- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-246-875/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14532-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, pasirašytą advokato Daliaus Vaičiulio, dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. P. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir visiško sudėjimo būdu – su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 35 MGL (1 750 Eur) dydžio bauda, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 35 MGL (1 750 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir paskirti šie įpareigojimai:
– per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
– per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
– per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. P. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir būdu įgijęs svetimą, G. P. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai jį gabeno ir laikė su savimi iki 2022 m. balandžio 24 d., apie 19.38 val., kol 2022 m. balandžio 24 d., apie 19.38 val. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį dokumentą panaudojo – pateikė automobilį sustabdžiusiems policijos pareigūnams.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: 1) nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, pripažinti mažareikšme; 2) netenkinus šio prašymo, paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą arba areštą, jo vykdymą atidedant; 3) panaikinti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2.1. Nurodo, kad skirdamas bausmę teismas nepakankamai atsižvelgė į nustatytos veikos pavojingumą, dėl ko skyrė per griežtą ir teisingumo bei proporcingumo principų neatitinkančią bausmę, kai veika iš esmės atitinka mažareikšmiškumo kriterijus. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas jam buvo pakeistas – iš kaltinimo pašalinta aplinkybė neteisėtai įgijus svetimą dokumentą, o tik neteisėtai jį gabenus, laikius ir panaudojus, tačiau, anot apelianto, buvo nepakankamai įvertintos visos nusikalstamos veikos aplinkybės, kaip antai, itin didelė tikimybė, jog minėtas dokumentas buvo paliktas transporto priemonėje, nes ši naudota taksi veiklai ir ją valdė G. P., o pareigūnams jis dokumentą pateikė šoko ištiktas, spontaniškai. Apelianto vertinimu, dokumento pateikimas per klaidą, spontaniškai, negali būti prilyginamas tyčiniam veiksmui – tokiam, kaip spaudo, griežtos atskaitomybės blanko laikymas ar panaudojimas be teisinio pagrindo. Teigia negalėjęs įvertinti, kokių veiksmų privalėjo imtis radęs buvusio taksi vairuotojo pažymėjimą, kaip tik tikėtis, jog dokumentas savininkui bus grąžintas, dėl ko nematė skubaus poreikio jį pristatyti į policijos įtaigą.
2.2. Apeliantas pažymi, kad ir jo sveikatos būklė – psichinė sveikata taip pat galėjo lemti mažesnį daromos veikos pavojingumą ar mažesnį situacijos kritinį vertinimą, dėl jam nustatytų depresinių sutrikimų ir kitų dvasinių išgyvenimų.
2.3. Įvertinęs nurodytas aplinkybes – kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes ir mažesnį veikos pavojingumo suvokimą dėl kaltinamojo sveikatos būklės, kaip teigiama, teismas turėjo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį. Apygardos teismui nepripažinus šios veikos mažareikšme, anot apelianto, vis tik yra sąlygos jam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
2.4. Savo prašymą panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo apeliantas grindžia tuo, jog vykdo veiklą, susijusią su nuolatiniu veiklos organizavimu ne vien savo gyvenamojoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) veikla susijusi su lėktuvų dalių tiekimu ir transportavimu iš užsienio, dėl ko itin svarbus mobilumas ir galimybė vykti tiek į kitus Lietuvos miestus, tiek ir užsienio šalis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis ir jo gynėjas skundu neginčija nuteistojo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, tačiau mano, kad nuteistojo veika atitinka mažareikšmės veikos požymius, bei nesutinka su nuteistajam paskirta bausme – jos rūšimi bei dydžiu ir prašo ją sušvelninti, o taip pat panaikinti vieną iš teismo jam skirtų įpareigojimų.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo A. P. veiksmus pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, bei paskirdamas nuteistajam šio straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo nustatęs įpareigojimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo
7. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Todėl pagal šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių veiksmų, iš jų ir neteisėtą fizinio asmens dokumento gabenimą, laikymą ar panaudojimą. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisinio pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014).
8. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. P. neteisėtai su savimi laikė ir gabeno kitam fiziniam asmeniui išduotą dokumentą – G. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, žinodamas teisėtą tokio dokumento išdavimo tvarką ir tokį dokumentą turinčią teisę išduoti instituciją, suprato, jog elgiasi neteisėtai ir norėjo taip elgtis. Nors nuteistasis neginčija savo kaltės padaręs minėtą nusikaltimą, tačiau prašo padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir tuo pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Savo prašymą grindžia tuo, kad jo padaryta nusikalstama veika savo rūšiniu pavojingumu gerokai skiriasi nuo juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko laikymo ar panaudojimo, be to, dokumentų pateikimas per klaidą ir spontaniškai negali būti prilyginamas tyčiniam veiksmui.
9. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021). Pabrėžtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
10. A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir veikos kvalifikavimui neturi įtakos, ar svetimo vairuotojo pažymėjimo laikymas, gabenimas ir panaudojimas sukėlė kokių nors pasekmių, nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Nors padariniai nėra būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šio nusikaltimo, kurio sudėtis formalioji, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek tokia veika yra pavojinga, t. y. ar tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nagrinėjamu atveju A. P. laikė, gabeno ir panaudojo ne bet kokį, o juridinę reikšmę turintį asmens dokumentą, suteikiantį specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones, kuriuo jis disponavo netrumpą laikotarpį – apie savaitę, laikė kartu su savimi ir, nors nurodė bandęs ieškoti dokumento savininko kontaktų dokumentui gražinti, tačiau nesiėmė jokių priemonių grąžinti dokumentą jį išdavusiai institucijai ar policijai. Tokiais nuteistojo veiksmais aiškiai buvo kėsinamasi į BK 302 straipsnio 1 dalyje valstybės saugomas vertybes – institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Be to, nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad nuteistasis šį dokumentą pareigūnams pateikė per klaidą, spontaniškai, tačiau tiek paties nuteistojo parodymai teisme (3 t., b. l. 15), tiek ir liudytojo E. V. parodymai (1 t., b. l. 73–76) ir kiti rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. P. suprato, jog svetimą vairuotojo pažymėjimą su savimi laiko ir gabena neturėdamas teisinio pagrindo, bet ir panaudojo pateikdamas dokumentą jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams būtent siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, nes tokia teisė jam buvo atimta. Šios aplinkybės ir nuteistojo sau palankia prasme koreguojami parodymai ne tik patvirtina nuteistojo tiesioginę tyčią darant šią nusikalstamą veiką, tačiau ir niekaip nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. O kaltinamojo psichinė sveikata, kai asmeniui periodiškai diagnozuojamas sunkios depresijos epizodas, pastarąjį kartą – 2021 m. sausio 4 d. (3 t., b .l. 199), kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, netrukdo asmeniui suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tokie nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai BK 37 straipsnio prasme, todėl atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nėra pagrindo.
Dėl A. P. paskirtos bausmės
11. Nuteistasis A. P. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti – pakeisti bauda arba areštu, jo vykdymą atidedant. Šį prašymą grindžia tuo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjęs, todėl nebuvo kliūčių tokią bausmės rūšį taikyti ir skundžiamu nuosprendžiu, o ir skirtinos arešto bausmės trukmė įstatyme numatyta gerokai trumpesnė, nei laisvės atėmimas, tuo tarpu teismas dėl švelnesnės bausmės skyrimo jam galimybės nepasisakė.
12. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
13. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
14. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
15. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad: veikdamas tiesiogine tyčia jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika baigta; nusikalto būdamas teistas 7 kartus, šią nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumui neišnykus; ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už grubius administracinius nusižengimus; šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos pirmininko charakterizuojamas teigiamai; į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Įvertinęs visas šias skiriamai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti A. P., kaip recidyvistui, nepadariusiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, nusikaltusiam per bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskyrus būtent laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada ir jai pritaria.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys – nagrinėjamu atveju A. P. teisiamas aštuntą kartą, įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis daro nuo 1994 metų, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), už kuriuos jam skirtos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (viešieji darbai) nepakoregavo jo elgesio teigiama linkme, tiek ir griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų, savo nusikalstamo gyvenimo būdo jis nekeičia, ir nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė teistumui neišnykus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nustačius įpareigojimus, ir 35 MGL (1750 Eur) bauda), teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Ir nors ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą jis yra sumokėjęs, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia nei kaltinamojo, nei jo padarytos veikos pavojingumo. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam A. P. už nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis už padarytą nusikaltimą, kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta. Ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas motyvavo savo sprendimą neskirti kaltinamajam švelnesnės bausmės, nurodęs, kad baudos bausmės skyrimas akivaizdžiai neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties ir prieštarautų teisingumo principui, kas pasakytina ir apie arešto bausmės kaltinamajam skyrimą. Nei paskirdamas laisvės atėmimo bausmę už kaltinamojo padarytą nusikaltimą ir jos vykdymą atidėdamas, nei bendrindamas ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pirmosios instancijos teismas BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė. Dėl kaltinamajam paskirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurį prašoma panaikinti, pažymėtina, kad bausmės vykdymo metu Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui <...> arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnis). Šiuo atveju tokių sąlygų nenustatyta, o vien darbo pobūdis, kuomet iškyla būtinybė išvykti už gyvenamosios vietos ribų nesudaro pagrindo tokio įpareigojimo kaltinamajam iš viso neskirti, juolab, kad būtinybė išvykti yra gavus probuotojo leidimą. Kaip jau minėta, vis tik nustačius, kad probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti tokios sąlygos, įstatymu nustatyta galimybė probacijos metu probuotojui (Probacijos tarnybai) kreiptis į teismą teikimu dėl probacijos sąlygų pakeitimo.
17. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei adekvačią bausmę, kurios švelninti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.