, t. 2, b. l.132-131). Pareiškėja, nesutikdama su turto vertės nustatymu, 2020 m. balandžio 8 d. antstoliui pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos areštuoto turto vertės (vykdomoji byla Nr.0085/19/00174, t. 2, b. l.172-171). 2020 m. balandžio 24 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę (vykdomoji byla Nr.0085/19/00174, t. 2, b. l. 176-175). Nesutikdama su antstolio veiksmais, pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. balandžio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tenkinti skolininkės 2020 m. balandžio 8 d. prieštaravimus. Taigi, iš bylos duomenų viseto matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00174 kilnojamojo turto – betono maišyklių vertė buvo nustatinėjama du kartus atliekant ekspertizes, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d. (dviejų betono maišyklių vertė nustatyta po 1674 Eur (pradinė varžytynių kaina 1339 Eur) ir 2020 m. balandžio 2 d. (dviejų betono maišyklių vertė nustatyta po 28 125 Eur (pradinė varžytinių kaina 22 500 Eur).

16. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja nurodė, kad 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu turtas buvo įkainotas netinkamai, o abejonės ir esminiai neaiškumai dėl tikrosios turto rinkos vertės nebuvo pašalinti. Teigia, jog 2020 m. balandžio 2 d. patvarkyme nustatyta turto vertė, net ir po pakartotinės ekspertizės atlikimo, yra daug mažesnė už realią tokio turto kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Ekspertas maišyklėms nepagrįstai pritaikė 65-80 proc. nusidėvėjimą, kadangi jokių defektų nepastebėta. Pareiškėjos įsitikinimu, vertinant maišyklių nusidėvėjimą, turėjo būti parinktas būklės rodiklis „Geras“, kuriam taikomas 20-35 proc. nusidėvėjimas. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, maišyklės turėjo būti vertinamos kartu su tiesiogiai su maišyklėmis susijusia kita dalimi įrangos (dozatoriais, siurbliais ir pan.).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Įvertinęs įrenginių faktinį amžių (12 metų), abiejų ekspertizių pateiktas išvadas dėl nusidėvėjimo, sprendė, kad 72 proc. nusidėvėjimas maišyklėms pritaikytas pagrįstai, nepaisant to, kad nėra nustatyti kokie nors įrenginių defektai. Teismas taip pat pažymėjo, jog duomenų, leidžiančių abejoti atliktos ekspertizės pagrįstumu, į bylą pareiškėja nepateikė. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus: 1) teismas nepagrįstai laikė, kad maišyklėms pagrįstai pritaikytas 72 proc. nusidėvėjimas, kadangi maišyklėms turėjo būti taikomas būklės rodiklis „Geras (G)“ su 20-35 proc. nusidėvėjimu; 2) teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog turto buhalterinė vertė gali visiškai skirtis nuo to paties turto realios rinkos vertės; 3) pareiškėja aktyviai dalyvauja vykdymo procese, ji yra suinteresuota turtą realizuoti tokia kaina, kuri visiškai padengtų įsiskolinimą išieškotojui ir vykdymo išlaidas antstoliui; 4) ekspertizės akte nurodyta turto vertė nustatyta nepagrįstai maža, o teismas skundžiamojoje nutartyje rėmėsi jokiais įrodymais nepagrįstu turto nusidėvėjimo skaičiavimu; 5) skundžiama nutartimi yra užkertamas kelias realiai teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi šiuo atveju į visą situaciją buvo pažiūrėta vien iš formaliosios bei teorinės (tikėtinumu paremtos) pusės.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai).

19. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių dėl tinkamo skolininko turto įkainojimo, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę) gali būti skundžiamas teismui. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teikė antstoliui prieštaravimus dėl nustatytos turto – maišyklių vertės, kadangi 2020 m. balandžio 2 d. patvarkyme nustatyta turto vertė, net ir po pakartotinės ekspertizės atlikimo, yra daug mažesnė už realią tokio turto kainą. Pareiškėjos teigimu, ekspertas nepagrįstai maišyklėms pritaikė 65-80 proc. nusidėvėjimą, nes jokių defektų nebuvo pastebėta. Vertinant maišyklių nusidėvėjimą, turėjo būti parinktas būklės rodiklis „Geras“, kuriam taikomas 20-35 proc. nusidėvėjimas.

21. Šiuo atveju ekspertizės skyrimo (neskyrimo) pagrindas yra skolininkės UAB „Vespila“ prieštaravimai dėl ekspertizės metu nustatytos kilnojamojo turto – maišylių vertės, kuri, pareiškėjos teigimu, buvo nustatyta nepagrįstai, nes vertintojas turto vertę nuvertino net 72 procentais, kas akivaizdžiai yra nepagrįsta. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjos prieštaravimų, kadangi nėra pagrindo skirti trečią ekspertizę. Pareiškėjos prašymu atlikta pakartotinė ekspertizė nustatė kilnojamojo turto - betono maišyklių vertę 28 125 Eur sumai (t. y. kiekviena betono maišyklė buvo įvertinta po 28 125 Eur). Pareiškėja, nesutikdama su nustatyta turto verte ir nurodydama, kad ji per maža ir neatitinka realios rinkos kainos, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nustatytos turto vertės nepagrįstumą. Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas teiginys, jog įrenginių nusidėvėjimo vertinimas atliekamas vadovaujantis moksliškai patvirtintais standartais, kurie yra nurodyti mokslininko P. K. mokslinėje knygoje „Mašinų ir įrenginių nusidėvėjimas ir nuvertėjimas“, tačiau ekspertas, skaičiuodamas betono maišyklių nusidėvėjimą, klaidingai pritaikė būklės rodiklį, taip pat nevertintinas kaip pagrįstas, nes minėto turto ekspertizę atlikęs J. U. yra kvalifikuotas kilnojamojo turto vertintojas, įrašytas į ekspertų sąrašą, kurio kvalifikacija ir kompetencija abejoti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilnojamojo turto - betono maišyklių vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 9-11 puslapiuose yra aiškiai ir argumentuotai pagrindžiama betono maišyklių gaunama vertė, apskaičiuotas jų nusidėvėjimo procentas, o tai, kad su tokiu nustatymu nesutinka pareiškėja nereiškia, kad apskaičiavimas ir įvertinimas atliktas netinkamai. Pažymėtina, kad skolininkė antstolio paskirto eksperto J. U., su kurio nustatyta turto verte nesutinka, nešalino.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas abiejų ekspertizių išvadas dėl nusidėvėjimo, įvertinęs faktinį betono maišyklių amžių, neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 72 proc. nusidėvėjimas betono maišyklėms pritaikytas pagrįstai, nepaisant to, kad nėra nustatyti kokie nors įrenginių defektai. Antstolis, vadovaudamasis pakartotinės ekspertizės išvadomis, neturėdamas abejonių dėl turto vertės, pagrįstai įkainojo turtą, teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Be to, pažymėtina, kad vykdomąjį dokumentą turi būti stengiamasi įvykdyti kuo greičiau ir ekonomiškiau, todėl šiuo atveju, esant atliktoms net dviem ekspertizėms, nesant objektyvių duomenų dėl ko atlikta pakartotinė ekspertizė yra netinkama, skirti trečią pakartotinę ar papildomą ekspertizę būtų neprotinga ir neekonomiška, kadangi vykdymo procesas negali tęstis iki begalybės. Pabrėžtina, jog skolininkė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nustatyta turto kaina yra per maža.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

25. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjos, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė