Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Č. S. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2016 pagal ieškovės Č. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei Č. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Č. S. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo A. S. santuoką dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą (3 t., b. l. 140–144). Atsakovas A. S. teismui pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės Č. S. kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą (4 t., b. l. 95–105).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškovės Č. S. apeliacinio skundo.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, jog dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas, nes jis buvo neištikimas ieškovei, smurtavo prieš ją, nebuvo lojalus šeimai. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl fizinio smurto nebuvo nustatytos, nes ieškovė nesikreipė į policiją, o tai, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei iki šeimos iširimo, nebuvo įrodyta.Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1985 m. rugpjūčio 31 d. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų santykiai pašlijo 2010 m., o nuo 2012 m. šalys kartu nebegyvena, todėl teismas padarė išvadą, kad faktiškai šalių santuoka iširo 2012 m. Ieškovė į bylą pateikė 2012 m. spalio 1 d. specialisto išvadą, kurioje, išklausęs ieškovės paaškinimus, jog tarp šalių 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 24 d. buvo kilęs konfliktas, įvyko susistumdymas, nustatė, kad ieškovei Č. S. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 7). Pažymėtina, kad byloje duomenų apie tai, kad dėl kilusio konflikto ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nėra. Atsakovas neigia tomis dienomis konfliktavęs su ieškove. Apeliantė atsakovo kaltę įrodinėja Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvada, kuri patvirtina, kad atsakovas ieškovės ir dukros atžvilgiu elgėsi nelojaliai, neįsileido jų į namus. Iš byloje esančios Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvados (t. 2, b. l. 149–151) matyti, kad 2012 m. gruodžio 18 d. ieškovė kreipėsi į Jurbarko policijos komisariatą, nes atsakovas A. S. neįsileido jos ir dukters L. S. į namus (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai atvykę į vietą nustatė, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja jau seniai, abu sutuoktiniai teigė, kad vyksta skyrybų ir turto dalybų procesas, kad Č. S. tuo metu jau gyveno atskirai bute, (duomenys neskelbtini), ir nesutikus A. S. įsileisti sutuoktinės į namus, policijos pareigūnai savo automobiliu pasiūlė ją su dukra nuvežti iki jos buto. Teismo vertinimu, šis įrodymas patvirtina, kad šalys seniai konfliktuoja ir jau minimo konflikto metu gyveno atskirai. Tačiau byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog būtent dėl atsakovo kaltų veiksmų, smurto prieš ieškovę iširo santuoka. Teismo vertinimu, minėta tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina atsakovo nurodytus argumentus, kad pati ieškovė inicijavo konfliktus, nesiekė būti lojali šeimai. Kitų įrodymų apie atsakovo smurtavimą prieš ieškovę byloje nėra. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad šalys nuolat konfliktuoja, nesutaria dėl turto pasidalijimo. Tai patvirtina aplinkybė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ne vieną kartą teikė teismui patikslintus procesinius dokumentus, kuriuose nurodė skirtingus turto padalijimo būdus. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieškovė šmeižia atsakovą dėl neištikimybės, nes jis elgėsi priešingai, siekė išsaugoti šeimą, rūpinosi šeimos gerove, o ieškovė pusę santuokos laiko nedirbo, o pastaruosius trejus metus ignoravo bendrus namų ūkio darbus, negamino valgyti. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių atsakovo neištikimybę patvirtinančių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, todėl šie apeliantės argumentai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sutinka su teismo išvada, kad sutuoktiniai, nebepajėgė laikytis abipusio lojalumo ir pagarbos vienas kitam principų, abipusio pasitikėjimo pagrindu spręsti iškilusių problemų, vienas kitam pastoviai priekaištaudavo, o kai sutuoktiniai nebendrauja tarpusavyje tiesiogiai, nesidalija informacija, negerbia vienas kito, nepasitiki vienas kitu, santuoka išyra, dėl to teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir pagrįstai pripažino, kad šeima galutinai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsakovui priteisė negyvenamąją patalpą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), nes ieškovė taip pageidauja vykdyti veiklą šiose patalpose ir neatsisako padengti įsiskolinimų kreditoriui UAB „Jurbarko komunalininkas“.Pirmosios instancijos teismas priteisdamas šią patalpą atsakovui, pagrįstai nurodė, kad nors abi šalys prašo priteisti jiems šią patalpą, kuri yra miesto centre ir pritaikyta komercinei veiklai, tačiau tos patalpos įrengimu, naudojimu rūpinasi vienas atsakovas. Be to, jis planuoja panaudoti patalpą savo verslui bei moka prievoles kreditoriui UAB Jurbarko komunalininkas“, kuriam skola yra 9560,29 Eur. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.Nustatyta, kad 1998 m. spalio 20 d. atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 107). Teismo nutartimi buvo paskirta šio buto ekspertizė. Ekspertas išvadoje aprašydamas butą nurodė, kad negyvenamos patalpos yra pirmame dviejų aukštų pastate su sandėliuku rūsyje, kurių bendras plotas 44,17 kv. m. Patalpas sudaro prekybos salė, buitinė patalpa, tualetas, dušo patalpa, patalpa turi du atskirus įėjimus, suremontuotos, bendra būklė gera. Patalpos išnuomotos ir jose veikia kirpykla. Taigi, nustatyta, kad ginčo negyvenamoji patalpa yra pritaikyta komercinei veiklai ir ji yra išnuomota tretiesiems asmenims, kurie tose patalpose vykdo veiklą (t. 2, b. l. 401–45; 147–148). Nuomos sutartis su trečiaisiais asmeninis sudarė atsakovas A. S.. Tai patvirtina teismo išvadą, kad minėta komercinės paskirties patalpa labiau rūpinasi atsakovas, taip pat labiau tikėtina, kad ši patalpa jam yra reikalingesnė, nes jis pats jau daug metų dirba su verslo liudijimu – remontuoja elektrinę buitinę techniką (t. 2, b. l. 15–21, 125). Apeliantė nurodo, kad planuoja tose pačiose patalpose taip pat vykdyti komercinę veiklą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra įgijusi kosmetologės kvalifikaciją, bet nėra įrodymų, jog ji realiai pagal įgytą kvalifikaciją būtų dirbusi. Tuo tarpu atsakovas realiai vykdo veiklą ir, kaip pati apeliantė nurodo, šia veikla užsiima 23 metus. Taip pat pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. UAB „Jurbarko komunalininkas“ su namo patalpų savininkais, tame tarpe su atsakovu A. S., sudarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. EIBA-2015-5039-13 dėl namo modernizavimo, pagal kurią namas buvo renovuotas, o atsakovas pagal sutartį vykdo prievolę kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai minėtą ginčo turtą – negyvenamą patalpą paskyrė atsakovui, nes jokių svarių argumentų, patvirtinančių apeliantės ketinimą šiose patalpose vystyti veiklą, byloje nėra. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra labiau susijęs su minėta negyvenamąja patalpa. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria namų valda (duomenys neskelbtini), šalims padalinta lygiomis dalimis, nes tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai.Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 str.), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 str.), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad namų valdą sudaro 0,06117 ha ploto žemės sklypas, dviejų aukštų gyvenamasis namas, garažas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai (duomenys neskelbtini). Iki 2012 m. ši namų valda buvo šeimos gyvenamoji vieta. Gyvenamasis namas statytas 1972 metais, bendras plotas 171,28 kv. m, šildymas iš vietinės katilinės. Pastato rūsyje (plotas – 24,48 kv. m) yra trys patalpos, viena iš jų katilinė. Pastato pirmame aukšte (plotas – 81,35 kv. m) yra devynios patalpos, iš jų 7,37 kv. m priestatas, 17,59 kv. m ploto garažas, du kambariai, virtuvė, sanmazgas ir pagalbinės patalpos. Pastato antrame aukšte (plotas – 72,20 kv. m) yra 6 patalpos, iš kurių keturi kambariai. Pastatas buvo rekonstruotas ir jo plotas padidintas iki 178,03 kv. m, tačiau po rekonstrukcijos neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atskirai žemės sklype stovi 34 kv. m ploto garažas, 17,72 kv. m ploto ūkio pastatas, šulinys, kiemo aikštelė, stoginė. Teismo nutartimi paskirtą ekspertizę atliko ekspertas V. Š., kuris ekspertizės akte Nr. R-14-01 nurodė, kad viso nekilnojamojo objekto vertė 2014 m. kovo 24 d. buvo 201 000 Lt (58 213,62 Eur). Ekspertizės akte pastebėta, kad gauti pajamų iš tokio turto praktiškai neįmanoma. Išnuomoti tokią namų valdą ar jos dalį Jurbarko miete būtų sudėtinga. Tai reiškia, kad ši namų valda yra mažiausiai paklausi iš viso šalių turimo turto. Apeliantė prašo visą namų valdą priteisti atsakovui, o jai pusę šio turto vertės. Padalindamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys 1991 m. balandžio 17 d. pirmiausia įsigijo minėtos namų valdos antrąjį aukštą, o 1993 m. gruodžio 16 d. kitą namo dalį (t. 4, b. l. 112–115). Ši aplinkybė patvirtina atsakovo argumentus, kad namas iki įsigijimo buvo naudojamas dviejų bendraturčių atskirai, todėl šalims nutraukus santuoką ir padalijus namų valdą po ½ dalį, ta pati namų valda taip pat galėtų būti racionaliai netrukdomai naudojama pagal savo tikslinę paskirtą. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad namų valdą negalima šalims padalinti po lygiai dėl konfliktinių tarpusavio santykių, šiuo atveju negali būti pagrindas keisti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę aptarė, tačiau atkreipė dėmesį į kitą aplinkybę, jog namų valdos priteisimas vienai iš šalių smarkiai iškreiptų turto dalių lygybės balansą, o įvertinęs, kad nei viena šalis nėra pasirengusi sumokėti kitai šaliai kompensacijos už turtą, teismas pagrįstai sprendė, kad namų valda tarp šalių dalintina natūra, priteisiant ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį.Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteistas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškovė šiuo automobiliu nesinaudoja, jis yra atsakovo žinioje, jis rūpinasi automobiliu ir juo naudojasi.Teismas sprendime nurodė, kad siekiant nepažeisti lygių dalių principo ieškovei priteistinas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1150,00 eurų vertės, nes byloje yra duomenų, kad ji naudojosi tuo automobiliu.Atsakovas nurodo, kad ieškovė neteisingai nurodo, jog automobiliu „Ford“ naudojasi atsakovas, nes ji pati teismo posėdžio metu pripažino, kad vairuodama minėtą transporto priemonę 2011 m. rudenį pateko į eismo įvykį. Taip pat atsakovas nurodo, kad 2013 m. vasario 17 d. ieškovė tuo pačiu automobiliu slapta bandė išsivežti iš namų daiktus, dėl to atsakovas iškvietė policiją. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. registruotas ieškovės vardu, ji taip pat yra nurodyta kaip transporto priemonės valdytoja. Jurbarko rajono PK VPS 2013 m. spalio 4 d. rašte Nr. 64-98-S-5545 nurodyta, kad 2013 m. vasario 17 d. 17.48 val. užregistruotas A. S. pranešimas, kad žmona nori išgabenti jam priklausančius daiktus, dėl to prašė policijos pagalbos. Tą pačią dieną atsakovas fotonuotraukose užfiksavo geltoname automobilyje sudėtus daiktus. Nors iš fotonuotraukų nematyti automobilio valstybinių numerių, tačiau automobilis pagal VĮ „Regitra“ duomenis yra būtent geltonos spalvos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą patikėti atsakovo argumentais, kad minėtu ginčo automobiliu naudojosi ir naudojasi būtent ieškovė. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės vardu registruotas automobilis paskirtas ieškovei dar ir dėl to, kad nebūtų pažeistas lygių dalių principas (CK 3.117 str.). Apeliantės argumentai, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, neatsakyta į svarbius klausimus, atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, išanalizavo šalių nuolat besikeičiančius reikalavimus, pasisakė dėl kiekvieno reikalavimo, dėl to naikinti teismo sprendimą ir grąžinti nagrinėti iš naujo nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis ieškovės Č. S. apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl atsakovo A. S. apeliacinio skundo.

Atsakovas iš esmės nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir garažu nustatymo. Atsakovo nuomone, tikslingiausia naudojimosi tvarką buvo nustatyti pagal jo pateiktą projektą, kuriame nurodytam naudotojui „A“ priskirtas raudona spalva pažymėtas patalpas paskirti ieškovei, „B“ pažymėtas mėlyna spalva patalpas paskirti atsakovui, o geltona spalva pažymėtos patalpos lieka bendram naudojimui.Teismas atsakovo pasiūlytą žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarką vertino kritiškai ir namų valdos naudojimosi tvarką nustatė savo nuožiūra. Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai gyvenamą namą (butą), privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką. Jei nuo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo priklauso, ar bus efektyviai užtikrintos buvusių sutuoktinių teisės, naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu tvarkos nustatymo klausimas turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Optimaliai padalijant turtą ir nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką būtų užkirstas kelias naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).Pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi namų valda tvarką nesivadovavo atsakovo pateiktu projektu ir tvarką nustatė vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Nors ieškovė nesutiko su jai priteista ½ dalimi namų valdos, tačiau apeliacinės instancijos teismas prieš tai nurodė, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista. Esant tokiai procesinei situacijai ir priteisus ieškovei ½ dalį namų valdos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovei turėtų būti suteikta galimybė pateikti teismui savo naudojimosi tvarkos namų valda nustatymo projektą, nes iš procesinių dokumentų matyti, jog ji su atsakovo pateiktu teismui projektu nesutiko. Ieškovės projekto byloje nėra. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais, kad teismo iniciatyva nustatyta naudojimosi namų valda tvarka ne visiškai atitinka šalių interesus, nėra įvertinti ieškovės interesai, dėl to tarp šalių gali kilti konfliktai dėl naudojimosi namų valda. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje teismas priėmė sprendimą neįvertinęs visų aplinkybių, nesuteikęs galimybės ieškovei pateikti savo naudojimosi namu projekto, dėl to galėjo būti neatskleista bylos dalies esmė, o pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi tvarka namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), panaikinama ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl teismo nustatytos namų valdos turto vertės 58 213,62 Eur. Pirmosios instancijos teismas namų valdos vertę nurodė pagal eksperto išvadą. Apeliantas kritikuoja eksperto atliktą ekspertizę ir padarytą išvadą dėl namų valdos vertės.Sudarant dalijamo turto balansą, turi būti nustatoma ir dalijamo turto vertė. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų nepaneigia net ir ta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, namų valdos vertės nustatymas santuokos pabaigoje šioje byloje nėra reikšmingas, nes kolegija nutartyje padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai namų valdą padalijo šalims po ½ idealiąją dalį, o tai reiškia, kad namų valdos vertė šiuo atveju teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas ginčydamas namų valdos vertę, jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią nekilnojamojo objekto vertę nepateikė. Be to, apeliantas nenurodė, kokią įtaką namų valdos vertės nustatymas gali turėti nagrinėjamam ginčui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismas vadovavosi 2014 m. eksperto nustatyta namų valdos verte, tačiau ši aplinkybė nepaneigia apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl to minėti apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovės atsakovui nepriteisė 3124,28 Eur dydžio piniginės kompensacijos. Apeliantas nurodo, kad šalims negyvenant kartu, jis vienas išlaikė bendrą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad atsakovui kompensacija dėl išlaidų, kurias jis patyrė per laikotarpį nuo 2013 metų išlaikant tą turtą, kuriuo naudojosi, nepriteistina, nes ieškovė taip pat patyrė išlaidas, išlaikydama kitą bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą – butą. Be to, atsakovas gavo pajamas nuomodamas negyvenamas pajamas, žemės sklypą ir tomis pajamomis naudojosi asmeniškai. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl 3124,28 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimo atmeta kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 str.), išskyrus sprendimo dalį dėl naudojimosi namų valda tvarkos nustatymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės Č. S. apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi tvarka namų valda (duomenys neskelbtini), naikintina ir šioje dalyje byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovei Č. S. 1400 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t. 5, b. l. 32). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, iš ieškovės valstybei priteistina 1400 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 84 str., 96 str.).Teisėjų kolegijai nusprendus dalį skundžiamo sprendimo panaikinti ir toje dalyje grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos nepaskirstomos, nes jos turės būti paskirstytos bylą pabaigus nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka namų valda (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šioje dalyje byla grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų 00 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.