Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“ skundą atsakovei bankrutavusiai S. J. įmonei, tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, valstybės įmonei Turto bankas, uždarajai akcinei bendrovei „RD buhaltera“, uždarajai akcinei bendrovei „Alnida“, akcinei bendrovei „Langana“ uždarajai akcinei bendrovei „Mobusta“, uždarajai akcinei bendrovei „Mechanizmų nuoma“, A. J., kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Rūtagra energy“ dėl bankrutavusios S. J. įmonės kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimo panaikinimo ir permokėtos administravimo išlaidų gražinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2013 m. sausio 10 d. įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria S. J. įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“ (civilinė byla Nr. B2-26-440/2017, 1 t., b. l. 80-82, 110-112). 2013 m. spalio 31 d. nutartimi S. J. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-26-440/2017, 2 t., b. l. 25-26).Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LKU turto valdymas“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti bankrutavusios S. J. įmonės kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą, kuriuo nutarta negrąžinti įkeisto turto turėtojui (pareiškėjai) 2 999,07 Eur administravimo išlaidų, ir priimti nutartį, kuria ieškovei grąžinama 2 999,07 Eur administravimo išlaidų. Pareiškėjos teigimu, netinkamai apskaičiuota jai kaip įkaito turėtojui tenkanti administravimo išlaidų dalis, nes ji turėjo būti paskaičiuota atsižvelgiant į visų rūšių lėšas gautas realizavus įkeistą ir neįkeistą turtą turto perdavimo įkaito turėtojui dienai, t. y. 2016 m. rugsėjo 30 d. Kreditorių susirinkimo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas dėl pareiškėjai mokėtinos administravimo išlaidų dalies 7 766 Eur buvo teisingas ir pagrįstas tądien, tačiau 2015 m. rugsėjo 14 d. pardavus žemės sklypą atsirado papildomos pajamos ir išlaidų dalis, tenkanti pareiškėjai pasikeitė, ji turėjo būti perskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalimi, tačiau bankroto administratorius to nepadarė ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir turtinius interesus bei ĮBĮ nuostatas. Pareiškėjai kaip įkeistą turtą perimančiam asmeniui, tenkanti proporcinga administravimo išlaidų dalis 2015 m. rugsėjo 30 dienai yra lygi 9 789,12 Eur sumai, tačiau ieškovė iki šiol bankroto administratorei jau yra sumokėjusi 12 788,19 Eur administravimo išlaidų (5 022,30 Eur + 7 766 Eur), todėl pareiškėjai grąžintina permokėta administravimo išlaidų suma lygi 2 999,07 Eur (12 788,19 Eur – 9 789,12 Eur) (b. l. 1-6, 81-83).Atsakovės bankrutavusios S. J. įmonės bankroto administratorė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, įskaitant išlaidas, skirtas įkeistam turtui administruoti. Šio kreditorių susirinkimo protokolo kopija buvo išsiųsta visiems kreditoriams, tame tarpe ir pareiškėjai, tačiau šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skųstas. Pareiškėja taip pat neskundė kreditorių susirinkimo protokolo, kuriuo apskaičiuota pareiškėjai kaip įkaito turėtojai tenkanti administravimo išlaidų suma. Pažymi, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad neparduotą įkeistą turtą perdavus įkaito turėtojui šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta, kokiomis dalimis turi būti išmokėtos, kreditorių patvirtintos, administravimo išlaidos, tačiau administratorius vadovaudamasis protingumo principu, visas administravimo išlaidas paskirstė proporcingai, kad šios išlaidos nebūtų našta įkaito turėtojui ir kaip tik dėl šios priežasties (b. l. 66-68).Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad galimai dėl pačios pareiškėjos aplaidumo ir nerūpestingumo užtrukusio turto perėmimo pasikeitusi administravimo išlaidų dengimo proporcija negali būti aiškinama įkaito turėtojo naudai. Pareiškėja yra juridinis asmuo, galintis savo veikloje pasitelkti atitinkamos srities profesionalus, todėl jai taikomi aukštesni rūpestingumo ir sąžiningumo standartai. Be to, pareiškėja yra profesionaliai nekilnojamojo turto valdymo srityje veikianti įmonė, Lietuvos kredito unijų grupės narė, todėl turėjo visas galimybes perimti butą, o ne daugiau kaip dvi savaites vilkinti turto perdavimą (kreditorių susirinkimo sprendimas perduoti turtą priimtas 2015 m. rugsėjo 11 d., tačiau turtas perimtas tik 2015 m. rugsėjo 30 d.). Pažymi, kad klaidingas savo teisių ir pareigų suvokimas (nežinojimas) negali būti pateisinama priežastimi prašyti perskaičiuoti pareiškėjai tenkančią administravimo išlaidų dalį (b. l. 56-58).Trečiasis asmuo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime nurodė, kad skundo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 62).Kiti tretieji asmenys atsiliepimo nepateikė ir savo pozicijos nagrinėjimu klausimu nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja UAB „LKU turto valdymas“ ginčija kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą dėl to, kad netinkamai apskaičiuota įkaito turėtojai (pareiškėjai) tenkanti administravimo išlaidų dalis. Pareiškėjos teigimu pardavus žemės sklypą ir gavus lėšų, bankroto administratorė turėjo perskaičiuoti įkaito turėtojai tenkančią administravimo išlaidų dalį, tačiau tai nebuvo atlikta.

Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087-241/2016).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK ) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087-241/2016).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 19 d. nutartimi teismas išbraukė įkaito turėtoją UAB „LKU turto valdymas“ iš S. J. įmonės kreditorių sąrašo, nes skolos grąžinimui užtikrinti įkeistas įmonės ir jos savininko turtas buvo realizuotas, hipoteka pripažinta pasibaigusia teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 294 271,56 Eur (civilinė byla Nr. B2-26-440/2017, 3 t., 50-51). Pareiškėja kreipėsi į bankrutavusios S. J. įmonės bankroto administratorę prašydama sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl jai kaip įkaito turėtojai tenkančios administravimo išlaidų permokos grąžinimo (b. l. 41-43). Bankroto administratorė sušaukė kreditorių susirinkimą. Bankrutavusios S. J. įmonės kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 18 d. protokolas Nr. 15 patvirtina, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma yra 184 247,28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 294 271,56 Eur, todėl darytina išvada, kad kreditorių susirinkime dalyvavo 62,67 procentai kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi. Dienotvarkėje numatytas vienas klausimas – įkaito turėtojo UAB „LKU turto valdymas“ prašymas dėl 2 999,07 Eur sumokėtų administravimo išlaidų grąžinimo. Šuo darbotvarkės klausimu balsavo kreditoriai, balsai pasiskirstė taip: „už“ balsavo 167 561,57, „prieš“ – 16 865,71. Balsų dauguma nutarta negrąžinti įkaito turėtojui UAB „LKU turto valdymas“ 2 999,07 Eur sumokėtų administravimo išlaidų (b. l. 45; civilinė byla Nr. B2-26-440/2017, 3 t., b. l. 90). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

Dėl pareiškėjai kaip įkaito turėtojai (hipotekos kreditoriui) tenkančios administravimo išlaidų dalies apskaičiavimo

Pažymėtina, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo paskirtis yra išlaidų dydžio suderinimas su kreditoriais tokiu būdu, kad nustatoma lėšų suma neprieštarautų kreditorių interesams, atitiktų konkrečios bankrutuojančios įmonės bankroto proceso įgyvendinimo ypatumus, tinkamai naudojant paskirtas lėšas. Nors administravimo išlaidų klausimų sprendimas pagal įstatymą priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi galią ipso jure (lot. remiantis teise) vertinti bet kurių kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1068/2011).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės 24 d. vykusio bankrutavusios S. J. įmonės kreditorių susirinkimas, kurio ketvirtuoju darbotvarkės klausimus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki sprendimo dėl įmonės pabaigos, kurioje nustatytas 40 000 Lt (11 584,80 Eur) plius PVM atlyginimas administratoriui bei 40 000 Lt (11 584,80 Eur) plius PVM visoms kitoms administravimo išlaidoms (už buhalterinės apskaitos tvarkymą, juristo paslaugos, darbo vietos, sandėliavimo, ryšio ir transporto paslaugas, biuro ir kompiuterinės technikos su priedais nuomą, elektrą, pažymos, skelbimai, archyvo sutvarkymui, už turto vertinimą). Administravimo išlaidos, skirtos įkeistam turtui administruoti, paskaičiuojamos proporcingai nuo pajamų, gautų už parduotą įkeistą turtą ir parduotą neįkeistą turtą (b. l. 16-19). Taigi kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų maksimali suma yra 80 000 Lt (23 169,60 Eur) plius PVM. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Plėtojant kasacinio teismo praktiką pasisakyta, kad tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Taigi hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas. Pastebėtina, kad į bankroto administravimo išlaidas yra įtrauktos ir bankrutuojančios įmonės turto įvertinimo, pardavimo išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Įkeisto turto apskaitą, apsaugą, įvertinimą ir pardavimą organizuoja ir vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis, 31 straipsnis, 33 straipsnio 6 dalis), todėl hipotekos kreditorius privalo apmokėti proporcingą administravimo išlaidų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016). Pareiškėjai kaip hipotekos kreditorei tenkanti administravimo išlaidų dalis buvo apskaičiuotos 2013 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimuose, ji lygi 12 788,20 Eur sumai (b. l. 20, 24; civilinė byla Nr. B2-26-440/2017, 2 t., b. l. 74, 94, 146). Šių kreditorių susirinkimo nutarimų pareiškėja neskundė ir šią sumą sumokėjo (b. l. 27-28, civilinė byla Nr. B2-26-440/2017, 3 t., b. l. 4).Nepagrįsti todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad po 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugsėjo 14 d., buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl pasikeitė administravimo išlaidų proporcija ir bankroto administratorius turėjo perskaičiuoti ir pareiškėjai tenkančią administravimo išlaidų dalis. Iš bankrutavusios S. J. įmonės bankroto byloje, t. y. civilinėje byloje Nr. B2-26-440/2017, esančių duomenų matyti, kad visas bankrutavusiai S. J. įmonei bei jos savininkui S. J. priklausantis turtas buvo parduotas/perduotas hipotekos kreditoriui iki minėto kreditorių susirinkimo dienos, t. y. 2014 m. balandžio 14 d. varžytynėse už 100 000 Lt (28 962 Eur) parduotas hipotekos kreditoriui neįkeistas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir už 55 000 Lt (15 929,10 Eur) parduotas hipotekos kreditoriui įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 57), 2015 m. vasario 20 d. varžytinėse parduotos hipotekos kreditoriui neįkeistos transporto priemonės (2 t., b. l. 95, 96), 2015 m. rugpjūčio 31 d. varžytinėse už 21 060 Eur parduotas hipotekos kreditoriui neįkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129), o 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime nuspręsta varžytinėse neparduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), perduoti įkaito turėtojui UAB „LKU turto valdymas“ už nustatytą pradinę pardavimo kainą 19 500 Eur (2 t., b. l. 146), šis turtas perduotas hipotekos kreditoriui 2015 m. rugsėjo 30 d., kai bankroto administratorius ir hipotekos kreditorius (pareiškėja) sudarė turto perdavimo - priėmimo aktą (3 t., b. l. 3).Pastebėtina, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo metu įkaito turėtojai (pareiškėjai) tenkanti administravimo išlaidų dalis buvo apskaičiuota remiantis 2015 m. rugpjūčio 21 d. duomenis apie bankroto procese gautas lėšas ir patirtas išlaidas. Taigi skaičiavimai atlikti likus daugiau nei dviem savaitėms iki kreditorių susirinkimo.Administravimo išlaidų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. nurodoma, kad pajamas sudaro 68 741,10 Eur, t. y. 28 962 Eur už parduotą neįkeistą teisiškai neįregistruotą gyvenamąjį namą, 15 929,10 Eur už parduotą įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4 350 Eur už parduotus automobilius, 19 500 Eur už perduodamą įkeistą turtą. Administravimo išlaidas sudaro 24 812,21 Eur sumą. Įkaito turėtojai (pareiškėjai) tenkanti administravimo išlaidų dalis 12 788,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime pareiškėjai tenkančią administravimo išlaidų dalį 17 341 Lt (5 022,30 Eur) ji sumokėjo, todėl mokėtina administravimo išlaidų dalis yra 7 766 Eur (b. l. 27-28). Teismas pažymi, kad apskaičiuojant pareiškėjai tenkančią administravimo išlaidų dalį nebuvo įvertinta ir į bendrą bankroto procese gautų lėšų sąrašą nebuvo įtrauktos piniginės lėšos, gautos pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kodėl šios lėšos nebuvo nurodytos administravimo išlaidų ataskaitoje, galimai būtų galima paaiškinti tuo, kad minėtas žemės sklypas parduotas 2015 m. rugpjūčio 31 d., o išlaidos apskaičiuotas 2015 m. rugpjūčio 21 d., t. y. likus dešimčiai dienų iki turto pardavimo.Įstatyme nėra draudimo kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti jo kompetencijai priskirtus klausimus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojančioms administravimo išlaidoms skirtinų lėšų sumažinimą ar padidinimą, kreditorių susirinkimas turi teisę bankroto procese atitinkamai keisti administravimo išlaidų apimtį (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1941-330/2016; 2017 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-180-330/2017). Teismo vertinimu, analogiška nuostata taikytina ir apskaičiuojant įkaito turėtojui tenkančią bankroto administravimo išlaidų dalį. Todėl atmestini atsakovės argumentai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, motyvuojant tuo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas dar 2015 m. rugsėjo 11 d. nustatė pareiškėjos pareigą sumokėti jos tenkinamo finansinio reikalavimo daliai tenkančią proporcingą administravimo išlaidų dalį, todėl tinkamai taikė ĮBĮ normų reikalavimus ir pareiškėjos teisėtų interesų nepažeidė.Atsižvelgiant į tai, kad įkaito turėtojui tenkanti administravimo išlaidų dalis turi būti apskaičiuota proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą iki turto pardavimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016), tai reiškia, kad į gautas lėšas privalo būti įtrauktos visos lėšos, gautos iki turto pardavimo/perdavimo dienos. Aplinkybė, kad iki turto perdavimo hipotekos kreditorei (pareiškėjai) apskaičiuojant jai tenkančią administravimo išlaidų dalį į gautas lėšas nebuvo įtrauktos sumos, gautos pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nors šis turtas parduotas iki perdavimo dienos, rodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos bei proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas, neužtikrintas kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimo našta, pagrindžiant tinkamą pareigų vykdymą, tenka administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011), taigi bankroto administratoriui tenka įrodyti, kad jis tinkamai apskaičiavo ir paskirstė administravimo išlaidas.Nors teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti papildomus duomenis, t. y. visą 2016 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimo medžiagą (b. l. 94-95), ši nutartis bankroto administratorei išsiųsta 2017 m. vasario 1 d. per LITEKO VEP posistemę (b. l. 97-99), tačiau per teismo nustatytą terminą šie duomenys teismui nepateikti, bankroto administratorė nenurodė aplinkybių, dėl kurių negali įvykdyti teismo įpareigojimo. Taigi papildomi duomenys teismui nepateikti, kreditorių susirinkimo protokole nėra nurodytos priežastys, dėl kurių nutarta negrąžinti pareiškėjai 2 999,07 Eur permoką, bankroto administratorė nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, t. y. ar buvo perskaičiuota pareiškėjai tenkanti administravimo išlaidų dalis įvertinus aplinkybių pasikeitimą, ar atsisakyta pareiškėjos tenkinti prašymą vien dėl to, kad jai tenkantis administravimo išlaidų dydis apskaičiuotas 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo metu ir šis nutarimas yra galiojantis.Teismų praktikoje pripažįstama, jog įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą reiškia, kad teismas, nustatęs neatitikimą įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad lėšų už parduotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neįtraukimas į gautas lėšas apskaičiuojant hipotekos kreditoriui tenkančią administravimo išlaidų dalį prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio nuostatoms bei proporcingumo ir lygiateisiškumo principams, todėl bankrutavusios S. J. įmonės kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas naikintinas ir klausimas dėl pareiškėjai kaip hipotekos kreditoriui tenkančių administravimo išlaidų dalies perskaičiavimo grąžintinas iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 34 straipsniu, 36 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti bankrutavusios S. J. įmonės kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir klausimą dėl pareiškėjai UAB „LKU turto valdymas“ tenkančios administravimo išlaidų dalies perskaičiavimo grąžinti iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Lietuvos apeliacinį teismą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.