Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-52-544/2014

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. P. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-707-233/2013 pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams J. P., S. P. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartis, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, todėl, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvai nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas „Swedbank“, AB laidavimo sutarčių pagrindu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 56 444,63 Lt skolą, 5 % dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-4). Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad ieškovas ir J. P. transporto įmonė (pertvarkyta į UAB „J.P. Transportas") 2008-05-26 pasirašė overdrafto sutartį Nr.08-052411-OJ, kurios sąlygos buvo keistos/papildytos vėlesniu 2009-05-26 susitarimu Nr.08-052411-0J-1 dėl 2008-05-26 overdrafto sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 70 000 Lt kreditas (1 t., b. l. 5-15, 32-34). Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas: S. P. laidavimu pagal 2008-05-26 ir 2009-05-26 laidavimo sutartis; J. P. laidavimu pagal 2009-05-26 laidavimo sutartį; kredito gavėjo visų esamų ir būsimų lėšų įkeitimu kredito gavėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank", AB, pagal 2008-05-27 įkeitimo sutartį 1 t., b. l. 16-23). Šalys susitarė, jog kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius prievolių, laiduotoja ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidarūs skolininkai, o laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo (laidavimo sutarties 1-3, 10.1 punktai). Analogiškus įsipareigojimus kreditoriui dėl kredito gavėjo prievolių pagal 2008-05-26 kredito sutartį prisiėmė kaip laiduotojai atsakovai J. P. ir S. P. ir 2009-05-26 laidavimo sutarčių 2-3, 9.1 punktais. Panevėžio apygardos teismas 2010-03-15 nutartimi UAB „J.P. Transportas" iškėlė bankroto bylą, o 2010-06-17 nutartimi patvirtino ieškovo 56 444,63 Lt kreditorinį reikalavimą (1 t., b. l. 24-27). UAB „J.P. Transportas" bankroto administratorius, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams, vadovaudamasis CK 2.104 str., pareiškė reikalavimą atsakovams kaip subsidiariems skolininkams priteisti 318 318,80 Lt įmonės nepamokėtų skolų sumą, kurią sudarė ir pagal overdrafto sutartį suteiktas ir negrąžintas kreditas 56 444,63 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2011-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-981-227/2011 iš dalies patenkino minėtą ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovų ieškovo naudai 255 660,83 Lt skolą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2013-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-314/2013 patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (1 t., b. l. 73-97). Įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo 2013-06-17 sprendime dėl įmonės veiklos pabaigos civilinėje byloje Nr. B2-82-280/2013 dėl UAB „J.P. Transportas“ bankroto konstatuota, kad bankroto proceso metu gautos lėšos, tame tarpe – ir gautos iš bendrovės vadovo (akcininko) ir jo sutuoktinės, paskirstytos LR ĮBĮ nustatyta tvarka, apmokėtos administravimo išlaidos ir pilnai patenkinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai, nepatenkinta kreditorių reikalavimų dalis – 980 686,01 Lt, tame tarpe – ir kreditoriaus “Swedbank”, AB 56 444,63 Lt kreditorinis reikalavimas (1 t., b. l. 105, 106).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad ši byla yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir civilinė byla, kurioje patvirtinta UAB „J.P. Transportas" ir atsakovų pasirašyta taikos sutartis ir byla nutraukta.

LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Tam kad byla galėtų būti nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi būti konstatuotas visų trijų ieškinio elementų sutapimas: turi būti tos pačios ginčo šalys, tapatus ieškinio dalykas ir pagrindas. Sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo anksčiau išnagrinėtos bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Šios civilinės bylos ieškovo „Swedbank“, AB ieškinio ieškinio dalykas yra reikalavimas iš atsakovų priteisti 56 444,63 Lt negrąžintos skolos pagal overdrafto sutartį ir laidavimo sutartį; reikalavimo faktinis ir juridinis pagrindas - nustastyta tvarka ir terminais neįvykdyta 2008-05-26 overdrafto sutartis dėl 70 000 Lt kredito suteikimo, kurios tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas S. P. laidavimu pagal 2008-05-26 ir 2009-05-26 laidavimo sutartis ir J. P. laidavimu pagal 2009-05-26 sutartį, dėl ko atsakovai yra ieškovo „Swedbank“, AB solidarūs skolininkai CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d. pagrindais (1 t., b. l. 1-4). Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. A2-981-227/2011, kuri baigta Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-314/2013 patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, ieškovo BUAB „J. P. Transportas“ ieškinio atsakovams dalykas buvo reikalavimas priteisti 266 560,83 Lt nepadengtų iki įmonės pertvarkymo atsiradusių neribotos civilinės atsakomybės J. P. transporto įmonės skolų, į kurią įėjo ir „Swedbank“, AB 56 021,87 Lt neįvykdyta prievolė; reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindas - atsakovai kaip pertvarkytos neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviai, kuriems veikla įmonėje buvo šeimos verslas, trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkyto juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo CK 2.50 str., 2.104 str. pagrindais (1 t., b. l. 73-97). Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad minimos bylos nebuvo išnagrinėtos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo šią bylą nutraukti, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2011-12-29 nutarime byloje Nr. 3K-P-537/2011 pažymėjo, kad bankrutuojant skolininkui kreditoriui išlieka iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Pagal laidavimo sutartis, atsakovai kaip laiduotojai J. P. ir S. P. laidavo už kredito gavėją ir laidavimo sutarčių 2.1 p. įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Laidavimo sutarčių 3.2 p. laiduotojai įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t.y. kredito gavėjui pažeidus kredito sutarties įpareigojimus, laiduotojai solidariai atsakingi už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą. Laiduotojų atsakovų įsipareigojimai pagal laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo (laidavimo sutarčių 9.1 p.) (1 t., b. l. 16-21). Byloje nėra ginčo, kad ieškovo „Swedbank“, AB kreditorinis reikalavimas BUAB „J. P. Transportrtas“ bankroto byloje liko nepatenkintas. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad skolininkas bankrutavusi UAB “J.P. Transportas” neįvykdė 56 444,63 Lt prievolės kreditoriui “Swedbank”, AB. Todėl pagal CK 6.76 ir 6.81 straipsnių nuostatas, tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios atsakomybės esmė yra ta, kad visi bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5-6 d.), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovams (laiduotojams) pareiškė 2013-05-27 (1 t., b. l. 1-4), teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos buvo priimtas 2013-06-17 (1 t., b. l. 105, 106). Taigi, ieškinio laiduotojams pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, o jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Todėl kreditorius „Swedbank“, AB turėjo teisę pareikšti ieškinį laiduotojams atsakovams ir pareikalauti, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarieji skolininkai (CK 6.81 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.