- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-1011-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5901-454/2014 pagal pareiškėjos antstolės A. A. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolės A. A. kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-10 vykdomasis raštas Nr. 2-8381-454/2011 dėl 871,80 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. B. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ („Snoro lizingas“) naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/11/01981. Kadangi skolininkė G. B. 2012-02-24 mirė, antstolė 2014-02-12 pateikė teismui prašymą pakeisti skolininkę G. B. vykdomojoje byloje palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/01981 pakeisti vykdymo procese skolininkę G. B. į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Teismas iš LR Gyventojų registro duomenų bazės nustatė, kad skolininkė 2012-02-24 mirė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad 2014-01-14 LR valstybė priėmė mirusios G. B. turtą (palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2014-01-14). Teismas nurodė, kad kadangi mirus skolininkei, jos turtą paveldėjo LR valstybė, tai vykdymo procese skolininkė G. B. keistina į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie LR FM.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atskiruoju skundu (b. l. 13) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės A. A. prašymą atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. G. B. mirė 2012 m. vasario 24 d. Jonavos rajono 2-asis notaro biuras 2014 m. sausio 21 d. išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybei suteikiama teisė tvarkyti paveldėjimo reikalus po G. B. mirties, gauti reikiamus dokumentus, reikalingus pateikti paveldėjimo teisės liudijimo gavimui. Tuo pagrindu VĮ Registrų centras 2014 m. sausio 29 d. įregistravo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), G. B. vardu, bet neįregistravo nuosavybės teisių, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. CK 5.63 str. 1 d. numatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo palikėjos G. B. mirties, t.y. nuo 2012-02-24 ir baigiasi 2012-05-24. Tuo tarpu antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo bei Kauno apylinkės teismo nutartis gauta 2014 m. vasario 19 d., t.y. kreditorinis reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, neprašoma termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pratęsimo. Be to, po skolininkės mirties vykdanti išieškojimą antstolė A. A. neinformavo palikimo vietos atsiradimo notarą ar VMI prie FM apie vykdomus išieškojimus, neteikė teismui prašymo atnaujinti terminą kreditorinio reikalavimo pateikimui. Turtas, priklausęs skolininkei nebuvo areštuotas. Taigi, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre nebuvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai - nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas per trijų mėnesių laikotarpį ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.
Atsiliepimas
Pareiškėja antstolė A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 25) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-13 nutartį palikti nepakeistą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei (CK 5.62 str.) CK 5.63 str. normos informacinė funkcija nėra reikšminga - valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 28-29) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nuo 2013 m. apeliantę atstovaujantys darbuotojai naudojasi antstolių informacine baze, kurioje oficialiai skelbiami visi duomenys apie palikėjų, kurių turtą apeliantė ketina paveldėti, atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Todėl akivaizdu, jog apeliantė tikrai žinojo, jog palikėjos G. B. atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos šešios vykdomosios bylos. Taigi negalima laikyti, jog suinteresuotas asmuo ar jo atstovas (antstolė A. A.) nesilaikė CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintos pareigos, kadangi apeliantė turėjo visą informaciją apie po palikėjos mirties likusias prievoles, tiesiog ją, teikdama atskirąjį skundą, nuslėpė nuo teismo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 str. 2 d.). Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012). CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-18/2014).
Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0036/11/01981 medžiagos matyti, kad antstolei A. A. 2011-07-04 buvo pateiktas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-10 vykdomasis raštas Nr. 2-8381-454/2011 dėl 871,80 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. B. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ („Snoro lizingas“) naudai. Antstolei 2013-11-17 patikrinus informaciją apie skolininkę G. B., buvo nustatyta, jog G. B. 2012-02-24 mirė. Iš Testamentų registro išrašo buvo nustatyta, kad G. B. palikimą 2014-01-14 priėmė Lietuvos Respublika. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas vykdymo procese skolininkę G. B. į naują skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai nesiaiškino, ar skolininkės kreditorius UAB „Mokilizingas“ arba išieškojimą vykdanti antstolė laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, taigi teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleista bylos esmė. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.