Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Ž. Č., V. Č. ir Ž. Č. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Ž. Č., V. Č., Ž. Č. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Suinteresuoti asmenys V. Č. ir Ž. Č. prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmeti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka, kurioje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldėjimo teisme. Išieškotojas ar antstolis CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka neinformavo palikėjo įpėdinių apie vykdomą išieškojimą, todėl materialinių subjektinių skolininko teisių ir pareigų perėmimas materialiojoje teisėje neįvyko.

2. Kreditoriai, praleidę trejų mėnesių terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius asmenis, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką, todėl antstolio pareiškimas turi būti atmestas.

3. CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, pagal CPK 596 straipsnį sprendžiant dėl skolininko pakeitimo, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Teismas šios pareigos neatliko.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kad tiesioginius išieškojimo veiksmus atlieka antstolis, kad nėra suėjęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trijų metų senaties terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, bei iš bylos medžiagos nėra aišku, ar nebuvo kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamų būdų pareikšti apie skolą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pradinis skolininkas pakeistas jo įpėdiniais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus (CPK 596 str.), bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 str.), aiškinimo ir taikymo. Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti pradinį skolininką jo įpėdiniais. Vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, teismas prašymą tenkino. Apeliantų teigimu, teismas nesivadovavo CK 5.63 straipsniu, nenustatė, ar antstolis laikėsi šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų, todėl jo prašymas turėtų būti atmestas.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). CPK 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Taigi skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio S. R. kontoroje buvo vykdomas priverstinis 2 114,08 Eur skolos išieškojimas iš skolininko K. Č. valstybei pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-121-544/2006. Skolininkas mirė 2014 m. spalio 20 d., jo palikimą priėmė įpėdiniai V. Č., Ž. Č. ir Ž. Č.. Teismas, tenkindamas antstolio prašymą, nesivadovavo CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, nenustatė, ar įpėdiniai buvo informuoti apie kreditoriaus reikalavimus, ar kreditorius laikėsi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos ir terminų. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atliko procesinių teisių pakeitimą nenustatęs ar yra tam materialinis teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus negalima įvertinti pareiškėjo prašymo pagrįstumo bei nėra galimybės jį tenkinti ar atmesti, t. y. negalima bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.