- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2087-241/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00081-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. B., A. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos miesto skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-257-826/2016 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario takas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrupta“ skundą dėl 2016 m. liepos 28 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės ,,Pamario takas“ kreditorių susirinkimo nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir administratoriaus pateikto nutarimo projekto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – K. B., A. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos miesto skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Pamario takas“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankrupta“, 2015 m gruodžio 16 d. nutartimi pripažino BUAB ,,Pamario takas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.BUAB ,,Pamario takas“ administratorius UAB „Bankrupta“ kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu (dėl bendrovės likusio turto pardavimo), priimtą didžiausio kreditoriaus buvusio bendrovės vadovo ir vieno akcininko K. B., ir patvirtinti administratoriaus pateiktą nutarimo projektą dėl BUAB „Pamario takas“ likusio turto realizavimo, kuriam pritarė visi likusieji ir ankstesniuose susirinkimuose dalyvavę kreditoriai.Nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. vyko BUAB „Pamario takas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės likusio turto pardavimo. Didžiausią finansinį reikalavimą turintis kreditorius K. B. iki susirinkimo nepateikė jokių prašymų, paklausimų administratoriui dėl jam iškilusių klausimų, neprašė papildyti nutarimo projektą. Tačiau šis kreditorius aktyviai, kaip ir penkis kartus prieš tai, balsavo „prieš“ administratoriaus pasiūlytą bendrovės turto pardavimo tvarką, nepateikdamas jokių alternatyvių pasiūlymų ir niekaip nemotyvuodamas tokios savo pasirinkimo, nors likusius kreditorius tokia tvarka tenkino. Kad pateiks savo pasiūlymą kreditorius žadėjo šiam teismui, nagrinėjusiam analogišką klausimą 2016 m. liepos 13 d. Tokiais savo veiksmais kreditorius K. B. pažeidžia kitų kreditorių interesus, vilkina bankroto procesą. Esant tokiai situacijai šis kreditorius piktnaudžiauja savo kaip kreditoriaus teisėmis neleisdamas vykdyti bankrutavusiai įmonei priklausančio likusio turto, kuris šiuo metu yra jo paties žinioje (paliktas saugoti) realizavimo. Kreditorių priimtas nutarimas 2016 m. liepos 28 d. susirinkime 3-iuoju klausimu darbotvarkės prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normoms ir toks nepritarimas laikytinas neteisėtu.Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į BUAB ,,Pamario takas“ administratorius UAB „Bankrupta“ skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti.Nurodė, kad bankroto procese parduodamas turtas privalo būti parduotas tam, jog būtų galima baigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Kreditorius K. B. vykusiame susirinkime nepateikė jokių argumentų ar alternatyvių pasiūlymų dėl administratoriaus pasiūlyto turto realizavimo plano. Šią bylą nagrinėjantis teismas jau 2016 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-257-826/2016 pasisakė dėl šio kreditoriaus nesąžiningų veiksmų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi BUAB „Pamario takas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankupa“ skundą tenkino: panaikino 2016 m. liepos 28 d. BUAB „Pamario takas“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu dėl „Likusio bendrovės turto pardavimo“ bei patvirtino administratoriaus pateiktą nutarimo projektą dėl BUAB „Pamario takas“ likusio turto realizavimo prie 2016 m. liepos 28 d. darbotvarkės trečiojo klausimo.Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas pagal administratoriaus pateiktą projektą trečiuoju darbotvarkės klausimu nepriimtas nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos. Administratoriaus pasiūlytas nutarimas nebuvo priimtas išimtinai vien tik didžiausiam kreditoriui K. B. nubalsavus prieš, nepateikiant jokių argumentų ar alternatyvių pasiūlymų dėl administratoriaus pasiūlyto turto realizavimo plano. Šią bylą nagrinėjantis teismas jau 2016 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-257-826/2016 pasisakė dėl šio kreditoriaus nesąžiningų veiksmų ir suteikė galimybę K. B. pateikti argumentus dėl bankroto administratoriaus nutarimo projekto 2016 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu, tačiau kreditorius šia teise nepasinaudojo, atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Visi likę 2016 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai pritarė bankroto administratoriaus pateiktam nutarimo projektui dėl bendrovės turto realizavimo. Klausimas dėl bendrovės likusio turto pardavimo kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas jau penktą kartą ir nepatvirtintas tik daugiausia balsų turinčiam kreditoriui nepritarus. Per šį laiką kreditorius K. B. jokių pasiūlymų, prieštaravimų bankroto administratoriui ar teismui nepateikė.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad kreditorius K. B. savo neveikimu šioje civilinėje byloje pažeidžia viešą interesą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad K. B. neturėjo pagrindo nesutikti su bankroto administratoriaus pateiktu projektu, tai yra turimų balsų dauguma naudojosi nesąžiningai. Atsižvelgdamas į tai, jog dėl kreditoriaus K. B. nemotyvuoto nesutikimo nepritarti bankroto administratoriaus pateiktai bendrovės turto realizavimo tvarkai yra užkirstas kelias operatyvių BUAB „Pamario takas“ likvidavimo procedūrų vykdymui ir kuo greitesniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, kas yra susiję su viešuoju interesu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus skundo dalis dėl 2016 m. liepos 28 d. vykusio BUAB „Pamario takas“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo yra pagrįsta. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. liepos 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime visi likę kreditoriai, išskyrus daugiausia balsų turintį kreditorių K. B., pritarė bankroto administratoriaus pateiktam siūlymui dėl įmonės turto realizavimo, klausimas dėl turto realizavimo tvarkos buvo nagrinėtas penkis kartus kreditorių susirinkime, jokių alternatyvių pasiūlymų dėl turto pardavimo tvarkos pateikta nebuvo, pagrindinis kreditorius K. B. turimų balsų dauguma naudojasi nesąžiningai, prieštaravimų ar pasiūlymų dėl turto realizavimo tvarkos ar turto kainos nepateikė, teismas, siekdamas užtikrinti kitų kreditorių interesus, tenkintino bankroto administratoriaus prašymą dėl nutarimo projekto dėl BUAB „Pamario takas“ likusio turto realizavimo patvirtinimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo K. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB ,,pamario takas“ bankroto administratoriaus skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis nesuteikia teisės bankroto administratoriui skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų jeigu jie su bankroto administratoriumi nesusiję ar tiesiogiai jo neįpareigoja. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nenustatyta galimybė bankroto administratoriui ginti tik dalies kreditorių interesų, nes privalo būti ginami visų kreditorių interesai. Bankroto bylose svarbus kreditorių lygiateisiškumo principas, kuris šioje byloje yra pažeistas, nes neužtikrina kreditoriaus, turinčio 89,866 proc. balsų, kaip savarankiško subjekto teisių. Bendrovės bankroto administratoriaus veiksmai rodo jo šališkumą ir asmeninį suinteresuotumą bankroto procesu. Per visą BUAB ,,Pamario takas“ bankroto procesą bankroto administratorius buvo ir yra suinteresuotas kaip galima greičiau parduoti likusį bendrovės turtą, faktiškai nepaliekant jokios galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus ir visiškai nenumatant bendrovės veiklos atkūrimo. Bankroto byla UAB ,,Pamario takas“ buvo iškelta nežinant pagrindiniam akcininkui ir kreditoriui K. B.. Siekdamas savanaudiškų tikslų, bankroto administratorius netyrė visų bankroto iškėlimo priežasčių, bet ėmėsi bet kokiomis priemonėmis likviduoti likusį bendrovės turtą. Kreditoriaus, turinčio balsų daugumą, naudojimasis jam įstatymo suteiktomis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi ar kitų kreditorių teisių pažeidimas. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybių visumą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjas BUAB „Pamario takas“ bankroto administratorius UAB „Bankrupta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad likusio įmonės turto realizavimas yra viena būtiniausių bankroto procedūrų, o juo labiau įmonei įgijus bankrutavusios statusą. Trukdymas jo realizacijai pažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, vilkina bankroto procesą. Didžiausią finansinį reikalavimą turintis kreditorius nė viename susirinkime nepateikė administratoriui jokių pasiūlymų dėl turto pardavimo tvarkos. Didžiausias kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis ir disponuodamas dalimi likusio įmonės turto balsuoja prieš jo realizavimą, turėdamas tam savo asmeninių neteisėtų tikslų, tuo neleisdamas administratoriui atlikti savo pareigų administruojant bankrutavusią bendrovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas 2016 m. liepos 28 d. BUAB „Pamario takas“ kreditorių susirinkimo nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu dėl „Likusio bendrovės turto pardavimo“ bei patvirtintas administratoriaus pateiktas nutarimo projektas dėl BUAB „Pamario takas“ likusio turto realizavimo. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Nors ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatoje nesuformuluota teisė bankroto administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimus (nutarimus), tačiau tai kyla iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą kompetenciją, teisinės padėties ir yra vienareikšmiškai pripažįstama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, atsižvelgiant į administratoriaus, kaip bankroto teisės subjekto, teisinės padėties specifiką, bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Pamario takas“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2016 m. liepos 28 d., trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl likusio bendrovės turto pardavimo. Šiame kreditorių susirinkime dalyvavo 98,44 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai. Už BUAB „Pamario takas“ administratoriaus pateiktą likusio turto pardavimo tvarką balsavo kreditoriai, turintys 8,576 proc. balsų, prieš balsavo vienintelis kreditorius K. B., turintis 89,866 proc. balsų. Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas netvirtinti BUAB „Pamario takas“ administratoriaus pateiktos likusio turto pardavimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.BUAB „Pamario takas“ administratorius 2016 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ginčija tuo aspektu, kad nutarimas dėl ,,Likusio bendrovės turto pardavimo“ nebuvo priimtas jau penktą kartą dėl vieno didžiausio kreditoriaus, kuris niekaip nemotyvuodamas tokio savo pasirinkimo, balsuoja prieš tokį nutarimą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas kitų kreditorių interesus bei vilkina bankroto procesą.Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bankrutuojančios įmonės turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę jo pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011; 2013 m. vasario 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1298/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2254/2013). Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2012; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387/2012).Nagrinėjamu atveju BUAB „Pamario takas“ bankroto administratorius pareikštu skundu iš esmės siekiama užkirsti kelią per ilgai besitęsiančiai likusio bankrutavusios įmonės turto realizavimo procedūrai, t. y. ginčą dėl turto pardavimo išsprendžiant teismine tvarka. Bankroto administratorius teigia, kad bankrutavusios įmonės turto realizavimo procedūros vilkinamos didžiausiam įmonės kreditoriui K. B. piktnaudžiaujant kreditoriaus teisėmis, neleidžiant vykdyti bankrutavusiai įmonei priklausančio likusio turto, kuris šiuo metu yra apelianto žinioje (paliktas saugoti) realizavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su šiais BUAB „Pamario takas“ bankroto administratoriaus argumentais.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario 17 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 12 d. vykusių BUAB „Pamario takas“ kreditorių susirinkimų metu jau buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės turto pardavimo, tačiau apeliantui, didžiausią balsų skaičių turinčiam bendrovės kreditoriui, balsuojant prieš, nutarimas dėl bendrovės turto pardavimo nebuvo priimtas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos būtų teikęs kokius pasiūlymus, ar nurodęs, kodėl neturėtų būti tvirtinama kreditorių susirinkimui pateikta turto pardavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi panaikino 2015 m. gegužės 12 d. BUAB „Pamario takas“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl ,,Likusio bendrovės turto pardavimo“ ir šį klausimą perdavė nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad dėl kreditoriaus K. B. nemotyvuoto nesutikimo pritarti bankroto administratoriaus pateiktai bendrovės turto realizavimo tvarkai yra užkirstas kelias operatyvių BUAB „Pamario takas“ likvidavimo procedūrų vykdymui ir kuo greitesniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, kas susiję su viešuoju interesu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Po minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, 2016 m. liepos 28 d. vykusio BUAB „Pamario takas“ kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl ,,Likusio bendrovės turto pardavimo“ vėl nebuvo priimtas vien tik didžiausiam bendrovės kreditoriui balsavus prieš nutarimą, nenurodant jokių argumentų ar alternatyvių pasiūlymų dėl bankroto administratoriaus pasiūlyto turto realizavimo plano. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BUAB „Pamario takas“ kreditorių dauguma, kurią lemia iš esmės vieno kreditoriaus turimi balsai, nuolat blokuojamas bendrovės likusio turto pardavimas, neteikiant racionalių alternatyvių siūlymų dėl turto realizavimo. Toks bankrutavusios bendrovės turto pardavimo procedūrų vilkinimas tik didina įmonės bankroto procedūrų sąnaudas, o tuo pačiu ir pažeidžiami visų kreditorių bei įmonės interesai.Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais argumentais darytina išvada, kad apeliantas piktnaudžiauja savo padėtimi, nes būdamas didžiausiu bendrovės kreditoriumi ir turėdamas balsų daugumą, priimant nutarimus dėl bendrovės likusio turto pardavimo, sistemingai balsuodamas prieš bendrovės turto pardavimo tvarką trukdo kreditorių susirinkimui priimti nutarimus dėl turto pardavimo tvarkos, elgiasi priešingai bankrutavusios įmonės ir kitų kreditorių interesams, balsuodamas prieš kitų kreditorių valią ir prieš visus siūlomus bankroto administratoriaus nutarimų projektus dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo. Įvertinus tai, kad bankrutavusios bendrovės turtas yra apelianto žinioje, šios aplinkybės leidžia spręsti apie sąmoningą apelianto elgesį vilkinti turto pardavimą, balsuojant prieš administratoriaus siūlomą bendrovės turto pardavimą, tuo pakenkiant kitų bendrovės kreditorių ir/ar įmonės interesams.Remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog skundžiamas BUAB „Pamario takas“ kreditorių nutarimas priimtas apeliantui nesąžiningai naudojantis balsų dauguma, kad jis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės turto pardavimo ir patvirtino administratoriaus pateiktą nutarimo projektą dėl bendrovės turto realizavimo (ĮBĮ 21, 23 straipsniai, CK 1.5 straipsnis). Apelianto deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kuriais jis iš esmės skundžia bankroto administratoriaus veiksmus vykdant bendrovės bankroto procedūras, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.