Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-9824-454/2016 pagal pareiškėjo antstolio V. Z. prašymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Kauno vandenys“ VMI prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas vykdymo procese skolininkas A. M. į naują skolininką –Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio V. Z. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006-06-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-7064-521 dėl 331,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. M. kreditorės UAB „Kauno vandenys“ naudai (Vykdomosios bylos b. l. 1). 2006-10-04 vykdomojoje byloje priimtas turto arešto aktas skolininko turtui išieškotojos reikalavimams tenkinti (vykdomosios bylos b. l. 12 – 13). Skolininko turto arešto aktas išviešintas turto areštų aktų registre (vykdomosios bylos b. l. 15 – 14). LR Gyventojų registro duomenimis skolininkas A. M. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomosios bylos b. l. 36). VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis 2014-11-27 palikimą priėmė Lietuvos Respublika (vykdomosios bylos b. l. 38 – 37).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio V. Z. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto 18-to notarų biuro 2009-12-31 išduotą vykdomąjį įrašą Nr.1-7565 dėl 320,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. M. kreditorės UAB „Kauno vandenys“ naudai (vykdomosios bylos b. l. 3).

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

LR CK 5.1 str. nustato, kad paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusio skolininko turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. .l. 38 – 37) CK 5.62 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas vykdymo procese skolininką A. M. naująja skolininke –Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai nesiaiškino, ar skolininkės kreditorė UAB „Kauno vandenys“ arba išieškojimą vykdantis antstolis laikėsi CK 5.63 straipsnio nuostatų dėl nustatyto termino pareikšti reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės sprendžiamam klausimui yra svarbios, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti patikrintos (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-823-390/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1739-241/2015; Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1011-264/2014).

Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas šalies pakeitimo vykdymo procese klausimą, netinkamai įvardijo teisių perėmėją. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai į skundžiamo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį vietoje tinkamos šalies – Lietuvos Respublikos įrašė tik apeliantę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti vykdymo procese skolininką A. M. į naują skolininką –Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Kai turtas valstybės nuosavybėn pereina paveldėjimo teise, atitinkama mokesčių inspekcija (pagal turto buvimo vietą) atstovauja valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo 5 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau vertina, kad šis netikslumas yra formalus ir galės būti patikslintas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar skolininko kreditorė UAB „Kauno vandenys“ arba išieškojimą vykdantis antstolis V. Z. laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, todėl būtina išsiaiškinti ar kreditorė UAB „Kauno vandenys“ yra pareiškusi reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei), ar pareiškusi ieškinį teismui dėl paveldimo turto, ar per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos būtų pareiškusi apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, kada išieškotojas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, ar antstolis po skolininko mirties ar išieškotoja per tris mėnesius informavo palikimo vietos atsiradimo notarą vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „ Kauno vandenys“ naudai. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nėra galimybės nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.